Atmintis | Visuomenė

Šimtas Lietuvos šaulių sąjungos istorijos metų

Minėdami Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato archyvinių dokumentų parodą. 

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (III)

Inkvizicija niekada nevertė priimti religijos. Jos tikslas buvo priversti tuos, kurie priklausė katalikų religijai, neperžengti katalikų tikėjimo mokymo ribų.

Priekulės bažnyčios detektyvas

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bendruomenė, atsiliepdama į popiežiaus raginimą neužmiršti savo tautos šaknų ir prisiminti praeitį, atrado įspūdingą savo bažnyčios istoriją.

Kada tiesa pagaliau mus išlaisvins?

Ar galima dėl savo šalies nepriklausomybės atgavimo susidėti su bet kuo, net ir su pačiu Šėtonu, jei jis laikinai tavo pusėje?

Laisvės kaina – sutrypti faktai?

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Vilniuje atidengta atminimo lenta tarpukariu veikusiam žydų mokslo institutui YIVO

Birželio 20 d. atidengta žydų mokslo instituto „YIVO Institute for Jewish Research“ atminimo lenta. 

Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas

Pasakojimas apie vieną žinomiausių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukusį visuomenininką Stasį Barzduką.

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (II)

Istorikas Thomasas Maddenas rašė: „Ispanų inkvizicija buvo plačiai pripažinta kaip geriausiai veikiantis, humaniškiausias teismas Europoje“.

Vilniaus paradoksai: barokiniai bažnyčių bokštai ir kalvinistinė lietuviška katalikybė
Emilija Karčevska - Vilniaus piligrimų centras

I. Vaišvilaitės, S. Maslauskaitės-Mažylienės ir G. Luveničiūtės diskusija apie religinį Vilniaus paveldą.

Adelė Dirsytė – vilties mokytoja

Šiemet minime Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines.

Galia ir ideologija seriale „Černobylis“

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pal. Teofilius Matulionis – laisvas žmogus
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Nors Teofiliui Matulioniui teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų, laikydamasis Kristaus Evangelijos, jis išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus.

Ačiū Tau, Islandija!

Šių metų birželio 14 d. Islandijos gatvė Vilniuje aštuntą kartą pasipuoš islandiškomis vėliavomis.

Rugiagėlių sindromas: kas liko po dulkėtų birželio traukinių

1940–1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 tūkstančiai žmonių, apie 156 tūkst. įkalinta. 

Nė akimirkos neleisti sau palūžti. Vilniaus gete gyvenusio S. Bahato istorija

„Kai atvykstu į Lietuvą, aš vėl jaučiuosi kaip mažas berniukas iš Alytaus arba dvylikametis vaikinukas iš Vilniaus Pylimo gatvės 22 namo“ – sako Saadia Bahatas.

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (I)

Inkvizicija atsirado ne iš noro suvaržyti įvairovę ar pavergti žmones, ja buvo siekiama nustatyti tikrąsias erezijas ir užkirsti kelią neteisingoms egzekucijoms.

Muzikos mainai be krantų
Arūnas Streikus - Naujasis Židinys-Aidai

Monografijos „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knygos „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“ recenzija.

M. K. Sarbievijus – strėlė, ištraukta iš žvaigždėm nusagstytų strėlinių

Jėzuitų misijos jubiliejaus panoramoje ryški žvaigždė – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vilniaus universiteto profesorius, žinomas oratorius, garsus XVII a. Europos poetas humanistas.

Dar kartą apie kolaborantus
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Lietuvių savivalda dirbo nacių priežiūroje, tad neišvengiamai kolaboravo. Vieni pareigūnai tai darė nenoriai, kiti uoliai.

30 metų po Tiananmenio žudynių Pekine

Prieš 30 metų, birželio 4 d., Tiananmenio aikštėje buvo žiauriai užgesinti demokratiniai protestai prieš Komunistų partijos valdžią. 

Kada pagerbsime žuvusius prancūzų ir belgų karo belaisvius?
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Klaipėdos krašto buvimas Rytų Prūsijos dalimi paliko jame ne vieną istorijos pėdsaką, tarp kurių – ir prancūzų karo belaisvių palaikai šiame krašte.

Matas Šalčius – žmogus, daugybėje šalių garsinęs Lietuvą

Kelionės Indijoje metu M. Šalčius bendravo su iškiliomis asmenybėmis. Viena iš jų buvo Indijos lyderis Mahatma Gandis, perdavęs Lietuvai nuoširdžiausius linkėjimus.

Apšvietos priešaušryje: ar tik berniukai lankė mokyklas?
Ignas Stanevičius - Ateitis

Bene didžiausią savo visuotinumu indėlį lygiaverčiam moterų lavinimuisi XVIII a. antroje pusėje įnešė Bažnyčia.

Žydiško Vilniaus istorija ir atgimimas

Sukurtas naujas turistinis maršrutas, skirtas susipažinti su visame pasaulyje garsiais iš Vilniaus kilusiais litvakais, mieste jų paliktais pėdsakais ir Vilniaus žydų bendruomenės istorija.

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų.

Moterys partizaniniame kare

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie moterų dalyvavimą 1944–1953 m. partizaniniame kare Lietuvoje

Miestelis girių apsuptyje

Tarpukario Lietuvoje Kazlų Rūda pretendavo į miesto titulą. Šaltiniai teigia, kad gyvenvietė augo amerikietišku tempu.

Brazdžionio ir Juškaičio laiškai – ne tik apie poeziją
Sonata Šulcė - Naujasis Židinys-Aidai

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą.

Gegužinės pamaldos fotografo akimis

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Unikalių istorinių kadrų padaręs žydas fotomenininkas – apie Kauno pavasarį iš arti

1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais.

Kaip įveiksime totalitarinį palikimą – vergystės dvasią?
Kauno arkivyskupija

Gyvenusiems dvilypį gyvenimą laisvėje sunku atsitiesti, tam reikia ir nuolankumo, teigia arkivysk. S. Tamkevičius.

Sudužęs į šipulius Didvyžių dvarininko gyvenimas

Pasakojimas apie Didvydžių dvaro spindesį ir nuosmukį.

„Tegul Dievas saugo, kad teisėjai nepastebėtų manyje neapykantos“
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Prieš 90 m. gimė kun. Juozas Zdebskis. Jis sakydavo: „Kai aš iš meilės išeinu iš krantų, tai aš jau nebeturiu parapijos ribų. Visi mano parapija, visi – mano.“

Kun. J. Zdebskis – gyvas širdies magnetas

„Jis turėjo išsiugdęs tą tikrai krikščionišką artimo meilę, kokios negalima išmokti iš jokios knygos, tik iš gyvenimo pavyzdžio“, – apie kun. Juozą Zdebskį pasakoja arkivysk. S. Tamkevičius.

Gyvųjų maršas sunaikintiems pasauliams atminti

Pasakojimas apie Gyvųjų maršą, skirtą paminėti holokausto aukas.

Po ilgos tylos prabilęs „Katalikų pasaulis“

Prieš 30 metų šviesą išvydo „Katalikų pasaulio“ žurnalas, ne tik pirmą kartą Lietuvoje viešai skleidęs katalikų tikėjimą, bet ir pirmasis leidinys, išvedęs lietuvišką spaudą į tarptautinę areną.

Būti mama 1989-aisiais

Tik dvi savaitės buvo likusios iki Berlyno sienos griuvimo, kai lankėmės VDR.

200-osios kompozitoriaus S. Moniuškos gimimo metinės

Žymiojo kompozitoriaus S. Moniuškos, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje, 200-osios gimimo metinės. 

Pirmieji Lietuvos jėzuitų misionieriai Azijoje
Liudas Jovaiša - Laiškai bičiuliams

Dažniausiai minimas Lietuvos jėzuitų misionierius yra Andriejus Rudamina – pirmasis lietuvis, pasiekęs Indiją ir Kiniją.

Bernardinai.lt archyvas. V. Liepuonius: Gegužės 3-iosios konstitucija galėtų tapti mūsų savasties dalimi18

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

„Lietuvių Sibiriada“ atskleidžia nepažintus istorijos puslapius

VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas, kunigas Viktorijas Bilotas seka lietuviškais pėdsakais Rusijos, kur studijavo daug iškilių mūsų šalies asmenybių, archyvuose.

Neregėti XIX a. aristokratės I. Giunterytės piešiniai

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių.

„Kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“

„Reikėtų į Vilnių atgabenti šimtų šimtus memorialinių lentų, kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“, – rašė Abraomas Karpinovičius. 

„Žmogus brangesnis už visatą“

Kunigas Laislovas Baliūnas SJ pelnė ypatingą tikinčiųjų pagarbą, pasižymėjo kaip uolus nuodėmklausys ir meninės fotografijos atstovas.

Neužmirštas pasaulio tautų teisuolių Vilnius

Ona Šimaitė organizavo žydų vaikų gelbėjimą išnešdama juos pintinėse, parūpindavo getui maisto, pinigų, vaistų, padirbtų dokumentų. 

Kaip komunistai persekiojo lituanistus

Vienas iš lietuvių kultūrinio tapatumo išsaugojimo židinių buvo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra. 6-ajame dešimtmetyje čia susitelkė plačios kultūrinės erudicijos lituanistai.

Litvako Saadia Bahato Vilnius

Litvako Saadia Bahat gyvenimo istorija yra kupina pačių sunkiausių išbandymų. 

Kaip jie mus teisė. Marija Tiškevičiūtė
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Istorija apie Mariją Tiškevičiūtę - kūrėją, kultūrininkę, grafaitę, stalinistinio režimo auką.

Neužmirštas Grigorijaus Kanovičiaus Vilnius

Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. 

Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Nailono uždangos“ metafora suteikė galimybę pažvelgti į žmonių ryšius. Nesistengta aprėpti visų procesų ir įvykių, o bandyta atkurti emocinį klimatą, kuris vertė žmones veržtis pro sienas ir užtvaras.