Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

„Mažoji studija“. Ar dar įmanoma Lietuvoje išgelbėti universitetą?

„Universitetai nori veikti pagal sistemą, kuri juos pačius naikina“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?

Skirtingai nei įprasta manyti, mūsų smegenys nėra sutvertos mąstyti, o šis faktas keičia požiūrį ir į vaikų mokymosi procesą.

K. Kirtiklis: „Nesame suinteresuoti kelti švietimo kokybę, bet diplomo mums reikia“

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Naujausio PISA tyrimo belaukiant: ką padarėme, kad rezultatai pasikeistų?

Trumpas pokalbis su švietimo eksperte dr. Egle Pranckūniene apie gruodžio 3-ąją dieną pasirodysiančius tarptautinių pasiekimų testo PISA rezultatus.  

Pranciškonų „Taika ir gerumas“ gimnazistams

Vieni ateina dėl moralinių vertybių, antri tikisi, jog mokykla geriau paruoš egzaminams, o treti – tiesiog girdėjo gerų atsiliepimų. Ne tai svarbu, mokykla yra evangelizacijos erdvė.

Žinomam tarpukario Lietuvos švietėjui Augustinui Jakučioniui – 135

Vienas populiariausių, o metodiniu požiūriu vertingiausias – A. Jakučionio parengtas ir išleistas elementorius „Kelias į šviesą: skaitymo ir rašymo mokslas“. 

Mitai apie švietimą: mokykloje mokyti žinių – „plauti smegenis“?

Ar mokykloje mokyti žinių iš tiesų reiškia indokrinuoti pagal savo politinę darbotvarkę? Kitaip tariant, ar žinios mokykloje tėra „smegenų plovimas“? 

Popiežius: ugdyme reikia mąstymą suderinti su tuo, kas jaučiama
Vatican News

Dideli lūkesčiai, keliami įvairiose socioekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse verčia permąstyti patį universiteto pašaukimą.

Mitai apie švietimą: projektinė veikla yra geriausias būdas mokytis?

Savarankiškas tikrojo pasaulio problemų sprendimas turėtų būti pagrindinis švietimo tikslas, o ne vienintelis būdas mokytis.

Ar išliks Lietuvoje humanitariniai mokslai? Apie „Raudonąją knygą“

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

Mitai apie švietimą: reikia ugdyti gebėjimus, kuriuos galima taikyti kiekvienoje srityje?

Sumaniai ir efektyviai taikomi gebėjimai visuomet susiję su žiniomis.

Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?

„Išsilavinęs žmogus yra ne tas, kuris žino viską, bet tas, kuris žino, kur ieškoti“. Ar tikrai?  

 
Naują knygą pristatanti dr. A. Landsbergienė: „Taip, tėvystė yra sunku“

Su dr. A. Landsbergiene interviu – kodėl rašant knygą toks svarbus autentiškumas, drąsa atverti savo patirtis ir kodėl tėvystė kuo toliau, tuo labiau atrodo vis sudėtingesnė.

Mitai apie švietimą: XXI a. esmingai keičia visą mokymosi procesą?

XXI a. pernelyg skiriasi nuo kitų laikmečių, kad mokymas išliktų toks pat kaip anksčiau: technologijų ir ekonomikos kaita reiškia mokymo(si) būdų kaitą.

Kun. Mozė Mitkevičius: jauni žmonės šiandien savęs klausia, ko jie nori iš tikrųjų

Pokalbis apie skirtingų kartų patirtis kuriant valstybę ir tai, kas formuoja jauno žmogaus dvasinio ir intelektinio gyvenimo pamatą.

Mokytojo kasdienybės akimirkos

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Mitai apie švietimą: mokytojo aiškinimas padaro vaiką pasyvų ir nesavarankišką?

Dažniausiai manoma, kad, jeigu mokytojas sukurs tinkamą mokymosi aplinką, mokiniai galės mokytis beveik be jokios jo pagalbos, vedami patyrimo ir atradimo džiaugsmo.

Mitai apie švietimą: faktai trukdo suprasti?

Daugeliui mąstytojų būdingas vienas bendras įvaizdis: nuolat piešiama nesutaikoma prieštara tarp faktų, kurie dažnai laikomi „blogais“, ir kažko kito, kuris yra „gėris“. 

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (II)

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (I)

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Kaip turtinti vaiko žodyną?

„Darbas su įvairiomis kortelėmis praturtina vaiko kalbą naujais žodžiais, skatina domėtis, klausti, tyrinėti.“

5 šventųjų mintys apie mokymąsi

Penkios citatos apie ugdymą, mokymąsi ir tikėjimą.

Pagiriamasis žodis pažinimui

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

Pirmieji mokytojo rugsėjai Linkmenyse

Linkmenyse mokiausi stebėti ir stebėtis. Man patiko kolegas, mokinius matyti kaip galimus kūrinių veikėjus.

Sostinėje duris atveria nauja katalikiška ugdymo įstaiga

Vilniuje, Pašilaičiuose, užbaigta statyti katalikiška mokykla ir darželis. 

Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke G. Blažiene

„Prūsistika atrodytų lyg siauri vardyno tyrimai, kurie išvedė į labai platų lauką“, – teigia akademikė prof. dr. G. Blažienė.

„Mokinys pats susiranda savo mokytoją, kai tam būna tinkamas laikas“

Ką tik baigiau gimnaziją ir dabar studijuosiu muzikos pedagogiką. Šį kelią rinkausi ne pagal paklausumo lygį ir tikrai ne pagal studijų programų populiarumo lenteles.

Senųjų dvarų mokyklos ir žymieji jų auklėtiniai

Kokių Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų? Beje, kai kuriuose jos veikia ir šiandien.

Patarimai būsimų pirmokų tėvams

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, dalis būsimų pirmokų tėvų laukia mokslo metų pradžios. Ar pritaps jų sūnus ar dukra? Kaip vaikui seksis mokytis? Kokių sunkumų gali iškilti? 

Kojos ant žemės, širdis – danguje

Dažnai darbas su jaunimu įsivaizduojamas, tarsi tai būtų tas pat, kaip paimt tuščią butelį, piltuvėlį ir jį pripildyti to, ko nori. 

Mokytojo padėjėjo vaidmuo įtraukiajame ugdyme

Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas.

Švietimas dėl vaikų selekcijos ar dėl kiekvieno vaiko?

Gabieji vaikai yra puikių akademinių rezultatų produktai, o daugelis kitų vaikų tampa natūraliu socialinės atskirties produktu dėl skurdesnių socialinių-ekonominių pagrindų ar negalių. 

Bakalauro studijų absolvento laiškas „fuksui“

Ką tik bakalauro diplomą gavęs absolventas dalinasi patirtimi su tais, kurie rugsėjį pradės studijas universitete.

Edukologė D. Gervytė: ugdymas yra kelionė, kurioje einant kartu su mokytoju atsiveria akys

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.

Kam tie mokslai? A. Imbrasas apie šokėjų (ir) asmenybių paruošimą

„Kuo žmogui apskritai naudingas meninis išsilavinimas? Jis atveria mąstymą. O jei kalbame apie aukštąjį mokslą užsienio mokyklose, pasakyčiau, kad šokis yra sveika ir ekologiškai teisinga profesija“, – įsitikinęs A. Imbrasas.

Naratyvinis žaidimas – Lietuvos mokyklose dar tik atrandamas lobis

Žaidžiant vystosi vaikų emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o kartu žaidime įgauta patirtis padeda „surepetuoti“ gyvenimiškas situacijas prieš joms įvykstant realiame gyvenime. 

Kam tie mokslai? Šokio edukacijos pastebėjimais ir vizijomis dalijasi L. Baliasnaja

„Man artima idėja, kad šokis – tai ne vien judėjimo įgūdžiai, bet ir erdvė mąstyti“, – tikina šokėja, choreografė, performatyviųjų menų atlikėja L. Baliasnaja.

Prof. V. Bikulčius: „Noriu pateikti skaitytojams svarbius prancūzų literatūros kūrinius“
Nijolė Bulotaitė - Šiaurietiški atsivėrimai

Profesorius V. Bikulčius žinomas ne tik kaip užsienio literatūros dėstytojas, vertėjas iš prancūzų, italų, ispanų kalbų, bet ir kaip prancūzų kultūros žinovas.

Kam tie mokslai? Šokio studijų principus aptaria I. Gerbutavičiūtė

Aukštasis išsilavinimas suteikia šokėjams ne tik profesinių (praktinių, specialybės) žinių, bet ir bendrojo universitetinio lavinimo kompetencijų, įsitikinusi šokio kritikė.

Čekijos lituanistams dėstantis V. Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

„Taigi, nei prašiau, nei ieškojau, tekstas pats man prabilo, o nuo to laiko jis taip ir domino mane“, apie Donelaičio „Metus“ sako Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas.

Pasakos padeda įveikti vaikų auklėjimo iššūkius

Pasak psichoterapeutės Astos Adler, pasakos padeda ugdyti vaikų atsparumą, mokytis iš sunkių situacijų. 

Vilniaus universitetas pateko tarp 100 geriausių Europos universitetų mokymo kokybės srityje

Europos mokymo kokybės reitinge VU – aukštoje 76–100 pozicijoje, o pačioje jo viršūnėje rikiuojasi Oksfordo, Kembridžo, Navaros universitetai.

Kam tie mokslai? Baleto studijų esmę ir poreikį apsvarsto H. Šabasevičius

„Šokio – kaip ir bet kokio kito meno – mokykloje turi egzistuoti balansas tarp to, ką studentas gauna kaip žmogus ir ką – kaip atlikėjas“, – tikina Lietuvos baleto kritikas.

Kaip apsispręsti dėl studijų?

Patarimais kaip pasirinkti profesiją dalijasi karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas.

Bibliotekos paveldas XXI amžiuje: saugoti, atverti, dalintis

Apie pagrindinį Vilniaus universiteto bibliotekos uždavinį paveldo srityje pokalbis su naująja Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktore N. Klingaite-Dasevičiene.

„Gyvenimo egzamine būkite drąsūs ir sakykite tiesą“

VU Filologijos fakulteto profesoriaus Jurgio Pakerio paskaita, skirta šiemet fakultetą pabaigusiems bakalauro programų studentams.

Emigrantų mokyklose puoselėjamas patriotiškumas

Į mokyklos suolus vis dažniau sėda jei ne tiek pat, tai vis daugiau vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, norinčių mokytis lietuvių kalbos.

„Gražios istorijos pasakojamos apie išdrįsusius imtis atsakomybės už bendrąjį gėrį“

Prof. Arūno Streikaus kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto diplomų teikimo ceremonijoje. 

Laiškas pradedančiam intelektualui
Paul J. Griffiths - First Things

Ilgamečio amerikiečio profesoriaus laiškas jaunam, knygas skaityti mėgstančiam žmogui, klausiančiam „ką turėčiau daryti norėdamas tapti intelektualu?“. 

Prof. Miha Kovačas: yra tikimybė, kad ateityje skaityti gebės elitinė mažuma
VU naujienos

Vienas mano draugas kartais sako, kad ateityje dirbtinio intelekto parašytas knygas skaitys dirbtinis intelektas, nes žmonės taps per kvaili ir praras gebėjimą susikaupti.