Kultūra

„Mažutė Salomėja“ – taip poetę V. Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas V. Alekna.

Kaip režisierius S. Mendesas vaizduoja Pirmąjį pasaulinį karą kitų filmų apie šį sudėtingą, bet ir kiek pamirštą, konfliktą kontekste?

„Tu gi, aukščiausiasis laiko ir laimės valdove, kuris valdai audras, padvelk švelniu Zefyru į garbingą žmogų...“ Čia iš naujametinio XVIII amžiaus pabaigos sveikinimo NN.

Esė iš knygos-albumo „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ („Baltos lankos“, sudarė V. Žukas).

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

„Teatre pastatoma turbūt viskas. Bet statant „Abelarą ir Eloizą“ atsirado aktorių patirčių inkorporavimas į kūrinį“, – kalba režisierius.

Pokalbis su žurnaliste B. Davidonyte, architektu A. Kaušpėdu ir reklamos specialistu P. Senūta apie tai, kodėl turintieji profesijas rašo knygas.

S. Prokofjevas puikiai junta pliką XX a. amžiaus nervą ir genialiai perteikia garsais, įsitikinęs maestro.

Lietuvoje, Kaune, V. Starevičius sukūrė pirmuosius pasaulyje erdvinės animacijos šedevrus. Šiuo metu Kaune veikia jam skirta paroda.

Sausio 29 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus rengia diskusiją, skirtą aptarti šiuolaikinę architektūrą ir meną Lietuvos bažnyčiose.

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, ir dėl to baiminasi būriai žmonių.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras vasarį pakvies į premjerą apie Žemaitę, tačiau tai nebus rašytojos gyvenimo apžvalga ar jos kūrinių inscenizacija.

Antakalnio galerijoje – garsaus Lietuvos fotomenininko R. Dichavičiaus fotografijų paroda „Laiko ženklai“.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausia yra Vakarų Lietuvoje, taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo.

Spektaklį „Miego brolis“ remdamasis R. Schneiderio romanu kuria jaunosios kartos režisierius, E. Nekrošiaus mokinys A. Juška.

Parodose „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ buvo kviečiami dalyvauti visi profesionalūs Alytaus menininkai – vizualiojo meno kūrėjai.

T. Phillipso „Džokeris“ nominacijų susižėrė 11, po 10 – M. Scorsese's „Airis“, Q. Tarantino „Vieną kartą Holivude“ ir S. Mendeso „1917“.

Kone visi Knygų mugės svečiai – išskirtinės, charizmatiškos asmenybės, kurių biografija ne mažiau įdomi nei rašomos knygos.

Sausio 22 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambės programa „Romantinės muzikos vakaras“.

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato P. Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai.

„Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sako romaną apie Sausio 13-ąją parašęs S. Šaltenis.

Nuo didžiulių verslų, megapolių, beprotiškų turtų iki didžiulio skurdo, nežmoniškų sąlygų fabrikuose – visa tai šiuolaikinė Kinija.

Menotyrininkės A. Piliuch straipsnyje 2011 m. „Krantų“ žurnale akcentuojamas psichoanalitinis A. Tarkovskio filmų branduolys.

„Tą pačią akimirką, kai man pasakydavo, kad bus filmavimas, nubraukdavau viską – visus pažadus, projektus, susitikimus. Išjungdavau telefoną ir išvažiuodavau“, – prisipažino dailininkas.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje eksponuojama 30 iš gausaus palikimo atrinktų reportažinių J. Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų.

„Žaltys gali gyventi žmogaus sodyboje ir netgi tvarte, o gyvatė slepiasi. Pavasarį raistuose ir paraistėse gyvatės atsiranda tarsi iš požemių“, – rašo H. Gudavičius.

Pradėkime dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą. Atidžiau pažvelkime į jo randuotą veidą, visą vėjuotą P. Širvio gyvenimą ir atlapą sielą. Į liūdnas šio rudens vaiko akis.

Juodeikiečiai suremontavo ir į buvusią vietą grąžino tėvo Stanislovo namelį, kurį 1957–1960 m., kunigaudamas Juodeikiuose, jis pats pasistatė.

Fotomenininkas dalijasi prisiminimais, kurie iki šios dienos labai stipriai jam įsirėžę ne tik į atmintį, bet ir į širdį.

T. Słobodzianeko parašyta pjesė „Mūsų klasė“ – prisiminimų saugykla. Režisierius O. Koršunovas 2019 m. gruodžio 5 d. „Mūsų klasės“ premjerą pristatė Klaipėdos dramos teatre.

Aktorius D. Gumauskas kartu su aktoriumi A. Alešiūnu ir genetiku prof. dr. A. Utkumi pristatė spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą.

Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti  Šv. Jonų bažnyčioje sausio 12 d. 19 val. skambės V. Augustino „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“.

Originalus D. Grinkevičiūtės liudijimas, nevyriškas, vaikiškas, dokumentiškas ir drauge literatūriškas, leidžia skaitytojui pažinti tremties aspektus, apie kuriuos dažniausiai nutylima.

Romane „Moteris raudonais plaukais“ vienas žymiausių šių laikų turkų rašytojų O. Pamukas savaip interpretuoja Karaliaus Oidipo mitą.

Iš ko susideda kasdienybės procesai ir kas juos lemia? Kaip tam tikri veiksmai tampa visuotiniais reiškiniais ir tradicijomis? Kaip pavienės mintys tampa ideologijomis?

Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams – su tokiu šūkiu Kauno miesto kamerinis teatras pristato režisierės L. Vaskovos ir dramaturgės G. Labanauskaitės premjerą „Superherojai“.

Pristatomas prieš metus kolekcininko A. Jankausko iš užsienio į Lietuvą sugrąžintas E. M. Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantis Römerių namą Vilniuje, Bokšto gatvėje.

„Vanago pėdsakais keliauti buvo įspūdinga – čia pajunti, kad net ir gamta turi atmintį, ne tik žmonės“, – teigia V. V. Landsbergis.

Didžiausią padėką ir paauksuotą apdovanojimą režisierius skyrė savo seneliui, kovojusiam Pirmajame pasauliniame kare.

Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W. Whitmanas savo eilėmis skelbia laisvę ir lygybę, pastebi tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas.

Pirmas 2020-ųjų simfoninės muzikos koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks sausio 19 d. 19 val.

Pasakojimas apie Vytautą Vajegą – tarpukariu išaugusios kartos žmogų, Rokiškyje įkūrusį liaudies teatrą, kuris iki šiol yra miestelio pasididžiavimas.

Per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtino suvokimas, kad televizijos serialai gali būti intelektualūs, kokybiški ir inovatyvūs. 

Kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) 200-ąsias gimimo metines UNESCO generalinė konferencija įtraukė į 2019-aisiais minimų datų sąrašą.

Filme pasakojama pramanyta istorija apie popiežiaus Benedikto XVI ir arkivyskupo iš Argentinos Jorge Mario Bergoglio susitikimą, pastarajam norint išeiti į pensiją. 

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

Poetė R. Juškūnė skaito eilėraštį „Liekanos“ iš poezijos rinktinės „Perikonas“ („Kauno laiptai“, 2018 m.).

Britų dailininko sero Džošua Reinoldso drobė „Besimeldžiantis mažasis Samuelis“ gali būti panaudota kaip medžiaga sąžinės peržvalgai. 

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda.

Grupės „Žalvarinis“ gitaristas R. Semeniukas pasakoja apie kelią į muziką ir naująjį solo albumą.