Atmintis | Visuomenė

Tylioji rezistencija, arba Apie Tėvą – paprastą stalių

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Istorikas prof. Edvardas Gudavičius švenčia 90-metį

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 m. Lietuvoje lankėsi šv. Jonas Paulius II
Vatican News

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Skausmingos tremties vietos Kazachstane

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.

Mons. V. Kazlauskas – kunigas, pralaužęs sovietų informacinę blokadą

Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 5 d., gimė ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas mons. Vytautas Kazlauskas.

Pabėgęs iš caro kariuomenės: Lietuvos savanoris Kazimieras Abukavičius

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

Prezidentinis Smetonų duetas: laikas istorinei tiesai
Nijolė Krasniauskienė - XXI amžius

„Unikalus Smetonų duetas, pagal jį valstybės istorijos naratyvą galime rašyti“, – neslėpė žavėjimosi pirmąja pora istorikė I. Jakubavičienė.

Taika trapi, ją reikia nuolat kurti
Vatican News

Popiežius Pranciškus paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas

Fotografijos pasižymi menine raiška, ekspresyviais kadrais, atskleidžiančiais Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. 

Rašytojas D. Fishmanas: norėjau parodyti stiprų Vilniaus žydų prisirišimą prie knygų ir kultūros

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

Ar pavyko nusimesti dviveidystės kaukes? Atsakymas Nepriklausomybės kartai

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Vaikai sovietinės ideologijos pančiuose

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadą.

Pas tėvelį Stanislovą

Vis tiek Paberžės fenomenas neįmanomas be tėvelio Stanislovo, kapucinų vienuolio, klebono, kuris neturi net gaspadinės, asmenybės. Štai ką gali vienas žmogus.   

Dviejų Lietuvos kariuomenės kapitonų likimas dviejų diktatorių pakto fone

Dviejų karininkų, Molotovo-Ribbentropo pakto aukų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijos.

Išgelbėjęs ir gelbstintis milijardus gyvybių
Artuma

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos kelias istorinėje perspektyvoje
Simonas Jazavita - Kaunas pilnas kultūros

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Pamiršti Lietuvos šimtmečio herojai: Juozas Gvazdauskas Nepriklausomybės kovose

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Monsinjoro V. Jalinsko – dvasios vėliavnešio prisiminimas

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

Arkivysk. S. Tamkevičius: paguosdavo mintis, kad lageryje sutiksiu kolegų disidentų

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Ko Lietuvai norėjo pal. Teofilius ir kard. V. Sladkevičius

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Muzika į Sovietų Sąjungą skverbėsi pro menkiausius geležinės uždangos plyšius

Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. 

Vietoje grindinio – bulvės. Pokario vilniečių atsiminimai
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

Iškart po karo kėlimasis į Vilnių daugeliu atvejų buvo grįstas didelio, anonimiško, sug­riauto Vilniaus ir jo sugriuvusių socialinių struktūrų teikiamomis galimybėmis pranykti, pasislėpti.

„Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio...“ Rašytoją B. Pūkelevičiūtę prisimenant

Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Jefimą Slavinskį palydint

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

Du atkaklūs keliautojai atkartojo legendinę A. Poškos kelionę
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.

Žemaičių bajoro mintys apie bites ir žuvis
Povilas Andrius Stepavičius - Naujasis Židinys-Aidai

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

Švėkšnos štetlas
Monika Žąsytienė - Beigelių krautuvėlė

1941 m. pabaigoje arba 1942 m. pradžioje atliktas Švėkšnos gyventojų surašymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog miestelyje tuo metu gyveno 990 gyventojų, žydų tarp jų nebebuvo.

10 Leonido Donskio minčių

Rugpjūčio 13 d. – a. a. filosofo Leonido Donskio (1962-2016) gimimo diena. Dalinamės dešimčia trumpų L. Donskio pamąstymų.

Rusijos rezistencijoje veikęs lietuvis: sovietų valdžia rėmėsi kompromisais su sąžine

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

(Ne)lokali istorija: Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.

Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Kaip garsus mokslininkas „Draugo“ redaktoriumi tapo

Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo darbą ir kasdienybę laikraščio „Draugas“ redakcijoje.

145-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės

A. Smetona paklojo nacionalinio valstybingumo pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviškojo valstybingumo sampratą, sukūrė ištisą lietuvišką politinį pasaulį.

Vysk. J. Kauneckas: matoma neteisybė padarė kovotoju

Su vyskupu Jonu Kaunecku kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Paminklai, gatvės, lentos
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Vilniaus miesto sinagogų statybos
Beigelių krautuvėlė

Maskilių sinagogos, kuri buvo atvira visuomenei, įkūrimas tapo aiškiu politiniu, ideologiniu ir kultūriniu pareiškimu, rodančių pasirengimą judėti į viešąją erdvę.

Kelionė kankinių keliais: gyvenimas nesustoja net kalėjime

Liepos 1–10 d. vyko piligrimystė į Baltarusiją ir Rusiją pal. arkivyskupo ir kankinio T. Matulionio ir kitų kankinių kančios keliais.

Dar vienas balandis ant Petro Cvirkos peties

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

Ankstyvieji S. Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Pirmasis popiežius kino juostoje

Popiežius Leonas XIII, sulaukęs 93-ejų, nufilmuotas besimeldžiantis.

Vilniuje gyvenęs daktaras Aiskauda

Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas C. Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui.

Nepriklausomybės kovų savanorio portretas. Kazys Vaišvila

Nepaisydamas nuolatinio persekiojimo, Kazys Vaišvila visą sovietmetį savo šeimą drąsino, kad Lietuva bus laisva, ir 1988 m. sulaukė pirmojo laisvės žiburio – trispalvės Gedimino pilies bokšte.

Vargas dėl atminties, vargas ir dėl proto

Pirmoji mintis, šovusi į galvą, sužinojus, kad Vilniuje krito ne tik Kazys Škirpa, bet ir Jonas Noreika-Vėtra, buvo tokia: viskas, ir mano Cvirkai dabar jau – kapiec!

Lietuvos laisvės lygos „Moraliniam memorandumui TSRS vyriausybei“ – 40 metų

Tai buvo svarbus politinis pareiškimas, kuriame, remiantis tautų apsisprendimo ir žmogaus teisių principais bei moralinio poveikio jėga, išreikštas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Kunigas, tapęs lito tėvu

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui V. Jurgučiui stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Tai simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams.

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“. P. Plumpos istorija

„Būdamas penktoje klasėje pradėjau rašyti antisovietinius eilėraščius“, – pasakoja disidentas Petras Plumpa. 

Rugpjūčio 2 d. – romų genocido atminimo diena

Romų persekiojimą A. Hitlerio valdžia vykdė 1935-1945 m. Istorikų skaičiavimais per visą persekiojimo laikotarpį buvo nužudyta tarp 220,000 ir 500,000 romų.

T. Rožanovska: ir nelaisvės sąlygomis jie buvo laisvi žmonės

Pokalbis su kino prodiusere Teresa Rožanovska apie filmus „Česlovo Milošo amžius“ ir „Romas, Tomas ir Josifas“ papildys dar ir trečioji juosta, skirta poetui T. Venclovai. 

Romainas iš Didžiosios Pohuliankos

Kas tas berniukas Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, žvelgiantis skulptūros akimis ir išraiškingai laikantis prie krūtinės spaudžiamą kaliošą?