Abstraktus ekspresionistinis dailės kūrinys. Unsplash.com nuotrauka

Karantinas tęsiasi, todėl mūsų susitikimai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotame Kalbos klube persikėlė į virtualią erdvę ir juos galima stebėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale. Pirmasis virtualus pokalbis apie sanskrito ir lietuvių kalbos ryšius su sanskritologu Vyčiu Vidūnu įvyko gegužės 7 dieną.

Gegužės 28 dieną vėl kalbėsime apie sanskritą ir jo įtaką lietuvių kultūrai. Pašnekovas bus labai įdomus – žurnalistas ir keliautojas Rimas Bružas.

Kodėl sanskritas toks svarbus lietuvių kalbos ir kultūros kontekste – rašiau trečiajame karantininiame pokalbyje. Jame, be kita ko, minimas ir lietuvių kalbos archaiškumas.

Ši mūsų tema apie tai. Apie lietuvių kalbos archaiškumą. Bet ne apie archaišką gramatinę struktūrą, ne apie artimą prokalbei kirčiavimo sistemą, ne apie leksinius atitikmenis su sanskritiškais žodžiais. Atidžiau pažvelgsime į vaizdinguosius lietuvių kalbos veiksmažodžius.

Viena lietuvių filosofė savo feisbuke dalijosi nuomone, kad lietuviški sinonimai, reiškiantys ėjimą: campinti, cimpinti, čiobrinti, glūdinti, goruoti, kabliuoti, keižioti, kervinti, kėšinti, kioglinti, kliokinti, kropti, lėpinti, mėrinėti, mosinti, nyrinti, pėslinti, pėžinti, pinoti, pūslinti, ripoti, siūrinti... ir t. t. (filosofės cituojami pavyzdžiai), sugalvoti žmonių (kalbininkų?) tada, kai už žodžius „Lietuvių kalbos žodynui“ buvo mokama. Iš tiesų žodynas turi vadinamąją Melagių kartoteką, kurioje saugomi žinomų ir anoniminių melagių sukurti netikri žodžiai, kažkada „prakišti“ kaip kalbos faktai. Tik kvazižodžiai į žodyną nepateko.

Dėmesio nusipelno daugybė tikrų vaizdingųjų žodžių, kurie sukaupti didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau tekste – LKŽ). Tai ekspresyvai. Daugiausia yra ėjimo ir valgymo veiksmažodžių.

Ir šie veiksmažodžiai nėra sukurti „trolinant“, kaip rašo filosofė savo feisbuko sienoje. Ekspresyvai buvo gausiai vartojami tarmėse. Kad žodis yra „tikras“, galima įsitikinti labai paprastai. Toks žodis yra užrašytas iš kelių vietovių, gali būti užfiksuotas senuose žodynuose, tautosakos leidimuose. Kitas kriterijus – jis paprastai turi bendrašaknių žodžių. Tikimybės ir motyvų, kad visą vienos ar kitos šaknies leksinę ir semantinę sistemą kažkas kūrė specialiai, nėra.

Atidžiau pažiūrėkime į gana negirdėtą žodį iš filosofės pateikto sąrašo – pėžinti. Pamatysime, kad žodis, LKŽ duomenimis, buvo užrašytas Viekšniuose, Žemalėje, Barstyčiuose, Kuršėnuose, Žemaičių Kalvarijoje. Be to, XIX ir XX amžių sandūroje jį į savo žodyną įtraukė Antanas Juška (Litovskij slovar' A. Juškeviča s’ tolkovaniem’ slov’ na russkom’ i polskom’ jazykach’). Taigi šis žodis akivaizdžiai buvo (o gal ir yra) gyvas Žemaitijoje. Jis reiškia „pamažu, atsargiai eiti, kėblinti“. Kitaip sakant, pagrindinis veiksmo, pavadinamo šiuo žodžiu, semantinis elementas eiti „judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu“ papildomas semantiniais požymias „pamažu“, „atsargiai“. Šie požymiai sugeneruojami per šaknies ekspresyvumą.

Ekspresyvumas gali būti sukuriamas: a) iš fonosemantinio (onomatopėjinio) įspūdžio; b) iš semantinių asociatyvių sąsajų su kitu bendrašakniu žodžiu.

Susigrąžinti retus ekspresyvus į XXI amžiaus kalbą, kuri atgauna kūrybiškumo funkciją ir virtualioje erdvėje susilieja su vizualine komunikacija, tikrai verta. Nes šie žodžiai paveikūs. Unikalūs. Semantiškai talpūs, jeigu matai jų reikšmės susidarymo mechanizmus ir atpalaiduoji kalbinės klausos gebėjimus.

Veiksmažodis pėžinti yra tos pačios šaknies, kaip ir daiktavardžiai pėžis (užrašytas Beržore) ir pėžius (užrašytas Žemalėje) „kas lėtai eina; kas menkas, sunykęs“. Etimologija rodo onomatopėjinę, mėgdžiojimo kilmę (pagal Ernstą Fraenkelį). Kokius fonosemantinius krūvius turi šios šaknies balsiai ir priebalsiai – atskiros temos vertas aptarimas. Bet net trumpam atpalaidavę kalbinę klausą turbūt visi pasakysime, kad ilgas kirčiuotas balsis ė sukuria ištęsto, išplitusio veiksmo įspūdį. Priebalsis ž gali sukelti kojų vilkimo garso įspūdį, kaip ir ištiktuko, kuris imituoja kojų vilkimo (čiuožimo) veiksmą – čiūŽi. Yra ir ištiktukas pėži.

Keletas sinestezinių garsų spalvų – ir štai jums lėto ėjimo, velkant kojas leksinis piešinys – veiksmažodis ekspresyvas pėžinti.

Semantinio ekspresyvumo pavyzdys iš filosofės išvardintų jai įtarimą sukėlusių veiksmažodžių yra pūslinti „iš lengvo eiti, vilktis pasipūtusiam“. Žodis šia reikšme užrašytas Suvalkijoje (Kybartuose) ir Pociūnėliuose (Aukštaitijoje). Gal ir būtų galima įtarti du „trolius“ vienu metu sukūrusius vaizdingą veiksmažodį, bet sąsajos su daiktavardžio pūslė semantika pernelyg skaidrios. Žodžio pūslė 7 reikšmė „išlepintas žmogus, vaikas“ yra paliudyta Vaižganto: Vaikai kaip vaikai: gana cypsenos. Bet stebiesi, kaip šitie pūslės mažiukai apgalėjo muzikos sunkumus, kaip nesusipina harmonizacijos tinklo keblumuose. Marijampolėje prasivardžiuota: Eik tu, kraujų pūsle, tave negalima nė galu piršto paliest! Akivaizdu, kad ne gudraus „trolio“ klasta, o pačios kalbos kūrybinė potencija veiksmažodžių gramatinei klasei davė žodį pūslinti.

Bet kurį iš veiksmažodžių ekspresyvų galime išanalizuoti semantikos, vartojimo geografijos, fonosemantikos, istorijos ir etimologijos požiūriu. Mums reikėtų tik dviejų išteklių: LKŽ, nes jame sukauptos stulbinamos žodžių kalbinės istorijos, kurias lengva perskaityti, kai moki naudotis šiame žodyne visa sukaupta informacija. Ir – jei norime gilesnės kilmės analizės – etimologinio žodyno.

Kyla klausimas – o kodėl susidaro įspūdis, kad tokio tipo žodžiai yra sukurti tyčia? Ekspresyvai – labai senas reiškinys, susijęs su sakytinės istorijos, tautosakos, t. y. informacijos perdavimo iš lūpų į lūpas, tradicija. Kalbos modernėjimas, abstraktėjimas, metaforizacija įvardijant kintantį pasaulį tokius žodžius iš aktyvios vartosenos išstumdavo į periferinį vartojimą. Pasauliui prisipildant specialių žinių, mašinų, technologijų, kitaip organizuojantis bendruomenėms, atsirandant naujoms medijoms sakytinis kalbos ekspresyvumas nebuvo komunikacijos prioritetas. Todėl vaizdingieji žodžiai po truputį nyko, vienose kalbose greičiau, kitose – lėčiau.

Lietuvių kalboje – lėtai. Tai, kad jų LKŽ yra labai daug, rodo, jog mūsų kalba yra mažiau už kitas Europos kalbas pakitusi modernėjimo požiūriu. Apskritai pagal aptartą semantinį mechanizmą veikiančių žodžių daugiau yra išlikę vadinamosiose egzotinėse kalbose. Pavyzdžiui, Gvinėjos Kva kalbų grupės eve kalboje ėjimo sąvoką žymi garsų junginys zo, o ėjimo pobūdį nurodo konotuoti garsų junginiai: zobokoko „nerangaus, didelio žmogaus ėjimas“, zodadidadi „raišuojančio žmogaus ėjimas“, zobijabija „plačių žingsnių žmogaus eisena“, zobechebche „kreivakojo eisena“, zodzedze „vikri eisena“, zochlojchloj „žmogaus, vilkinčio besiplaikstančiais drabužiais, ėjimas“, zotakatak „ėjimas nematant kelio“, zovlavla „ėjimas nestabtelint“ (pagal afrikanistą A. Panovą). Neįvertinant jų funkcijos komunikacijoje ir kitokio semantinio reikšmės susidarymo nei neutralių žodžių mechanizmo, tokie žodžiai gali pasirodyti lyg dirbtinai sugalvoti.

Ar ekspresyvų reikia? Atsakysiu klausimu į klausimą: ar reikia kalbai spalvų? Autentiškų, išsaugotų, šimtmečiais pamatuotų? Susigrąžinti retus ekspresyvus į XXI amžiaus kalbą, kuri atgauna kūrybiškumo funkciją ir virtualioje erdvėje susilieja su vizualine komunikacija, tikrai verta. Nes šie žodžiai paveikūs. Unikalūs. Semantiškai talpūs, jeigu matai jų reikšmės susidarymo mechanizmus ir atpalaiduoji kalbinės klausos gebėjimus.

XXI amžiuje keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

Kalbos klubas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra kitoks. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei ir kaip galėtų mums padėti tą gerovę kurti, jei suprastume, kad kiekvienas mūsų puikiai ją išmanome ir galime naudotis ne tik komunikuodami. 

Pirmasis virtualus Kalbos klubo+ pokalbis apie sanskrito ir lietuvių kalbos ryšius:

Daugiau skaitykite:

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (I)

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (II)

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (III)

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (IV). Spalvoti žodžiai

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (V). Žodžiai kaukės

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VI). Jausmingieji žodžiai