Atmintis | Visuomenė

Genocido tyrimo centras kitąmet nori baigti įrengti Tuskulėnų ekspoziciją
bns

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kitais metais norėtų baigti nuo 2009 metų įrenginėjamą Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspoziciją.

Į Vilnių atvežtas T. Matulionio sarkofagas6
bns

Šeštadienio vakarą Vilniaus arkikatedroje iškilmingai sutiktos Teofiliaus Matulionio, kurį rengiamasi skelbti palaimintuoju, relikvijos – sarkofagas su jo palaikais.

Prašo padėti surasti paminklą nužudytiems žydams išniekinusius vandalus

Prieš kurį laiką kol kas nenustatyti vandalai suniokojo prie Šeduvos Pakutėnų miške stovintį paminklą, skirtą Holokausto metu nužudytiems žydams atminti.

Prie atminties akcijos #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK prisijungė 693 žmonės

Šįryt trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje baigėsi tremtinių ir politinių vardų skaitymo akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK.

Pivašiūnų bažnyčios vargonai prašosi meistro rankos1

Paskelbti viešieji pirkimai Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Alytaus r., Pivašiūnai, vargonų konservavimo, restauravimo darbams.

Šiemet birželio 23 d. Lietuva minės 76-ąsias 1941 m. Birželio sukilimo metines2

Šiemet, birželio 23 d., vėl organizuojame tai pačiai progai skirtą minėjimą–sąskrydį ir KVIEČIAME visus Lietuvos žmones, savo krašto patriotus, kuo gausiau dalyvauti istorinės atminties renginiuose.

„Grįžtanti atmintis“: Danutei Plikaitytei-Aidietienei po 69 metų įteiktas VU atminties diplomas
VU naujienos

1945 m. Danutė Plikaitytė-Aidietienė įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti farmacijos mokslų.

Minimos sovietų nužudyto pasieniečio A. Barausko žūties metinės
bns

Ketvirtadienį minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, tuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko 77-osios žūties metinės.

Kodėl atsimename tremtis?

Kodėl tragiškų 1941 metų birželio 14-osios dienos tremčių atminimas visada liks svarbus? Trumpas atsakymas skambėtų taip – ši diena mums primena didžiausią mūsų netektį. Ši netektis – tai žmonės.

Atminties akcija suvienijo visuomenę
lrt

Minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta atminties akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK, kurios metu skaitomos tremtinių bei politinių kalinių pavardės.

Tremčių dieną atsimenant: Palangos pokario jaunimas

Iš Palangos prievarta vežė kelissyk. Vienąsyk ir trečdalį klasės su šeimomis. Kitąsyk, beveik visus, kurie turėjo namus ir nors lopinėlį žemės.

Lietuvoje lankysis Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos anūkė

Į Lietuvą atvyksta Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė Leon.

Lietuvoje bus pagerbtas pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimas
bns

Trečiadienį Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų renginiai, skirti paminėti 1941 metais pradėtas Lietuvos gyventojų pirmąsias masines tremtis ir žudynes.

Onutės Vitonienės tremties keliai

Mano teta Ona Vitonienė (1911-2009) atsiminimų apie tremtį neparašė. Gerai, kad kiti žmonės, tais pačiais kančių keliais ėję, spėjo paliudyti, ką jie visi kartu patyrė.

Choras

Filmas „Choras“ – tris vasaras kurtas pasakojimas apie vienos stalinistines represijas išgyvenusių žmonių bendruomenės dabartį, sąmoningą aukos vaidmens atmetimą, vilties ir atvirumo svarbą.

Pabėgusi iš Sibiro. D. Sadeikienės tremties istorija

Apie tremtį mažo vaiko akimis ir sėkmingą pabėgimą į Lietuvą pasakoja Joana Danguolė Sadeikienė.

Pilietinė iniciatyva „Palikti namai...“ atgaivins tremtinių jausmus ir išgyvenimus

Tarptautinė komisija, kaip ir kasmet, inicijuoja Birželio 14-tosios – Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti

Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti  Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje.

Gedulo ir vilties dieną – paramos koncertas „Misija Sibiras“ per LRT

Išsaugokime kiekvieno ištremto ir įkalinto Lietuvos gyventojo vardą ir likimą – kviečia LRT ir projektas „Misija Sibiras".

Traukinio vagonais į nežinią – Gedulo ir vilties diena Šiauliuose

2017 m. birželio 14 d.  Šiauliuose vyks Gedulo ir vilties dienai paminėti skirti renginiai. 

Lietuvos radijui – 91-eri
lrt

Lietuvos radijas mini 91 metų sukaktį. 

Kreipiasi dėl Vilniaus žydų Šnipiškių kapinių atstatymo1

J. Norvilos pranešimas dėl istorinių Vilniaus žydų Šnipiškių kapinių atstatymo, skaitytas  gegužės 26 d. Lietuvos ambasadoje Izraelio valstybėje. 

V. Ušackas apie filmą B. Nemcovui: nuo aršių diskusijų iki besąlygiškos pagarbos

Vakar Kaune įvyko filmo „Pernelyg laisvas žmogus“ apie žmogaus teisių gynėją Borisą Nemcovą premjera. Apie šią juostą ir pažintį su pagrindiniu herojumi – specialus interviu su ES ambasadoriumi Rusijos Federacijoje V. Ušacku.

Pilietinė iniciatyva „Palikti namai...“ atgaivins tremtinių jausmus ir išgyvenimus1

Tarptautinė komisija, kaip ir kasmet, inicijuoja Birželio 14 – tosios - Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. 

L. Linkevičius: Rusijos ambasadoriaus pareiškimai apie Lietuvos „skolą“ už okupaciją – absurdiški
bns

L. Linkevičius absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus A. Udalcovo pareiškimus apie Rusijos teisę kelti klausimą dėl kompensacijų Rusijai už sovietų sąjungos investicijas sovietmečiu.

Skautai kviečia į seminarą-diskusiją apie Joną Basanavičių

Renginys vyks birželio 10 d. 15 val. kviečią į seminarą-diskusiją „Jonas Basanavičius – moralinis lietuvių prezidentas dabarčiai“ Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje. 

L. Valatkienės paroda. Ar Lietuva tvaresnė už „Lietuvą“?

„Struktūrinė formulė“ – tai kūrinys, kuriantis paralelę tarp „Lietuvos“ kino teatro ir Lietuvos. L. Valatkienė įamžino „Lietuvos“ pastatą prieš pat jo griovimo pradžią.

Romo Juškelio fotografijos: kurta istorijai

Straipsnis apie vieną savičiausių Lietuvos meninės fotografijos kūrėjų Romą Juškelį (1946–2016), kurio darbai, skirti Sąjūdžiui atminti, šiuo metu eksponuojami Seime.

In memoriam Rokui Žilinskui2

Lietuva neteko drąsaus, ryžtingo, paprasto ir nuoširdaus žmogaus, puikaus žurnalisto, politiko Roko Žilinsko.

„Atminimo akmenys“ įprasmino Kaune gyvenusią Basų šeimą 1

Antradienį Kaune įmontuoti dar keturi „Atminimo akmenys“.

Legendinio suomių padangių aso Ilmario Juutilaineno atsiminimai

Nuo pat mažų dienų 1914 m. gimęs I. Juutilainenas žavėjosi knygose aprašytais įvairių šalių aviatorių žygdarbiais. Tai ir paskatino jį pasirinkti nelengvą karo lakūno kelią.

Vokiečių karių kapinaitėse – raginimai saugoti taiką

Pirmadienį Girininkų kaimo miške įvyko kuklus renginys, skirtas I Pasaulinio karo metais šioje vietoje žuvusiems vokiečių kariams atminti.

Prieš 70 metų Europai pasiūlytas Maršalo planas
lrt

1947-ųjų birželio 5-ąją JAV sekretorius George`as Marshallas, kalbėdamas Harvardo universitete, pasiūlė nuo Antrojo pasaulinio karo nukentėjusioms valstybėms paramą. 

Trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu2

Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas 1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. 

Sero W. S. Churchillio atsiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą1

Talentingo rašytojo plunksna sudėtingą, prieštaringą XX a. istoriją pavertė intriguojančiu trileriu.

CORRUPTISSIMA RES PUBLICA PLURIMAE LEGES - 21

Vilniaus Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčios Adamo Gottlobo Casparini (1715–1788) vargonai – ypatingos vertės instrumentas.

Sąjūdžio mitai8
Bernardinai.TV

Du vaizdo pokalbiai su prof. Aine Ramonaite iš „Bernardinai.tv“ archyvų apie 1988 metais įsikūrųsį Sąjūdį. 

Sąjūdis ateina po sąstingio3

Šiandien minint Sąjūdžio dieną J. Bočiarovas kalba apie judėjimą – ne apie momentą. Apie budimą iš sąstingio, kuriame būti taip nepatogu.

Paroda vyskupo Justino Staugaičio atminimui

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ Žemaičių Dailės muziejuje Plungėje veiks iki birželio 30 dienos.

Zbigniewas Brzezinskis: diplomatijos legenda, okupuotos Vidurio Europos balsas, futbolo reformatorius 2

Sekmadienį šį pasaulį paliko 89-erių Zbigniewas Brzezinskis, trijų JAV prezidentų komandų narys (daugelio kitų konsultantas ir autoritetas) ir Lietuvos bei kitų Vidurio Europos šalių bičiulis.

A. Mickevičių Vilniuje apgaubs gėlės
lrt

Netrukus prie poeto A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje sužydės daugiamečių gėlių pieva.

700 metų sostinės istorijos – naujame muziejuje

Nuo birželio 1 dienos Vilnius stebins nauju virtualiu muziejumi, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba bus atkurta 700 metų sostinės istorijos.

Pastabos apie nemirštančią Lietuvos moksleivių sąjungos meilę kolaborantams4

Vilniaus jėzuitų gimnazijos dešimtokai norėtų iškeldinti Petro Cvirkos paminklą. Sulaukė paramos iš kelių didžiausių jaunimo organizacijų, tik ne Lietuvos moksleivių sąjungos. 

Mirtinas smūgis armijos išvaduotojos įvaizdžiui4

Tylūs senelių pasakojimai apie raudonarmiečių žiauriai nužudytus jaunus vyrus, kurie norėjo išvengti karinės tarnybos pokario metais, akivaizdžiai prieštaravo skiepijamoms sovietinėms vertybėms.

Laiškai iš daugiaveidžio Vilniaus21

Prie Vilniaus prisilietusių žmonių veidus pamatysi leisdamasis į kelionę su laiškanešiu Juliumi Kvedarausku.

Vidurio Europa pagal Jerzy Giedroycą37

Kultūros istorikas Andrzej Mencwel aptaria žurnalo „Kultura“ kūrėjo Jerzy Giedroyco indėlį kuriant Vidurio Europą.

Kaune planuojama pastatyti skulptūrą filosofui L. Donskiui 2
bns

Kaune planuojama pastatyti skulptūrą pernai mirusiam filosofui Leonidui Donskiui. Kauno savivaldybė trečiadienį pranešė, kad ši skulptūra yra tarp dvylikos darbų, išrinktų „Kauno akcentų“ konkurse.

Pastabos apie Akto šaltinius3
Paulius Subačius - Naujasis židinys

Pauliaus Subačiaus komentaras apie Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimą Vokietijoje. 

Esamojo laiko įkaitai3

Žvelgdami į praeitį, pernelyg dažnai tenorime priklijuoti kadaise gyvenusiems žmonėms vienokią ar kitokią mūsų dienomis sukurptą etiketę, užuot pamėginę juos suprasti. 

Šventos šeimos – šventa vyskupija1

Pirmasis ganytojiškas Teofiliaus Matulionio, 1943 m. gegužės 23 d. tapusio Kaišiadorių vyskupu, laiškas.