Sankirtos | Visuomenė

Pamiršome, kad mirčiai reikia ruoštis. Metas prisiminti
Lydia S. Dungdale - First Things

Ar COVID-19 pakeis mūsų požiūrį į mirtingumą, klausia gydytoja, Kolumbijos universiteto medicinos etikos specialistė, parašiusi knygą „Prarastas menas numirti“.

Miestas kaip meno kūrinys
Mantas Adomėnas - Naujasis Židinys-Aidai

Kad Vilnius ir toliau išliktų meno kūrinys, jo kūryba pirmiausia reikalauja nuolankumo – suvokimo, kad neturi mėginti šio paveldėto paveikslo pertapyti, perdaryti pagal save

Europa ir jos tautos: aklavietės ir tikrovė

Europietiškumas – tai specifinis mąstymo būdas, pats nesukuriantis atskiros kultūrinės tapatybės, bet įsismelkiantis į kitas kultūras ir sukuriantis specifinį jų tarpusavio santykį.

Stambulo konvencija kaip smurto prieš moteris įteisinimas

Tam, kad būtų galima patikėti, jog Stambulo konvencija stengiasi tik apsaugoti moteris nuo smurto, reikėtų, kad Europos Taryba paaiškintų ir „lyties tapatybės“ terminą.

Prof. Andrius Vaišnys: sovietmečiu žurnalistai traktuoti kaip partijos parankiniai
VU naujienos

Kaip iro komunistinis žiniasklaidos modelis kintant jo priemonių turiniui ir darbuotojų požiūriams vienu iš radikaliausios transformacijos laikotarpių – 1986–1990 m.?

Kūniškoji atmintis
Renata Šerelytė - Draugas

„Metu iš galvos sočios gerovės rūpesčius ir bandau prisiminti dienas, kai būdavo sunku. Sunku?.. Ne, ne sunku. Tiesiog kitaip.“

Apie gyvą medį. Teatrologės D. Šabasevičienės ir muzikologės V. Gruodytės pokalbis
Daiva Šabasevičienė - Vilniaus galerija

Kai televizijos šou atstovai nuolat kemša žmonėms į galvą visokius papildus ir produktus žmogaus imunitetui sustiprinti, niekas nekalba apie dykynėmis virstančius Lietuvos miestus.

Korona ir karo retorika – savaitė sekant naujienas Lietuvoje

Baimė – būtent šis jausmas geriausiai iliustruoja COVID-19 sukeltą chaosą Lietuvoje. 

Kablys be Kablio – nebe Kablys

„Kablys“ mums primena, kad į meną žvelgti galima ir nesuraukus kaktos. Pastato saugojimas be „Kablio“ neturi prasmės.

„Tikras pokalbis yra akiračių suliejimas.“ Mintys apie H.-G. Gadamerį

Šiemet Hansui-Georgui Gadameriui būtų suėję 120 metų. Trys akademikės atsako, ko jas išmokė šis vokiečių filosofas.

Prof. T. Venclova: „Ateities Lietuva bus tokia, kokią sukurs žmonės“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Poetas T. Venclova – per 30 metų nueitą mūsų šalies kelią ir nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.

Koronavirusas – mina, sprogusi rizikos visuomenėje
Milda Pivoriūtė - Sociologai.lt

Rizikos visuomenėse randasi naujų, anksčiau nebūdingų rizikos formų, kurios yra nenuspėjamos, o jų pasekmės – neapibrėžtos.

Pandemžodžiai – ekstremaliosios naujakalbės žodynėlis

Broliai Gabrielius ir Eduardas Klimenkos tikisi praskaidrinti karantino metu subjurusią nuotaiką – ir siūlo ekstremaliosios naujakalbės principais pagrįstus pandemžodžius.

Ilgiuosi tavęs, lietuvi

Tikiuosi, kad, kai vėl bus atvertos sienos, neatversime durų ksenofobijai, rasizmui, netolerancijai. Tai išliks, kaip ir virusai išlieka, bet, kovodami su jais, stipriname imunitetą.

Ką pasirinksime koronaviruso akivaizdoje: piliečių kontrolę ar jų įgalinimą?

Yuvalis Noah Harari klausia, kokio pasaulio galima tikėtis po koronaviruso krizės ir kokio pasaulio jis norėtų išvengti. 

Italo gydytojo laiškas iš tranšėjos

Pripažinimas, jog esame trapūs, kad viskas mums yra dovanota pradedant nuo kvėpavimo, panaikintų daugybę nesutarimų ir nereikalingų diskusijų.

Viską nurašys karas?

Tačiau nebūtinai bausmė. Tiesiog žadintuvas. Pabusk, žmonija, ir prašyk Gamtos bei savo brolių atleidimo.

Epidemija: tarp politikos ir moralės

Kataklizmai pačiu radikaliausiu būdu atsiduria politinių diskusijų centre ir išryškina moralinius klausimus.

Koronavirusas ir ekonomika: D. Trumpas mėtys „pinigus iš sraigtasparnio“, o ką darys Europa?

Euro zonai reikia pagalvoti apie padidintas nedarbo išmokas, mokesčių mažinimą (ne atidėjimą), galų gale – sraigtasparnio pinigus.

K. Sabaliauskaitė: pakišu istorijos veidrodį, kuriame galime išvysti ir dabarties atspindį

„Dievas viską mato, o mūsų poelgiai – net ir menki ar kasdieniai – atsiduria didesnėje ar mažesnėje istorijoje. Todėl net tamsiausiais laikais stenkimės siekti gėrio – tegul kelią rodo šviesa.“

Kodėl G. Beresnevičiaus idėjos šiandien tokios aktualios?

Istoriko A. Švedo manymu, gyvenimas keičiasi, bet G. Beresnevičius (1961–2006) surado ir tiksliai preparavo tai, kas atlaikė kasdienybės žiniasklaidos išbandymus.

Lietuva 1994-aisiais: plovas, pirtys ir siaubą kelianti atominė elektrinė
Tyto alba

Kokia Lietuva nepriklausomybės pradžioje atrodė britų diplomatui K. J. Lynchui?

Epidemijos psichologija: kokie virsmai vyksta žmonių galvose, kai aplink sklando koronavirusas?

Atrodo, kad įsiliejant į visuomenę išmoktos taisyklės išskirtinėmis sąlygomis gali trumpai nebeveikti.

Naujų diskusijų dėl atvirosios visuomenės raidos belaukiant?

Gyvename susietame globaliame pasaulyje, kurio būdingiausias bruožas yra ne tik kapitalo, bet ir individų masinis judėjimas. Tai liudija ir koronoviruso „išnešiojimas“ po visą pasaulį.

Šimonių girios iniciatyvinės grupės narys, smuikininkas M. Švėgžda von Bekkeris: „Aš šaukiuosi šviesos“

Kai savo akimis M. Švėgžda von Bekkeris pamatė satelitinę Šimonių girios nuotrauką iš viršaus, iš siaubo negalėjo pakilti nuo kėdės. Požiūris į gamtą turi keistis, teigia jis.

Laimė koronaviruso metu

Gyvenimas ir literatūra taip susipina, kad jau nė nežinai, kuris eina pirma, kuris kurį pamoko apie tai, kas yra taip svarbu, kad net neapsakoma. 

Kaip stovi laisvė
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Neatsimenu, kaip atrodė Kovo 11-oji prieš tris dešimtmečius – lijo, krito šlapdriba ar tvieskė pavasario saulutė.“

„Mažoji studija“. Ką filosofija gali pasakyti apie moralę ir politiką?

„Mums vis dar įdomu, koks veiksmas yra geras arba blogas, kas yra gėris arba blogis, kas yra geras gyvenimas ir kaip tokį gyvenimą gyventi.“

Laisvės trisdešimtmetis Lietuvos lenkų akimis

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Lenkų diskusijų klubo nariai surengė diskusiją „Wolność = Laisvė?”.

Nobelio premijos laureatė S. Aleksijevič: „Rusijos visuomenė šiandien yra ligota“

Nobelio premijos laureatės S.Aleksijevič komentaras apie dabartinę Rusijos situaciją.

„Šūdmala“ kaip iššūkis politinei tikrovei

Šūdmala – kalbėjimas ir veikimas nesirūpinant dėl tiesos.

„Lietuva nėra naujas projektas, o veikiau tradicija, kurios šaknis turime puoselėti ir tęsti“

Jei paklaustumėte, kuris Kovo 11-osios akto teiginys šiandien man atrodo svarbiausias, atsakyčiau, kad tai yra šio akto pavadinime esantis žodis „at-statymas“. 

Laisvės kaina XX a. Irane

Laikotarpis, kupinas kontrastų ir kardinalių permainų, paliko skausmingą žymę iraniečių, niekada nepaliovusių tikėti laisvės idėja, gyvenimuose.

Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra nacionalizmas?

Kovo 11-ąją pristatome visus metus truksiantį projektą – tinklalaidžių seriją (Ne)sąmoningai

Kovo vienuoliktosios link (du pokalbiai su tėvu, prof. V. Landsbergiu)

Prof. V. Landsbergis: „Laisvas tas, kuris yra laisvas teisingai elgtis, dorai elgtis, daryti gera, jeigu jis nesuvaržytas daryti gera.“

Prie Kinijos ambasados Vilniuje – piketas už laisvą Tibetą

Minint 61-ąsias Nacionalinio tibetiečių sukilimo metines, Vilniuje, prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados, įvyko tradicinis solidarumo su tibetiečiais piketas.

Kiek kainuoja jauno žmogaus ateitis?

Įvairios organizacijos kreipiasi į Vyriausybę ir visuomenę norėdamos atkreipti dėmesį į žalą, kurią gali padaryti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoraus-pataisos namų uždarymas.

Įkvepiančios moterys: 11 žymių filosofių

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Prabilk, mano siela
Renata Šerelytė - Draugas

„Mes nebemokame sustoti ir pasakyti sau – gana, nebelėk.“ R. Šerelytė.

Halina Kobeckaitė – ambasadorė, kuriai istorija pasiūlė vaidmenį

Frazę „Įtariu, istorija jums siūlys vaidmenį“ teatrologė I. Aleksaitė prieš trisdešimtį metų ištarė savo bičiulei H. Kobeckaitei – būsimai pirmajai Lietuvos ambasadorei.

F. Fukuyama apie tapatybės politikos atgimimą ir naujas grėsmes liberaliajai demokratijai

 Tapatybė yra grindžiama visuotiniu žmogaus troškimu įgyti savo orumo pripažinimą.

Su artėjančiomis šventėmis, žydelkos

Stebėtojai stebi, keliolika tūkstančių likusių žydų gauna į kailį, jiems nuolat primenama, kad jie kitokie, todėl nėra ko čia šiauštis. 

Vilniaus kodas
Darius Kuolys - Būdas

Nuo senų laikų vilniečiai suvokė savo miestą kaip įvairių kultūrų ir konfesijų sugyvenimo, susikalbėjimo erdvę.

Ar „panacėja nuo smurto“ tikrai patikima? Atsakymas T. Bružaitei

Argi smurto prevencija neturėtų vesti priešinga kryptimi – į vyrų ir moterų sutaikinimą, darnos šeimos santykiuose atkūrimą, tarpusavio pagarbos, atlaidumo, dėkingumo ugdymą?

Pats laikas pakalbėti apie smurto priežastis ir jo suvaldymo priemones

Pats smurto reiškinys Konvencijoje yra suvokiamas ne remiantis mokslu grįstais įrodymais, bet ideologiniu situacijos vertinimu ir individualizuotai.

Atviras laiškas dėl Stambulo konvencijos svarstymo Lietuvoje

Dažnai akcentuojama, kad Stambulo konvencija kažkaip paneigianti Katalikų Bažnyčios mokymą, nors Katalikų Bažnyčia nėra savo dokumentuose pasisakiusi dėl šios Konvencijos.

Diskusijos dėl Stambulo konvencijos – iškošti uodai ir praryti kupranugariai

Postringaudami apie kurio nors žodžio interpretacijas ar moterų tualetus, prisipildančius translyčių asmenų, pamirštame kurti teisinės apsaugos sistemą smurto aukoms. 

Kaip šiuolaikinė visuomenė mus paverčia radikaliais?

Tapti radikaliu žmogumi kitų akivaizdoje nėra taip jau sunku, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Apie Rusiją
Vytautas Toleikis - Naujasis Židinys-Aidai

Paradoksalu, kad, deklaruodami abejingumą ar priešiškumą Rusijai, patys imame Lietuvoje panašėti būtent į Rusiją, kurios neva taip labai nemėgstame. 

Kodėl koronavirusas atsirado ir išplito būtent Kinijoje?

Kaip šių virusų atsiradimas ir išplitimas susijęs su Kinija kaip valstybe, jos kultūra ir politine situacija?