Atmintis | Visuomenė

„Tumo kodeksas“: Noriu asmenukės su Vaižgantu!
Živilė Kropaitė - Naujasis Židinys-Aidai

Filmas be galo patraukliai parodo Juozo Tumo-Vaižganto, rašytojo, pedagogo, kunigo, spaudos darbuotojo asmenybę, jos dirbtinai nesakralizuodamas, nepaversdamas kilnesne už kitus. 

Abraomas Suckeveris. Kultūros šviesa Vilniaus geto tamsoje

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. 

Ką žydai galėjo prarasti per gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje?

Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi ne tik į pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje atsispindi ir žydų tautos istorija.

Moteris, nešusi šviesą
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Sibiro tremtyje Adelė rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių ir sudėjo jas į mažą knygelę „Marija, gelbėk mus“. 

Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka

Romainas Gary, Mošė Kulbakas, Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.

V. Landsbergio knygoje „Lūžis prie Baltijos“ – autentiškas pasakojimas apie Lietuvą
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Prisimindamas knygos rašymo intenciją, V. Landsbergis svarstė, jog norėjo pristatyti 1991–1992 m. Lietuvoje vykusius procesus, papasakoti pasauliui, kas dėjosi šalyje.

Icchoko Rudaševskio Vilnius. Ką mums byloja geto sienos?

Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.

Čia stovės paminklas Reformacijos ir Lietuvos raštijos kūrėjams

Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.

Apie lietuvių riterius parašęs istorikas N. Černiauskas: būkime atviri kiekvienam savo istorijos puslapiui

Knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius sako norėjęs reabilituoti suprimityvintas tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo sąvokas.

Vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Žurnalistas Otto Davidas Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės lietuvis, 1940 m. laimėjęs prestižinę Pulicerio premiją. 

Vilniaus savivaldybė atkurs atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų, ragina meras R. Šimašius.

Nuo gurguolės dvoko alpstančios damos. Apie modernėjusį Vilnių
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

Pokalbis su istorike Aelita Ambrulevičiūtė apie Vilniaus miesto modernėjimo procesus XIX a. pab. ir XX a. pr.

Maironis ir Naujalis – neišskiriami atgimimo bičiuliai

Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms.

Jaunuomenė prieš šimtą metų

Pirmųjų Lietuvos dešimtmečių studentija buvo ir vėjavaikiška bei linksma, drąsi keisti, prieštarauti ir maištauti.

Ignas Šeinius: „Kiekvienas gyvas žmogus yra kūrėjas“

Minime 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) metines. 

Tikslūs sąrašai žmonių, kalėjusių su vyskupu T. Matulioniu Vladimire

Į Vladimiro kalėjimą pal. Matulionis pateko 75 metų amžiaus ir išbuvo iki 81-erių. Vyskupas sėdėjo septyniolikoje kalėjimo kamerų kartu su šimtu įvairiausių tautų kalinių.

Nepakeliama atminties pilnatvė
Arūnas Streikus - VU naujienos

Žvelgiant retrospektyviai galima aiškiai matyti, kad 1949 m. pavasaris buvo lemiamas aneksuotos Lietuvos sovietizavimo etapas. 

LDK vienuolių gyvenimas iš arti

„Apie vienuolijas daugiau skaitome kaip apie institucijas, o dabar pirmą kartą galime pasižiūrėti į vienuolius kaip į asmenis, pamatyti jų gyvenimo istorijas“, – sako istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.

Laikinumo metraštininko Rafaelio Chwoleso Vilnius

Kaip Vilniaus metraštininkas, jis suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose.

Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų

1919 m. balandžio 4 d., buvo nutarta parengti įstatymą, pagal kurį Lietuvoje būtų įtvirtintas prezidentinės Respublikos modelis. 

Žmogus, kūręs taiką Europoje

Winstonas Churchillis turėjo savitą ir labai aiškią viziją, kokia turi būti Europa – stipri, vieninga ir principinga. 

„Likau atsparus tai baisiai ligai“. Skiepų kelias į XIX a. pradžios Vilnių

Vilniuje 1808 m. įsteigtas Vakcinacijos institutas buvo pirmasis tokio pobūdžio institutas Rusijos imperijoje ir vienas pirmųjų Senajame pasaulyje. 

Kultūrbolševikai
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Cvirkos paminklas savaip skatina atidžiau pasižiūrėti į save, į šiandienos Lietuvą. Ar mažai mūsų dirigentų, režisierių, artistų, rašytojų sėkmingai dirba Rusijos teatruose ir koncertų salėse?

Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią

1579 m. balandžio 1 d., Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria įsteigiamas Vilniaus universitetas.

Vilniaus universitetui – 440 metų

1579 m. balandžio 1 dieną karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 

Vienuolijos išeivijoje: apie žmones, kuriems neegzistuoja ribos
Kauno arkivyskupija

Įžvalgos iš kovo 27 d. Kaune vykusios konferencijos „Vienuolijos lietuvių išeivijoje: istorija ir paveldas“.

Poetinė Lietuvos vizija prieš 130 metų
Viktorija Šeina - Naujasis Židinys-Aidai

Jau ankstyvojoje savo poemoje Maironis pasirodo ryžtingas lietuvybės gynėjas.

T. Matulionis buvo daugiau nei Baltijos šalių nacionalistas, metęs iššūkį sovietiniam kolosui

Matulionis pergyveno keturias sovietų slaptosios policijos kartas, o kad pergyventų penktąją, jam pritrūko savaitės. 

Kovojau, nes esu kunigas

„Prisipažįstu, kovojau prieš bedievišką bolševizmą spaudoje, susirinkimuose, pamokose. Kovojau, nes esu kunigas…“, – saugumo požemiuose bylą vedusiam kapitonui kalbėjo t. Benediktas Andruška SJ.

JAV, Kinija ir „Tukidido spąstai“

Teodoras Žukas nagrinėja JAV ir Kinijos santykius, pasitelkdamas Senovės Graikijos istoriko Tukidido analizės įrankius. 

Nors mūsų tebūtų ir truputis
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Kun. A. Lipniūnas su vilties kupinu optimizmu žvelgė ne tik į save, bet ir į tautos ateitį: „Mes matysime prisikėlusią Lietuvą Dievo malonėje, prisikėlusias visas širdis meilėje.“

Teismas atmetė skundą dėl istorinės išvados apie J. Noreiką–generolą Vėtrą

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. 

Sunku suprasti, kodėl genocido ieškoma ten, kur jo nebuvo

Azerbaidžanas sukūrė mitą apie Chodžali gyventojų dalies genocidą, siekiant nukreipti pasaulio viešosios nuomonės dėmesį nuo įvykdytų armėnų žudymų ir išvarymo iš šalies.

Prieš 70 metų įvykdyta trėmimo operacija „Bangų mūša“

1949 m. kovo 25 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“. Ištremta apie 95 tūkst. žmonių.

Vyskupo Teofiliaus Matulionio pokalbių pasiklausymo protokolas
www.teofilius.lt

Kviečiame susipažinti su 1962 m. rugpjūčio 17 d. pal. Teofiliaus Matulionio sekimo protokolu, likus 3 dienoms iki arkivyskupo mirties. 

Trojos arkliu per Lietuvą. Pamąstymai, kodėl paminklus stato svetimi

Visuomenė skelbia karą paminklizmui, atrodo – visai monumentaliajai skulptūrai, kuo toliau, tuo rimčiau vadovaudamasi formule: skulptūra = balvonas = paminklas.

Petro Venclovo 1947-ieji. Pasirinkimas
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

P. Venclovo „Grumtynės“ išsiskiria nesumeluotu, tikrovišku pokario kovos vaizdavimu, partizanų aukos suvokimu, priesaikos kovoti už Tėvynės laisvę iki mirties reikšmingumu.

„Jeigu žmogus turi savo dvasios laisvę, jam fizinės laisvės praradimas nėra baisus“

Kovo 21-ąją šventėme rezistento Vytauto Skuodžio 90-ąsias gimimo metines. 

Vyskupas grįžo iš mirties

Jei lietuviai ir laikė jį mirusiu, tai ne tik dėl to, kad ilgai nieko nežinojo apie jo lemtį, bet ir todėl, jog norėjo šį pamaldų ir asketišką žmogų laikyti kankiniu.

Paroda apie prancūzų kultūrą Nacionalinėje bibliotekoje
Elena Benediktavičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Apie parodos eksponatus ir tekstų leidybą XVIII–XIX amžių Prancūzijoje pasakojo Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Adomas Mickevičius – „atradęs“ ir garsinęs Palangos kurortą
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

„Tėvyne, Lietuva, mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko...“. Ar daug pasaulyje šiandien yra žmonių, galinčių iš širdies tai viešai ištarti?

Dievui garbė, artimui pagalba

Pasakojimas apie ugniagesius tarpukario Vilkaviškyje.

Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimo apžvalga.

Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas
Algirdas Šapoka - Kaunas pilnas kultūros

Palikęs Kauną poetas dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau kūriniuose apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu.

R. Kalantos auką 15-metė žydė išvien su visais lydėjo laisvės šūkiais

K. Nechmadaitė-Sternberg, gimusi 1956 m. Kaune žydų šeimoje, o dabar gyvenanti Izraelyje, interviu prisimena 1972-ųjų Kauno pavasario įvykius.

Pagiriamasis žodis Aristoteliui
Andrius Bielskis - Naujasis Židinys-Aidai

Aristotelis įkūrė pirmąjį Europos universitetą, jis padėjo pamatus skirtingų mokslo disciplinų plėtrai, padarė milžinišką įtaką visai vėlesnei Europos filosofijai.

Dingusios Vilkaviškio pramogos

Klubo „Bijūnas“ šeimininkas žmones viliojo biliardo stalu, puikių valgių ir gėrimų pasirinkimu, bufetu, muzika, modernia estetika.

Kaip suprasti Sąjūdį?

Siūlome keletą pačių sodriausių bandymų suprasti Sąjūdį, kurie galėtų padėti prasmingai pasižiūrėti į Kovo 11–ąją dieną ir visą išsilaisvinimo judėjimą.

Prof. V. Sinkevičius: Kovo 11-osios aktas – visos Lietuvos aktas
Elena Benediktavičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas? Prisiminimais dalinasi vienas akto kūrėjų – prof. Vytautas Sinkevičius.

„Lituanicos“ mito nematomoji pusė

Žurnalistė ir istorikė Gražina Sviderskytė š.m. Knygų mugėje pristatė knygą „Lituanica. Nematomoji pusė“.