Gyvename laiku, kai įvairios žinios vis labiau kelia nerimą: Kinijoje žmonės, persirgę koronosvirusu (COVID-19), pradėjo antrąkart juo užsikrėsti; patvirtinta, jog pasveikęs žmogus ir toliau išlieka šios ligos platintoju; besimptomiai užsikrėtusieji taip pat yra šios ligos platintojai; platinami brokuoti testai – ir daugybė visokių kitokių naujienų. Tuo labiau kad tiesos nesužinosi, nes žinių ištakos – komunistinėje Kinijoje, kurioje baudžiami gydytojai, bandantys pasauliui pasakyti savo hipotezes, kurios daug niūresnės, nei transliuoja „oficiali“ jų žiniasklaida. Apie komunistinės šalies „tiesas“ lietuviams aiškinti nereikia.

Šiandien ne viena šalis ketina Kinijai pateikti ieškinius už viruso paskleidimą pasaulyje. Prieš pat karantino paskelbimą man pačiai teko lankytis Italijoje ir matyti, kiek daug kinų po jų Naujųjų metų vėl sugužėjo į šalį: kaukėti būriai užtvindė garsiąsias meno galerijas, muziejus. Pasaulis netrukus sužinojo, kad jau realiai išgyvena „trečiąjį pasaulinį karą“, bet viskas buvo per vėlu. Dabar mes dėkojame milijonus į save susiurbiančiai Kinijai, kuri tapo didžiausia pasaulyje medicininių prekių tiekėja. Lietuviai taip pat išsižioję laukia siuntų iš ten, melsdami, kad tik tos prekės kokioje „tranzitinėje“ Lenkijoje nebūtų „netyčia“ nugvelbtos. Ir taip tas ratas sukasi, kai gyvename visų vėl staiga pamiltoje Lietuvoje, tik, deja, daugiau besirūpindami vakarykšte diena nei strategavimu, gebėjimu nors truputį pamąstyti apie ateitį.

„Robotikos akademijos“ jaunų žmonių sukurti skydeliai ir jų trafaretai pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Jų pagamintų skydelių kaina – 4 eurai, nors iš kinų perkame keturis kartus brangiau. Bet tam, kad visa tai pajudėtų, unikalių žmonių kompanija turėjo – kaip nelegalai – per langą dalinti savo išradimus. Panaši situacija ir su kaukėmis. Kas ir kada atsisuks į žmones, kurie ir Lietuvoje sugeba sukurti mums visiems reikalingų dalykų?

Šiandien kalbamės su aukštosios mados dizaineriu Juozu Statkevičiumi apie, rodos, patį paprasčiausią dalyką – apsaugines kaukes. Mes jų iki šiol įsigyti neturime kur, tad namie visi karpo skaras, „maikes“, senas paklodes, o tie, kurie spėjo įsigyti kinų gamybos kaukių, pasakoja apie mazuto kvapą, kuris dusina net po geros valandos. Ką mes šiandien įsigysime už paskutinius Lietuvos milijonus, remdami kinus, ir ką šiandien beveik nelegaliu būdu priversti gaminti lietuviai?