Atmintis | Visuomenė

Zanavykijos kryžių meistro P. Tamašausko istorija

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Istorikas Z. Vitkus: Praeitis gali vienyti, jei prisimename vieni kitų aukas
Aušra Simoniuškytė - Mano teisės

Pokalbis apie Panerių memorialą ir atminties politiką Lietuvoje.

Mišios KGB kameroje. Kardinolo S. Tamkevičiaus atsiminimai

Nelaisvės metai– didžiulė Dievo dovana. Ištrauka iš naujojo kardinolo S. Tamkevičiaus atsiminimų knygos „Viešpats mano šviesa“ (2013).

Mokytojo kasdienybės akimirkos

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Lazdynams – 50 metų. Kuo ypatingas buvo šis masinės gyvenamosios statybos rajonas?

Lazdynų mikrorajonas – tai radikalių pokyčių sovietinėje statyboje ir architektūroje padarinys. 

Mahatma Gandhi aktualus ir šiandien
Vatican News

Spalio 2 d. minimos 150-osios Mahatma Gandhi gimimo metinės.

Apgynę Lietuvą. Joniškėlio mirties bataliono partizanas Petras Jasiūnas

Kaip atsimena Petro Jasiūno sūnus, tėvas buvo priešiškas sovietinei ideologijai, bet ne žmonėms.

J. Kippas – vokiečių kunigas, nuo komunistų gelbėjęs A. Smetoną

Kauno jėzuitų gimnazijai sukanka 95 metai: pasakojimas apie pirmąjį šios įstaigos direktorių, neoficialų prezidento A. Smetonos patarėją Joną Kippą.

Adelė Dirsytė – kankinė, kurios žodžiais meldėsi popiežius
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Vargu ar Adelė galėjo numatyti, kad jos surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.

Lietuvą garsinęs, dabar beveik užmirštas
Vituolis Joneliūnas - XXI amžius

Petras Raudonikis – mokslininkas, sovietmečiu nepopuliarus dėl savo religinių įsitikinimų, retai teprisimenamas ir dabar.

Kun. Izidorius Tamošaitis – mąstytojas apie žmogų ir tautą

Filosofo manymu, gyvenimo pertvarkymas priklauso nuo ugdymo, tad krizės įveikimo svarbiausias būdas – ugdyti žmogaus idealus ir vertybes. 

Vilniaus žydų kapinės kaip... dangaus vartai

Vilniaus žydų kapinių klausimu visada reikia teikti pirmenybę mūsų pamaldiems žydams: kas juos nuramintų? Ramybėje mūsų sąmonė teisingai suderins visas mūsų vertybes.

Kasinėjant praeitį: vokietis istorikas siūlo pasidomėti Lukiškių kalėjimo istorija

Kalėjimas niekada nebuvo erdvė, izoliuota nuo visuomenės.

Neišskiriami: J. Tumas-Vaižgantas ir jo taksas Kaukas

Minint 150-ąsias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Apgynę Lietuvą. Nepriklausomybės kovų savanoris Jonas Vileišis

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti
Paulius Jevsejevas - Šiaurės Atėnai

A. Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Ekskursija po pastatą, kurio nėra: Naujamiesčio bažnyčios istorija
Kostas Biliūnas - Ateitis

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Kaip man atsitiko Vilnius ir kaip aš tai išgyvenau
Regimantas Dima - Naujasis Židinys-Aidai

Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui.

Kaip ir kiek Mykolas Römeris „tapo“ ar „tebetampa“ lietuviu?

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Kun. A. Lipniūnas – Štuthofo koncentracijos stovyklos kapelionas

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Istorikas J. Vaičenonis: tarpukario Kaune buvo tikima jaunais žmonėmis, jų darbais ir idėjomis

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Rugsėjo 11-ąją prisimena ugniagesių kapelionas

Sunkiausia, anot kunigo, buvo tuomet, kai žmonės klausdavo, ar jis matęs jų draugus, tėvus, brolius, sūnus.

Liberalaus konservatizmo gimimas: Alexio de Tocqueville’io portretas

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“
Daiva Červokienė - XXI amžius

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Tylioji rezistencija, arba Apie Tėvą – paprastą stalių

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Istorikas prof. Edvardas Gudavičius švenčia 90-metį

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 m. Lietuvoje lankėsi šv. Jonas Paulius II
Vatican News

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Skausmingos tremties vietos Kazachstane

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.

Mons. V. Kazlauskas – kunigas, pralaužęs sovietų informacinę blokadą

Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 5 d., gimė ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas mons. Vytautas Kazlauskas.

Pabėgęs iš caro kariuomenės: Lietuvos savanoris Kazimieras Abukavičius

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

Prezidentinis Smetonų duetas: laikas istorinei tiesai
Nijolė Krasniauskienė - XXI amžius

„Unikalus Smetonų duetas, pagal jį valstybės istorijos naratyvą galime rašyti“, – neslėpė žavėjimosi pirmąja pora istorikė I. Jakubavičienė.

Taika trapi, ją reikia nuolat kurti
Vatican News

Popiežius Pranciškus paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas

Fotografijos pasižymi menine raiška, ekspresyviais kadrais, atskleidžiančiais Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. 

Rašytojas D. Fishmanas: norėjau parodyti stiprų Vilniaus žydų prisirišimą prie knygų ir kultūros

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

Ar pavyko nusimesti dviveidystės kaukes? Atsakymas Nepriklausomybės kartai

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Vaikai sovietinės ideologijos pančiuose

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadą.

Pas tėvelį Stanislovą

Vis tiek Paberžės fenomenas neįmanomas be tėvelio Stanislovo, kapucinų vienuolio, klebono, kuris neturi net gaspadinės, asmenybės. Štai ką gali vienas žmogus.   

Dviejų Lietuvos kariuomenės kapitonų likimas dviejų diktatorių pakto fone

Dviejų karininkų, Molotovo-Ribbentropo pakto aukų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijos.

Išgelbėjęs ir gelbstintis milijardus gyvybių
Artuma

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos kelias istorinėje perspektyvoje
Simonas Jazavita - Kaunas pilnas kultūros

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Pamiršti Lietuvos šimtmečio herojai: Juozas Gvazdauskas Nepriklausomybės kovose

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Monsinjoro V. Jalinsko – dvasios vėliavnešio prisiminimas

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

Arkivysk. S. Tamkevičius: paguosdavo mintis, kad lageryje sutiksiu kolegų disidentų

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Ko Lietuvai norėjo pal. Teofilius ir kard. V. Sladkevičius

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Muzika į Sovietų Sąjungą skverbėsi pro menkiausius geležinės uždangos plyšius

Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. 

Vietoje grindinio – bulvės. Pokario vilniečių atsiminimai
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

Iškart po karo kėlimasis į Vilnių daugeliu atvejų buvo grįstas didelio, anonimiško, sug­riauto Vilniaus ir jo sugriuvusių socialinių struktūrų teikiamomis galimybėmis pranykti, pasislėpti.

„Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio...“ Rašytoją B. Pūkelevičiūtę prisimenant

Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Jefimą Slavinskį palydint

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

Du atkaklūs keliautojai atkartojo legendinę A. Poškos kelionę
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.