Atmintis | Visuomenė

Šv. Brunonas ir 1009-ųjų misija: atminimo ženklai Europoje
Inga Leonavičiūtė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lietuva paminėta XI a. skurdžioje tragiško įvykio informacijoje, pateiktoje Kvedlinburgo analuose. Tačiau ilgainiui šio nutikimo vieta ir laikas buvo apipinti įvairiomis interpretacijomis ir versijomis.

Doc. Nerija Putinaitė: Man patiktų, kad paminklai formuotų, o ne užcementuotų istorinę atmintį.8

Su Nerija Putinaite, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, ieškome atsakymo, kodėl nuomonės tokios skirtingos.

Vytautas Sinica: „Monumentas nėra galvosūkis – kitaip nei vamzdis, jis neturėtų kelti diskusijų visuomenėje“3

„Lukiškių aikštė skelbia lietuvių tautos valstybingumo žinią, o realistinis paminklas yra aiškiausia, išbandyta tokia žinią perduodančio viešojo monumento forma“, – paminklo reikšmę Lietuvai pabrėžia Vyčio šalininkas, politologas Vytautas Sinica.

Minime onkologinės chirurgijos pradininko prof. Petro Norkūno gimtadienį

Sukanka 105–eri, kai gimė onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.

Partizaninis karas iš arti: 3 knygos, 3 filmai4
Vytautas Raškauskas - „Apžvalga“

Kokias knygas ir kokius filmus partizaninio karo tema vertėtų susirasti ar prisiminti ilgais tamsiais rudens vakarais?

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose atrasti šimtai tūkstančių žydiško paveldo puslapių3

„New York Times“ pranešė apie neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldą, karo metais paslėptą ir prieš kelis mėnesius atrastą Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose. 

Jubiliejų švenčiantis laisvės žmogus: apie Kovo 11-ąją, šachmatų partiją ir lęšiukų sriubą 40

Jubiliejaus proga dalijamės jubiliato mintimis apie didžiausią V. Landsbergio gyvenimo įvykį – Lietuvai iškovotą laisvę.

Pasakykite Lietuvai – pasiilgome, pasakykite Lietuvai – negrįšime38

„Pabaiga – liūdnas akordas? Pradžia, net liūdna, – geriau už džiaugsmingiausią pabaigą? Kartais pradžia gali būti pabaiga, o pabaiga – tiktai pradžia“, – taip baigiasi Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. 

Litvakų Kaunas: nuo tarpukario iki šiandienos10

Istorikas Linas Venclauskas pasakoja apie litvakišką Kauną.

Mano sapnai buvo lietuviški10

„Mano sapnai buvo lietuviški“, – apie tai, kaip emigravusi į Izraelį ilgėjosi Lietuvos ir gimtojo Kauno, pasakoja Bella Shirin. Šiandien moteris vėl gyvena Kaune, o apie jos gyvenimą yra pastatytas net spektaklis „Shalom, Bellissima!“

Men darf zain a mentsch14

Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ atskleidžia kraupią Kauno geto istoriją, kurioje suspindi pasaulio tautų teisuolių humaniški žygdarbiai.

Žydų kilmės kunigas Jokūbas: „Apvaizda mane vedė į kunigystę“14

Jeigu turėčiau žmoną ir vaikų, tai nė vienas iš jų nebūtų žydas. Žydų klausimas man nebebūtų svarbus, aš rūpinčiausi vaikų auklėjimu, ir man nerūpėtų tai, kad kažkas juokiasi iš manęs. 

Pro Memoria3

Almenas ne tik savo mokslo pasiekimais ar knygomis gan anksti įsirašė į nepriklausomų lietuvių būrį. Jis savo gyvensena nuo judrios jaunumės tapo savita legenda tiems išeivijos lietuviams, kuriuos Vytautas Kavolis pavadino nužemintųjų generacija.

Partizanų valstybė demokratinės Europos kontekste18

Kodėl pasipriešinimas po Antrojo pasaulinio karo tapo tokiu būtinu įrodyti dalyku, ir, kita vertus, partizanų karas tuo pat metu tapo savotišku pasipriešinimo etalonu.

Ostijų detektyvas3
Virgilija Guogienė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Apie netikėtą radinį knygoje, kadaise priklausiusioje bernardinų kunigui Jurgiui Pabrėžai, S. Daukanto ir M. Valančiaus amžininkui, draugui ir kraštiečiui.

Mirė prof. Kazys Almenas2

Šeštadienį mirė Kazys Almenas – fizikas, rašytojas, aktyvus santarietis. Atsisveikinimas su velioniu vyks antradienį, spalio 10 d., 16 val. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.

Nevaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakoja apie Icchoko Rudaševskio (1927-1943) dienoraštį, svarbų Holokausto istorijos šaltinį.

Kelias – ilgesnis už gyvenimą

Tada dar nežinojau, laikraščiai nerašė, televizija nerodė, kad šis kelias – Transibiro geležinkelio magistralė, tūkstančiams žmonių buvo tapusi Mirties keliu. 

Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė – sukilėlių vado žmona1

Pasak istorikų, Lietuvoje nebuvo nelaimingesnės šeimos už Dalevskius, kurių likimai buvo paženklinti kova už laisvę, tremtimi ir sušaudymais.

Algirdas Julius Greimas – mįslinga figūra13
Arūnas Sverdiolas - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Lietuvių kultūrinei sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Suvokiama ar bent numanoma, kad ši figūra yra labai stambi. 

Leonidas Donskis, arba Nauja knyga, kurią reikia parašyti

Klausimas, kurį sau užduodu dieną skirtą Leonidui Donskiui prisiminti, susijęs su nauja knyga, kurią jis mums paliko parašyti.

Kanauninką Petrą Raudą prisiminus

Panevėžio vyskupijos garbės kanauninkas Petras Rauda pristatomas ne savo tiesioginėje bažnyčios tarnystėje, o kaip visuomenininkas, mokytojas, asmenybė, palikusi pėdsaką to meto šviesuolių širdyse. 

Kas prižiūrės Vilnių, jei ne Basanavičius?28
Eligijus Raila, Jonas Naujokas - Naujasis židinys

Istoriką Eligijų Railą apie tai, kaip turėtume vertinti Basanavičių iš šimto metų perspektyvos, kalbina Jonas Naujokas.

Kviečia į paskaitą apie totalitarizmą, politiką ir Holokaustą

Spalio 3 dieną 18 val. Valstybiniame Gaono žydų muziejuje, Vilniuje (Naugarduko g. 10/2), vyks paskaita „Totalitarizmas, politika ir Holokaustas. H. Arendt politinės minties interpretacija“.

 
A. Michnikas: Pilsudskiui Lenkija be Vilniaus buvo tarsi žydams Izraelis be Jeruzalės7

Trečiadienį Adamas Michnikas skaitė paskaitą apie Lietuvoje itin prieštaringai vertinamą, tačiau debatuose apie tarpukarį sunkiai apeinamą asmenybę – Jozefą Pilsudskį.

Lietuvos krikšto vizija pagal W. Gersoną. Pokalbis su parodos kuratoriumi

Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai.

Tėvynės labui paaukojęs turtą, darbą ir gyvenimą

Rugsėjo 25 d. minime 252-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio – politiko, diplomato, aktyvaus 1794 m. sukilimo dalyvio, kompozitoriaus – gimimo metines.

A. Zawadzka: Vilniaus krašto lenkai sovietmečiu išlaikė tikėjimą ir lietuvių kunigų dėka3

Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. 

Kelionę po šimtametę Lietuvą pradeda iš pašto ženklų „atgimęs“ tautos patriarchas

Lietuvos paštas simboliškai pasitinka artėjantį atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį.

Nuo slaptos Aleksandro 1-ojo ir Napoleono sutarties vidury Nemuno – 210 metų
lrt

Lygiai prieš 210 metų Prancūzijos ir Rusijos valdovai, susitikę ant plausto vidury Nemuno, pasirašė pirmą slaptą sutartį dėl tarpusavio paramos ir Prūsijos padalijimo.

Adamo Michniko paskaita apie Juzefą Pilsudskį: trys priežastys, kodėl reikėtų ateiti

Šių metų gruodžio 5 dieną kaimyninė Lenkija minės 150-ąsias maršalo Juzefo Pilsudskio (Józef Klemens Piłsudski) gimimo metines. Lenkijoje jis – nacionalinis didvyris, Lietuvoje prilyginamas velniui ar bent jau Hitleriui su Stalinu.

Generolo S. Žukausko gimtinė įtraukta į kultūros vertybių sąrašą

Į Kultūros vertybių registrą įrašyta pirmojo Lietuvos kariuomenės vado, generolo Silvestro Žukausko gimtinės atmintina vieta Pakruojo rajone.

Išleidžiamas litvakams skirtas pašto ženklas
bns

Šeštadienį į apyvartą bus išleistas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei skirtas pašto ženklas.

Gestapininko anūkė ir Holokausto aukos vaikaitis: „Kaip būtina žmogui duona, taip būtina ir tiesa“2

Prie bendro stalo, dalyvaujant vertėjai, kalbėjosi Holokaustą išgyvenusios moters sūnus, muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Kauno geto budelio Helmuto Rauco anūkė, vokiečių rašytoja Reglindis Rauca. 

Žvilgsnis į Hitlerio pasaulėvaizdį 46

Norint suvokti, kaip įmanomas tapo Holokaustas, kas įgalino paimti ginklą į rankas ir masiškai žudyti žmones prie duobių miškuose, būtina analizuoti istorines aplinkybes.

Holokaustas ir laisvės klausimas

Asmeninės atsakomybės už savo ir savo šalies veiksmus prarastis – vienas esminių veiksnių, sudariusių sąlygas įgyvendinti Holokaustą.

Teisybė ateis iš teisiųjų1

Vienas iš būdų susivokti sunkioje istorijoje – taip pat lietuvių ir žydų – tai įsižiūrėti į atskirų žmonių laikysenas, pasirinkimus. Nuo skaičių, statistikos, stambaus plano įvykių nuleisti žvilgsnį ir prie atskirų, kasdienių, nepastebimai prabėgančių žmonių gyvenimų.

Moksleiviai „Atminties kelyje“ pagerbs Holokausto aukas

Vilniaus ir kitų miestų moksleiviai Panerių memoriale pagerbs Holokausto aukas.

Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos
Simonas Jazavita - Pro Patria

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje. Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta, ir jau pakankamai greitai.

Meilė be atsako46

Gyvenime jis, mano galva, mylėjo tris dalykus – savo katytę Tytę, žmoną Jolantą ir Lietuvą. Ir jis visada tikėjo, kad vienintelė laiminga meilė be atsako yra meilė Tėvynei. 

L. Donskis bičiulių ir bendraminčių prisiminimuose2

Jau prabėgo metai be Leonido Donskio – žmogaus, kuris ne tik buvo girdimas balsas mūsų viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui ir moralinis autoritetas, pirmas suskubdavęs reaguoti į opiausias problemas.

Leonidija, arba Atvirumo visuomenės liudytojas1

Yra žmonių, kurie labiau už kitus nusipelno biografijų dar būdami aktyvaus gyvenimo aukštumose. 

Prasideda VARDŲ skaitymai Holokausto aukoms atminti

Prasideda savaitę visoje Lietuvoje truksiantys VARDŲ skaitymai.

Lietuvoje prasideda Holokausto aukų VARDŲ skaitymas3

Žmonės raginami prisiminti savo miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų vardus, kurie buvo nužudyti Holokausto metu ir juos skaityti garsiai.

Gedimino kalne rastų sukilimo dalyvių palaikų perlaidojimas – ne anksčiau 2019-ųjų
lrt

Vilniuje, Gedimino kalne radus 1863-ųjų sukilimo dalyvių palaikus, juos perlaidoti ketinama ne anksčiau nei 2019-ųjų pavasarį.

Kaune – Lietuvos 100-mečiui skirtas istorikų suvažiavimas
lrt

Rugsėjo 14–16 dienomis Kaune istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas.

Holokaustą šiemet primins VARDŲ skaitymo savaitės renginiai
lrt

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos VARDAI organizatoriai kviečia prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas.

„Kauno bienalės“ menininkai: mūsų paminklai provokuoja ir skatina mąstyti

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs menininkų tandemas – Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas – garsėja kuriamais negatyviais paminklais ir antipaminklais. Pokalbis su jais apie patirtį sprendžiant atminties konfliktus.

Istorijos politika – tarp šalto konsensuso ir svilinančios urapatriotų aistros12

Kaip rasti brandžios istorijos politikos raktą? Tokį, kuris ir apsaugotų visuomenę nuo Kremliaus propagandos ir paliktų atviras duris diskusijai.

Antrojo pasaulinio karo žaizdos, atsakomybė ir reparacijos Lenkijai14

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija viena pirmųjų pajautė nacistinio režimo žiaurumą.