Sankirtos | Visuomenė

Miesto antropologė: trinkelė – primityvaus mąstymo simbolis

Pasak miesto antropologės J. Lavrinec, atkuriant viešąsias erdves galvojama ne apie būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, saugant želdinius, o apie erdvių atvėrimą, iškertant neva menkaverčius medžius.

Baubas vardu populizmas
Donatas Puslys - Ateitis

Populizmas klesti ten, kur didelė socialinė poliarizacija ir menkas socialinis pasitikėjimas. 

R. Garškaitė: krikščioniška „bernardinų“ kryptis lemia ir temų, ir laikysenos pasirinkimą
Judita Gaižiuvienė - Rinkos aikštė

Į klausimus apie kultūrinę spaudą atsako Bernardinai.lt redaktorė Rosita Garškaitė ir „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė.

Nemeilė, atmintis ir pjuvenų šiluma
Gytis Norvilas - Literatūra ir menas

„Kažkoks medienos, medžių gariūnmetis. Kai viską gali į kairę, į dešinę. Veikiausiai nuskambės kiek poe­tiškai ir patetiškai, bet tas medis ir yra atmintis.“

Atsižvelgti į tradiciją kuriant ateitį. Pokalbis apie filosofą Henri Bergsoną (II)

Antroji pokalbio su Camille Riquieru dalis: apie atviros ir uždaro visuomenės sampratas Henri Bergsono mąstyme ir šių sampratų santykį su krikščionybe. 

Tarnystė blogiui
Kartais atrodo, kad ir toliau žengiame šia generaline kryptimi.
Papsėdamas pypkę, tauteles ir tautas apžiūrinėja generalissimus.
Gyvosios amžinybės filosofas. Pokalbis apie Henri Bergsoną

Povilas Aleksandravičius kalbina Camille'į Riquierą apie Henri Bergsono filosofiją, trukmės sampratą, laiko svarbą, posūkį į krikščionybę, santykį su Dievu. 

Kultūra skalbimo miltelių dėžutėje. Pokalbis su K. Czyzewskiu

„Tai yra niekada nesibaigiantis darbas. Niekada negali pasakyti, kad tiltas jau pastatytas ir galima nustoti dirbus.“

Ko linkime kadenciją pradedančiam Prezidentui?

Įžymūs žmonės, visuomenės veikėjai, įvairių sričių specialistai kalba apie tai, ko linkėtų kadenciją pradedančiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Prezidentas pradeda naują savo pašaukimo etapą“
Arkivysk. Gintaras Grušas - Vilniaus arkivyskupija

Mes turime už ką dėkoti – už beveik 30-ties metų laisvės kelią, už mūsų narystę laisvų šalių sąjungose, už demokratinę santvarką.

Prezidentas G. Nausėda: „Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Lietuvos Respublikos Seime inauguracijos dieną. 

Prezidentė D. Grybauskaitė: išeiginių ir atostogų nebus

„Konstitucija, ir, aišku, žmonių valia bus vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje.“

Arkivysk. G. Grušas: kaip ir šeimos gyvenime, taip ir vadovaujant valstybei neužtenka tik žmogiškų pastangų

Dievo Tvirtumo Dvasia telydi vykdant vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado pareigas, kad būtų užtikrinta taika ir laisvė visiems Lietuvos gyventojams.

11 priežasčių būti skautu

Ką gi davė man asmeniškai, ir galbūt kitiems toji skautų laužų karta? 

Politologas V. Vobolevičius apie TS-LKD vertybių kaitą: nuo A. Kubiliaus pirmininkavimo pabaigos pokyčiai akivaizdūs

Tokiais kaip žmogaus gyvybės traktavimas, šeimos teisės – krikščionių politikų veikimo erdvė yra stipriau apribota.

Kodėl Šv. Jokūbo kelio idėjos mums tokios priimtinos?

Galiausiai, ar Ispanijoje, ar Lietuvoje Kelias suteikia galimybę ištrūkti iš pilkos kasdienos gniaužtų.

Istorikė A. Naudžiūnienė: tautinės mažumos istorijos mokytojams – problema

Tautines mažumas stengiamasi integruoti į istorijos mokymą, kai jos suvokiamos kaip neprobleminės, tačiau vengiama kalbėti, kai jos nepalankios kuriamam Lietuvos istorijos vaizdiniui.

Kodėl normalu nesutarti dėl P. Cvirkos paminklo?

Nei paminklo išsaugojimą, nei paminklo pašalinimą palaikanti pusė nėra ir neturi būti iki galo teisi.

Apie krikščioniškas vertybes
Toma Bružaitė - Naujasis Židinys-Aidai

Kai politinėse diskusijose jau minėtus tikrovės aspektus apibendriname, pavadindami juos „krikščioniškomis vertybėmis“, prarandame jų universalumą, visuotinumą.

Gyventi ir mirti oriai

Beveik 10 metų trunkanti dramatiška vienos prancūzų šeimos istorija dar kartą iškelia klausimų apie eutanazijos etiškumą ir mūsų požiūrį į negalią.

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Ir šiandien vadovėliuose Mindaugo karūnavimo diena pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, kad tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota.

Gamta ir meditacija
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Nustokime žvelgti į gamtą tik kaip į gyvenimo priedą. Gamta nėra šalutinis priedas prie pagrindinių mūsų gyvenimo dalykų, ji yra susijusi su mūsų gyvenimo esme. 

Ambasadorius: hibridinė agresija pavojingiausia savo nenuspėjamumu

Kas yra tos hibridinės grėsmės, kai kovojama jau ne į mūšio laukus siunčiant karius ir tankus, o pasitelkiant kitokias poveikio priemones? Ir kaip geriausia nuo šių hibridinių grėsmių gintis?

Nauju žvilgsniu į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrą
Eleonora Buožytė - Naujasis Židinys-Aidai

Literatūrologė M. Rutz, remdamasi keliais kūriniais, kėlė klausimą, kaip teritorinės permainos po 1569 m. atsispindi LDK tekstuose ir kokių galima rasti politinės geografijos pasikeitimo pėdsakų.

Politologas J. Dementavičius: krikdemai kartais nesielgia nei kaip krikščionys, nei kaip demokratai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis susilaukia kritikos dėl „liberalėjimo tendencijų“ iš intelektualų ar dvasininkų.

Kariuomenės analitikas: kova vyksta dėl kiekvienos širdies ir proto

Kodėl kariuomenė privalo rūpintis ne tik ginkluote ir karių parengimu, tačiau ir savo minkštąja galia, besireiškiančia per gebėjimą formuoti visuomenės nuostatas ir vertybes?

Dekonstruojant pajamų nelygybę: Lietuva pro globalią prizmę
Marija Sajekaitė - Šiaurės Atėnai

Kaip pajamų nelygybė šiandien atrodo pasaulyje ir ar Lietuvos padėtis tokia jau unikali?

Birželio sukilimo dilemos. Pokalbis su istoriku S. Jazavita

Pokalbis apie Birželio sukilimą, jo svarbą, pasekmes ir kontroversiškus bei skaudžius jį sekusius įvykius su istoriku Simonu Jazavita.

Černobylis: tylėjimo pasekmės Lietuvai

Viena didžiausių Černobylio klaidų buvo sovietų valdžios tylėjimas, kurio pasekmės Lietuvai – iki šiol išlikęs nepasitikėjimas valdžios institucijų gebėjimu apsaugoti gyventojus.

Prarasti pabėgėlių pasauliai

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Ar tikrai reikia bėgti iš (mikro)rajonų?

Jais nepasidžiaugsi ir nepasididžiuosi, bet turi susitaikyti kaip su neišvengiama tikrove.

Iš ko trėmimai?

Iš ko eina pati idėja, kad žmones galima tremti ištisomis tautomis arba masiniais tautų etapais, pradedant nuo laisviausių, nepaklusniausių. 

V. Bachmetjevas: Pernelyg vienpusiškai suvokiame, kas yra kritinis mąstymas

„Istorija nesikartoja, tačiau ji moko“, – taip prasideda istoriko, Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio knyga „Apie tironiją“. 

Už miestą, parkus ir vaizduotę

Galios centrams pasiglemžus Reformatus lieka Petro Cvirkos skveras ir Sapiegų parkas, kurie dar gali išlaikyti savo autonomiją, savo laisvę.

Laisva rinka, apribota valdžia ir katalikų tikėjimas

Samuelio Greggo knygos „Katalikybė ir laisvė. Argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ apžvalga.

Kristupas Sabolius ir tai, „kas yra nežmogiška vaizduotė“

„Per pastaruosius 50 metų daugėjo tyrimų, kurie susiję ne tik su gyvūnų, bet ir apskritai su nežmogiškų gyvybės formų vaizduote.“

Apie laimę nebūti persekiojamiems

Kalbėti apie krikščionių persekiojimą Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra absurdas, tiesiog ciniška veidmainystė ir egocentrizmas.

Pablo Fajardo: amazonijos valstietis, tapęs advokatu
Vatican News

Meilė savo tautai ir žemei Pablo Fajardo paskatino tapti advokatu ir ginti 30 000 Amazonės miškų gyventojų nuo naftos pramonės milžino, kaltinamo tarša.

Po „Baltic Pride“ eitynių. Kas bus šeima?

Tos pačios lyties partnerystės įteisinimas paliestų visus. Tai pakeistų ateities kartų požiūrį į šeimą ir valstybės santykį su kiekviena šeima.

Rugiagėlių sindromas: kas liko po dulkėtų birželio traukinių

1940–1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 tūkstančiai žmonių, apie 156 tūkst. įkalinta. 

Iš skurduvos išniręs dviratis. Apie Naująją juoko kultūrą ir Dviračio šou
Aigustė Starkutė - Naujasis Židinys-Aidai

Pasakojimas apie „Dviračio žinių“ ištakas, istoriją ir kultūrinį palikimą.

Prof. A. Bielskis: nors visuomenės turtėja, gerovės institucijos traukiasi

Profesoriaus teigimu, prie liberalios demokratijos krizės prisideda ir didžiulė nelygybė, skatinanti ekonominį ir socialinį nesaugumą bei nestabilumą. 

Kalbos apie neįgaliųjų įdarbinimą valstybiniame sektoriuje baigiasi prie įstaigų durų

Ar valstybinės įstaigos pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia?

Dar kartą apie kolaborantus
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Lietuvių savivalda dirbo nacių priežiūroje, tad neišvengiamai kolaboravo. Vieni pareigūnai tai darė nenoriai, kiti uoliai.

„Pretenduojantys į genijaus vardą dažniausiai Dievo buvimu neabejoja“

Pokalbis su broliu Arūnu Peškaičiu OFM apie neseniai mirusį žymų matematiką Vladą Sidoravičių. 

Prisiminti Antaną Maceiną

Šio filosofo, poeto kūryba, ideologija, gyvenimas šiais laikais dažnai yra užmirštami. O be reikalo.   

Politikos pažadai

Žmogus, kaip toks, yra apolitiškas, nes jis yra vienas: pasaulis jam rodosi tik vienu būdu. Politika atsiranda „už žmogaus“ ir „tarp žmonių“. 

Europos Parlamento rinkimai rodo, kad Europos veidas keičiasi

Tiek kairėje, tiek centre, tiek dešinėje Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai laimėjo partijos, iki šiol šioje institucijoje vaidinusios antraeilį vaidmenį.

Kalėjimas – kaip visuomenės pasąmonė. Pokalbis su K. Gudmonaite ir T. Kavtaradze

Socialinio teatro kūrėjos sako: viskas, kas egzistuoja visuomenėje neigiama – egzistuoja ir kalėjime. Todėl kalbėjimasis šia tema gali padėti visuomenei pagyti.

Apie keliones vienumoje – kodėl bent kartą verta leistis?

Daugelis žmonių svajoja apie keliones, tačiau nerasdami kompanijos nuoširdžiai bijo keliauti vieni.