Sankirtos | Visuomenė

Pandemijos akivaizdoje
Eric Landowski - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šiandien kaip niekada pasitvirtina tiesa, kad gyvenimą sudaro maži ar dideli, laimingi ar nelaimingi atsitikimai.

Apie grožį, arba Kaip buvo įveiktas negalėjimas skaityti
Jūratė Čerškutė - Naujasis Židinys-Aidai

Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.

Kodėl pabosta baimė?

Sociologo F. Furedi teigimu, šiais laikais retai kada diskutuojame apie tai, ar kažkieno baimė yra pagrįsta – vis dažniau kalbame apie tai, kad kažkas turėtų kelti baimę.

Šalyje nėra vietos senukams?

Reikalinga nauja senatvės suvokimo paradigma. Amžių nusakantys metų skaičiai negali būti atvirkščiai proporcingi socialinei vertei. 

„Tu mane pašaukei“: politologė Ainė Ramonaitė
Bernardinai.TV

„Būti mokslininke yra mano pašaukimas. [...] Viena vertus, gali įžvelgti naudos – valstybei, bendruomenei. Kita vertus, yra pažinimo džiaugsmas – prisilieti ir pažįsti Dievo tvarką.“

Ar Europos Parlamentas lietuviams svarbus?

Kaip rodo „Spinter tyrimai“ apklausa, dauguma respondentų (65 proc.) Europos Parlamentą laiko svarbia institucija, kurios sprendimai daro įtaką jų gyvenimui.

V. Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

Mados kūrėja L. Kvašytė: tvarumui reikia laiko, kurį šiandien suryja daiktai

Kai daiktų turėsime tik tiek, kiek naudojame, o ne kaupsime jų pilnas dėžes, atsiras daugiau vietos mūsų mintims, smalsumui, daugiau laiko tobulinti save.

„Klausk „Bernardinų“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

„Teko girdėti apie tai, kad „Bernardinai.lt“ ir „Geros valios“ žydų paramos fondą sieją glaudūs ryšiai ir gaunate iš jų paramą.“

Produktyvumas dėl laimės, laimė dėl produktyvumo

Atrodo, kad laimė pastaruoju metu tapo pagrindiniu žmogaus gyvenimo tikslu. Tiesa, kokia ta laimė? Ar ji nėra individualistinė, narciziška, beveik solipsistinė?

Asmenys 60+ nepageidaujami

 Covid-19 pandemijos metu susiduriame su nauja segregacija?

„Tu mane pašaukei“: teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas
Bernardinai.TV

„Mano tiksliausias pašaukimas yra pasakoti istorijas visomis įmanomomis formomis – rašyti, mokyti, šiek tiek dainuoti.“

Žurnalo „Logos“ vyr. redaktorė: Nepriklausomybės pradžioje buvo labai stipri dvasinė žodžio galia
XFM Radijas

Žurnalas „Logos“ stengiasi kalbėti, kad lietuvybė, lietuviška sąmonė, tautos išlikimas susijęs ne tik su materialinėmis, tačiau ir kultūros vertybėmis. 

G. Radvilavičiūtė: „Man išskirtinė vieta, kurioje susipažinau su pasauliu: dangumi, mirtimi, peizažu, kalba“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

COVID-19 – galimybė Lietuvai pasiekti naują brandos, dorovės ir gerovės lygį

Vargu ar galime kalbėti apie mūsų krikščioniškas vertybes, kai smerkiami sprendimai besivystančioms šalims suteikti net ir simbolinės apimties pagalbą.

Kur nuėjome, arba atsakymas į 1990-ųjų klausimą „Quo Vadis“?
Kazys Preikšas - Naujasis Židinys-Aidai

Ryškiausias pokytis Europos peizaže per 30 metų, be abejo, yra Europos Sąjunga.

Rašytoja D. Staponkutė: „Karantinas – kaip stovintis vanduo: klampina, atima laisvę“

„Karantinas nėra labai kūrybingas laikas, nes jis nėra laisvas“, – sako D. Staponkutė, jau spėjusi parašyti romaną apie ikirenesansinį Kiprą, Lietuvą ir moteris politikoje.

Kai lanku medžiojamas malonumas

Medžioklė nėra blogis, bet net profesionalo valdomas lankas didina žvėries sužeidimo galimybę. To neįmanoma paneigti.

Ar reikalingas visuotinis kaukių dėvėjimas per epidemiją?

Lietuvos Vyriausybė, COVID-19 epidemijos pradžioje teigusi, kad kaukės nuo viruso neapsaugo ir jų nešioti nereikia, po kelių savaičių kardinaliai pakeitė savo poziciją.

Pobedos diena

Pagerbti Antrojo pasaulio karo veteranų gegužės 9 d. einama, nes daugiau nėra kur eiti, kaip eiti, su kuo eiti.

Krizės pamokos kultūros laukui: išmokti susikalbėti ir galvoti ne vien apie save

Vienas lauke – ne karys, arba Kodėl kultūrininkų bendruomenė išėjusi iš krizės dėl pandemijos taps daug solidaresnė.

Iškalbingiau už tūkstantį žodžių: virusas, nuotraukos ir prezidentinis rūpestis

Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija neaplenkė ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos.

Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais
Milda Pivoriūtė - Sociologai.lt

Jaučiau didelį vidinį spaudimą nesusitelkti vien tik į motinystę, išlikti profesiniame lauke, skaityti, domėtis, rašyti apie sociologiją, apskritai – rašyti.

Literatūros kritikas V. Sventickas: „Svarbiausias gyvenimo nutikimas – grįžimas į Lietuvą“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako V. Sventickas.

Ekonomika yra labai žmogiška. Pokalbis su ekonomiste E. Leontjeva

Pokalbis su ekonomiste E. Leontjeva apie pandemijos krizės atskleistą įvairialypę stoką, valstybės santykį su žmogumi ir ekonomikos žmogiškumą.

Europos Sąjunga: kūrėjai, priešai, ginčai

Kuriant Europos Sąjungą buvo padaryta klaidų. Bet jos žlugimas daugeliui žmonių ir šalių reikštų dideles kančias, galbūt net pražūtį.

Žmonijos religija Europos neišgelbės

Europos Sąjunga turėtų būti politinis Europos valstybių projektas. Politinis, ne moralinis. Valstybių, ne ideologinių internacionalų. Europos, ne viso pasaulio. 

Sengirės fondo steigėjas M. Survila: žmogus saugo, kai myli, o myli – kai pažįsta

Svajonė ar realybė: turėsime ateityje senųjų Lietuvos girių ir dar galėsime jose lankytis?

E. Macronas koronaviruso krizę pavadino „tiesos akimirka“ ES. Ką tai reiškia?

Anot Prancūzijos prezidento, ES laukia „tiesos akimirka“, kuri nuspręs, ar šis projektas tėra ekonominė sąjunga, o gal tikras politinis užmanymas.

K. Sabaliauskaitė: priešinkimės cenzūrai – kasdien ir visada

Savąją tradiciją reikia studijuoti, išmanyti, bet ji neturi tapti kurpaliumi, ant kurio žūtbūt reikia tempti šiuolaikinius ir būsimus lietuvių rašytojus.

A. Verygos parašas išdavė paslaptį – kodėl kilo sumaištis dėl abortų?

Jeigu ministras yra viešai linčiuojamas už tai, ko nepadarė, verta suklusti – gali būti, kad skandalo įkarštyje jis tyliai kažką padarys.

Apie laimę patirti savo kailiu

Bet dar yra ir tiesiog atradimo džiaugsmas: aš galiu suprasti, kaip jaučiasi žmogus vienoje ar kitoje padėtyje, aš randu panašumų tarp jo ir savęs – mes turime šį tą bendro!

Prof. V. Landsbergis: „Lietuviškai tapatybei svarbiausia – meilė šiai žemei ir šiam dangui“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis su profesoriumi apie Lietuvos pergales ir pralaimėjimus, ateities perspektyvas, lietuvišką tapatybę.

Vakarykščio pasaulio pragaištis

Tik neseniai supratau, kad karantinas labiausiai iš manęs atėmė ne laisvę judėti ar patirti, o pasitikėjimą ir prasmę mano kasdienybe.

Gerovės politika Lietuvoje apima ne visas socialines grupes – nuošalyje jaunimas
Rūta Brazienė - VU žurnalas „Spectrum“

Gerovės valstybėje siekiama rasti būdų, kaip užtikrinti visų žmonių teises ir sulyginti nevienodas skirtingų socialinių grupių galimybes naudotis paslaugomis ir parama.

Osama: gimęs žmogumi, virtęs teroristu

Vienuoliktąja žmona pasirinkęs sirę Aliją Ghanem, Mohammedas bin Ladenas susilaukia septynioliktojo sūnaus Osamos. Osama netrukus siaubingai išgarsės visame pasaulyje.

Prof. A. Jokubaitis: reikalinga nuo intelektualų iliuzijų nepriklausanti Europos Sąjunga

Pokalbis su filosofu prof. A. Jokubaičiu apie ekspertų vaidmenį šiuolaikinėse demokratijose, galimus pokyčius po pandemijos ir ES ateitį.

Pandemijos kontekstas verčia išgirsti Taivano laisvės šauksmą
Europos Žinios

Pandemijos kontekste buvo išryškinta nenormali padėtis, kai Taivanas, bene geriausiai pasaulyje kovojantis su COVID-19, negali dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos veikloje.

Kodėl verta ilgėtis dailiojo čiuožimo?

Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką.

EP pirmininkas: jei Europa subyrėtų, kas kitas laikytų iškėlęs žmogaus teisių vėliavą?
Vatican News

Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ telefonu kalbino Davidą Sassoli, Europos Parlamento pirmininką. 

Kam buvo sukurtas plastikas ir kuo jį pakeisti renginiuose bei kasdienybėje?
XFM Radijas

Skautė Emilija Gulbinaitė pasakoja, kad plastikas nebuvo sukurtas vienkartiniam naudojimui, jo idėja buvo kitokia.

Kun. A. Saulaitis: reikia „branginti kiekvieną žmogų, ne tik lietuvį, bet ypač lietuvį“
Ilona Strumickienė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Katalikiškas tikėjimas Lietuvoje pasidarė jausmų dalykas, o ne žinių. [...] Reikia žinoti ir istoriją, ir dokumentus, ir kas pasaulyje dedasi, o tada spręsti, kaip čia daryti.

K. Nastopka: „Svajoju apie išmintingą, tolerantišką, daugiabalsę ateities Lietuvą“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis su semiotiku, literatūros tyrinėtoju K. Nastopka apie ateities Lietuvos viziją, įsiklausymo į teksto prasmę subtilybes, lemtingus gyvenimo nutikimus.

Karūnavimas (III)

Kas galėtų mums, kaip individams ir kaip visuomenei, rodyti kelią, kaskart sustojus naujoje kryžkelėje?

Verygos ir abortų istorija – ne drama, o komedija

A. Verygos atvejis rodo, kad mūsiškė gėdintojų ir pasmerkėjų kariauna dar nėra tokia stipri, kad per keletą dienų išverstų iš kėdės ministrą.

Karūnavimas (II)

Ar pasirinksime gyventi be masinių susibūrimų? Ar koncertai, sporto varžybos, festivaliai taps praeities atgyvena? Ar mūsų vaikai nebežais su kitais vaikais?

Krikščioniško žurnalo jauniems „Lux“ redaktorės: gyvenome šia diena
XFM Radijas

1999-2003 m. Lietuvoje leistas krikščioniškas žurnalas jauniems „Lux“, išsiskyręs ne tik pasaulėžiūra, bet ir tuo, kad atsirado padiktuotas bendruomenės poreikio. 

Karūnavimas (I)

Metų metus tai, kas vadinama normalumu, buvo tempiama iki plyšimo ribos, tarsi vis stipriau traukiama virvė, laukianti juodosios gulbės grybšnio snapu, perkirsiančio ją pusiau. 

Būdas išbūti

„Kiekvienos tautos pamatas – būdas būti, apimantis būdą gyventi ir būdą mirti. Ir būdą išbūti – pakelti skausmus, netektis, neteisybes, neišgydomas ligas, karus, marus“, – svarsto prof. V. Daujotytė.

O jeigu kalbančiuosius apie nėštumo nutraukimą pavyktų nutildyti?

Moterys pasirenka nutraukti pradėto vaiko gyvybę ne todėl, kad taip nori realizuoti savo laisvę, bet atvirkščiai – nes nemato kitos išeities.