Kultūra

Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, o Telšiai – simbolinė Žemaitijos sostinė. Architektūros modernumu Telšiai taip pat nenusileido.

Praėjo 30 metų nuo tada, kai pasirodė Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – romanas, apdovanotas visais įmanomais epitetais ir metaforomis, nusakančiomis galingą sprogimą ar lūžį.

„Man svarbiausias laikas yra pauzė tarp spektaklio pabaigos ir plojimų protrūkio“, – teigia aktorė, režisierė I. Stundžytė.

I. Šeinius yra vienas pirmųjų mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje ir vienas aršiausių to meto nacionalsocializmo kritikų europietiškos literatūros padangėje.

Pasak K. Glušajevo, labai daug lemia tai, kiek scenoje esantis aktorius išskaido publiką į atskirus žmones. Jei aktorius vieną žiūrovą kalbina geranoriškai, salė jaučiasi, tarsi jis taip elgtųsi su visais.

29-oji LRS premija skirta poetui, dramaturgui M. Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“).

M. Foucault – vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų ir istorikų, padaręs didžiulę įtaką filosofijos, literatūros kritikos, istorijos, politikos, sociologijos srityse.

„Štai ką sakau savo studentams: skaitykite, kas jums patinka, skaitykite tai, kas nepatinka, ir sąmoningai stenkitės taip nerašyti. Rašymas turi būti iš tikrųjų svarbus.“

„Kitos knygos“ sukūrė dovanų gidą patiems sudėtingiausiems personažams ir tipažams.

Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmetį ir kviečia į tris naujas parodas. Pokalbis su jo vadove S. Maslauskaite-Mažyliene apie tai, koks buvo praėjęs etapas ir koks laukia ateinantis.

Kad pasimokysime iš istorijos, tikėtis, matyt, naivu, bet bent jau galiu nelaikyti istorijos kuo nors paprastesniu nei šiandiena. 

V. Rumšas tinklalaidėje pasakoja, kad Atgimimo laikotarpiu teatre veikė slapta spaustuvė ir slaptas radijas, kuriame jis skaitė pjeses.

Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skiriamas menotyrininkui, šokio istorikui ir kritikui H. Šabasevičiui už svarų indėlį į teatrinės praeities ir dabarties diskursą.

Visą mėnesį režisieriaus R. Tumino premjera „Faustas“ bus rodoma įvairiuose Kinijos miestuose.

E. Balsys buvo vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių, rašęs monumentalius sceninius kūrinius, kamerinę muziką, dainas ir kt.

Juvelyrei E. Čėjauskaitei-Gintalei daiktai yra simboliai ir raktai, emocijų talpyklos ir priemonės kalbėti apie svarbiausius dalykus.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma vilniečio, Bauhauzo mokyklos auklėtinio M. Ravivo-Vorobeičiko (1904–1995) fotografijų paroda.

Autorei svarbu nuolat būti tarpinėje būsenoje, procese, kelionėje.

Rašytojas A. Šlepikas skaito eilėraštį „Užkalbėjimas“ iš poezijos rinktinės „Tylos artėjantis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003 m.).

Nobelio premijos laureatė O. Tokarczuk yra žinoma savo šalyje ir užsienyje ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip maištaujanti lenkų intelektualė su dredais.

M. Mažvydo premija šiemet paskirta dr. Ž. Nedzinskaitei ir dr. D. Antanavičiui už fundamentalias Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių publikacijas.

Pirmosios knygos konkurse 2019 m. pirmąją vietą prozos kategorijoje užėmė V. Rožėnas su romanu „Viskas gerai, aš dar jaunas“.

Berlyne 32-ą kartą įteikti EFA apdovanojimai. Geriausiu Europos filmu tapo Y. Lanthimo „Favoritė“.

„Šio kunigo žvilgsnis traukia. Daug visko matęs, nepaslėpsi. Laikas, kuris jam teko, nebuvo dvasinio atgimimo, Bažnyčios šlovės metai.“

„Tai, ar teigiamai, ar neigiamai žmonės įvertins spektaklį, man darosi vis mažiau įdomu“, – sako režisierius A. Jankevičius.

Skaitymas yra prabanga, privilegija, malonumas, dovana. Redakcijos žmonės pristato savo skaitomas knygas. 

Režisierė D. Ibelhauptaitė teigia, kad reikėjo stipriai dirbti, kad sugrąžintų į operą žmones, kurie mokyklos laikais per prievartą buvo atitempti į LNOBT ir galbūt pataikė į jiems neįdomų spektaklį.

„Taip ir artėjame prie šių kalendorinių metų pabaigos. Nelabai linksmi. Neretai mitinguojantys. Matyt, iš tikrųjų nebesugebame valdyti tos aršios buldozerinės pažangos“, – rašo H. Gudavičius.

Kaip atsakyti į Cz. Miłoszo klausimą, ką Lietuva padarė, kad integruotų į savo kultūrą jo alma mater – S. Batoro universitetą?

Paskelbtas kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Pokalbis ne tik apie grupę „Abudu“. D. ir V. Starkauskai yra ne tik grupės nariai, bet ir broliai.

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų rengiama programa sujungs dviejų epochų kūrėjus, dvi ryškias asmenybes – J. Naujalį ir G. Kuprevičių.

„Siegfried Immerselbe atsijaunina“ yra artimiausias lietuviškos literatūros atitikmuo G. Orwello kūrybai, teigia populiariosios tarpukario Lietuvos kultūros tyrinėtojas A. Dambrauskas.

Nacionalinio  muziejaus LDK valdovų rūmai parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ veidu pasirinktas M. K. Radvila Našlaitėlis yra išgarsėjęs bestseleriu „Kelionė į Jeruzalę“.

Skaitykite režisieriaus O. Koršunovo mintis, nuskambėjusias tarptautinėje konferencijoje, skirtoje E. Nekrošiaus kūrybai.

Šventėms RS leidykla siūlo pasirinkti ir visai naujų, ką tik išleistų knygų, ir truputį palūkėti šį mėnesį pasirodysiančių.

Literatūros kritika prasideda ne tada, kai visus teksto sumanymus ir lygmenis transliuoji, bet kai juos vertini ir esi laisvas savarankiškai bei profesionaliai juos kvestionuoti viešumoje.

O. Gjeilo „Saulėtekio mišios“ – kūrinys, radęs atsakymus į amžinuosius klausimus – žmogaus lemties, visatos begalybės, amžinų tikėjimo tiesų ir žmogaus gyvenimo sąsajų.

Kodėl žmonės, turintys Dauno sindromą, vis dar gyvena tarsi atskiruose „getuose“? Apie tai D. Gumausko premjera „Mongolija“.

Gruodžio 7 d. Paryžiaus „Espace Commines“ ekspozicijų erdvėje atidaroma Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui skirta šiuolaikinių Lietuvos menininkų paroda.

Š. Barto „Sutemose“ – filmas, kuriame partizanai – tiesiog žmonės: su savo silpnybėmis ir klaidomis. Ne demonai, bet ir ne angelai. Žmonės.

Apie Vaižgantą: „Šnekus, greitakalbis, smarkiai gestikuliuojantis. Jo dikcija buvo ypatinga, kietai kir­čiuodavo, balsą kaitaliodavo, vaizdus skardžiu juoku perpindavo.“

Klaipėdos dramos teatre įvyko spaudos konferencija, kurioje pristatyta būsimoji premjera – lenkų dramaturgo T. Słobodzianeko „Mūsų klasė“. Spektaklio režisierius – O. Koršunovas.

Gruodžio 10 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma kino fotografijų paroda „24 kadrai per sekundę ir lėčiau“.

VI Vilniaus fortepijono festivalis artėja finalo link, visa vainikuosiančio trijų romantikų –C. ir R. Schumannų bei jų bičiulio J. Brahmso – kūryba.

Gruodžio 7 d. nuo 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia švęsti 10-metį.

„Aš net nežinau, ar Kostą galima įvilkti į žodį „aktorius“, o mane – į žodį „dirigentas“, – apie save ir K. Smoriginą pasakoja dirigentas V. Lukočius.

Augustinas neabejotinai turėjo būti muzikalus žmogus. Jis neabejotinai mąstė apie muziką ir jos vietą žmogaus gyvenime. 

Ši maža nuotraukėlė aukcione pristatyta kaip vermachto kariškio darbas. Kitoje pusėje paskubomis pakeverzotas žodis Wilna ir dar kažin kas vokiškai.

Leidykla „Baltos lankos“ metų pabaigą pasitinka solidžiai – knygynus pasiekė net 10 naujienų.