Kun. Kęstutis Smilgevičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

Į dešimt klausimų apie knygas atsako Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas KĘSTUTIS SMILGEVIČIUS. 

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė yra sąlygojama jos reikšmės, kuri yra trejopa. Pirma, knyga yra informacijos mediumas, žinių ar užrašytų patirčių nešėja: kuo joje pateikiama informacija ar patirtys unikalesnės, kuo šios informacijos ar patirčių sintezė gilesnė, galiausiai kuo šie dėmenys čia ir dabar labiau atliepia skaitytojų poreikius bei lūkesčius, tuo knyga yra vertingesnė. Antra, knyga yra ir poligrafijos meno produktas: kuo daugiau dėmesio skiriama leidinio poligrafinei kokybei, kuo geresnės iliustracijos, maketavimas, viršelis, tuo labiau kalbėtina apie meninę knygos vertę. Trečia, neužmirština ir vertė, kylanti iš mūsų subjektyvaus santykio su konkrečiu leidiniu – vienos knygos yra mums brangių asmenų dovanos, kitos liudija tam tikrus atmintinus gyvenimo etapus. Kai vartau savo sutrintus lotyniškus brevijorius, prisimenu, kaip kadaise juos pirkau naujus; vėl atgyja tai, ką kažkada netikėtai supratau, tūkstantąjį kartą melsdamasis tą pačią psalmę.

[...]

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Kaip ir kiekvienam žmogui, yra tekę sovietinių knygų stirtele paremti kokį baldą. Todėl rūpi užduoti ir vieną klausimą, kuris yra visiškai priešingas pirmajam: ar knyga gali būti bevertė? Arba kas lemia knygos vertės mažėjimą?

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Ir taip, ir ne. Viena vertus, didėjant ne tik informacijoms srautams, bet ir poreikiui, neberealu tikėtis viską sutelkti popierinėse laikmenose. Kita vertus, nemanau, kad artimiausioje ateityje klasikinei, nesuskaitmenintai knygos formai grėstų dideli pavojai. Niekas neatstos senos geros popierinės knygos poreikio bei jos skaitymo teikiamo pojūčio.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Taip, kiekviena karta turi vis kitokį ryšį su knyga – apie tai nemažai rašyta. Mano karta užaugo natūralioje knygas skaitančiųjų aplinkoje, tad skaityti knygas buvome įpratę nuo pačios ankstyviausios vaikystės. Akivaizdu, kad šiandien yra visiškai kitaip.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Vargu ar būtų knyga, kurios neskolinčiau draugui. Kita vertus – knygų pertekliaus sąlygomis skolinimosi tradicija ir poreikis yra gerokai apnykę.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Vargu ar mano biografija verta knygos, bet jei taip nutiktų, tai būtų senos geros biografijos žanras.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Knygas skirstyčiau ne pagal autorių geografinę provenienciją, bet pagal turinį.

Jeigu pats rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Kadangi pagal išsilavinimą esu istorikas, tai būtų istorijos mokslo knyga.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu daugiausiai skaitau istorinius šaltinius ar jų publikacijas. Tikrai džiugu, kad Lietuvoje jų po truputį gausėja, ir tai vyksta ne be Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojų triūso! Džiaugiuosi, kad daugėja geros, tikėjimą puoselėjančios literatūros leidinių, bei kad po truputį gausėja naujosios lietuviškos istoriografijos. Imkime, kad ir „istorijos per ligos prizmę“ žanrą – turime nuostabią R. Ragauskienės studiją „Mirties nugalėti nepavyko“ (2017), o visai neseniai pasirodė ir E. Railos „Lietuvystės Mozė“ (2019). Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių.