Architektūra | Kultūra

Lietuvis vs. caras: kova Kauno Sobore

Ir šiandien kartais pasigirsta balsų, teigiančių, kad Soboras yra rusiškos kultūros „kleckas“.

Pasvalio krašto bažnyčių varpai
Gražvydas Balčiūnaitis - Šiaurietiški atsivėrimai

Istorijos apie Krinčino, Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies ir Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčių varpus.

Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto konkursas – akibrokštas Senamiesčio paveldo apsaugai

Pokalbis su ICOMOS Lietuva valdybos pirmininku istoriku Dainiumi Elertu.

Standartizacija ir funckionalizmas. Kaip sovietmečiu augo Vilniaus miegamieji rajonai?

Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija.

Kaip atrodys atnaujinta Jono Pauliaus II aikštė sostinėje?

Viešas nuotolinis Jono Pauliaus II aikštės prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymas vyks birželio 9 d.

Žebžydovo Kalvarija – nedidelė Jeruzalės kopija Lenkijoje
Rūta Vyžintaitė-Lajienė - Vilniaus galerija

Šiandien Žebžydovo Kalvarija – didelis piligrimystės centras, žavintis ne tik religijos, bet ir architektūros istorija.

Ezopo kalbą tyrinėjanti paroda

Parodoje „Aisopika“ – žvilgsnis į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, jos sąsajos su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.

Paveldas siejamas su kiekvienu iš mūsų – paveldėtoju

„Kultūros paveldas yra mūsų šaknys, tai mūsų, kaip tautos, veidas ir identitetas“, – teigia VšĮ „Heritas LT“ vadovė, mokslų daktarė E. Kielė.

Vilniaus centrinis paštas – ar išliks „senamiesčio gatvė“ modernistiniame interjere?

Ar pastatą rekonstruojant bus išsaugotos visos pokarinio modernizmo architektūros vertės – erdvinė kompozicija, atviros erdvės, atsiveriantys vaizdai, medžiagos ir detalės? 

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Šiauliai

Šiauliai tarpukario metais buvo didžiausios Lietuvos apskrities administracinis centras.

Kodėl tarpukariu Lietuva taip ir nepasistatė Seimo rūmų?

Pirmosios Respublikos laikotarpiu laikinojoje sostinėje Kaune nepavyko pastatyti parlamento, nors pastatų paieškos užsibaigė įspūdingu Valstybės rūmų architektūriniu konkursu.

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Panevėžys

Pristatant tarpukario Panevėžį neretai akcentuojama, kad tai laikotarpis, per kurį miestas įgavo lietuviškos dvasios.

Kaip galėjo pasikeisti Vilniaus panorama, arba Taip ir neiškilusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios istorija (II)

Nepaisant ankstyvos įstabios bažnyčios kūrėjo A. Wiwulskio mirties, pastatas gyvavo savarankiškai. Koks bažnyčios likimas sovietmečiu ir dabar?

Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Nuo žvejų kolūkių iki prestižinio kurorto: Neringos modernizmo architektūros sluoksnis

Per beveik penkiasdešimt metų teritorija pasikeitė iš esmės – nuo sovietinių žvejų kolūkių iki prestižinio kurorto su sunkiai valdoma plėtra.

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Tauragė

Kaip ir daugelyje tarpukario Lietuvos miestų, Tauragėje netrūko ryškių kontrastų. Miestiečiai gyveno ne tik prabangiuose centro mūrinukuose, bet ir skurdžiausiuose Šilalės gatvės lūšnynuose. 

Lietuvos šventovės: Vosiliškio Šv. Juozapo bažnyčia

Bažnyčios architektūra stačiakampio plano, su siaura penkiasiene apside. Ant kraigo galų – du bokšteliai. Vienanavė, yra vienas altorius.

Apie tai, kaip jausti aplinką – pokalbis su architektėmis I. Baršauskaite ir G. Valikone

„Nesekti tendencijų, madų; ne tai svarbiausia. Jos keičiasi per dažnai. O kūrybingumas, sumanumas, išradingumas nesensta“, – teigia architektės.

Lietuvos šventovės: Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Bažnyčios architektūra yra stačiakampio plano, su apside, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė, išlikę senų antkapinių kryžių.

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Marijampolė

Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį. Miestas tapo didžiausiu Suvalkijos ekonominiu, administraciniu ir švietimo centru.

A. Vivulskio gyvenimas ir kūryba. Religinis pašaukimas, atvedęs prie modernios sakralinės architektūros

Modernūs A. Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

Kablys be Kablio – nebe Kablys

„Kablys“ mums primena, kad į meną žvelgti galima ir nesuraukus kaktos. Pastato saugojimas be „Kablio“ neturi prasmės.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Alytus

Retas kuris tarpukario Lietuvos apskrities centras turėjo tokią aiškią urbanistinę viziją kaip žaliojo miesto įvaizdį puoselėjęs Alytus.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Utena

Modernų rūbą įgyja ir miestelėnų pasididžiavimą kelia netgi tokie kasdienybės objektai kaip pirtis, kuri veikia iki šių dienų. 

Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Ukmergė

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

Paskelbti „Muziejų Oskarų“ nominantai: tarp jų ir MO muziejus

„Muziejų Oskarų“ nominacijose: geriausia muziejaus ekspozicija, geriausia architektūra ir pačios įdomiausios kultūros kryptys visame pasaulyje.

„Kablys“ – kultūrai

„Kablys“ – legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo.

5 būdai, kaip su vaikais tyrinėti miestą

Kad vaikai savo mieste jaustųsi drąsūs, savarankiški, pamiltų ir saugotų savo gyvenamą aplinką, būtina leistis į gyvus pasivaikščiojimus.

Apriboti, bet skatinti. Kaip kolektyviniai sodai tapo individualios statybos oaze?

Iš poreikio aprūpinti gyventojus maistu kilęs kolektyvinės sodininkystės procesas Lietuvoje palaipsniui virto individualios statybos ir šeimininkų saviraiškos erdve.

Modernistinis universiteto bendrabutis, kuriame gyveno ir Cz. Miłoszas

Vilniuje, Tauro kalno rytiniame šlaite prie pat Tauro gatvės stovi 1930–1936 m. pastatytas stačiakampio plano masyvus namas – Stepono Batoro universiteto bendrabutis studentams. 

Diskusija „Šiuolaikinis menas Lietuvos bažnyčiose?“

Sausio 29 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus rengia diskusiją, skirtą aptarti šiuolaikinę architektūrą ir meną Lietuvos bažnyčiose.

„Mažoji studija“. Senoji Zapyškio bažnyčia ir betonas: ar apsimoka išsaugoti kultūros paveldą?

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, ir dėl to baiminasi būriai žmonių.

Nežinoma tėvo Stanislovo trobelės istorija
Structum

Juodeikiečiai suremontavo ir į buvusią vietą grąžino tėvo Stanislovo namelį, kurį 1957–1960 m., kunigaudamas Juodeikiuose, jis pats pasistatė.

Chirurginė operacija neišvengiama. Pirmasis Vilniaus senamiesčio kvartalo rekonstrukcijos projektas

V. Landsbergis-Žemkalnis pristatė viso senamiesčio rekonstrukcijos idėją: „Taps senas savo oda ir kaulais ir naujas savo raumenimis ir širdimi.“

Telšiai – modernioji tarpukario Žemaitijos sostinė

Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, o Telšiai – simbolinė Žemaitijos sostinė. Architektūros modernumu Telšiai taip pat nenusileido.

Mūsų miestų ateitis priklauso nuo architektūros ir urbanistikos diskurso lygio

Ar turime profesionalios architektūros kritikos tradiciją? Pokalbis su VGTU architektūros istorijos ir teorijos prof. A. L. Samalavičiumi.

Lietuvos dvarai literatūroje

Pateikiamos įvairių kūrinių ištraukos, kuriose aprašomi Lietuvos dvarai trumpam nukels į praeitį.

Le Corbusier – piktasis modernizmo genijus ar naujosios architektūros poetas?

Šiemet išleita architekto Le Corbusier knyga „Architektūros link“, parašytą beveik prieš šimtą metų. Iki šiol ji laikoma vienu reikšmingiausių XX a. architektūros tekstų.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas – atminimo ženklas A. Vivulskiui

Atidengtas A. Vivulskiui skirtas atminimo ženklas – iš bronzos išlietas jo paties suprojektuotos, tačiau nebaigtos statyti įspūdingos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas.

Architektūra – ir paveldas, ir pamatas

Savaime stato ir kuria tik gamta. Pirminė gamtos architektūra – vaizdai, kraštovaizdžiai, ypač tie, kur veikia iškilios ir įdubios linijos, kur kalnai, akmenys, medžiai.

Kauno sekvencijos ir sentencijos
Audrius Musteikis - Šiaurės Atėnai

Kaunas yra perlas. Kaunas net galėtų būti mažąja Ryga. Kaunas galėtų būti perlu, bet vis užsispiria toks netapti.

Bauhauzas ir Lietuva
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Architektas V. Švipas – tikroji Lietuvos jungtis su Bauhauzo mokykla. Jos tarptautiškumas, matyt, buvo susijęs su demokratiškumu, atvirumu visiems.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

Vilniuje – pažintis su UNESCO pasaulio paveldu

Kurie Vilniaus Senamiesčio bruožai lėmė, kad jis prieš 25 metus buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?

Lazdynams – 50 metų. Kuo ypatingas buvo šis masinės gyvenamosios statybos rajonas?

Lazdynų mikrorajonas – tai radikalių pokyčių sovietinėje statyboje ir architektūroje padarinys. 

Meno istorikė R. Janonienė: „Absoliučiai kiekvienas gali būti pranciškonas“

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Architektas G. Balčytis: architektūra – tai erdvių, ne plokštumų menas

Kuria ar griauna architektūra miesto tapatybę? Kokia apskritai turėtų būti šiuolaikinė architektūra?

Atkurta legendinės vaikų kavinės „Nykštukas“ freska ir interjero detalės

Vienos lankomiausių kadaise Vilniaus kavinių „Nykštukas“ sienas puošęs B. Žilytės ir A. Steponavičiaus kūrinys atgimė.