Kultūra

Į publikos temą numerio autoriai žvelgia iš skirtingų perspektyvų ir dalijasi skirtingais požiūriais.

Išeivijos režisieriaus darbas „Gimtinė“ – tai filmas apie nesamo rojaus paieškas.

Didžiausias šokio edukacijos renginys šalyje „Vasaros šokio mokykla“ keičia savo vardą į „Dance.lt Summer Intensive“ ir pristato ilgesnę nei įprastai programą.

Mitas, kad atostogoms skaitytojai renkasi tik lengvesnio turinio knygas. Tarp „Baltų lankų“ naujienų – intelektualūs ir aktualūs, šių dienų problemas gvildenantys kūriniai.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą.

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Aukštasis išsilavinimas suteikia šokėjams ne tik profesinių (praktinių, specialybės) žinių, bet ir bendrojo universitetinio lavinimo kompetencijų, įsitikinusi šokio kritikė.

Romane atveriamas niūrus ir neguodžiantis uždaros, nutildytos, traumuotos Latvijos vaizdas, regėtas 1969–1989 m.

Būti poetu Ortodoksų Bažnyčioje dabar yra ir nemaloniausia, ir daugiausia žadanti veikla.

„Vis dėlto žmogus nuolatos galvoja, kad visa tai iš jo. O reikia save pamiršti norint būti geru menininku“, – įsitikinęs K. Zanussi.

Paskutinieji E. Nekrošiaus darbai, jo „Meno forto“ kūrybiniam etapui skirta paroda, tarptautinė konferencija, susitikimai su spektaklių bendrakūrėjais, filmų peržiūros.

L. Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus.

Kauno bienalės programoje – kūrybinių dirbtuvių ciklas „Kelionės“ šeimoms ir dirbtuvių „Pažink su Kauno bienale“ programa vaikams.

„Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atrodome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų.  Anksčiau šios kolonos siekė net 9 metrus.“

Pasak Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkės I. Mitunevičiūtės, paauglių literatūra pas mus turi tendenciją judėti kalneliais.

Spektaklis „Tylos monologai“, kuris įvyks liepos 12 d. Šiluvoje – tai idėja suburti visus pagrindinius šviesaus atminimo režisieriaus E. Nekrošiaus aktorius vienam vakarui.

Teatrologės A. Girdzijauskaitės pamąstymų užrašai ir nebaigtos recenzijos ape taip mylėtą teatrą.

Skaitytojų mylimas rašytojas, scenaristas, signataras S. Šaltenis šiuo metu dirba prie naujo romano „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.

„Rašytojo užduotis – nekaltinti žmonių neetiškumu. Galų gale – tai mano principas“, – teigia Nobelio premijos laureatas.

„Taigi, nei prašiau, nei ieškojau, tekstas pats man prabilo, o nuo to laiko jis taip ir domino mane“, apie Donelaičio „Metus“ sako Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas.

Rašytoja prisipažįsta visuomet matanti ne bendruomenes, o individualius žmones, jų savybes, požiūrius, intelektą. „Ir man nesvarbu jų profesija“, – teigia K. Sabaliauskaitė.

Nacionalinėje dailės galerijoje dešimtmečio veiklos proga atidarytos dvi provokuojančios parodos, kurias abi ženklina šūkis „Atgal į ateitį. 10“.

Rudenį sukanka 10 metų nuo operos solisto T. Pavilionio debiuto profesionalioje scenoje. Dabar solisto mintyse sukasi „Kandido“ melodijos.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su pirmą kartą Lietuvos istorijoje prestižinį apdovanojimą pelniusiomis menininkėmis ir komanda.

Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos ir Švedijos kūrėjų darbuose – kvapą gniaužiantys šiuolaikinio cirko ir šokio pasirodymai, įtraukianti interaktyvi instaliacija ir ekskursijos.

Liepos 15 d. Utenoje minimas poeto Alfonso Nykos-Niliūno (1919–2015) gimimo šimtmetis.

Lietuvos rašytojų sąjunga, reaguodama į ketinimą nukelti P. Cvirkos paminklą ir kitą laiko ženklus mieste naikinančią veiklą, liepos 17 d. organizuoja susitikimą.

I. Kažuro disertacija atveria dar vieną menkai ištyrinėtą spalvingos Vilniaus praeities istorijos puslapį, liudija Vilniaus miestiečių kultūrų ir konfesijų įvairovę.

Rašyti apie Alfonsą Bieliauską man yra tikrai didelis iššūkis. Pernai mirusio vieno žymiausių vyriausiosios kartos rašytojų kūrybinis palikimas – daugiau nei dvidešimt knygų.

„Viena svarbiausių teatro misijų yra pasipriešinimas. Pasipriešinimas vulgarumui. Vienodam mąstymui. Banalybei“, – sako italas aktorius, sukūręs Edipo vaidmenį R. Tumino spektakyje.

Kokių naujienų vasarą žvalgytis knygynuose?

„Grammy“ apdovanojimą pelnęs perkusininkų kvartetas iš Čikagos „Third Coast Percussion“ garsėja savo nepaprastais pasirodymais.

Lietuvoje koncertus surengs vienas geriausių savo kartos vargoninkų iš Austrijos.

Apie M. K. Čiurlionio muzikos festivalio istoriją ir kompozitoriaus bei dailininko asmenybės įtaką šiuolaikiniam atlikėjui.

Baigėsi daugiau kaip pusę metų menų agentūros „Artscape“ kartu su Britų taryba ir Goethe‘s institutu vykdytas taikomojo teatro projektas „Namai“.

„Poezija ir proza, kuri sutelkta tik į tavo gyvenimą ir tavo vieno jausmus, gali būti neįdomi kitiems“, – sako Lietuvoje gimusi, užaugusi ir Niujorke gyvenanti poetė.

„Jei tokios ar bent jau panašios tendencijos išsilaikys, lietuvių meno rinkos laukia išties neeiliniai metai“, – pastebėjo Vilniaus aukciono namų vadovė.

Šiluvos meno bienalėje kūryba, tradicija, šiuolaikiškumas ir religija įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.

„Tikrai nežadu filmo kurti, bet jei atsirastų įdomus režisierius, prodiuseris su reikiamu finansavimu, galbūt ir ryžčiausi filmo įgyvendinimui“, – sako A. Škepikas.

Liepos 10-ąją prasideda III tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis „A duo“, kuriame žinomus kūrinius atliks kariliono ir vokalo arba muzikos instrumento duetai.

Atradimų kupinas ekskursijas siūlo 12-oji Kauno bienalė, viešosiose erdvėse išsidėsčiusius objektus apipindama pasakojimais. Pokalbis su gidais.

Praėjo beveik 30 metų, ir pats Černobylis tapo mūsų istorijos simboliu, metafora. 

Liepos viduryje bus atidarytas 45 metrų aukščio apžvalgos bokštas Birštone – Nemuno kilpų apžvalgos bokštas.

Pasakiškų atsitikimų augalų pasaulyje ir pavasarį, ir vasarą šiemet tiek pat daug kaip visada.

„Mes visi išeisim iš šio pasaulio, neliks nieko, tiktai mergina, kuri labai labai gražiai dainuoja“, – skamba lietuviška giesmė italų kalba R. Tumino spektaklio pradžioje.

Romanas skaitomas lengvai, greitai ir įtraukiai. Laiko ir įvykių kaleidoskopas tik iš pažiūros atrodo kaip aklagatvis, bet iš tiesų suteikia knygai ypatingą žavesį.

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginių gidas Vilniuje.

Apie praėjusį teatro sezoną: „Dabar gyvename mažų spektakliukų eroje. Jie užtvindė visą Lietuvą nepriklausomai nei nuo scenų dydžių, nei nuo geografinių vietų.“

J. Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitomis dienomis – celiulito. Centro kairės – niekados!

„Lietuva yra mano gyvenimo dalis“, – mintimis apie gyvenimą ir muziką dalijasi Tarptautinio P. Čaikovskio konkurso laureatas.