Stebuklingas Šv. Marcelijaus bažnyčios krucifiksas (1552 m. neštas procesijoje aplink Romą, norint sustabdyti marą) 2020 m. balandžio 5 d. per Verbų sekmadienio Mišias už uždarų dėl koronaviruso pandemijos durų Šv. Petro bazilikoje Vatikane. EPA nuotrauka

Kadaise pirmadienis, antradienis ir trečiadienis prieš Šeštines (anksčiau švęstas šeštąjį ketvirtadienį po šv. Velykų) vadinti Kryžiavomis dienomis. Šių dienų tradicija apie 470 metus atsirado Galijoje, kur ją, atsižvelgdamas į įvykusį žemės drebėjimą, ištikusius nederliaus metus ir kilusį karą, įvedė Vienne vyskupas Mamertas. Tomis dienomis, einant procesijoje, buvo aplankomos kapinės, pakelių kryžiai ir koplytėlės, meldžiama saugoti nuo nelaimių ir gamtos stichijų.

Šeštinių išvakarės ir besitęsiantis karantinas – proga sugrįžti prie dar prieš šv. Velykas paliestos temos – kryžių, prie kurių glaustasi, siaučiant visa aplink niokojančioms negandoms – marui, kitoms užkrečiamoms, sparčiai plintančioms ir sunkiai suvaldomoms ligoms. Karavakos kryžius Ispanijoje, Lietuvoje žinomas kaip karavykas – ne vienintelis toks. Dar vieną epidemijų arba „maro“ kryžių Gavėnios ir Velykų švenčių, šiemet išgyventų kitaip nei įprasta, metu veikiausiai regėjome daugelis: stebėdami popiežiaus Pranciškaus maldą už koronaviruso infekcijos sukaustytą pasaulį tuščioje Šv. Petro aikštėje ar šv. Velykų iškilmių transliacijas iš Vatikano. Tai – Romos Šv. Marcelijaus bažnyčios, esančios Korso gatvėje (Chiesa San Marcello al Corso), kryžius.

XIV amžiaus Romoje nestigo sakraliosios dailės kūrinių, kurie netrukdavo pagarsėti stebuklais. Vienas tokių – bene pusšimčiu metų už Šv. Marcelijaus bažnyčios krucifiksą senesnis – Šv. Lauryno (Chiesa San Lorenzo in Damaso) bažnyčios Nukryžiuotasis, kuriam ypatingą pamaldumą puoselėjo ir savo veikale „Angelo žodis“ (Sermo Angelicus) aprašė paskutinius gyvenimo metus Romoje praleidusi šventoji Brigita Švedė.

Manoma, kad šventąja paskelbtos Skandinavijos valstybės valdovės pamaldumas Šv. Lauryno bažnyčios Nukryžiuotajam buvo viena priežasčių, dėl kurių šis krucifiksas tapo savotišku pirmavaizdžiu daugeliui vėliau Romoje sukurtų ir tikinčiųjų uoliai gerbiamų Nukryžiuotojo atvaizdų. Vienas tokių – ir garsusis Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotasis. Tai – XIV amžiuje sukurtas polichrominės medžio drožybos kūrinys, kurio autorius – nežinomas Romoje gyvenęs menininkas. Romiečių tradicija byloja, kad 1519 metais, naktį į gegužės 23 d. (taigi lygiai prieš 501 metus!), Šv. Marcelijaus bažnyčioje kilus dideliam gaisrui, rytą į šventovę atėję tikintieji ją rado visiškai nuniokotą, tačiau medinis Nukryžiuotasis, puošęs gausiai aliejinėmis lempomis apšviestą didįjį altorių, kabojo nepaliestas liepsnos. Netrukus kenčiančio Išganytojo atvaizdas ėmė garsėti meldžiantis prie jo patiriamais stebuklais.

Šv. Marcelijaus bažnyčios Korso gatvėje Nukryžiuotasis (nežinomas Romoje gyvenęs autorius, medis, drožyba, polichromija, apie 1370–1379 m.). Finestresullarte.info nuotrauka

Garsas apie stebuklingąjį krucifiksą dar plačiau pasklido 1522 metų rugpjūtį, kai Romoje išplitus maro užkratui ispanų kardinolas, Valensijos ir Barselonos vyskupas Raimondas Vichas (Raimondo Vich) paliepė procesijoje nešti Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotąjį per visą miestą. Tai truko ištisas aštuoniolika dienų ir pasibaigė iškilmingu krucifikso įnešimu į Šv. Petro baziliką Vatikane. Per tą laiką maro protrūkis mieste nuslūgo, o krucifiksas tapo romiečių dar labiau gerbiamas.

Nuo to laiko procesijos su Šv. Marcelijaus krucifiksu, rengiamos minint šventuosius arba jubiliejinius metus, taip pat ypatingų įvykių progomis, tapo neatsiejama amžinojo miesto tradicija. 1675 m. surengtos procesijos apipavidalinimu rūpinosi architektas Karlas Fontana (Carlo Fontana), dirbęs ir prie Šv. Marcelijaus bažnyčios atstatymo. Procesijos su Šv. Marcelijaus Nukryžiuotuoju vyko 1933–1934 metais, minint jubiliejų, ženklinųsi 1900-ąsias Kristaus atpirkimo (33 m. po Kr.) metines.

Paris Nogari. Procesija 1522 m. Freska Nukryžiuotojo oratorijoje Romoje. Finestresullarte.info nuotrauka
Procesijoje nešamas Šv. Marcelijaus bažnyčios krucifiksas (1931 m.). Romananglican.blogspot.com nuotrauka
Stebuklingasis krucifiksas procesijoje iš Šv. Marcelijaus bažnyčios Korso gatvėje išnešamas į Vatikaną (jubiliejinių metų minėjimas 1933–1934 m.). Finestresullarte.info nuotrauka

Dar sykį religinių iškilmių centre krucifiksas atsidūrė jubiliejiniais 2000-aisiais, kai į Šv. Petro baziliką buvo atgabentas Atleidimo dienos proga ir apkabintas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II.

Veikiausiai pati iškalbingiausia didžiojo 2000-ųjų jubiliejaus proga surengtos Atleidimo dienos (2000 m. kovo 13 d.) akimirka – kaip šv. popiežius Jonas Paulius II apkabina Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotąjį. Korazym.org nuotrauka
Šv. popiežius Jonas Paulius II apkabina Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotąjį. 30giorni.it nuotrauka

Paskutinė krucifikso kelionė į Vatikaną buvo kiek kitokia nei ankstesnės: 2020 m. kovo 27 d., laikantis dėl koronaviruso infekcijos plitimo nustatytų karantino sąlygų, krucifiksas, nerengiant procesijos, atgabentas į Vatikaną ir pastatytas prie įėjimo į Šv. Petro baziliką, kur popiežius Pranciškus prie stebuklingojo atvaizdo meldėsi, prašydamas sustabdyti visame pasaulyje plintantį virusą.

Be to, dar prieš atgabenant krucifiksą į Vatikaną, iš kur transliuojamų pamaldų metu šį nuo seno romiečių gerbiamą ant kryžiaus kenčiančio Išganytojo atvaizdą matė visas krikščioniškas pasaulis, popiežius Pranciškus visiškai netikėtai pats aplankė Švč. Mergelės Marijos tarnų arba servitų ordino (Ordo Servorum Mariae) nuo 1369 m. globojamą Šv. Marcelijaus bažnyčią Korso gatvėje 2020 m. kovo 15 d. Bažnyčios rektorius – tėvas Enrikas Marija Kasinis (Enrico Maria Casini), prisimindamas netikėtą popiežiaus apsilankymą, sakė: „Popiežius trumpam tyloje stabtelėjo priešais stebuklingu laikomą Nukryžiuotąjį. Tai buvo labai paprastos asmeninės maldos akimirka. Mums, puoselėjantiems gilią meilę ir pamaldumą šiam Nukryžiuotajam, buvo nepaprastai jautru jo papėdėje išvysti Romos vyskupą. Tai buvo stiprus tikėjimo liudijimas.“

Iš Šv. Marcelijaus bažnyčios Korso gatvėje šoninės koplyčios altoriaus iškeltas stebuklingasis Nukryžiuotasis, nerengiant procesijos ir laikantis nustatytų karantino reikalavimų, 2020 m. kovo 27 d. buvo atgabentas į Vatikaną. Ruvochannel.com nuotrauka
Iš Šv. Marcelijaus bažnyčios iškeltas stebuklingasis Nukryžiuotasis. Korazym.org nuotrauka
Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotasis tuščioje Šv. Petro aikštėje 2020 m. kovo 27 d. Futuro-europa.it nuotrauka
Popiežiaus Pranciškaus malda prie Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotojo. Šv. Petro aikštė, 2020 m. kovo 27 d. Finestresullarte.info nuotrauka
Popiežius Pranciškus Via del Corso gatvėje, pakeliui į Šv. Marcelijaus bažnyčią (2020 m. kovo 15 d.). Twikie.it nuotrauka
Asmeninė popiežiaus Pranciškaus malda priešais stebuklingąjį Nukryžiuotąjį Šv. Marcelijaus bažnyčioje. Twikie.it nuotrauka

Malda į Romos Šv. Marcelijaus bažnyčios Nukryžiuotąjį

Nukryžiuotasis Jėzau, klaupiuosi prie tavo kojų, kad pagarbinčiau ir padėkočiau už man padovanotą Tavo gyvybę. Tu nušluostai mano ašaras, esi mano ramstis sunkiomis valandomis, klausaisi mano skundo, priimi mano skausmą drauge su savuoju.

Tu pažįsti mano suvargusią širdį, kuri džiūgauja tik galėdama mylėti Tave, padedi man priimti gyvenimo sunkumus. Dažnai negalvoju apie Tavąjį skausmą ir ateinu atiduoti Tau savąjį, tačiau Tu uždedi ant manęs savo rankas ir paguodi mane, savąja meile tvarstai mano žaizdas, glaudi mane savo glėbyje ir leidi pajusti Tavo širdį, liepsnojančią meile man.

Beldžiuosi į Tavo širdį, prašydamas šios malonės... Jei tai, ko prašau, atitinka Tavąją valią, suteik man tai, Viešpatie. O Nukryžiuotasis Jėzau, Tavo Motina Marija yra greta Tavęs – priimk visus kenčiančius žmones ir būk jų paguoda ir viltis.

(Pagal www.sanmarcelloalcorso.eu)

Daugiau skaitykite:

Karavaka, arba Epidemijų kryžius

Lietuviškasis epidemijų, karų ir kitų negandų kryžius – karavykas