Prisikėlimo link. Dizmo troškimas

Nusidėjėlis tampa šventuoju, pasmerktasis pragarui – pirmuoju Naujojo Rojaus gyventoju. Tai yra Geroji Velykų Žinia mums. Su Kristumi niekas nėra prarasta. 

Kryžiaus kelias su koronavirusu. Keturioliktoji stotis: Jėzus palaidojamas kape

Suspengia didžioji šabo tyla, kai visa sustoja. Užgula vienatvė.

Velykų kiškis – normalus krikščioniškas simbolis

Nors per Velykas švenčiame Jėzaus Kristaus Prisikėlimą – kodėl populiariojoje kultūroje matome kiškius? Iš kur ši velykinė simbolika atsirado ir kaip ji susijusi su Geraja Naujiena?

20 metų nuo istorinės šv. Jono Pauliaus kelionės į Šventąją Žemę: vokiečių žurnalisto atsiminimai

2000 m. išsipildė šv. Jono Pauliaus II troškimas: nuvykti į Šventąją Žemę. Tai buvo išskirtinė kelionė, kurią vainikavo simbolinis krikščionių ir žydų susitaikymas. 

Kard. G. Pellas išteisintas. Bet ar tikrai teisingumas triumfavo?

Nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir daugiau nei metus kalintas kardinolas G. Pellas išteisintas.

Knygą išleidęs K. Smoriginas: „Mirti dar nenorėčiau“

„Gal ir nėra smagu, kad aktorius Kostas, tas generolas, nueina į atsargą. Kita vertus, man žiauriai gražu, jei „Paukščius“ vaikai dainuoja per mokyklos išleistuves“, – prisipažįsta aktorius.

Personažų fetišai filme „Zomša“

Prancūzų elektroninės muzikos kūrėjo, režisieriaus Q. Dupieux juodąją komediją „Zomša“ vis dar galima žiūrėti „Kino pavasario“ namų kino platformose.

Apie tai, kaip jausti aplinką – pokalbis su architektėmis I. Baršauskaite ir G. Valikone

„Nesekti tendencijų, madų; ne tai svarbiausia. Jos keičiasi per dažnai. O kūrybingumas, sumanumas, išradingumas nesensta“, – teigia architektės.

Tarkovskio malda. Įžvalgos apie kultūrą ir religiją

Dokumentiniame filme „Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ – tik paties režisieriaus apmąstymai ir jo filmai. Ir tėvo Arsenijaus, padariusio jo kinui didžiulę įtaką, poezija.

Apie baltą lapą (I)

Galvojant apie epidemijos metu skubiai modeliuojamas gyvenimo/išgyvenimo strategijas, grįžimas prie „balto popieriaus lapo“ – vienas iš variantų persiprogramuoti.

Karantinas – praktinis nacionalizmo triumfas? Apie COVID-19 su sociologu Z. Norkumi
Sociologai.lt

Nesvarbu, ar dėl „pagoniškos“ panikos, ar dėl kitų priežasčių, mūsų Lietuvos žmonės saviizoliuojasi tiesiog pavyzdingai. 

Prezidentas su arkivyskupu G. Grušu aptarė pasirengimą šv. Velykoms

Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.

Iššūkiai Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ veikloje: pagalba labiausiai pažeidžiamiems

Atkreipiame dėmesį į paribiuose esančius socialiai silpniausius visuomenės gyventojus, kurių gyvenimo sąlygos sunkiai suderinamos su šiandien vyraujančiomis tendencijomis.

Vadovėlis, mažiausiai du viename. Ir dar Ka
Katarzyna Korzeniewska - Naujasis Židinys-Aidai

D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygos „Kabinetas 339“ recenzija. 

Karantinas – galimybė keisti socialinį modelį
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Šiuolaikines technologijas galime naudoti ne malonumams, o palengvinti naują galingą materialų gyvenimą, kuris išlaisvintų mūsų dvasią ir kūrybingumo galias.

Kaip jautiesi, gydytojau?

Tyrimai rodė, kad dar iki pandemijos didelės dalies medikų psichologinė būsena buvo prasta.

Kaip koronė pakeitė katės Marusios gyvenimą
Draugas

Katės Marusios pasvarstymai apie karantiną.

Netradiciniai pasimatymai su sutuoktiniu, vaikais ir Dievu
XFM Radijas

Mūsų prioritetai daro įtaką mūsų vidiniam ir netgi išoriniam gyvenimui. Turime galią iš Dievo juos susidėlioti, kam bei kiek skirti laiko. Svarbu sau įsivardinti, ką nori suspėti. 

Nuobodulys karantino metu: vengti ar mėgautis?
Euroblogas

Psichologės L. Vėželienės nuomone, išorinių veiklų apribojimai, tokie, kaip per šį visuotinį karantiną ar saviizoliaciją, yra geras laikas vidinėms veikloms.

Tikybos pamoka: gamtos grožio prasmė

Kadangi gamta taip stipriai bunda, ši nuotolinė tikybos pamoka apie kūriniją mene. 

S. Šaltenio karantinas: kiekvieną dieną 20 kilometrų nueina ant stogo

„Mums, lietuviams, jeigu būsim narsūs, orūs ir išmintingi, tikiu, atsiveria ne pasaulio pabaiga, o jaudinantis kūrybos, atradimų, didelių galimybių laikas“, – sako rašytojas.

„Dėl mūsų“
Hans Urs von Balthasar - Magnificat leidiniai

Pirmieji krikščionys žinojo, kodėl Credo centre įrašė žodžius „dėl mūsų“. Tai reiškia, kad Jėzus veikė ne tik „mūsų labui“, bet ir „vietoj mūsų“, prisiimdamas visa, kas mums priklausė.

V. Daujotytė-Pakerienė: „Gyvenimas – iš jo viskas. Ir tai, ką galiu. Ir tai, ko ne“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos. Lietuvių, susikalbančių su kitais ir kitokiais. Nebijančių pasaulio.“ Tokią ateitį mato profesorė.

Pandemžodiniai posakiai: jie niekad nebeskambės kaip anksčiau

Broliai Klimenkos linksmai pristato frazeologizmus, patarles ir posakius, kurie po pandemijos jau niekad nebeskambės kaip anksčiau.

Ar šiandien demokratijai gresia pavojus?

Kviečiame skaityti knygos „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“ ištrauką.