Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

V. Targamadzė: mokslininkų sąlygos primena baudžiauninko dalią1

Kai valdžia rimtai svarsto didinti algas prokurorams 500–900 eurų per mėnesį, apgailėtina universitetų dėstytojų padėtis nei taisoma, nei garsiau svarstoma.

V. Būdienė: „Valstybė, kurioje vyrauja nuostata, kad švietimas yra nuostolis biudžetui – neturi ateities“10

Anot V. Būdienės, švietimo reforma Lietuvoje prasidėjo sulig nepriklausomybės atgavimu ir tęsiasi iki šiol.

Modernios Lietuvos šimtmečiui – projektas „Giminės medis“1

Kauno tautinės kultūros centras jau 20-ąjį kartą paruošė projektą – konferenciją „Giminės medis“. 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba?10

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba? Dėl to nuogąstauja lituanistė Dainora Eigminienė, tikinanti, jog Lietuvos švietimo politiką ištiko krizė.

E. Banytė: egzamine pasiremti „Faustu“ yra kur kas sudėtingiau negu „Dėdėmis ir dėdienėmis“2

Nors į lietuvių kalbos ir literatūros egzamino privalomųjų gretas „įšventinti“ keturi užsienio literatūros autoriai, kritikė Elžbieta Banytė neskuba laidoti lietuviškos literatūros reikšmės egzaminui išlaikyti. 

Dėstytojų algos: akademinė bendruomenė pasiekė kritinę pasipiktinimo ribą8

Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite.

Švietimo tarybos pirmininkė: netikiu, kad šita ministrė įvykdys švietimo reformą
lrt

Faktas, kad švietimo reforma Lietuvai jau tapo gyvybės klausimu. Lietuvos Švietimo Tarybos pirmininkė profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė „Savaitėje“.

Istorijos mokytoja-ekspertė J. Litvinaitė: „Vaikus reikia „konstruoti“ ne darbo rinkai, o laimingam gyvenimui“2

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. 

Kas bėga maratoną nesitreniravęs nė dienos5

Šią refleksiją įkvėpė kolegos kūno kultūros mokytojo atvira pamoka. Ir būtent todėl, kad tai buvo puiki pamoka, nes mokiniai aktyvumu, azartišku nusiteikimu net stebėtojus užkrėtė – taip norėjosi čiupti kokią raketę... Kodėl?

Būti ar nebūti katalikiškai mokyklai Pilaitėje?26

Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių prie VSD statyti nevalstybinės mokyklos, nes norima, kad katalikiška mokykla stovėtų šalia statomos Šv. Juozapo bažnyčios.

Dievo užmiršta vieta 5

Taip pat pasitaiko, kad ir vidury mokslo metų į bendrabutį gyventi priimami nauji vaikai, kurie tyliai „permesti“ iš kitų mokyklų, nes problemiški.

N. Kardelis: svarbiausia reforma – atkurti dėstytojų orumą4

Pasak filosofo doc. Naglio Kardelio, norint reformuoti aukštąjį mokslą, svarbiausi atkurti dėstytojų ir mokslininkų prestižą ir orumą.

Kas blogai su psichologijos mokslu?14

Šis tekstas gimė iš ilgų svarstymų bandant suprasti, kas išties man taip nepatiko studijuojant psichologiją.

Metamorfozė mokykloje

Dažnai kalbama, kad mokykla neruošia gyvenimui. Manome, kad kiekviena pamoka, kurioje mokiniai mąsto, gali būti vertinga.

VU TSPMI direktorius: V. Radžvilas ignoruoja faktus2

Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi prof. Ramūnu Vilpišausku. 

„MAŽOJI STUDIJA“: Mokykla kaip ateities galimybė
Kun. Arūnas Peškaitis OFM - Mažoji studija

Pokalbis su Vilniaus Antakalnio progimnazijos neformaliojo ugdymo vedėja A. Motiejūne, Raseinių Šaltinio progimnazijos etikos mokytoju L. Tranu ir programos „Renkuosi mokyti“ steigėja M. Vildžiūniene. 

Universiteto poveikis regionui konceptualiuoju žvilgsniu1

Universiteto poveikis regionui visada buvo laikomas svarbiu jo veiklos aspektu. Šia tema pastaruoju metu vyksta vis daugiau viešosios politikos diskusijų, kurios sukuria nuomonių įvairovę, tačiau trūksta aiškumo.

Vilniaus arkivyskupija nemato galimybių statyti mokyklą sklype prie VSD9

Vilniaus savivaldybė nusprendė neleisti arkivyskupijai statyti mokyklos Pilaitės mikrorajono Tolminkiemio g. ir pasiūlė teritoriją prie Valstybės saugumo departamento. 

Aplinkosaugos repą atlikęs P. Ambrazevičius šiukšles rūšiuoja

„Humoro klubo“ senbuvis Paulius Ambrazevičius pasakoja apie aplinkosaugos repą, viktorinų žavesį ir kodėl svarbu rūšiuoti šiukšles, taupyti vandenį ir elektrą.

Laimingi vaikai: studijoje „Kodėlčius“ visko išmokstama žaidžiant
Pozityvus dienoraštis

Rasa iš Marijampolės yra viena iš studijos „Kodėlčius“, įkurtos prieš 11 metų, steigėjų. Kaip kilo tokia idėja?

Mokytojas ir rašytojas S. Eitminavičius: noriu suvokti, kas yra amžina, o kas laikina1

S. Eitminavičius savo mintimis pasidalina ir su „Bernardinai.lt“ skaitytojais, tad siūlome iš arčiau su juo susipažinti.

Laiškas švietimo ministrei: Ar Lietuvos mokytojų praktikų nuomonė – ne autoritetas? 11

Kas jie, Lietuvos mokytojai, Vyriausybės vadovo S. Skvernelio, ŠMM ministrės akimis – kvailiai, nesusipratėliai, akli kurmiai, nematantys, kur pačios didžiausios problemos?

LNDT spektaklyje „#beskambučio“ – šiuolaikinės mokyklos problemos teatralų akimis2

„Šiuo spektakliu ieškau atsakymo, kur mūsų švietimo sistemoje šuo pakastas?“, – spektaklį „#beskambučio“, kuris bus rodomas tik mokyklose, pristato režisierius Paulius Tamolė.

Lietuvos ateitis – mokytojų rankose3

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi Lietuvos švietimo būklę, patarė stiprinti mokytojo profesiją.

Vytauto Didžiojo gimnazija: išsaugojusi šimtametes tradicijas ir pokalbius prie vyšnių arbatos1

Apie gimnazijos susikūrimą ir veiklą kalbamės su Vytauto Didžiojo gimnazijos soc. pedagogu ir istorijos tyrinėtoju Rimvydu Ginkumi, aktyviai besidominčiu mokyklos ištakomis.

Laiškas buvusiems bendraklasiams1

Kadaise buvome bendraklasės. Aš buvau tyli, pavyzdinga, gerai mokiausi ir nešiojau akinius storais stiklais. O tu manęs labai nemėgai.

Akademinis nesąžiningumas – problema, kurią vis dar reikia spręsti

Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisijos pirmininkas Vaidotas A. Vaičaitis teigia, kad, nors skundų komisija gauna ir nedaug, akademinis sąžiningumas išlieka opia problema.

„Nebijau prisistatyti, kad esu mokytojas“2

Jaunas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos grafinio dizaino ir technologijų mokytojas apie tai, kodėl nebijo prisistatyti esąs mokytojas.

Pranciškonų gimnazijai 85: nuo misionierių kalvės iki lyderių ugdytojos

Kretingos pranciškonų gimnazija nuo spalio 4 d. pradėjo minėti savo įsteigimo 85 metų sukaktį. Nepriklausomos valstybės aušrą regėjusi gimnazija buvo unikali savo veiklos principais.

Gruodį įvyks pirmas vaikiškų knygų festivalis „Vaikų Kalėdų sala“

Ar žinote, ką iš tikrųjų mėgsta skaityti mūsų vaikai? Kaip atitraukti paauglį nuo švytinčio ekrano ir panardinti į magišką skaitomos knygos pasaulį? Kokie yra inovatyvūs skaitymo skatinimo ir literatūros pažinimo būdai?

Švietimo profsąjungos pirmininkas A. Navickas: norime, kad situacija keistųsi ir mokslo kokybė gerėtų3

Bene dažniausiai šalyje protestuojantys pedagogai valdžiai kelia naujų reikalavimus. Siekiama keisti mokytojo darbo užmokesčio sistemą, mažinti vaikų skaičių klasėse, naikinti vadinamąsias „žirkles“.

Brazilijoje gyvenančius tautiečius mokanti lietuvė: kalba yra raktas į kultūrą2

Su mokytoja Migle Stasiulionyte kalbamės apie sprendimą išvykti dirbti į Braziliją ir tolimame krašte mokyti gyvenančius lietuvių kilmės žmones.

Apie pilietiškumą, mokytojus ir krepšinį

Tad kokios pilietiškumo dėstymo mokyklose problemos labiausiai reikalauja dėmesio? Ir apskritai: koks tas mokyklose ugdomas pilietiškumas? 

M. Lukšienės premijos laureatė: „Sukurti santykį su mokiniu gali, kai įsiklausai ir supranti, kas jo širdy“1

Sutrikę, nežinantys, ką iš tiesų nori ir gali veikti gyvenime, bei labai labai užimti – tokie yra šiuolaikiniai vaikai, įsitikinusi mokytoja Asta Navickaitė.

Mokytojas po padidinamuoju stiklu5

Šį savo tekstą, apmąstymą apie mokytojo misiją šiandienėje visuomenėje, norėčiau skirti amžiną atilsį Mokytojui Vytautui Baliūnui.

Itin slaptas mokytojos dienoraštis36

Žiūriu pro langą, stebiu apsiniaukusį dangų ir girdžiu taip įkyriai barbenančius lietaus  lašus... Iš jų visada suprantu, kad jau rugsėjis. Džiaugiuosi, bet kartu ir sunkiai atsidūstu. Dar vieni mokslo metai.

Kiek gyvūną vis dar laikysime tik gyvūnu?10

Beglobių gyvūnų situacija – sudėtinga ir kompleksinė problema. Jos neišspręsi paprastai ir greitai. Pokalbis su organizacijos, besirūpinančios gyvūnų gerove, atstove.

Konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ metą iššūkį vyresniųjų klasių mokiniams 1

Per dvejus metus konkurse entuziastingai dalyvavo keli šimtai vyresniųjų klasių mokinių komandų – iš viso apie pusantro tūkstančio moksleivių iš beveik šimto šalies mokyklų.

L. Mažylis apie profesijos keitimą: nuo muzikos prie chemijos, nuo politologijos prie istorijos

Pasak prof. Liudo Mažylio, reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo. Tačiau tai atveria naujų kūrybinių erdvių – o kūryba yra stiprus motyvas.

Užsienio kalbų dauguma europiečių mokosi jau pradinėje mokykloje 1
lrt

Europos Sąjungos šalyse net 84 procentai pradinių klasių mokinių mokosi vienos arba daugiau užsienio kalbų.

Šiandien minima Europos kalbų diena

Šiandien visoje Europoje švenčiama Europos kalbų diena.

Kas yra aukštojo mokslo kokybė? 5

Netyla kalbos dėl aukštojo mokslo reformos. Jau kuris laikas labai intensyviai diskutuojama dėl universitetų skaičiaus, stojamųjų balų, pasiekimų lygio. 

Ministerija: centralizuotas priėmimas profesinį mokymą nukreipė kokybės link

Šiemet pirmą kartą centralizuotai vykdytas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas užtikrino skaidrumą, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

Bus aiškinamasi, ar KTU rektoriaus darbas nebuvo nuplagijuotas
bns

Akademinės etikos kontrolierius aiškinsis, ar KTU rektoriaus darbas nebuvo nuplagijuotas.

Filmų festivalis jaunimui – kad moksleiviai nepasiklystų savo pasaulio labirinte

Kaip ir kiekvieną rudenį, aprimus mokslo metų pradžios dūzgesiui, moksleivius į kino teatrą vėl kvies Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis.

Profesines studijas šiemet pasirinko per 18 tūkst. jaunuolių
bns

Profesines studijas šiemet pasirinko per 18 tūkst. jaunuolių, populiariausios – inžinerinių profesijų programos.

Dviems tautinių mažumų mokyloms neleista tapti ilgosiomis gimnazijomis
bns

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesuteikė ilgųjų gimnazijų statuso dviems tautinių mažumų ir vienai lietuviškai mokyklai.

Alytuje atidarytas lietuvybės centras
lrt

Į penktadienį duris atvėrusį lietuvybės centrą Alytuje papildomai mokytis lietuvių kalbos, liaudies tradicijų panoro apie 20 vaikų – dauguma jų iš grįžusių emigrantų šeimų.

Pradedama programa „Nemokami muziejai – moksleiviams“

Kultūros ministerija inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“.

Lietuvos aukštosios mokyklos sulauks geriausių pasaulio universitetų dėstytojų

Šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.