Atmintis | Visuomenė

Vidurio Europa pagal Jerzy Giedroycą25
Andrzej Mencwel

Kultūros istorikas Andrzej Mencwel aptaria žurnalo „Kultura“ kūrėjo Jerzy Giedroyco indėlį kuriant Vidurio Europą.

Kaune planuojama pastatyti skulptūrą filosofui L. Donskiui 2
bns

Kaune planuojama pastatyti skulptūrą pernai mirusiam filosofui Leonidui Donskiui. Kauno savivaldybė trečiadienį pranešė, kad ši skulptūra yra tarp dvylikos darbų, išrinktų „Kauno akcentų“ konkurse.

Pastabos apie Akto šaltinius1
Paulius Subačius - Naujasis židinys

Pauliaus Subačiaus komentaras apie Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimą Vokietijoje. 

Esamojo laiko įkaitai3
Donatas Puslys

Žvelgdami į praeitį, pernelyg dažnai tenorime priklijuoti kadaise gyvenusiems žmonėms vienokią ar kitokią mūsų dienomis sukurptą etiketę, užuot pamėginę juos suprasti. 

Šventos šeimos – šventa vyskupija1
Teofilius Matulionis

Pirmasis ganytojiškas Teofiliaus Matulionio, 1943 m. gegužės 23 d. tapusio Kaišiadorių vyskupu, laiškas. 

Karas, kurio nebuvo10
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Lietuvių tautos istorijoje prieštaringiausių įvykių sankaupa yra Antrasis pasaulinis karas – Tomo Daugirdo komentaras iš „Naujasis židinys-Aidai“.

Prisimenamas didžiausias trėmimas Lietuvos istorijoje
lrt

Sukanka 69 metai nuo didžiausio trėmimo Lietuvos istorijoje.

Mano senelės istorija
Ineta Šuopytė

Toliau publikuojame rašytojo, Jonavos miesto garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus vardo rašinių konkurso „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“ laureatų darbus.

Užsienio reikalų ministerijoje – L. Donskio atminimui dedikuota salė1

Gegužės 17-ąją LR Užsienio reikalų ministerijoje buvo iškilmingai inauguruota Leonido Donskio atminimui dedikuota „Europos“ salė.

Paroda dar vienam Lietuvos palaimintajam – arkivyskupui Teofiliui Matulioniui
Lietuvos Respublikos Seimas

Šiuo metu paroda veika Kaune, Gyvenimo ir tikėjimo institute (GTI) – Perkūno name (Aleksoto g. 6). Ją galima aplankyti iki beatifikacijos dienos – birželio 25-osios. 

Kalniškės mūšis2
Rasa Baškienė

1945 m. gegužės 16 d. įvykęs Kalniškės mūšis yra laikomas vienu didžiausių pokario partizanų kovoje su sovietiniais okupantais.

Turtėtume nepamiršti: prelatui Konstantinui Olšauskui – 150 metų8
Zigmas Tamakauskas

Paskelbus Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, K. Olšauskas nuvykęs į Berlyną raštu reikalavo Reichstago deputatų to Akto pagrindu nedelsiant pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Sukanka 45 metai po R. Kalantos protesto susideginant 2
lrt

Gegužės 14-ąją sukanka 45 metai, kai protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino Romas Kalanta.

Kelionė laiko gijomis1
Simona Gavelytė

Skelbiame rašytojo, Jonavos miesto garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus rašinių konkurso nugalėtojos Simonos Gavelytės esė.

„Misija Sibiras“ atskleidė, kur vyks šių metų ekspedicija

„Misija Sibiras“ skelbia, kur šiemet tvarkys kapines bei ieškos gyvosios mūsų šalies istorijos apraiškų.

Pagerbė keturių tautų herojaus, generolo Tado Kosciuškos atminimą

VDU Kauno botanikos sode iškilmingai paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės.

Mirė literatūrologas, vertėjas A. Kalėda
lrt

Literatūrologas, garsus savo lenkų literatūros tyrinėjimais Algis Kalėda mirė eidamas 65-uosius metus.

M. Zingeris, V. Savukynas ir A. Vinokuras pristatys XX a. meilės ir mirties epą

Rašytojas Markas Zingeris, ką tik skaitytojams pristatęs savo naują didelio susidomėjimo sulaukusį romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“, kviečia į susitikimą.

Kokia iš tiesų buvo Rusijos išvadavimo armija?2

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – garsaus vokiečių istoriko J. Hoffmanno knygą „Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m.“

Vilniaus policija tiria J. Pilsudskio kapo išniekinimą
bns

Vilniaus policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies kapo Lietuvos sostinėje išniekinimo.

„Dingusio štetlo“ projektas sulaukė išskirtinio paminėjimo

„Europa Nostra“ ir Europos Komisija paskelbė projektus, kurie nusipelnė specialaus paminėjimo teikiant Europos Sąjungos prizą už kultūrinio paveldo puoselėjimą „Europa Nostra Awards 2017“.

Vytauto Didžiojo universitete atidaroma R. Sakadolskio medijų laboratorija
bns

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune atidaroma Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorija.

Seime bus aptarta Gegužės 3-iosios Konstitucijos svarba Europai
bns

Seime trečiadienį bus aptarta 1791 metais priimtos bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – Konstitucijos svarba Europai.

Kaune vyks Teofiliui Matulioniui skirta konferencija

VDU Katalikų teologijos Didžiojoje auloje. Pradžia 9 val. 30 min. Po konferencijos Gyvenimo ir tikėjimo institute bus atidaryta paroda.

V. Liepuonius: Gegužės 3-iosios konstitucija galėtų tapti mūsų savasties dalimi18
Rasa Baškienė

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija3
Gintaras Karosas

Konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“, ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę. 

Dubingėnai iš naujo atranda savo istoriją

Dubingiuose įsikūrusiame Asvejos regioninio parko lankytojų centre atidaryta fotografijų paroda „Dubingių krašto kronika: Dubingėnai“.

Jozefos laiškai: tremties ir atminties istorija3
Rosita Garškaitė

Prieš porą metų Michaelis Sagatis rado tremtyje rašytus prosenelės laiškus, kurie dabar eksponuojami Genocido aukų muziejuje. Laimingų atsitiktinumų virtinė atvedė jį į Vilnių geriau pažinti savo šeimos ir mūsų regiono istorijos.

Kam naudingas žydų bolševikų mitas?75
Donatas Puslys

Žydų bolševikų mitas perrašo istoriją etnizuodamas kaltę dėl sovietinio režimo ir taip išplaudamas daugumos kolaborantų padarytus nusikaltimus.

Gyvųjų maršas

Vakar Panerių memoriale dešimtąjį kartą vyko Gyvųjų maršo procesija, kuria pagerbtas Holokausto aukų atminimas. 

Černobylio katastrofa: likviduotojai nesulaukia tinkamos medicinos pagalbos 1
lrt

Černobylio labdaros fondo prezidentas Anatolijus Zarovskis apgailestauja, kad žmonės, dalyvavę likviduojant atominės elektrinės avariją ir sugadinę savo sveikatą, šiandien nesulaukia tinkamos medicinos pagalbos.

Prieš 31 m. įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija
lrt

Minimos Černobylio atominės elektrinės avarijos 31-osios metinės. Didžiulis radiacijos debesis keliavo per Europą, jis siekė ir pietinę Lietuvos dalį.

Siūloma pervadinti P. Cvirkos premiją
bns

Už geriausius novelistikos kūrinius kas trejus metus rašytojams iki šiol skirtą Petro Cvirkos literatūros premiją siūloma pervadinti į Veliuonos novelės premiją, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Paneriuose rengiama eisena Holokausto aukoms pagerbti
lrt

Pagerbiant Holokausto aukas, dešimtą kartą Vilniuje rengiamas Gyvųjų maršas. Eisena vyks Paneriuose, kur buvo nužudyta 70 tūkst. Lietuvos žydų.

Seimas ragina tinkamai paminėti T. Kosciuškos 200-ąsias mirties metines
bns

Antradienį parlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria ragina valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, gyventojus ir užsienio lietuvių bendruomenes paminėti Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines.

„Misija Sibiras“ kviečia pasivaikščioti Igarkoje

Valstybės pažinimo centre atidaryta unikali paroda „Pasivaikščiojimas Sibire“, kurios metu įžengę pro salės duris lankytojai pasijunta lyg esantys už 5000 km nuo Lietuvos, Šiaurės Sibire.

Kaip Putinas nežaidė revoliucijos5
Donatas Puslys

Pirminis Kremliaus taikinys, pasitelkiant istorijos politiką, yra piliečių galvų ir širdžių okupacija, nepaliekant jiems kito pasirinkimo.

Malda už armėnų tautos genocido aukas Kauno arkikatedroje

Šia proga arkikatedros parapijos namuose bus galima apžiūrėti fotografijų parodą apie armėnų bažnyčias ir vienuolynus viduramžiais.

Sirijos pabėgėliai ir Antrasis pasaulinis karas: istorija kartojasi7

Antrasis pasaulinis karas įvairiomis kryptimis privertė emigruoti 40 milijonų žmonių, o po Hitlerio mirties JTO ištiesė pagalbos ranką nusiaubtam žemynui.


Padalinta bendruomenė: žydų istorijos siužetai tarpukario Vilniuje ir Kaune57
Julijana Leganovič

XX amžiaus pirmoje pusėje susiklostė savita istorinė situacija, kuri sukėlė įtampą ne tik tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų, tačiau turėjo didelės įtakos ir dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, Vilniaus ir Kauno, žydų bendruomenių raidai.

Nutilęs štetlas prabyla
Ieva Elenbergienė

Šalčininkų rajonas – „suneštinis“ kraštas“, – sako daugiau kaip prieš 25 metus į Dieveniškes atsikrausčiusi ir jo patriote tapusi Ilona Šedienė.

Gelsvojo narcizo istorija, arba Pati beviltiškiausia karo deklaracija4
Donatas Puslys

1943 metų balandžio 19 dieną Varšuvoje prasidėjo geto sukilimas.

Filme „Septynios šviesos“ – jaudinančios Holokaustą išgyvenusių moterų istorijos

Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina.

Teniso aikštynui – 110 metų1
Apolonija Purelienė

Gedimino piliakalnio papėdėje antrą šimtmetį gyvuojantis teniso aikštynas vėl jaunas, teikiantis žaidėjams pasigėrėjimą tiek aikščių kokybe, tiek žavia gamtos aplinka.

 
Sušaudytas Kristus, skaičiai ir kitos Antrojo pasaulinio karo pamokos Gdanske2
Donatas Puslys

Jėzus ne tik nukryžiuotas, tačiau ir sušaudytas sovietinių karių, trypiančių okupuotą Lenkijos dalį. Peršauta Kristaus figūra su įstrigusia kulka Antrojo pasaulinio karo muziejų Gdanske pasiekė iš Žemutinės Silezijos.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske

Gdanske neseniai duris atvėrė įspūdingas muziejus, pasakojantis Antrojo pasaulinio karo istoriją

W. Smarzowski: Bėda yra, kai didvyriais laikomi tie, kurie žudė, o ne gelbėjo11
Donatas Puslys

Festivalyje „Kino pavasaris“ rodytas režisieriaus Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“, pasakojantis apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius Voluinės regione, dar prieš peržiūrą sulaukė daugybės diskusijų ir net kaltinimų.

„Voluinė“ ir atminties politikos dilemos6
Kristina Tamelytė

Šio teksto tikslas yra ne tik pristatyti diskusiją, kurį įvyko, bet ir aptarti filmą, pažvelgti į šią situaciją bei diskusijos argumentus iš atminties politikos perspektyvos bandant atsekti pagrindines prielaidas, kuriomis remiasi šios diskusijos dalyvių aibė.

S. Povilaitį primins jo autografas ant Palangos koncertų salės2
bns

Penktadienį oficialiai patvirtinta, kad maestro Stasio Povilaičio atminimas Palangoje bus įamžintas autografu ant kurorto koncertų salės fasado, pranešė „Vakarų ekspresas“.

Banga Kulikauskaitė: „Nebijok vėžio“18
Jurga Žiugždienė

Balandžio 5-ąją pas Viešpatį iškeliavo gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė. Dar tik įpusėjusi penktąją dešimtį, tačiau nuveikusi nepaprastai daug. Pasitikusi apie 2000 naujų gyvybių ir nepadariusi nė vieno aborto.