Kultūra

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

„Problema ta, kad vis dar bijome viešai pasakyti, jog paprastas pilietis neturi pakankamai kompetencijos politikai įgyvendinti“, – sako vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinkeris.

Subtilumo, paslaptingumo ir daugiaprasmiškumo arba vienu žodžiu – poezijos – kuriant savo išgalvotą Vatikaną ir Katalikų Bažnyčią, Paolo Sorrentino šiame seriale pritrūko.

K. Navakas apie J. Ivanauskaitę: „Ji išmokė įveikti net mirtį, pasakydama ir parodydama, jog mirštantysis gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinau, kad kada nors man tai labai padės.“

Ludwigas van Beethovenas, ko gero, yra vienas iš trijų didžiausių visų laikų kompozitorių. Bent jau pirmąjį penketuką būtų sunku įsivaizduoti be jo pavardės.

Vasario 24-ąją rašytojui būtų sukakę 56-eri.

„Mano nuotykis, Lietuvoje atkuriantis „amerikietišką“ gyvenimą, buvo didžiulis iššūkis, bet dar didesnis įkvėpimas“, – sako serialo režisierius Shawnas Levy.

Vasario 16-osios proga „Misija Sibiras‘19“ dalijasi debiutu – projekto daina „Mūs žemės nelieskit“.

„Niekad neteko skaityti protingesnės, jautresnės, mielesnės ir drąsesnės rašytojos už Lucią Berlin“, – teigia knygos vertėja į lietuvių kalbą.

Sarkofagas, esantis Vilniaus katedroje, tapo ne tik nerastų Vytauto Didžiojo palaikų, bet ir Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko istorijos simboliu.

„Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą“, – sako poetas, garbingą gimtadienį minintis vasario 15-ąją.

„Man norisi kurti muziką, kuri būtų emociškai įkrauta, kad jos skambesio tėkmėje klausytojas rastų ir savo gyvenimo atspindžius“, – teigia Z. Bružaitė.

Prof. V. Daujotytės-Pakerienės kalba, sakyta vasario 13 d. per premijų teikimo iškilmes, ir keli pasiaiškinimo žodžiai dėl incidento Prezidentūroje.

Šv. Valentino dieną prisiminkime garsių Lietuvos žmonių – menininkų, poetų, valdovų, Laisvės kovotojų – laiškus mylimiesiems.

Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji prisiminimų apie Paulių Širvį dalis.

Kūrybiškiausios 2019 m. knygos ir laureatas bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d.

„Didžiai gerbiamas Prezidente, – rašo G. Varnas, – juk žadėjote, kad „Prižadu, Punios šilo mes jiems neatiduosime“, o kur veiksmai? Nebenorite pastebėti kaip Viktorijos?“

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

Vasario 13 d. Prezidentūroje įteiktos 2019 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Vasario 15 dieną savo 90-metį švęs poetas Algimantas Baltakis. Ta proga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują poeto knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“.

Vasario 20-ąją pirmuosius lankytojus pasitiks didžiausias Baltijos šalių literatūros renginys – 21-oji Vilniaus knygų mugė.

Dvyliktąja J. Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja J. Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

„Muziejų Oskarų“ nominacijose: geriausia muziejaus ekspozicija, geriausia architektūra ir pačios įdomiausios kultūros kryptys visame pasaulyje.

Po visa muzikine patirtimi, pasakoja Viktoras Gerulaitis, slepiasi jo neblėstantis domėjimasis istorija, kelionėmis, menais. Tokia jo laidų vedėjo ir koncertų pranešėjo populiarumo paslaptis.

Blanšos vaidmenį „Lošėjuje“ kurianti mecosopranas I. Prudnikovaitė pasakoja apie operos premjerą, vaidmenį ir patį lošimą – scenoje ir gyvenime.

Vasario 20 d. vienas iškiliausių Lietuvos menininkų maestro G. Rinkevičius švęs savo jubiliejų.

Visiškai neseniai baigėsi kino festivalis „Žiemos ekranai“, kaip ir kasmet dovanojęs dozę prancūzų kino.

„Kablys“ – legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo.

Vasario 16 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, kovo 11 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje skambės Z. Bružaitės liturginis kūrinys „Vilties mišios“.

Vilniaus knygų mugės svečias K. J. Lynchas pristato ironišką, drąsų pasakojimą apie ilgametę diplomato karjerą.

Nuo vasario 17 d. LRT pradeda rodyti didelio populiarumo sulaukusio serialo „Jaunasis popiežius“ tęsinį – „Naująjį popiežių“.

„Man atrodo, ši pjesė apie pojūčių aštrėjimą ir pojūčių badą“, – pasirinktos statyti L. Noréno pjesės „Demonai“ aktualumą pabrėžia režisierius.

Vasario 15 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamas šventinis koncertas „Skiriama Nepriklausomybei“.

XFM radijo laidos „Kitas kadras“ vedėjas, kino kritikas R. Aušrotas į prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“ žvelgia per moters ir žanro (melodramos) perspektyvas.

Daina apie Žemaitę ir meniškas jos klipas – tik maža dalis tų spalvų, kurių purslais aktorės taškosi savo dainų ir kompozicijų spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“.

Vilniaus universiteto studentai Karolis Varnelis ir Lukas Valeika pasakoja apie savo sukurtą trumpametražį filmą „Kalbėk, aš klausau: benamio istorija“. 

„Klasika universali, nes padeda mums suprasti, iš kur atėjome“, – teigia S. Parulskis.

„Šėpos“ teatro trupę iš savo bendramokslių buvo subūręs tuometis režisūros pirmo kurso studentas G. Varnas, dabar – vienas reikšmingiausių Lietuvos teatro režisierių.

„Lieka atmintis. Turi likti“, – į klausimą, kas lieka, kai po išmirštančio etnoso nelieka nieko materialaus, atsako G. Kanovičius.

Pirmas kartas akademijos apdovanojimų istorijoje, kai tarp geriausio filmo nominantų laimi darbas, sukurtas ne anglų kalba. Laurai atiteko Pietų Korėjos režisieriaus Bongo Joono-ho kūriniui.

Prieš 160 metų gimė rusų ir pasaulio literatūros klasikas A. Čechovas (1860 m. sausio 29 d.–1904 m. liepos 15 d.).

„Įdomu tai, kad skaitant knygą kyla minčių apie įvairių bangų feminisčių siektos naujosios kalbos įsikūnijimą“, – recenzijoje rašo A. Šimėnienė.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko V. Vasiliausko retrospektyvą.

Svarbiausiu įvykiu ateitininkų organizacijos istorijoje galima vadinti žurnalo „Ateitis“ pasirodymą 1911 metais

Poetė J. Degutytė mirė 1990 m. vasario 8 d., nors daug kur minima ir kita jos mirties diena – vasario 6-oji. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo telikęs mėnuo.

L. Bedarfaitės-Žukauskienės, J. Degutytės pusseserės, atsiminimai apie poetės gyvenimą ir paskutines jo akimirkas. Spausdinta žurnale „Metai“ 2015 m.

M. Luckutė – viena ryškiausių jaunosios kartos baleto meno asmenybių.

„Aktorės net balsą pakeisdavo, kai apsivildavo mano kurtą kostiumą“, – tinklalaidėje kalba mados dizaineris ir kostiumų dailininkas.

1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“, Sąjūdžio kūrinys, susibūręs iš bendraminčių, skelbiančių atvirumą pasaulio kultūrai, žmogaus individualumui.

Visos O. Tokarczuk knygos, verstos ir versimos, V. Jaručiui yra labai artimos. Kitaip, anot jo, ir vertimas neturėtų prasmės.