Architektūra | Kultūra

Architektas D. Libeskindas: MO – mažiausias mano projektas, bet vienas mėgstamiausių

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

Apie visuomenei atsiveriantį miestą

„Svarbiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra pokytis miestiečių sąmonėje – tikrai niekada nebuvo tiek daug viešai kalbama apie architektūrą ir miestą kaip dabar“, – įsitikinusios „Open House Vilnius“ organizatorės.

Teatro dailininko išdekoruota bažnyčia

Nors Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia – tarybinio laikmečio architektų darbas, jos istorija mena XV a.

Pas „modernų, bet ne modernistą“ Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
Kotryna Lingienė - Kaunas pilnas kultūros

Platesnė architekto biografija ir archyvo dalis (o tai – apie 1000 eksponatų) jau beveik mėnesį eksponuojami Kauno centre, Laisvės alėjos šerdyje esančiuose „Pienocentro“ rūmuose.

Jono Pauliaus II atspaudu palytėta

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia šiandien gal ir nebūtų įžymi, jeigu joje 1993 m. rugsėjo 7 d. nebūtų priklaupęs popiežius Jonas Paulius II. Videoreportažas apie bažnyčios istoriją, popiežiaus vizitą ir jo stebuklus.

Ekspertai: Reformatų skvero projektą reikėtų rengti iš naujo

Vilniaus regioninė architektūros taryba sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės.

Delnai, apglėbę kryžių

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia pasitiks popiežių atsinaujinusi
Monika Midverytė OFS - MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – sako architektė Asta Prikockienė.

Apie šių laikų miestus, švaresnius už žemės ūkio paskirties laukus

Kraštovaizdžio architektas iš Nyderlandų įsitikinęs, kad viešosios erdvės turėtų būti ne tik estetiškos, bet ir mėgstamos žmonių, o miestų žaliosiose erdvėse galima sėkmingai kurti sąlygas nykstančioms biologinėms rūšims gyventi.

Neįdomi, bet visada pulsuojanti gyvybe

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma.

Mūzų šventė

Ant Nacionalinio dramos teatro fasado esanti skulptūra „Mūzų šventė“, sukurta Stanislovo Kuzmos, jau daug metų traukia Gedimino prospekto praeivių dėmesį. Prieš prasidedant teatro rekonstrukcijai buvo galima įsiamžinti visai arti skulptūros.

Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškiems – prigimtinės mūsų teisės

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.

Naujas Kauno akcentas: apleistas fontanas virto ryškiaspalviu batutu

Kaunas pasipuošė rytietiškais motyvais išmargintu batutu Ramybės parko pakraštyje, kurio autorius – menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas Morfai vardu.

Kurtuvėnų bažnyčios ženklai ir požemiai

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai.

„Kaunas 2022“ kviečia į miestą pažvelgti pro rožinius akinius

Rugsėjo 7 d. į atvirų durų dieną – simbolines įkurtuves – kultūros lauko pokyčiams neabejingus kauniečius ir miesto svečius kviečia čia įsikūrusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.

Architektūros istorijos profesorius: „Labai svarbu, kad mes suprastume savo miestus“

Architektūros istorijos profesorius Markas Crinsonas prisipažįsta: „Man pernelyg nerūpi, ar modernizmas turi ateitį. Pastatai ir toliau bus statomi. Svarbiausia, kad visuomenė nesiliautų kūrusi gražią, atsakingą ir įtraukią aplinką.“

Baigėsi laikai, kai architektai žino, ko reikia visuomenei

Kaip susitvarkyti su liūčių potvyniais gatvėse? Kaip turėtų atrodyti Reformatų skveras Vilniuje? Ar kirsti senus medžius parkuose? Ką daryti su apleistomis gamyklomis?

Pažinti Lietuvos vakarus per bažnyčias

Gražiausios Vakarų Lietuvos krašto bažnyčios: Salantų, Palangos, Šilutės, Nidos. 

Menanti ir atlaikiusi Kražių skerdynes

Videoreportažas apie dramatišką Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istoriją, kurios skaudžiausioji dalis – Kražių skerdynės.

Rugsėjį – diskusija apie modernizmo architektūros ateitį

2018 metai Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Ta proga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai.

Architektūros tendencijos Lietuvoje – nuo carizmo iki nepriklausomybės

Architekto G. Preišegalavičiaus pasakojimas, kaip evoliucionavo Lietuvos architektūra – nuo proeuropietiškų madų carinėje Rusijoje iki nepriklausomybės chaoso ir teigiamų poslinkių.

Bizantiškojo stiliaus cerkvė, virtusi katalikų bažnyčia

„Įpratome, ir mūsų jau nebegąsdina svogūnų formos gumbai. Įpratome matyti Dievą širdimi, bet ne vizualiai“, – svarsto V. Puronas pasakodamas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją.

Visuomenė raginama pareikšti nuomonę dėl Reformatų sodo projekto

Vilniaus miesto savivaldybė laukia visuomenės pasiūlymų Reformatų sodo atnaujinimo projektui.

Vilniaus Žydų gatvė – kokia ji buvo?

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

Universalusis dizainas Lietuvoje – ar aplinka čia patogi visiems?

Universaliojo dizaino esmė – dėmesys žmogui. Aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų neįgalieji, ar vaikai, mamos su vežimėliais, dviratininkai.

Ką pasakoja viena gražiausių Lietuvos bažnyčių?

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ypatingų dalykų apstu. Vienas jų – kad šalia jos savo paskutinį gyvenimo tarpsnį praleido palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis.

Netipiškas kvartalas netipiškoje vietoje – Rasų namai

Kaip kuriama šiuolaikinė architektūra? Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis pasakoja, kaip sostinėje, šalia Pavilnių regioninio parko, atsirado gyvenamasis kvartalas „Rasų namai“.

Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Pakruojo miestelio šviesuliai – Šv. Jono Krikšytojo bažnyčios bokštai

Sakoma, kad klebonas Tomkevičius kartu su savo parapijiečiais nenorėjo, kad katalikų maldos namai būtų prastesni nei Pakruojyje stovėjusi graži žydų sinagoga ar reformatų maldos namai. 

Katedra, kuriai himną parašė Maironis

Paprašytas vyskupo Paltaroko, Maironis sukūrė himną Kristui Karaliui, kuris buvo giedamas į katedrą iškilmingai įnešant Švenčiausiąjį Sakramentą, 1930 m. 

Architektų rūmai stiprina edukaciją per praktiką

Lietuvos architektų rūmai šią vasarą surengė unikalius praktinius kvalifikacijos tobulinimo kursus.

Architektas A. Nasvytis apie legendinę „Neringą“: buvo keliamas tikslas – ne blogiau nei Kaune1

„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas.“ Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis.

Neįmanoma J. Šeiboko architektūra: Lietuvos kooperatyvų sąjunga

„Šis pastatas įdomus ne tik detalėmis, bet ir savo kertiniu sumanymu. Jis genialus“, – sako architektas Tomas Grunskis.

Atsisveikinama su architektu Algimantu Nasvyčiu

Su velioniu galima atsisveikinti antradienį nuo 16 iki 20 valandos ir trečiadienį nuo 9 iki 14 valandos sostinės Šv. Jonų bažnyčioje. 

Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios akmenų legendos

Videoreportažas apie Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios istoriją ir dar žmonių lūpose gyvas legendas.

Liūdna žinia: eidamas 90-uosius metus mirė architektas Algimantas Nasvytis

Netekome Lietuvos architektūros pažibos – architekto Algimanto Nasvyčio.

Išskirtinis archeologų radinys Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje

Aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

Kas laukia unikalaus Kauno kino teatro „Romuva“?

Legendiniame kino teatre „Romuva“ – vieninteliame nuo tarpukario išlikusiame kino teatre – autentika derės su naujomis funkcijomis.

Pokario modernizmas, įkvėptas Alvaro Aalto architektūros

Videoreportažas apie sostinės Žvėryno rajone esančius Lietuvos kompozitorių sąjungos namus – vienus pirmųjų skandinaviškojo modernizmo stiliaus pastatų Lietuvoje.

Kada skirsime pasimatymus šalia Operos ir baleto teatro?

Kuo ateityje galėtų vilioti didžiausio šalies teatro prieigos ir kaip jas paversti vilniečių mėgstama poilsio vieta?

Kokias paslaptis saugo Raudėnų bažnyčios relikvijos

Videoreportažas apie Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios istoriją, įžymybes ir relikvijas.

Architektas T. Grunskis: „Tik edukacija Vilnių pavers moderniu Europos didmiesčiu“

„Vilnius yra unikalus savo tapatybe, bet nėra vienintelis. Tiesa, negalime paimti tik vieno kažkada kažkur pasiteisinusio recepto ir prisitaikyti Vilniuje“, – sako architektas.

Darbo vieta, kuri padeda žvelgti ramiau

Videoreportažas apie prestižiniame sostinės rajone iškilusį šiuolaikinės architektūros verslo centrą „Quadrum“.

Kaip pertvarkysime paveldosaugą?

Daug nesigilinant galima pasakyti, kad Metmenys parengti prastai. Klausimas – tyčia ar netyčia.

Pakruojo šviesuliai

Videoreportažas apie Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, į kurią įžengus visada apima iškilmingumo pojūtis.

Liudas Mažylis apie „Laisvės karį“: „Gražu. Vietoje. Tinka.“

Kodėl „Laisvės kario“ skulptūra patinka žmonėms? Kauno miesto muziejaus muziejininko S. Jazavitos ir prof. L. Mažylio komentarai.

Ką kalba istoriniai KTU miestelio vartai

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrimų laboratorija – tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys. Videoreportažas apie jo istoriją.

Radviliškio varpinės istorijos peripetijos

Dažnas, būdamas Radviliškio centre, nežino, kad šio miesto varpinė – tai sudėtinė medinio komplekso drauge su bažnyčia, kuri išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo, dalis.

Atgims Kirdiejų rūmai

Šie rūmai jau daugelį metų sostinės centre, prie Bernardinų sodo, stovėjo visiškai nenaudojami.