Kultūra

„Ievos Simonaitytės gyvenimas – kova už egzistenciją, išlikimą, už galimybę liudyti, kas buvo ir kaip buvo“, – knygos „Aš esu Etmės Evė“ pratarmėje rašo prof. D. Kaunas.

Pirmą kartą Jaunimo teatre dirbanti režisierė Y. Ross kartu su dramaturgu M. Nastaravičiumi austrų dramaturgo Ö. von Horvátho pjesę „Vienos miško pasakos“ perskaitys savaip.

Sausio 25–27 d., nuo 18 iki 23 val., Vilniaus miesto savivaldybė kviečia atvykti į 696-ąjį gimtadienį švenčiantį Vilnių ir mėgautis šviesų žaismu.

„Mano pareiga yra toliau tęsti darbą – neišduoti tų šventųjų poetų, rašytojų, dailininkų, meno ir mokslo žmonių. Tų, kurie darė viską, kad žmonija būtų subtilesnė“ .

Prof. Giedrės Mickūnaitės pranešimas „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“. 

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės – sena, prasminga, darkart sugrįžti prie Kalėdų slėpinio skatinanti šventė.

Apie poeziją, kalbos grožį ir Anykščius kalbinamas poetas V. Braziūnas prabyla eilėraščių eilutėmis, taip dar labiau pabrėždamas esantis gilios dvasios žmogus.

Eidamas 97 metus mirė žinomas lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, poetas, kino kritikas, amerikietiškojo avangardo kino pradininkas Jonas Mekas.

Šį penktadienį sukaks 696 metai, kai kunigaikštis Gediminas paminėjo Vilnių savo laiške. Sausio 25-ąją sostinės gimtadienio proga sostinėje vyks daugybė renginių.

2019 metų gegužės 10 dieną kinuose pasirodys biografinis vaidybinis filmas „Tolkienas“, pasakojantis apie J. R. R. Tolkieno jaunystės nuotykius ir meilės istoriją.

Šeši dalykai, į ką atkreipti dėmesį spėjant 2019 m. „Oskarų“ statulėlių laimėtojus.

Šių metų „Kino pavasario“ vizualine idėjos išraiška tapo aliuzija į raibuliuojantį vandenį – verdančias mintis, protus. Ją įgyvendino skaitmeninio dizaino specialistas M. Dudėnas.

Tarp skandinaviška ramybe pulsuojančio Helsinkio, geltonųjų liemenių užkurtos ugnies kaitinamo Paryžiaus ir Briuselio nacionalinio teatro prabangos – tokia O. Koršunovo ir jo teatro 2019-ųjų pradžia.

Apie mokyklą, Knygų mugę ir Metų knygos rinkimus – pokalbis su mokytoja ir rašytoja N. Vaitkute.

2019-uosius galerija „Kunstkamera“ pradeda S. Maslauskaitės personaline paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“.

Sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta fotografijos istoriko D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną.

M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 1 d. 17 val. įvyks susitikimas su pažinojusiaisiais Praną Gailių. Bus paminėtas jo gimtadienis retrospektyvinėje parodoje.

Kuriant „muziejų be sienų“, aiškiai suvokta nesusikalbėjimo ir skirtingų žodynų problema, todėl pasitelkta įvairi strategija šią prob­lemą spręsti.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kalnų ir vienuolynų grupė stebina įspūdingu reginiu, papuošusiu ne vieną kino filmą, įdomia istorija bei išlikusiu kultūriniu paveldu.

Č. Skaržinsko naująją eseistikos knygą „Kvepiantis, skambantis laikas“ apžvelgia rašytojas J. Mačiukevičius.

„Kaip ir prieš 17 metų, taip ir dabar, aš nematau pagrindo pykti dėl to, ko nėra šiame romane. Jame nėra atvaizduotos pasipriešinimo kasdienybės, autentiškų charakterių, tikėjimo dvasios...“

Pirmadienį Scenos meno kritikų asociacija teikė apdovanojimus – „Teksto raktą“ ir „Meno raktą“.

Naujajame teatre dirba, kuria ir sveiki žmonės, ir turintieji negalią, ir menininkai profesionalai, ir mėgėjai, žengiantys pirmuosius žingsnius. 

Aktorė R. Rapalytė labiausiai vertina buvimą su žmonėmis. „Kai pabuvęs su žmogumi lieki lyg ant sparnų, tai ir yra didžiausia vertybė“, – tvirtino jubiliatė.

„Mane patį į tos pačios Finansų ministerijos tinklalapį lįsti privertė plačiai nepastebėta, bet nišinę kultūros bendruomenę sukrėtusi gruodžio pabaigos naujiena, paskelbusi apie Estijos kultūrininkų minimalaus atlyginimo didėjimą iki 1300 eurų.“

Jaunimui naudinga pasižiūrėti dokumentinius filmus, kurie kitu kampu pristato istoriją, įsitikinusi istorijos mokytoja.

M. K. Čiurlionio namai kviečia į dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko akvarelių parodą „Pokalbis su Čiurlioniu“.

„Jie – mano gyvenimo dalis. Ypač mėgstu senyvus žmones: jų veidai – kaip knygos – su randais, išplėštais lapais, piešiniais paraštėse. Jie nuoširdūs, ir žvilgsniai jų nesuvaidinti“, – savo fotoportretus pristatė J. Tučkus.

Sausio 21-ąją paryčiais mirė žinomas disidentas ir visuomenininkas, pogrindžio spaudos platintojas, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

„Nesiekiu žmonėms aiškinti, kaip kas turi galvoti ar kaip pasaulyje turėtų būti – scenoje svarstau, užduodu klausimus ir dalijuosi įžvalgomis“, – sakė spektaklį „Teatralas“ pristatantis J. Tertelis.

VDA ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas“ atidaryta personalinė L. Šilinsko keramikos paroda „Užkiužis“.

Sausio 17-osios naktį Vokietijoje buvo išplėštas vilkikas, gabenęs kostiumus ir butaforiją žiūrovų itin laukiamai R. Wilsono režisuotai G. Puccini operai „Turandot“.

Kinomanai su nekantrumu laukia, kokią programą šiemet pasiūlys „Kino pavasaris“. Festivalio direktorė V. Ramaškienė prasitarė, kad ji laukia tikrai įdomi.

Kodėl kūrinys taip ir nepasiekė ekranų, galima nuspėti iš metų ir antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: jos skelbė apie Austrijos anšliusą.

Rotušėje pristatomiems menininkų darbams idėją padiktavo L. Mažylio Berlyne surastas dokumentas. 

Žieminiai redakcijos skaitiniai. 

Rašytojų sąjungos valdyba primena, kad viena pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę.

Ar reikėtų atšaukti M. Ivaškevičiui paskirtą Nacionalinę premiją? Literatūrologo L. Jonušio ir istoriko A. Anušausko komentarai.

Sveikindamas aktorių G. Girdvainį jubiliejaus proga R. Tuminas įvardijo gražiausią jo vaidmenį.

„Rita – žmogus, kuris man kaip sąžinės lakmusas“, – šviesaus atminimo rašytoją R. Klingaitę-Vinciūnienę prisimena poetė D. Zelčiūtė.

Elektrėnų bibliotekos pastato erdvė – dinamiška, savęs ieškanti ir nuolat atsinaujinanti.

Aktorius D. Ciunis džiaugiasi galėdamas prisiliesti prie legendinio R. Tumino „Revizoriaus“ – jis pakeis spektaklyje 17 metų vaidinusį A. Sakalauską.

„Atia, senienos, labas, naujienos!“ – tai važinėjanti gatvės meno paroda, skirta atsisveikinti su senaisiais Kauno troleibusais.

Vasario 21–24 d. duris atvers jubiliejinė 20-oji Vilniaus knygų mugė. Keturių dienų šventėje – tradicija tapusi penktus metus asociacijos AGATA organizuojama Muzikos salė.

Sausio 22 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma A. Puipos ir G. Trimako fotografijų paroda „Inscenizuoti paveikslai“.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai parengė pareiškimą, raginantį atšaukti Nacionalinę premiją rašytojui Mariui Ivaškevičiui.

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai” jau keturioliktą kartą kviečia pažinti ir pakalbėti apie prancūzišką kultūrą.

Operos žvaigždė V. Daunoras – vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos istorijoje, garsiausiame pasaulyje operos teatre „Metropolitan Opera“ dirbęs net dešimt sezonų.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.

Sausio 17 d. į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po dvejų metų pertraukos mažais japoniškais žingsneliais vėl įtipens Madam Baterflai.