Kultūra

Į „Teatro žurnalo“ anketos klausimus atsako jauni režisieriai G. Aleksa, A. Areima, K. Glušajevas, G. Gudelytė.

„Kino pavasarį“ atidaręs K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ sukėlė dvejopus jausmus: viena vertus, žiūroviška, kita vertus – glumina režisieriaus sprendimas atsiriboti nuo istorinės tiesos.

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų.

Miestas pamažu, bet nenumaldomai ropoja per kadaise šviesų pušyną, vis mažiau vietos palieka medžiams ir tose vietose stovėjusiems medinukams.

Pats S. Kubrikas manė, kad „žymiai svarbesnė fotografijos funkcija yra estetiškai užfiksuoti spontanišką įvykį, o ne atidžiai suplanuoti ir režisuoti kadrą“.

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną.

Apie Sašą Sokolovą, vieną mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų, ir jo romaną „Durnių mokykla“ – pokalbis su vertėja G. Grigolyte-Lučiūniene.

LMKA premija paskirta tapytojui V. Marcinkevičiui ir menotyrininkei J. Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.

„Sceaux – išskirtinis „Didvyrių aikštės“, 2016-ųjų Avinjono festivalio šedevro, pristatymas“.

„Labiausiai noriu įkvėpti žiūrovus užlipti į sceną ir padėti mums pastatyti pilis iš naujo!“, – sako choreografė, atvykstanti į Vilnių.

Balandžio 11 d. Vilniuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų.

„Nežinau, kas yra Rafailas Karpis. Visuomet labai sunku apie save kalbėti. Galbūt labiau nusakyčiau profesiją, jos trapumą, laikinumą“, – interviu kalbėjo žinomas operos solistas.

Grožinės, publicistinės, mokslo literatūros naujienos knygynuose – ko žvalgytis?

Kovo 26 d. M. K. Čiurlionio namai tęsia susitikimus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šį kartą svečiuose – režisierius ir prodiuseris A. Matelis.

Galbūt tai dar viena Roberto Wilsono pamoka – išmokti ne tik stovėti scenoje, bet ir liautis tikėti pasakomis. 

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę? Kokiomis savybėmis pasižymi geras kalbėtojas ir kokių klaidų nedaryti, norint pasakyti įtaigią kalbą?

Pokalbyje su žinomais keramikos menininkais – apie kontroliuojamus ir nepažabojamus atsitiktinumus, amato subtilybes ir idėjas, profesines ligas ir molio gydomąsias savybes.

„Vilhelmas Čepinskis – ypač jautrus smuikininkas, o jo aranžuotais Piazzollos „Metų laikais“ neįmanoma nesižavėti“, – sakė dirigentas Yanas Pascalis Tortelier.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimo apžvalga.

Tarp vertingiausių muziejaus relikvijų: iš Solovkų konclagerio vyskupo parsivežtas rožančius, paties vyskupo Mordovijos tremtyje išdrožtas altorėlis-slapukas.

„Kino pavasaris“ kviečia ne tik į filmus, bet ir į kino žiūrėjimo patirtį praplečiančias diskusijas.

V. Kulvinskaitės knyga „Kai aš buvau malalietka“ – įvykis, gal net šioks toks lūžis, o tradicinei prozai – kone katastrofa. Šmaikštu, geras humoras, lakoniški, neperkrauti sakiniai.

Spektaklis nepalieka abejonės, kad I. Stundžytė tapatybės paieškų tema turėjo pasakyti itin daug. „identify“ tiriamasis objektas – XXI a. žmogaus refleksija su savimi pačiu ir jį supančiais pasauliais.

Vyrauja kažkoks laimės ir nuolatinio džiaugsmo kultas, tarsi sukurtas pagal „Facebook“ modelį, kur nėra tokio dalyko kaip mygtukas „Nepatinka“, sako scenaristas ir režisierius.

Palikęs Kauną poetas dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau kūriniuose apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu.

Kovo 27 d. 18 val. sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje (Trakų g. 10) įvyks literatūrinis muzikinis vakaras iškiliam aktoriui ir skaitovui Tomui Vaisietai atminti.

Skirtingi žmonės pasakoja apie skirtingas savo vaikystės patirtis ir kviečia kiekvieną – kada nors buvusį arba vis dar esantį vaiku – pagalvoti apie šį gyvenimo laiką.

Tarptautinę vaikų knygos dieną kovo 30 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje bus iškilmingai apdovanoti geriausių 2018-ųjų vaikų ir paauglių knygų kūrėjai.

Šiųmečiai „slinktininkai“ – penki jauni kūrėjai, kurių kūriniai nuguls iš nedidelių knygučių sudarytame aplanke.

Kovo 20 d. Pamėnkalnio galerijoje atidaroma S. Maslauskaitės-Mažylienės ir S. Mažylio kūrybos paroda „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai pirmas bendras menininkų darbas. 

Kovo 22 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Nebaigti reikalai. Apie meninę komunikaciją paštu“.

2018 m. Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais.

„Kino pavasaris“ Vilniaus ir Kauno žiūrovams žada išskirtinių susitikimų su pripažintais kino pasaulio žmonėmis.

Poeto E. Matuzevičiaus biografijos „Mes esam Šiaurės krašto...“ pavadinimas taikliai atskleidžia glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę.

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai R. Ribačiauskas, D. Statkevičienė, I. Bručkutė, A. Jevsejevas, S. Čižaitė-Rudokienė.

Kas yra kaimas, kur slypi kaimo kūrybinės galios, kokia galėtų būti tradicijų ir inovacijų darna, kokia mūsų kaimo ateitis?

Siūlome penkis muzikos kūrinius, kurie galėtų praturtinti pasiruošimo šv. Velykoms laiką. 

Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais.

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai G. Grajauskas, G. Labanauskaitė-Diena, M. Nastaravičius, T. Kavtaradzė, B. Kapustinskaitė.

2008-ųjų kovo 15-ąją – prieš 11 metų – eidamas 57-uosius, anapilin iškeliavo vienas populiariausių dainuojamosios poezijos pradininkų Lietuvoje Vytautas Kernagis.

A. Areimos spektaklis „Fizikai“ kelia palyginimus su prieš daugiau nei pusę amžiaus maestro J. Miltinio sukurtais „Fizikais“ ir diskusijas apie besikeičiantį laiką, visuomenę, teatrą.

Dvasia turbūt yra. / Ji mus aplanko ir po vieną, ir subėgusį būrelį. (Kaip sausio 13-ąją) / Žiūrėk – jeigu aplanko, tai yra! 

Tilto per Nerį konkurse nugalėjo Užvingio salos tiltas, kurio idėją pasiūlė UAB „Tec Infrastructure“ komanda.

Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems, svarsto J. Vaitkus.

Kovo 14 d. prasideda 5-asis tarptautinis festivalis „LMTA Teatro dienos“. Jo išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ir žinomas aktorius, LMTA docentas D. Meškauskas.

Kovą žinoma Lietuvos teatro menininkė B. Mar surengs kūrybos vakarus Vilniuje ir savo gimtajame Kaune.

„Juozo Budraičio teatrinis likimas“ – knyga apie kino ir teatro aktorių, fotografą, diplomatą, tačiau leidinio dėmesio centre – teatras – gyvenimas jame.

Tapytoja ir filosofė A. Kulbytė aptaria krikščioniškojo tikėjimo raišką dabartinėje tapyboje. Autorės mintys klostėsi kalbantis su tapytoja J. Šalkauskaite.

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk, šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

„Tai, prie ko bandėme prisiliesti, vadinama grožiu. Tai – ne tik eilutė iš spektaklio. Tai – eilutė apie spektaklį“, – A. Juškos „Fikcijas“ apžvelgia D. Zavedskaitė.