Kultūra

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma žymaus litvakų tapytojo J. Kovarskio paroda „Chaoso sutramdymas“.

L. Preišegalavičienės knygos „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ recenzija.

Neįtikėtitai ekspresyvus menas ir pamaldumas parodoje „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“. 

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje eksponuota M. K. Čiurlionio gimimo metrika ir atidengtas atminimo ženklas, žymintis kūrėjo gimimo vietą.

Gegužės 24 d. įvykęs LVII Vilniaus aukcionas tikrai įrašė savo vardą į istoriją: brangiausiai jame parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai.

Poetas Benediktas Januševičius skaito eilėraštį iš rinkinio „Žodžiai“.

Akimirkos iš tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“, kurio didžiuma renginių savaitgalį tradiciškai persikelia į sostinės Bernardinų sodą.

Pristatytas pirmasis nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje – Čiurlionio kelias, skirtas naujai atrasti kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo bei kūrybos vietas.

„Mes kalbėjomės apie savo patirtis, savo santykius su tėvu, ką esame išgyvenę“, – apie savo performansą pasakoja P. Tamolė.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrus metus vykdo edukacinį projektą „Lietuvos vizija“.

Vilniuje pristatomo Čiurlionio kelio kulminacija taps koncertas Vilniaus rotušėje.

MO muziejus vilniečiams ir miesto svečiams pristato vasaros programą – kvies įsitraukti į renginius atvirose muziejaus lauko erdvėse.

Šių metų poezijos knygos, kurias išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, išsiskiria ne tik temų gausa, bet ir išskirtiniu knygų dizainu.

Pristatytas pirmasis mūsų šalyje reprezentatyvus leidinys „Contemporary Lithuanian Theatre“, skirtas užsienio auditorijai išsamiau pažinti šiuolaikinį Lietuvos teatrą.

O. Koršunovo teatras sezoną baigia festivaliu „Viskas apie ją“, nagrinėsiantį moters, moteriškumo ir apskritai lyties temas.

Sulaukęs garbaus amžiaus – 100-ojo sezono – LNOBT nepraranda puikios formos nei meniniu, nei fiziniu atžvilgiu.

Sukurtas naujas turistinis maršrutas, skirtas susipažinti su visame pasaulyje garsiais iš Vilniaus kilusiais litvakais, mieste jų paliktais pėdsakais ir Vilniaus žydų bendruomenės istorija.

Ekspozicijoje – krikščioniškosios ikonografijos kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos nuo XVIII a. iki šiuolaikinių pasaulinio garso menininkų darbų.

Naujausių knygų vaikams pristatymas.

Gegužės 30–birželio 2 d. „Litexpo“ vyksianti meno mugė „ArtVilnius'19“ tradiciškai organizuoja kūrybines dirbtuves „Tarp kūrėjų“.

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų.

Stiprėjant neoliberaliajam požiūriui į lietuvių kalbą, iš principo svarbu grįžti ir prie kalbos paminklų, ir prie iškilių jų tyrinėtojų, klojusių kalbos vystymosi, norminimo, tvarkymo pamatus.

LNDT įvyko vieno garsiausių XX amžiaus pradžios moderniosios Lenkijos kultūros atstovų Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas.

Pasak Auksinių scenos kryžių laureato M. Rimeikio, šiandienos jaunieji choreografai kur kas dažniau renkasi nebe asmeninių santykių – meilės ir išdavystės, o socialines temas.

Jaunimo teatre gimė spektaklis „Fikcijos“, kurį sukūrė režisieriaus E. Nekrošiaus mokinys. Jis nepabūgo ieškoti poetinės kalbos ir interpretuoti J. L. Borgeso apsakymus.

Ar feisbukas ateityje taps lyderiaujančia žiniasklaidos platforma, išstumsiančia naujienų portalus?

„Norėjome išnaudoti nestandartinę erdvę šiam spektakliui – pasirinkome Markučių dvaro sodybą, kur įsikūręs literatūrinis A. Puškino muziejus“, – apie „Dėdę Vanią“ pasakoja T. Montrimas.

Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mėgėjai kviečiami į dr. V. Pinkevičiaus vadovaujamos VU vargonų studijos „Unda Maris“ 8-ojo sezono uždarymo koncertą.

Tarptautinė meno mugė „ArtVilnius’19“ kviečia į unikalią pažintį su šiuolaikiniu Prancūzijos menu.

Režisierius J. Vaitkus, per daugelį metų sukūręs savo teatro sistemą, išleidęs daugybę mokinių, pastatęs per šimtą spektaklių, filmų, švenčia 75 metų jubiliejų.

Ortodoksų liturginiame gyvenime beveik viskas yra giedama. Net daugelis kunigo žodžių tariami ne paprastu balsu, o rečitatyvu.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“.

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės. Tai atsiskleidžia A. Ruseckaitės knygose „Padai pilni vinių“ apie S. Nėrį ir „Dūžtančios formos“ apie V. Mačernį.

„Olegas“ – intymus filmas apie vieną asmeniškiausių žmogaus virsmų. Tai sudėtinga brandos istorija, kuriai buvo labai svarbu rasti tinkamą pagrindinį aktorių.

Pasak A. Gelūno, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais.

Daugelis Lietuvos muziejų siūlo renginius „Muziejų nakties“ metu, tačiau kaip išrinkti? Siūlome atkreipti dėmesį į mažesniuosius muziejus arba ne taip dažnai matomus didžiųjų Lietuvos muziejų padalinius.

Muzikinė, poetinė ir pasaulietinė mūzų interpretacija artėjant Muziejų nakčiai.

Atsitiktinių žiūrovų R. Tumino spektakliuose kasmet vis mažiau – publika jį jau pažįsta, jo laukia.

K. Donelaičio „Raštų“ leidimo adresatu numatoma filologų bendruomenė – tekstologai, lingvistai, literatūrologai, literatūros istorikai, redaktoriai, kultūros istorikai.

Lietuviškų aukcionų istorijoje pristatoma absoliuti retenybė – originali P. Smuglevičiaus akvarelė. Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas, lietuviško meno kūrinys – A. Samuolio „Liga“.

„Vytautas Kernagis yra viena iš tų asmenybių, kurios nusipelno filmo“, – įsitikinęs kino režisierius A. Lekavičius.

Animacinio virtualiosios realybės projekto „Angelų takais“ režisierė neabejoja, kad ji gali jaunąją kartą sudominti knygomis ir menu.

Pasak T. Černiausko, visais laikais buvo visokio meno, tačiau anksčiau nebuvo tiek priemonių, kurios meną darytų interaktyvų.

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė, kad gegužės 15 d. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius.

Birželio 8–9 d. antrus metus iš eilės Anykščiuose esančiame Dainuvos slėnyje vyks vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Nuotykiai tęsiasi!“

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Skaityti T. Vaisetos „Vasarnamį“ buvo taip pat šiurpu, kaip ir paauglystėje B. Sruogos „Dievų mišką“ – apžvelgdama knygą rašo G. Kazlauskaitė.

Šiemet Kanų fino festivalyje garsių vardų ir intriguojančių darbų išties netrūksta. Vien ko vertas faktas, kad su nauju darbu čia pasirodo Q. Tarantino.

Poetas Gintaras Grajauskas skaito eilėraštį „Maža kas ką šneka, svarbu, kaip yra“.