Atmintis | Visuomenė

Politologė Ainė Ramonaitė: žmonės jau spėjo primiršti sovietmečio absurdą
Vytautas Raškauskas - Žurnalas „Ateitis“

Apie sovietmetį, Sąjūdžio ištakas ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpį klausiame Vilniaus universiteto profesorę politologę Ainę Ramonaitę.

Ką pasakė operos solistas Kipras Petrauskas, sužinojęs apie Lietuvos gyventojų trėmimus

Lygiai prieš 50 metų mirė žymus tenoras. 1948 m. sužinojęs, kad bolševikai pradėjo vežti iš Lietuvos žmones, įvardijo tai kaip lietuvių tautos naikinimą. 

Minimos Krašto apsaugos savanorių pajėgų 27-osios įkūrimo metinės

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 27-ąsias įkūrimo metines – pajėgos oficialiai įkurtos po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 m.

Kaip A. Varnas litus kūrė

Litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta.

Daugiatautis jaunimas pristato filmą apie Sausio 13-ąją

Šiandien galima išgirsti įvairių, kartais net prieštaringų nuomonių apie Sausio 13-osios įvykius. Kaip juos supranta, vertina skirtingų tautų – lietuvių, rusų, lenkų – jaunimas, gimęs jau Nepriklausomoje Lietuvoje?

Iš archyvų. Dainius Žalimas: absurdiška kalbėti, jog Klaipėdos kraštą Lietuva okupavo

95-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių proga kviečiame skaityti 2006 metų pokalbį su tarptautinės teisės specialistu Dainiumi Žalimu. 

1991 m. sausio įvykius fiksavęs fotografas: taip skubėjome ryškinti nuotraukas, kad jos po mėnesio pagelsdavo

„Mano braižas toks. Esu kaip fotožurnalistas, spaudos fotografas. Turiu būti įvykių sūkuryje. Aš visada lendu ten, kur dažnai pavojinga“, – sako fotografas Paulius Lileikis.

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius: perduodu šiltus popiežiaus linkėjimus

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriaus arkivyskupo Polo Richardo Galagerio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime.

Loreta – mergina iš Žvaigždžių gatvės

Prieš geležinę smurto sistemą stojantis mergaitės trapumas verčia didžiuotis savo tauta, jos tyrose gelmėse slypinčiomis galiomis.

A. Vanago knyga padeda geriau suvokti XX amžiaus Lietuvos tragediją

Žmonės, kurie neskaitė jo knygos, man atrodo nesupranta Lietuvos XX amžiaus tragedijos prigimties. Prieš būdamas apgautas Vakarų, A. Ramanauskas-Vanagas buvo apgautas ne ko kito, bet Antano Smetonos. 

Partizaniško gyvenimo fragmentai. Pasakoja Juozas Jakavonis-Tigras
Vytautas Raškauskas - Žurnalas „Ateitis“

Tai laike ir erdvėje išsibarsčiusių atsiminimų nuotrupos, dalelės, iš kurių galima susidaryti partizaniškos kasdienybės vaizdą.

Litvakas Saadia Bahat: Gyvenime stengiuosi žiūrėti tik į priekį

Kartais naktimis aš vis dar išgyvenu tas baisias akimirkas, kurias man teko patirti. Tačiau mano gyvenimas visada yra nukreiptas į ateitį. Kai atsigręžiu atgalios, stengiuosi prisiminti ir mėgautis džiugiais dalykais.

Graužianti praeitis, kurios nenorime girdėti

Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių ir spaudimo.

Holokaustą tyrinėjanti psichologė: iš karo žmonės pasisėmė stiprybės
Izabelė Švaraitė - Mano teisės

Be psichologinės perspektyvos Holokausto suvokimas nėra visavertis – tokiu požiūriu vadovaujasi Mykolo Romerio universiteto doktorantė Ruth Reches, analizuojanti žydų genocidą išgyvenusiųjų patirtis.

Kard. V. Sladkevičius ir KGB archyvai

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus negalima traktuoti kaip KGB agento.

Baigtas viešinti KGB agentų registracijos žurnalas

Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską–Vanagą. 

Dirbtinė šeima. Vaikų darželiai tarpukario Lietuvoje
Ieva Griniūtė-Tumelienė - Naujasis židinys

Ieva Griniūtė-Tumelienė rašo apie vaikų darželius XX a. trečiame ir ketvirtame dešimt­metyje. Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje veikiantys darželiai iš dalies yra tarpukariu pradėtos veiklos tęsinys.

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą.

Turtinga, bet tragiška Molėtų žydų istorija
Donatas Puslys, Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

Su Vaidotu Žuku susitikome Alantos dvare, kur veikia ir jo vardo meno galerija. Viena iš galerijos salių kaip tik ir yra skirta ir Molėtų bei Alantos žydams bei jų gelbėtojams atminti. 

Mirė kunigaikštis Mykolas Giedraitis

Oksforde mirė Mykolas Giedraitis, svariai prisidėjęs prie savo giminės palikimo įamžinimo Lietuvoje, rėmęs lietuvius mokslininkus ir kultūrininkus, padovanojęs asmeninę knygų kolekciją. 

Laisvės gynėjai žinojo, kad bus šmeižiami

Dar neišblėsus partizaniniam pasipriešinimui, įžvalgesni Lietuvos partizanai jau numatė, kad ateityje jų pasišventusi kova bus teršiama pagal okupanto pagamintą kurpalį.

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė
Donatas Puslys, Gediminas Šulcas - Bernardinai.TV

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. 

Apverktina istorinės savivokos būklė
Antanas Terleckas - Naujasis židinys

Istorijos studento Antano Terlecko laiškas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktoriui. Pasak jo, istorinės savivokos mūsų visuomenėje labai trūksta. 

Partizanai – nepriklausomybės vėliavnešiai

Sausio 1-oji kiekvienam žmogui reiškia naują pradžią. Kiekvienam piliečiui sausio 1-oji taip pat yra Lietuvos vėliavos diena.

Naujieji tarpukariu: neturintys fejerverkų į orą šaudydavo iš pistoletų ir revolverių

Kaip metų virsmas būdavo sutinkamas tarpukario Kaune, kuris tuo metu buvo laikinąja sostine?

Išeinantis Panevėžys. Kaimynei Valerijai atminti

Grįžau per šventes namo. Panevėžyje tenka apsilankyti gana retai. Tačiau kiekvieną kartą grįžus viskas atrodo taip, kaip palikta. Tačiau šįkart grįžau į pasikeitusį miestą. 

Tadas Kosciuška, kurį žino visas pasaulis
Artuma

Didvyris, kurį visais įmanomais būdais skelbia savu JAV, Lenkija, Baltarusija. Na, taip pat ir mes, nes gimė LDK žemėse.

Lietuvos valstybės atkūrimo mįslės Vatikano slaptojo archyvo fonduose (papildyta)

Šv. Kalėdų išvakarėse pasklido žinia apie Vatikano slaptajame archyve (ASV) atrastus dokumentus, susijusius su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu.

Kristina Frank – žvaigždė, spindėjusi Vilniuje

Garsus gydytojas ir filantropas Jozephas Frankas ir jo žmona Kristina Gerhardi Frank buvo išskirtinės asmenybės XIX a. Vilniuje.

Ar universalūs muziejai turėtų išlikti?

Ruslanas Baranovas apie muziejus, nenorinčius grąžinti valstybėms iš jų praeityje nelegaliai išgabentų artefaktų. 

Brodskio Vilnius
Donatas Puslys , Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

Donato Puslio videopasakojimas apie Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio apsilankymus Vilniuje ir jų atspindžius poezijoje.

Algio Kalėdos premija – dr. Beatai Kalębai1

Pirmoji Algio Kalėdos premija paskirta dr. Beatai Kalębai – Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkei, lietuvių ir lenkų literatūrų tyrėjai, lietuvių literatūros dėstytojai, vertėjai.

Sostinėje įamžintas brolių Mackiewiczių atminimas

Šeštadieni Vilniaus Rasų rajone ant Vitebsko gatvės pirmojo namo, kuriame rašytojai ir publicistai praleido savo vaikystę ir jaunystę, atidengta atminimo lenta.

Apie pirmąją Panevėžio bažnyčią

Šiemet sukanka 510 metų, kai buvo pastatyta pirmoji Panevėžio Dievo Motinos bažnyčia, nuo kurios prasidėjo dabartinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorija.

B. Gailius: Priešintis reikėjo ne 1940 m. birželį, o 1939 m. rudenį6

Apie priežastis intelektualams sukti politikon, partinei sistemai kenkiančius parlamentinius tyrimus bei Lietuvos 100-mečio svarbą su istorijos mokslų daktaru, dėstytoju ir publicistu Bernardu Gailiumi kalbėjosi Algirdas Kazlauskas.

Skuodo žydus prisimenant14
Beigelių krautuvėlė

Istorikai teigia, kad kadaise svarbių prekybinių kelių susikirtimo vietoje buvęs Skuodo (Škud) miestas išaugo ir suklestėjo būtent žydų bendruomenės dėka, kuri čia buvo viena seniausių Lietuvoje.

Vaikams apie Sibirą parašiusi Jurga Vilė: knygoje niekas nenutylėta5

„Sibiro haiku“ autorė sako, kad knyga gimė norint išsaugoti tėčio tremties istoriją, o taip pat su ja supažindinti tiek savo, tiek visos Lietuvos vaikus.

Dalijamės tais pačiais takais

Mano susitikimas su Icchoku Rudaševskiu yra tiek pat netikėtas ir keistas, kiek gali būti susitikimas dviejų žmonių, gyvenusių skirtingais laikais ir dar atskirtų stora istorijos uždanga. 

Suomijos nepriklausomybės šimtmetis: Tauta didi, jei didūs jos vaikai6

Lygiai prieš 100 metų Suomija tapo pirmąja valstybe, kuriai pavyko paskelbti nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos.

Kazio Griniaus atsiminimų tęsinys
Kęstutis Skrupskelis - Naujasis židinys

Istorikas prof. Kęstutis Skrupskelis aptaria naują Lietuvos prezidento dr. Kazio Griniaus atsiminimų tomą. Tai ne nuobodi vadovėlinė istorija, teigia jis. 

Lukiškių aikštė – dviejų kultūrų susidūrimo erdvė5

Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų.

Kaizerio sanitaro laiškai žmonai iš 1915 m. Lietuvos1
Norbertas Černiauskas - Naujasis židinys

Knygoje Kaizerio kareivis Lietuvoje sudėta didelė dalis Ivero Henningseno, dano iš Šiaurės Šlėzvigo, laiškų ir piešinių, kuriuos jis sukūrė tarnaudamas sanitaru Rytų fronte 1915 m.

Vytis Lukiškėse2
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Vyčio kaip karžygio ant žirgo suplakimas su Lukiškių aikštės idėja kuria didelį prasminį ir simbolinį disonansą, rašo Tomas Daugirdas. 

Kiek LTSR dar liko Lietuvoje?11

Nors jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje valstybėje, joje gyvas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) palikimas. 

Istorikas: didžiausia laisvės kovotojų svajonė buvo ne Vytis, o nepriklausoma Lietuva22

Dėl Lukiškių aikštės paminklo kyla daug aistrų visuomenėje. Kokią žinutę neša Vytis, kokią „kalva“? Kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo? Ar realistinė maniera turi ateitį?

Mūšiai dėl paminklų25

Kiekvienas turime skirtingą santykį su ženklais ir simboliais. Mus prakalbina skirtingos meninės priemonės. Todėl paminklų karai Lietuvoje dar tik prasideda. 

G. Žemaitytė apie Lukiškių aikštę: kaip sugebame šioje valstybėje – taip tvarkomės 2

Paaiškėjo, kad memorialo Lukiškių aikštėje konkursą laimėjo kūrinys, kuris pagal galiojančius teisės aktus negali būti statomas. 

A. Labašauskas: nebeturėjau vilties laimėti, nes politikai palaikė Vytį 3

Paaiškėjo, koks paminklas bus statomas Vilniaus Lukiškių aikštėje. Su konkursą nugalėjusio projekto autoriumi, skulptoriumi, dizaineriu Andriumi Labašausku – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“.

Istorikas V. Safronovas: kovokime su savo mąstymo ribotumais, o ne su stabais5

Su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Vasilijumi Safronovu kalbame apie sovietmetį, jo vaidmenį mūsų tapatybėje ir atmintyje.

M. Žantovski: problema – ne liberalioji demokratija, o mes patys6

Vaclavui Havelui labai svarbi buvo viltis. Tačiau viltis jam nereiškė tikėjimo, kad viskas būtinai baigsis gerai. Viltis jam reiškė, kad tai, ką darai, turi prasmę.