Kultūra

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

„Unorthodox“ padeda suprasti, kodėl iš žydų ultraortodoksų bendruomenių bėgama, o seriale „Shtisel“ galima ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl jose pasiliekama.

„Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją“, – yra sakęs Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis, kuriam šiandien būtų sukakę 80-dešimt.

Gegužės 24-ąją aktoriui R. Vilkaičiui sukanka 70-dešimt. Jo ir G. Kajėno pokalbis iš knygos „33 portretai“.

T. Kazakevičiaus nuotraukų serija, „Lietuvos spaudos fotografijos“ apdovanojimuose laurus pelniusi „Fotopasakojimo ir reportažo“ kategorijoje.

Vilniaus Rotušės aikštėje įvyko 19-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonija.

Dievo meilės idėja galų gale labiausiai veikia tada, kai būna pramaišiui su kokiais nors netikėtais ir netinkamais elementais.

Šioje šalyje nėra vietos senukams: į parduotuvę nerekomenduojama, į vaistinę nerekomenduojama, į gatvę nerekomenduojama... pamažu pasijunti nepageidaujamas.

Kai daiktų turėsime tik tiek, kiek naudojame, o ne kaupsime jų pilnas dėžes, atsiras daugiau vietos mūsų mintims, smalsumui, daugiau laiko tobulinti save.

Lietuviškose namų kino platformose (tiek „Žmonės cinema“, tiek „Telia“ ir kitose) galima rasti daugybę festivaliuose Lietuvoje rodytų filmų. 

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

Pokalbis su ICOMOS Lietuva valdybos pirmininku istoriku Dainiumi Elertu.

Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės.

Pokalbis su menininke, menų studijos „Džiaugsmo ratas“ įkūrėja, ne vienerius metus vedančia kūrybinius seminarus įvairaus amžiaus žmonėms. 

Spektaklio „Miranda“ reikšmių kontekste – pokalbis su režisieriumi O. Koršunovu, jo kūrybinės veiklos trisdešimtmetis kaip laisvė nelaisvėje.

Lietuvos choralistų ir jų draugų Europoje religinė-kultūrinė piligrimystė į grigališkojo choralo centrą – Solemo benediktinų abatiją – vyks kitu metu.

J. Ivanauskaitės premijos laureatė, prozininkė J. Tumasonytė pristato ketvirtą savo knygą.

Netekę kelionių ir daugybės veiksmo vietų tinklu apraizgyto pasaulio, mes atsidūrėme kitokiame pasaulyje, kuris sudarytas iš koncentrinių ratų ir stipriai įvietintas...

„Ne tik jubiliejus reikia švęsti, bet ir suprasti praradimus“, – sako režisierė G. Tuminaitė.

O. Grigaitė savo darbais kviečia permąstyti krikščioniškus idealus trapumą įgavusiame šiuolaikiniame pasaulyje.

„Kai tariu sau Vidmanto Bartulio vardą, jis kaipmat švelniai nubloškia mane į jo ir mano jaunystę. Į mūsų jaunystę. Į mūsų jaunystės muziką, kvapus, eiles, lietų ir kiaurus batus.“

Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija.

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

Kaune, Lietuvos premjero M. Šleževičiaus namuose Donelaičio g. 13, nuo 1951 m. veikusį P. Cvirkos memorialinį muziejų 1991-aisiais ištiko mįslinga metamorfozė.

Viešas nuotolinis Jono Pauliaus II aikštės prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymas vyks birželio 9 d.

Padėka palaikantiesiems, vaikščiojimas sau pačiam ir tapimas savo paties atsinaujinimo šaltiniu – tiek stebuklų, man regis, ir sudaro asmenybę.

Pokalbis su pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ ir dviejų knygų paaugliams „Strazdanota vasara“ bei „Būk geras, Jackau, nemirk!“ autoriumi B. Bušma.

Šiandien Žebžydovo Kalvarija – didelis piligrimystės centras, žavintis ne tik religijos, bet ir architektūros istorija.

Gegužės 16 d. po sunkios ligos mirė prozininkas, dramaturgas, aktorius, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Eugenijus Ignatavičius.

„Karantinas nėra labai kūrybingas laikas, nes jis nėra laisvas“, – sako D. Staponkutė, jau spėjusi parašyti romaną apie ikirenesansinį Kiprą, Lietuvą ir moteris politikoje.

Pirmosios Lietuvoje išduotos išpažintį liudijančios kortelės mums žinomos iš XVIII amžiaus.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma daugiau kaip šimtas Antrojo pasaulinio karo metais fotografuotų Lietuvos kino teatrų nuotraukų.

Ar doras krikščionis gali klausytis metalo? Tinklalaidės pašnekovas – katalikų teologas, grupės „Quest Rising“ lyderis diak. Benas Ulevičius.

„Knygiukas“ – tai rašytojo ir iliustruotojo dueto sukurta istorija, skirta 4–9 metų vaikams. Ją parsisiųsti, išsispausdinti ir susilankstyti galės bet kuris namuose esantis vaikas.

Lietuvos inkunabulai yra ypatingi tuo, kad jie per savo gyvavimo laikotarpį turėjo labai daug savininkų.

Parodoje „Aisopika“ – žvilgsnis į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, jos sąsajos su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

Vienas lauke – ne karys, arba Kodėl kultūrininkų bendruomenė išėjusi iš krizės dėl pandemijos taps daug solidaresnė.

Visuotinės nelaimės akivaizdoje galėjimas daryti pakeičiamas negalėjimu daryti, o galėjimas nedaryti – negalėjimu nedaryti.

Festivalio TheATRIUM organizatorius Klaipėdos dramos teatras priverstas jį atšaukti.

VU darbuotoja I. Kažuro pasakoja apie 1781 m. graviūrą – ko gero, ankstyviausią universiteto rūmų atvaizdą.

Skulptorė K. Jaroševaitė: knyga „Saugokis šuns“ palieka viltį, kad teisingumas vis dėlto nugalės.

Ištrauka iš Rašytojų sąjungos leidyklos išleistos V. Juknaitės pokalbių su įvairiais žmonėmis knygos.

K. Pikūno sudaryta brolių Mekų knyga „Gyvenimo lai(š)kai“ leidžia artimiau pažvelgti ne tik į J. Meko gyvenimą, bet ir visą jo šeimos istoriją.

Nors J. Cassavetes'io filmuose niekas nežūva, nemiršta, nekrinta sraigtasparniai, neskęsta laivai, žiūrint juos kartais skauda labiau, negu matant filmą apie milijonų mirtį.

Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. 

„Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako V. Sventickas.

Gegužės 10 d. sukanka metai, kai su mumis nebėra žymaus humoristo, talentingo televizijos laidos „Dviračio žinios“ kūrėjo V. Šerėno.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka 2019 m. pabaigoje išleido garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjų P. Repšio ekslibrisų katalogą.

Vrublevskių bib­lio­tekoje saugomas XVII a. leidinys „Amžinosios šlovės Kapitolijus“, kadaise priklausęs VU universiteto prof. M. Pelkai-Polinskiui.