Kretingos dvaro sodybos užparkis, buvęs tarp Kretingos dvaro sodybos ir vienuolyno žemės. Tolumoje – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios siluetas. 1890 m. Kretingos muziejaus nuotrauka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje nuo sausio 31 d. eksponuojamos Paulinos Mongirdaitės fotografijų parodos ekspozicijos laikas pratęsiamas iki gegužės 31 d. Parodos organizatoriai viliasi, kad tie, kas nesuskubo joje apsilankyti, galės tai padaryti pasibaigus karantinui. Yra ir dar viena gera naujiena – su pirmosios moters fotografės Lietuvoje kūryba galima susipažinti virtualioje erdvėje. Kviečiame apsilankyti.

Paulina Mongirdaitė (Pauline Mongird, 1865–1924) gimė Raseinių apskrityje, bajorų Mečislavo ir Sofijos Mongirdų šeimoje. Paauglystėje auklėta ponios Čarnockos pensione Varšuvoje, vėliau tame pačiame mieste lankė privačias fotografijos pamokas moterims. Apie 1892 m. Palangoje įkūrė fotopaviljoną. Ši fotoateljė buvo pirmoji tokio pobūdžio įstaiga pajūryje. P. Mongirdaitė neapsiribojo fotografija studijoje – ji dokumentavo Kretingos, Palangos gamtą, vietovaizdžius, fotografavo namus, dvarus, fiksavo ir miestiečių, bei poilsiautojų, ir grafų Tiškevičių laisvalaikį ir kasdienybę. Pati būdama aktyvi visuomenininkė rinko aukas statomai Palangos bažnyčiai, buvo viena iš atvirukų leidėjų pradininkų Lietuvoje, leido fotografijų rinkinius (albumėlius), 1911 m. Lvove už savo fotografiją buvo apdovanota sidabro medaliu.

Kretingos dvaro rūmų žiemos sodas, maždaug XX a. pradžia. Dainiaus Raupelio kolekcija
Sofija Tiškevičienė (1837–1919), sėdinti kambary prie lango, 1919 m. Kretingos muziejaus nuotrauka.

Ją domino ir komercinė, užsakomoji fotografija (jos leisti atvirukai buvo siunčiami į Lenkiją, Rusiją ir kitas užsienio šalis, daug jos nuotraukų naudota to meto Palangos reklaminiuose leidiniuose), ir fotožurnalistinė, dienoraštinė – fotografė fiksavo istoriškai reikšmingus įvykius, objektus ir asmenybes, kartu savo aplinką, artimuosius.

Parodos organizatoriai pasirinko tokį ekspozicijos sudarymo būdą, kai vietoj retrospektyvaus, apžvalginio žvilgsnio į P. Mongirdaitės kūrybą siekiama atskleisti atidų fotografės santykį su fotografuojama aplinka ir jos nuotraukoms būdingą fotoreportažinės ir meninės fotografijos dermę. Šie P. Mongirdaitės fotografijos bruožai parodoje pateikiami kaip lemiantys jos nuotraukų atvirumą ir išliekamąją vertę.

Kretingos parko ąžuolai, apie 1907 m. Dainiaus Raupelio kolekcija
Kretingos dvaro rūmų žiemos sodas (kopija). P. Mongirdaitės albumas „Kretynga“, p. 22., 1890 m. Kretingos muziejaus nuotrauka

Parodos partneriai: Kretingos istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyrius, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Dainius Raupelis. Parodos kuratorė Gerda Paliušytė; parodos grafinio dizaino autorė – Kotryna Abromaitytė; parodos architektūros kūrėjas – Gediminas G. Akstinas.

Virtualią parodą rengė Gintautas Sederevičius, Vygaudas Juozaitis, Vaida Gasiūnaitė, Gerda Paliušytė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija