Kultūra

Tiek vieniems, tiek kitiems kuriu protu ir širdimi. Vaikui – apdairiau, švelniau, vaizdingiau, o suaugėliui nevengiu įgelti – bala neims…

Kas yra švytėjimas tapyboje? Viena grupinės tapybos parodos „Švytėjimas“ autorių tvirtino, kad peizažas, gamta turi švytėjimą ir tapyba gali jį pagauti ir perteikti.

Senasis Vilniaus oro uosto terminalo pastatas yra tobulas sovietinės architektūros bejėgystės pavyzdys ir dar geresnė iliustracija nuostatos, teigiančios, kad bloga architektūra kenkia gyvenimo kokybei, komentuoja E. Parulskis.

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, lapkričio 24 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje įvyks kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinio premjera.

„Jeigu šaiminykė, sodzydama svogūnus, laidzia gazus per užpakalį – tai svogūnai bus labai kartūs“, – rašoma kalendoriuje, papuoštame retro fotografijomis, vaizduojančiomis įvairias Dzūkijos vietoves.

„Iš tiesų kūrybingumas – gebėjimas reikšti naujas idėjas, originaliai mąstyti ar rasti nestandartinių būdų spręsti problemas“, – teigia vaikų kūrybiškumo centro įkūrėja.

Lapkričio 18 d. Nacionalinė filharmonija netradiciškai rengia simfoninės muzikos koncertą ir tokią dieną pasirinko neatsitiktinai – tądien Latvija mini savo šalies Nepriklausomybės šimtmečio sukaktį. 

Keletas rašytojo Sigito Parulskio minčių apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių tarptautiniame literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“.

Knyga „Gib a kuk, Žvilgtelėk“ skaitytojams gali būti tas sąžinės taurės lašas, kuris priverčia permąstyti savo gyvenimą sąžinės, etikos ir moralės atžvilgiais. 

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai stebisi, kaip pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren – tokia pagyvenusi moteris – sugeba taip gerai suprasti vaikus.

„Tai pjesė apie tikrai nejuokingą ir vis aktualesnį dalyką – žmogaus vienišumą“, – teatre statomą J. Misto pjesę „Madam Rubinštein“ pristato R. Banionis.

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ svarbiausi šios savaitės programos akcentai.

Krikščionybė autorės gyvenime užima svarbią vietą, tačiau ji nevengia draugiškai pasijuokti iš davatkiškumo, religijos suprekinimo, stabų susikūrimo apraiškų.

Mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę.

Bet štai kokios neramios žinios ateina iš Labanoro sengirės: ten niekadėjai su geležinėmis širdimis, tie visagaliai medkirčiai, plynai kerta Labanoro regioninio parko pušynus.

Šeštadienio rytą iš Jaunimo teatro į amžino poilsio vietą išlydėtas aktorius Arūnas Storpirštis, miręs antradienio vakarą. 

Paroda veikia iki gruodžio 9 dienos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. 

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Antano Sutkaus fotografijų retrospektyva „KOSMOS“. Ši paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba, jei leisime naudoti w, q, x raides. Profesorės R. Trimonienės manymu, tai menka problema. 

Literatūra galėtų formuoti tą neišvengiamos pastangos nuostatą ir supratimą, kad lengvai pasiekiami tik nevertingi dalykai, sako rašytojas, filosofas L. Degėsys. 

Henrikas Gudavičius, laiškų iš kaimo autorius, yra stebuklingas pasakotojas, kurio gali klausytis ir klausytis. Taip kalbėta per jo knygos „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ pristatymą. 

Tomas Venclova skaito eilėraštį „Silabinės strofos“. Pavadinimą nulėmė eilėdara – tokia kaip Antano Baranausko ar Adomo Mickevičiaus.

Tris Leipcige gyvenančius ir kuriančius menininkus Gabiją Vidrinskaitę, Adrian Mudder ir Matthias Jun sieja bendra meno samprata. Kokia ji?

Sigita Pūkienė, leidyklos „Aukso žuvys“ įkūrėja, pasakoja apie tai, kodėl pasirinko leisti knygas vaikams ir paaugliams, ką skaito vaikai ir kaip į Lietuvą ateina naujos knygų mados

Camus visą gyvenimą laikė save ateistu, tačiau neslėpė susižavėjimo Kristumi. Rašytojui nuolat rūpėjo Jėzaus žemiškoji misija, ypač kaina, kuri sumokėta ant kryžiaus. 

Eidamas 69 metus antradienį po ligos mirė žinomas teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis.

Distopinis romanas lyginamas su G. Orwello „Gyvulių ūkiu“ ir M. Atwood „Tarnaitės pasakojimu“. 

Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje įvyko lietuvės režisierės Aistės Žegulytės ilgametražio dokumentinio filmo premjera. 

Lapkričio 8–25 dienomis Alytus taps kultūros forpostu – prasideda tarptautinis teatrų festivalis COM•MEDIA. 

Lapkričio 9 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaromos dvi naujos parodos. 

Lapkričio 11 d. sostinės bernardinų vienuolyno bendruomenės centre (Maironio g. 10) atidaroma Tado Darulio paroda „Abrozdėlis“.

Prasidedantis tikroviška Vilniaus Katedros varpų imitacija, Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūrinys sujungia laikui nepavaldžias klasikinės muzikos tradicijas. 

E. Baužaitė kalbina aktorę V. Kuodytę apie danų režisierės K. Dehlholm spektaklį „Broliai Liūtaširdžiai“ ir aktorės rengiamas „Liūtaširdžių kūrybines dirbtuves“.

Nors Lenkijoje Zbigniewo Herberto kūryba savo svarba prilyginama Miłoszo palikimui, Lietuvoje apie Herbertą dar žinome nedaug.

Aktorė Nijolė Narmontaitė išleido jau ketvirtąją knygą „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Ko nematė žiūrovai“. 

Monospektaklio „Kokio gražumo saulė“ centre atsiduria šių dienų moteris, kurios išgyvenimai atšiaurioje Sibiro tremtyje atsvarą randa tik panyrant į kūrybą. 

Popiežiaus Pranciškaus dovana – IX a. mozaikos, esančios Vatikane, Šv. Petro Bazilikoje, kopija. 

Parodoje nerasime nieko pigaus: nei atviro erotizmo, nei saldaus kičo, nei paviršutiniškos didaktikos, mokančios, kaip gyventi ir ką vertinti. Čia rasime save.

Debiutinėje knygoje „Be skaičių“ savo filosofinius, minimalios apimties tekstus Ieva Rudžianskaitė pavadina mažosiomis meditacijomis.

Pokalbis su Virginija Kochanskyte apie tai, kaip ji su savo literatūriniais spektakliais atrado kamerines erdves, ko stinga švietimo sistemoje ugdant jaunąją kartą, dabartinę teatro raidą.

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė pristatė naują filmą „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ apie seseris Chodakauskaites. 

Neseniai pristatytas dokumentinis spektaklis „Charonas“, paremtas hospiso (paliatyvios slaugos ligoninės) darbuotojų, savanorių ir pacientų pasakojimais.

Rėkyvos bažnyčios prieigose buvo sustojęs 1830 m. sukilimo kariuomenės pulkas, vadovaujamas Emilijos Pliaterytės.

Kalendorių mylėtojas, „Dzūkų kalendoraus“ sudarytojas J. Žitkauskas prisipažino kartą knygyne neradęs norimo kalendoriaus nusprendė jį susikurti pats.

Gedulinių giesmių giedotojų grupę „De profundis“ susiburti paskatino noras išsaugoti prasmingą giedojimo laidotuvėse tradiciją ir atlikti įvairų iš klasikų kompozicijų sudarytą gedulinį repertuarą.

Lapkričio 9–11 dienomis Kauno menininkų namų organizuojama tarptautinė šiuolaikinio šokio kūrinio „Commensurate to be with“ premjera žiūrovus kviečia išeiti už tradicinės šokio spektaklio sąvokos.

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Nesant kritinio požiūrio iš žiūrovų pusės, koks nors režisierius sieks tokio meninio paveikumo, kad sukurs pornografinį filmą, kurio scenos vyks tremtinių vagone. 

A. Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ sėkmingai perėjo „Oskarų“ kvalifikaciją ir toliau varžysis dėl geriausio dokumentinio filmo nominacijos.

„Aš mirsiu, o mano tapyba liks, liks mano energija, kurią sudedu į savo paveikslus“, – sako Vilniaus galerijoje „Menų tiltas“ darbus eksponuojantis prancūzas.