Kultūra

Grafikas M. Vilutis tęsia savo protingavimus „Šiaurės Atėnuose“.

Kaip ir kodėl pasaulio vaizdas atsiskleidžia konkrečioje kalboje? Ar galime kalbėti apie tarmės atspindimą pasaulio vaizdą?

„Jacko Londono „Martinas Idenas“ yra toks svarbus kūrinys, kad jie nenorėjo nieko iškirpti. Vis dėlto kinas skiriasi nuo literatūros“, – pasakoja italas L. Marinelli.

Vyraujančios Jano Komasos filmo „Kristaus kūnas“ interpretacijos – nesusipratimas. Filmas apie Bažnyčią nelabai turi ką pasakyti.

Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį. Miestas tapo didžiausiu Suvalkijos ekonominiu, administraciniu ir švietimo centru.

P. Mongirdaitė neapsiribojo fotografija studijoje – ji dokumentavo Kretingos, Palangos gamtą, vietovaizdžius, dvarus, fiksavo grafų Tiškevičių laisvalaikį ir kasdienybę.

Drauge su muziejininku A. Pakėnu giliau pažinę poeto P. Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą.

Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte šiais metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pokalbis su ilgametę žurnalistinio darbo patirtį turinčiu A. Žostautu apie Lietuvos pergales, talentų literatūroje stygių, „Būtovės slėpinių“ sėkmės paslaptis.

Tradicinę verbą dzūkai rišdavo labai paprastą – tik iš kadagio ir gluosnio šakelių, ir surišdavo raudonu vilnoniu siūlu.

P. Singerio „Gyvūnų išlaisvinime“, pirmą kartą išleistame 1975 m., autorius pasmerkia „homo sapiens“ prieš gyvūnus vykdomą tironiją.

Kaip išgyventi, išbūti ir išmokti šio laikmečio pamokas, siūlo leidyklos „Alma littera“ autoriai.

Jaunimo teatras užbaigia 55-ąjį sezoną. Nekantriai lauktos „Austerlico“ premjeros gegužę ir iki birželio suplanuotų spektaklių ateinančiais mėnesiais nebus.

Žiūrovai ir toliau namuose galės mėgautis populiariausiais „Kino pavasario“ filmais, kol bus atidaryti kino teatrai.

Kai kurių neberodomų spektaklių įrašus galima žiūrėti karantino laikotarpiui pritaikytoje interneto svetainėje kldt.lt ir teatro feisbuko paskyroje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija atveria savo sukauptą lobyną – geriausių renginių archyvą – ir siūlo virtualias peržiūras.

Svarbiausi šviesaus atminimo K. Pendereckio gyvenimo ir kūrybos labirintai. Pastarieji, kuriuos kūrė savo dendrologiniame parke, simboliškai suveša ir jo kūryboje.

Balandžio 2 d. 19 val. „Kino pavasario“ feisbuko paskyroje – daugiausia žiūrovų simpatijų pelnęs filmas ir konkursinių programų laureatai.

Kalbos klubo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau ir išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus.

Balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmąją lietuvišką knygą – M. Mažvydo „Katekizmą“.

Kad Vilnius ir toliau išliktų meno kūrinys, jo kūryba pirmiausia reikalauja nuolankumo – suvokimo, kad neturi mėginti šio paveldėto paveikslo pertapyti, perdaryti pagal save

Kalbamės su aukštosios mados dizaineriu J. Statkevičiumi apie, rodos, patį paprasčiausią dalyką – apsaugines kaukes.

Pirmą kartą lietuvių kalba publikuojama rusų literatūros klasiko ankstyvoji kūryba.

Teatras siūlo klausytis savo trupės aktorių skaitomus W. Shakespeare‘o sonetus.

Aistringas menininkas, pasirengęs užkariauti pasaulį, kovojantis su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybe.

Modernūs A. Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

2009 m. „Oskarui“ nominuotą filmą „Ajami“ sukūręs Izraelio režisierius Y. Shani grįžo su trimis filmais, kuriuose atskleidžiamos skirtingos meilės formos.

Kovo 30-ąją Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius R. Rimeikis švenčia septyniasdešimtmetį.

„Metu iš galvos sočios gerovės rūpesčius ir bandau prisiminti dienas, kai būdavo sunku. Sunku?.. Ne, ne sunku. Tiesiog kitaip.“

Eidamas 87-uosius metus po sunkios ir ilgos ligos Krokuvoje mirė iškilus lenkų kompozitorius, dirigentas K. Pendereckis – vienas garsiausių pasaulyje šiuolaikinės muzikos kūrėjų.

Kai televizijos šou atstovai nuolat kemša žmonėms į galvą visokius papildus ir produktus žmogaus imunitetui sustiprinti, niekas nekalba apie dykynėmis virstančius Lietuvos miestus.

Nors rašytoja M. Stepnova labai nemėgsta viešumos ir interviu, dalijamės fragmentais iš puikaus pašnekesio laidoje „Litclub TV“.

Pristatęs leidyklos „Alma littera“ išleistą savo naują romaną „Babelis“, A. Navickas buvo suplanavęs intensyvų laiką. „Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – primena seną tiesą.

Dalijamės „Bernardinų“ nuorodomis vienoje vietoje, kurios padės kultūrą pasiekti nuotoliniu būdu.

„Kablys“ mums primena, kad į meną žvelgti galima ir nesuraukus kaktos. Pastato saugojimas be „Kablio“ neturi prasmės.

„Kalbasi dvi karetaitės: vos tik pasibaigia neilga, bet stipri vieno paukštelio trelė, prasideda kita, lygiai tokia pat melodinga“, – dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Šiemet Hansui-Georgui Gadameriui būtų suėję 120 metų. Trys akademikės atsako, ko jas išmokė šis vokiečių filosofas.

Kalbamės apie laukiančią lenkų režisieriaus Ł. Twarkowskio premjerą „Respublika“, drauge su režisiere U. Sėjūnaite kuriamą spektaklį pagal S. Gedos kūrybą ir aktorystės kelią.

Kodėl pasirinko aktorystę, P. Venslovui atsakyti sunku. Jis juokais tik lepteli, kad galbūt dėl negrobuoniškos prigimties.

Poetas T. Venclova – per 30 metų nueitą mūsų šalies kelią ir nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.

Pasitikdami Teatro dieną pasiklausykite aktoriaus A. Gaučo teatrinių patirčių.

Italų fizikas ir rašytojas C. Rovelli savo knygoje „Laiko tvarka“ leidžiasi į unikalią kelionę, skirtą bene didžiausiai Visatos paslapčiai – laikui.

Ką dauguma žmonių iš tiesų žino apie Nietzschę, išskyrus ūsus, piktą žvilgsnį ir užsitęsusį siejimą su nihilizmu bei fašizmu?

Ar žmogaus nuodėmės nubraukia jo gerus darbus? Šį klausimą aktualizuoja J. Komasos filmas „Kristaus kūnas“.

Režisierės Sung-A Yoon dokumentiniame filme pasakojama apie viename mokymo centre išskirtinai sunkiai patirčiai rengiamas moteris.

Ramybe pridengti gilūs klodai – taip galima apibūdinti Z. Mažeikaitės poeziją. Raktinis žodis – rinkinio pavadinimas – „Esanti“.

Azijoje šiandien sugeneruojami turtai neturi precedento pasaulio istorijoje, įsitikinęs romano „Beprotiškai turtingi“ autorius K. Kwanas.

Ypatingą 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka savo paslaugų vartotojams pristato atnaujintą skaitmeninių kolekcijų platformą internete.

Lietuvos žiūrovai dramą „Olegas“ pirmą kartą turės galimybę įvertinti kovo 25-ąją festivalyje namuose „Kino pavasaris“.

Palaimintojo T. Matulionio muziejaus kaimynystėje, keičiamų parodų salėse, rengiamasi naujai parodai „Šalkauskių giminės archyvai – aversai ir reversai“.