EPA nuotrauka

Šalyje stipriai formuojantis naujoms gyvenimo sąlygoms, susiduriame su žmonėmis, kurie nepatenka į esamų standartų ribas. Kai karantino sąlygos pamažu nusistovi visuomenėje, po truputį atkreipiame dėmesį į paribiuose esančius socialiai silpniausius visuomenės gyventojus, kurių gyvenimo sąlygos sunkiai suderinamos su šiandien vyraujančiomis tendencijomis.

VA Carito Socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ karantino laikotarpiu darbas iš tiesų įgavo pagreitį. Anksčiau apie 100 asmenų kasdien valgydavo pietus ir 80 asmenų kas mėnesį gaudavo higienos paslaugas, o šiuo metu maisto poreikį yra išreiškę per 200 asmenų.  Pusė jų maistą pasiima „Betanijoje“, kitiems savanoriai maistą pristato į gyvenamąsias vietas. 

Taip pat „Betanijoje“ teikiamos higienos paslaugos, stengiantis išlaikyti rekomenduojamą žmonių izoliaciją, yra labai apribotos. Anksčiau vienu metu buvo galima priimti bent 5 žmones, o šiuo metu į dušus įleidžiama tik po vieną asmenį. Po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos. Žmonės, ateinantys pasiimti maisto, pradeda rikiuotis valanda anksčiau, kad galėtų pasinaudoti dušu.

Bene svarbiausias saviizoliacijos principas šiomis dienomis yra didelis iššūkis benamiams. Karantino laikotarpiu žmonių, praradusių ne tik darbus, bet ir namus, skaičius sąlyginai augo. Dėl remonto darbų šiuo metu VA Carito Laikinuosiuose namuose gyvena tik moterys, bet per pastarąją savaitę teko sulaukti 12 vyrų skambučių. Suprantama, jog šiuo metu labai svarbu operatyviai ir efektyviai teikti pagalbą, siekiant, kad šeimos nepatektų į ilgalaikio skurdo ir atskirties situacijas, iš kurių išsivaduoti ateityje būtų daug sunkiau. 

Nors rekomendacijos, kaip elgtis su žmonėmis, dar prieš karantiną atsidūrusiais nakvynės namuose, parengtos, tačiau tenka susidurti su staigių krizių priešu – biurokratija. „Socialinės paslaugos turi būti prieinamos į sunkią situaciją patekusiems žmonėms. Įprastu metu galiojančios taisyklės, kaip kad, pavyzdžiui, reikalavimas turėti tuberkuliozės pažymą, būti registruotam prie konkrečios savivaldybės, šiuo metu sunkiai įgyvendinami. Dalis įstaigų uždarytos arba yra stipriai apribojusios savo veiklą ir įprastos pagalbos suteikimo sistemos neveikia“, – pabrėžia Aida Karčiauskienė, VA Carito Laikinųjų namų vadovė.

Prisitaikant prie naujų visuomenės gyvenimo tendencijų taip pat išmėginimu tampa virtuali aplinka, į kurią krypsta visuomenės žvilgsnis. Išskirtinę vietą Carite užima tiesioginis, apčiuopiamas, paprastas palydimasis darbas, įkvepiant viltį, esant greta ir skatinant. Šiuo atveju tai praktiškai neįmanoma, susidūrus su sunkumus išgyvenančiais žmonėmis, kurių dalis net mobiliojo telefono neturi. Susidurdami su žmonėmis, kurie neturi nei vietos, nei telefono kontaktų, „Betanijos“ komanda ir savanoriai stengiasi išradingai suderinti maisto pristatymą įvairiuose sustojimuose. Sutartu laiku tai gali būti degalinės ar viešojo transporto sustojimo stotelės. Tačiau yra dalis žmonių, gyvenančių gatvėje, kuriuos pasiekti šiuo metu technologijos nesuteikia galimybių.

Turint minty stipriai akcentuojamą higienos ir tarpusavio atstumo svarbą mūsų visuomenėje, reikia atkreipti dėmesį, kad dėl savo poliligotumo nakvynės namų gyventojai patenka į padidėjusios rizikos asmenų grupę. „Neretai tokios patalpos būna bendros dideliam žmonių skaičiui. Šiuo metu oras dar vėsus, tad tikėtina, kad ten vis dar ateina nakvoti daug žmonių. Taip pat laikinos nakvynės vietose, pritrūkus lovų, naudojami ir čiužiniai. Tad jeigu tokioje vietoje nakvotų asmuo, kuris yra užsikrėtęs virusu, labai didelė tikimybė, kad užsikrėstų daugiau žmonių. Šiuo metu viliamės, kad, savivaldybės iniciatyva, atsiras papildomų vietų, kuriose galėtume paskirstyti išaugusį benamių srautą ir užtikrinti visas įmanomas apsaugos rekomendacijas palaikant higienos ir nustatyto atstumo prašymus“, – papildo Aida Karčiauskienė.

Praėjusio antradienio šv. Mišių maldoje popiežius Pranciškus kalbėjo, koks šiandien svarbus visuomenės požiūris į namų neturinčius, gatvėse gyvenančius žmones. „Melskimės už tuos, kurie neturi pastovaus būsto. Šiandien reikalaujama, kad visi pasiliktų namuose, o jie juk neturi namų. Visi žmonės, visuomenė temato jų sunkumus ir jiems tepadeda, Bažnyčia juos tepriima.“

VA Caritas prisiima atsakomybę neapleisti nuolatinės misijos – būti vargšų Bažnyčia ir Bažnyčia vargšams. Dirbant su vargšais priimamas ir džiaugsmas, ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto neturtingųjų ir prispaustųjų. Kuomet didžioji dalis žmonių savo veiklą turi sulėtinti, VA Caritas programos susiduria su išaugusiu poreikiu padėti savimi negalinčiais pasirūpinti žmonėmis. Tai daroma teikiant būtiną pagalbą, ištikus sunkmečiui. 

Šiuo sudėtingu laikotarpiu tenka ieškoti įvairiausių būdų, kaip padėti žmonėms. Svarbu atkreipti mūsų visų dėmesį į iškilusias problemas, kad esamomis gyvenimo sąlygomis galėtume rasti būdų vieni kitiems pagelbėti. Tikimės, kad platesnis visuomenės informavimas atvers įvairių bendradarbiavimo galimybių. Taip solidarumas skleisis kaip iš mūsų visuomenės šerdies iškylanti vertybė.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ informacija