Kultūra

Spektaklis, į kurį oficialūs Lenkijos asmenys dabar nekelia kojos. Tas pats, po kurio premjeros Lenkijos spaudoje pasirodė nuomonių, kad tai yra režisieriaus komentaras apie šalyje augančią kraštutinių dešiniųjų agresiją.

Spalio 19–22 dienomis į visų muzikos mėgėjų širdis 14-ąjį kartą pasibels tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“.

Vincent‘o ir Emile‘o duetą svetur išgarsino „Belle Époque“ projektas, 2014-aisiais įamžintas „ACT Records“ albume. Jis tapo tikra Europos džiazo sensacija.

Žurnalas „Literatūra ir menas“ įsteigė apdovanojimą už nepatogų, drąsų ir nuoseklų buvimą, atkaklumą, kultūrinę veiklą. 

LRT KLASIKA apžvelgia šį penktadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

Naujame R. Dimos istoriniame šnipų romane „Bronislovas ir imperatorius“ pasakojima apie Žemaitijos bajorą Bronislovą Grombčevskį ir spalvingą jo gyvenimą.

Pirmąjį spalio šeštadienį, tarptautinę muzikos dieną (spalio 1 d.), Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus minima R. Wagnerio gyvenimo ir kūrybinės veiklos Klaipėdoje sukaktis.

Spalio 4 dieną 19 val. pranciškonų Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje (Papilio g. 7) vyks labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos Šv. Jurgio bažnyčios altorių restauracijai.

Ši pjesė yra šiek tiek apie chaosą ir mano didelį pasipiktinimą žmonėmis, kurie skatina chaosą ir sąmyšį. Tai labai antipostmoderni pjesė.

Rugsėjo 29–spalio 14 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, pristatysiantis net septynis tarptautinės programos spektaklius su specialia „Europolio“ programa. 

Jaroslavo Melniko apsakymų ir apysakų rinkinio „Pasaulio pabaiga“ (2006) drąsus, provokatyvus pavadinimas, žiūrint šiandienos gyvenimo, atrodo daugiau nei pranašiškas.

Ši apybraiža – tai vienos dienos kelionė su fotomenininku A. Aleksandravičiumi po Sūduvos kraštą, stebint jo darbą, bendravimą su žmonėmis, įsiklausant į jo žodžius ir reginti čia pat gimstantį pasakojimą apie Lietuvą.

Trijuose koncertuose, vyksiančiuose skirtingose erdvėse, nuskambės choro atliekami Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“, J. Juzeliūno „Patarlių simfonija“ bei opera „Žaidimas“.

Filmo kūrėjai Monika Midverytė ir Kostas Kajėnas savaitę praleido Libane, bendraudami su vietos gyventojais – musulmonais ir krikščionimis – bei prieglobstį ten radusiais pabėgėliais.

Rugsėjo mėnesį startuos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS projektas „Teatras keliauja pas vaikus“. Jau kelerius metus iš eilės sėkmingai vykdomas projektas pasirenka vis kitą Lietuvos kampelį.

Seimas paskelbė 2017 metus Algirdo Juliaus Greimo metais. Tai numatančiam nutarimui „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ vieningai pritarė 65 Seimo nariai.

Šis pastatas praplečia pačią architektūros meno specifiką, jis tampa ir skulptūra, ir net išdidinta juvelyrika.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre turkų dramaturgas T. Džiudženoglu ir lenkų kino režisierius K . Zanussis diskutavo apie globalaus pasaulio grėsmes ir baimes.

16-asis Lenkų kino festivalis vyks spalio 6-16 d. penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Šalčininkuose.

Spalio 4 dieną, 18:00 val.  Kirtimų kultūros centre (Dariaus ir Girėno g. 69, Vilnius) bus surengtas išskirtinis trijų dalių renginys „Aplink pasaulį – savo noru!”.

Nuo šiuolaikinės, konceptualios fotografijos siekiu grįžti prie jos daiktiškų ištakų, materialių objektų fiksavimo, taip primindama, kad ir mažiausiuose dalykuose esama žavesio.

Spektaklis-akcija vyks trijuose Raudonojo Kryžiaus ligoninės aukštuose, žiūrovai judės iš vienos patalpos į kitą, patys rinkdamiesi, kur sustoti ilgiau. Kūrėjų teigimu, laukia daug įtraukiančio veiksmo ir instaliacijų.

Teatro šamanu tituluojamas režisierius, aktorius ir performansų kūrėjas Benas Šarka rugsėjo 29 d. Klaipėdoje pristato monospektaklį „Unduo dubuo“.

Šiomis dienomis minime 25-ąsias metines nuo pirmojo Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje.

„Déjà vu“ – tai vieno režisieriaus kelionė į savęs atradimą, o kartu ir visos žmonijos kelionė per egzistencinio nerimo dykvietes ir laikinos harmonijos pasiekimą, stabtelėjimą ramybės salos krantuose.

LRT KLASIKA apžvelgia šį antradienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

Pirmadienį Vilniuje įvyko nacionalinė režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ premjera, nuo penktadienio filmas bus rodomas visuose šalies kino teatruose.

Prieš dvejus metus baigtame filmuoti Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ susipina ir šalys, ir laikmečiai. Filmas nukelia į 1989-uosius, į laiką, kuriame pradėjo vertis sienos, kurtis alternatyvios jaunimo grupuotės.

Vilniaus dailės akademijoje architektūros studijas baigęs Vygantas Vėjas retai beužsiima architektūrine veikla, nes dailininkui svetimas darbas įstaigose, jam svarbu būti laisvuoju kūrėju.

Rugsėjo 29–spalio 14 dienomis Vilniuje vyksiančiose „Sirenose“ scenoje bus galima išvysti vienaip ar kitaip šiemetinę festivalio temą – naujienų srauto, žinių kūrimo fenomeną – nagrinėjančius scenos kūrinius.

Tai pirmasis pasaulyje toks originalus didesnis Č. Milošo atminimo įamžinimas viešoje erdvėje. Iškilmėse Č. Milošo eilės šiandien skambėjo trimis kalbomis  – angliškai lietuviškai ir lenkiškai.

Kaip ir kiekvieną rudenį, spalio 7–16 d. Lietuvos didieji ekranai eterį užleis Tarptautiniam vaikų ir jaunimo filmų festivaliui.

Juosta „Moteris ir Ledynas“ pasakoja apie lietuvę moterį, kuri jau daugiau nei trisdešimt metų gyvena 3500 metrų aukščio Tian Šanio kalnuose.

Pirmoji „Šūdvabalio premija“ šiemet skirta vertėjui, rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“.

Vilniaus senamiestyje ant Česlovo Milošo laiptų iškalti poeto eilių fragmentai primins iš Lietuvos kilusį Nobelio premijos laureatą.

Per visą gyvenimą labiausiai man teko bendrauti su Juozu Apučiu. Ypatinga ta mudviejų bičiulystė – prozininkas ir poetas.

„Man atrodo nenormalu, kad vaikams nepatinka skaityti“, – sakotrylikametė Marija Zaleskytė ir kaipmat išvardija savo mėgstamiausias knygas, kurių turi ne vieną, o po kiek kartų jas jau skaitė – nė pati neatsimena.

Kaip rodo vienuolikos metų festivalio patirtis, moksleiviško amžiaus auditorijai skirti filmai – puikus būdas kalbėti apie kiekvieno vaiko ir paauglio rūpesčius jiems priimtina kalba.

Taikomosios dailės muziejuje atidaryta dailininkės Liucijos Jūratės Kryževičienės paroda. Joje menininkė eksponuoja penkių dešimtmečių kūrybos kelią.

Valstybiniame religijos istorijos muziejuje, Sankt Peterburge, atidaryta vieno žymiausių Lietuvos medžio drožėjų Adolfo Teresiaus kūrinių paroda „Lietuvos sakralinė skulptūra“.

LRT KLASIKA apžvelgia šį šeštadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

2015-ųjų rudenį, minint jubiliejinius rašytojo, eseisto G. Morkūno metus, surengėme jo vardo pirmosios esė konkursą. Kviečiame perskaityti paskutinįjį tekstą: pirmosios vietos laimėtojos (iš viso buvo 2 pirmosios vietos) Gintarės Ilginytės esė „Prakalbę lapai“.

10 dienų Vilniuje truksiantis festivalis kviečia rinktis iš beveik 4 dešimčių kūrybinės dokumentikos filmų.

Kauno valstybinis lėlių teatras rugsėjo 24, 25 d. pristatys pirmąją 59-ojo sezono premjerą „Pūgos durys“, pagal žinomo lietuvių poeto, eseisto Rimvydo Stankevičiaus eiliuotą pasaką.

Konkursą laimėjęs dalyvis turės parengti paminklo dr. Jonui Basanavičiui ir aikštės prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos įrengimo projektinius pasiūlymus, techninio darbo projektą  ir prižiūrėti projekto vykdymą.  

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, LRT KULTŪRA pristato Juliaus Dautarto filmą-spektaklį „Getas“, kuriame pasakojama tikrais įvykiais paremta istorija, liudijanti apie Vilniaus geto kalinių gyvenimą – jų viltis, tikėjimą, siekį išgyventi ir kurti.

Praėjusį penktadienį uostamiestyje vykęs Klaipėdos koncertų salės naujojo sezono atidarymas rimtosios muzikos mėgėjų išgyventas tarsi atlaidai.

Ketvirtadienį Lietuvos konsulate surengta M. K. Čiurlioniui skirta konferencija, čia skambėjo jo kūriniai. Planuojama M. K. Čiurlionio kūrinių parodą surengti ir Ermitaže.

LRT KLASIKA apžvelgia šį penktadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

Destruktyvios modernybės jėgos būtų neįmanomos be praeities užmiršimo, kuris yra esminis modernybės įkyraus įtikėjimo į ateitį aspektas.