Architektūra | Kultūra

Lukiškių aikštės istorija: nuo medinių trobų iki laisvos miesto erdvės

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na LukachNa Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Neišeinanti iš mados Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios istorija susijusi su dviem garsiomis pavardėmis – V. Landsbergio-Žemkalnio ir R. Kalpoko. Apie tai – videoreportaže.

Kaip atrodo Lietuvos Pelkių mokykla Venecijos architektūros bienalėje?

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija. Tai Pelkių mokykla, kuria šiemet Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva.

Užupio kapinių fotografė. Manieji Bernardinai

Apie sostinės Bernardinų kapines: „Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės.“

TV bokšto apgultis, tarptautinės spaudos dėmesys ir naujas „Open House Vilnius“ rekordas

Prie geidžiamiausių pastatų žmonės nepabūgo laukti ir 3–4 valandas – tokio ilgio eilė susiformavo prie Televizijos bokšto. 

Lietuvos bažnyčių istorijos. Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia – lyg Eifelio bokštas

Pasirodo, statant Lygumų Švč. Trejybės bažnyčią 1906–1914 metais trūko cemento. Ir visi lygumiečiai turėjo pristatyti bažnyčios statybai naminių paukščių kiaušinių. Kam – sužinosite videoreportaže.

„Open House Vilnius“ 2018. Spalvingi šokėjai savo kūnais matuos Vilniaus erdves

Lietuvos sostinės parkais, gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir skersgatviais šokėjai keliaus nuo Vyriausybės rūmų iki ISM universiteto atviros architektūros savaitgalio metu.

Kviečia į paskaitą apie architektūrinį litvakų palikimą

Maloniai kviečiame į viešą dr. Arūno Geluno paskaitą „Architektūrinis litvakų palikimas: XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Kauno modernizmo lobynas“.

130 Baltijos pilių ir dvarų atveria vartus lankytojams

2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Keliautojai kviečiami į dvarus, jau gerai žinomus dėl savo kruopščios restauracijos, dėl įdomių veiklų.

Lietuvos bažnyčių istorijos. Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia

Videoreportažas apie vieną gražiausių Šiaurės Lietuvos išlikusių architektūros paminklų iš 19 šimtmečio pabaigos – Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčią.

Architektas R. Palekas: kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes

Pasak Rolando Paleko, miestas – kaip sengirė, kur vietoj supuvusių ir nuvirtusių medžių užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.

Dailės istorikė B. R. Vitkauskienė: sovietmetį nešamės ant savo pečių

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

Nepraustas ir nešukuotas Jurgio Tornau Vilnius
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatyta ir aptarta ilgamečio direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6–7 dešimtmečio Vilniaus nuotraukų kolekcija.

„Open House Vilnius“ 2018. Jaunieji Lietuvos architektai trina disciplinų ir geografijos ribas

Artėjant IV atviros architektūros festivaliui „Open House Vilnius“, pokalbis apie nykstančias disciplinų, stilių ir net valstybių ribas bei norą jas plėsti su architektais Ona Lozuraityte ir Petru Išora.

Mes be Kauno nenurimsim
Giedrė Polkaitė - Naujasis židinys

Kauno legenda yra vienas svarbiausių nacionalinės tapatybės mitų, rašo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ recenzentė.

„Šokas ištiko, kai pamačiau“
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Pirmenybė teikiama ne unikalaus paveldo išsaugojimui, bet naujoms statyboms, kurių apsuptyje paveldui skiriamas tik papildomos puošmenos, savotiško praeities suvenyro vaidmuo.

Lietuvos bažnyčių istorijos. Deltuvos evangelikų-reformatų bažnyčia
Bernardinai.TV

Deltuvos evangelikų-reformatų vienanavė sugriauta bažnyčia – retas perėjimo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyzdys Lietuvoje. Dabar buvusio pastato vaizdą galima išvysti žvelgiant pro stiklą 3D formatu.

Duris lankytojams atvers Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir vad. Pacų rūmai

Jau balandžio mėnesį į ekskursijas kviečiami visi norintieji iš arčiau susipažinti su kasdien visuomenei neprieinamais kultūros paveldo objektais – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir vad. Pacų rūmais.

Išmanūs miestai – tarsi chameleonai

Geras parodų stendas turi būti visiškai išpildytas – ir idėjiškai, ir architektūriškai, išsiskirti iš minios. Ne mažiau svarbu, kad jis būtų ir kokybiškai pagamintas.

Sveikame objekte – sveikas žmogus: tikslinga ligoninių eksploatacija
Structum

Jeigu objektai, besirūpinantys atvykusiųjų sveikata, pradės sirgti, kas nutiks žmonėms, ieškantiems pagalbos?

Panevėžys skelbia Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkursą

Skelbiamas nacionalinės reikšmės kultūrinio objekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros konkursas.

Lietuvos bažnyčių istorijos. Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Bernardinai.TV

Videoreportažas apie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kurios vietoje kadaise buvo viena iš Lietuvos šventviečių.

Vilniaus mikrorajonas, kuriame lėktuvų juodosios dėžės dažytos oranžine spalva

Pasakojimas apie tai, koks šiuo metu yra keturiais tiltais per Nerį su miesto centru besijungiančių Žirmūnų veidas.

Vytautas Juozapaitis apie pasikeitusį vaikystės miestą – Radviliškį
Structum

Operos solistas, kultūros veikėjas ir politikas profesorius Vytautas Juozapaitis – apie gimtąjį Radviliškį, kurį atsimena su nostalgija, nes jame liko gražiausi jaunystės prisiminimai.

Lietuvos bažnyčių istorijos. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia
Bernardinai.TV

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas pasakoja apie iš pažiūros kuklią, bet didžiulę vertybę saugančią Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią.

„Išmanusis miestas IV“. Pokyčiai ir ateities gerovė miestuose ir regionuose
Structum

Plėtrai miestuose ir regionuose skirtas projektas „Išmanusis miestas IV“ pasitinka visus dalyvius atsinaujinęs, išsiplėtęs, kupinas idėjų ir iniciatyvų.

Optimizmo architektūra: kaip Lietuvos nelaimė virto Kauno didžiuoju šansu

Mažiau nei 20 metų Kaunas transformavosi į modernią, elegantišką sostinę. Šis pokytis aprašomas architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės sudarytoje knygoje „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“

Apžvelgiant praėjusius metus Lietuvos liaudies buities muziejuje: jubiliejinė šventė ir intriga pabaigoje

Lietuvos liaudies buities muziejaus menotyrininkė Ina Dringelytė – apie atkurtą Sasnavos senąją medinę bažnyčią.

Lietuvos bažnyčių istorijos. Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia
Bernardinai.TV

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas atskleidžia, kuo įdomi ir charakteringa yra Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia.

Pažaislio vienuolyno paveikslų ir freskų žinia

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė. 

Lietuvos bažnyčių istorijos. Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Bernardinai.TV

Videointeriu kultūros istorikas Vilius Puronas atskleidžia įdomiausias Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios praeities ir architektūros detales.

Architektas G. Balčytis: „Ne visi pastatai yra architektūros ir meno objektai“

„Nesvarbu – šokis, paveikslas ar pastatas, meno funkcija ta pati – kelti klausimus. Tai daroma kai ką paryškinant, vaizduojant, akcentuojant“, – sako moderniausios Lietuvoje Kauno autobusų stoties architektas G. Balčytis.

Anishas Kapooras – XXI a. skulptūros virtuozas

Kai sutvarkytoje Vilniaus Lukiškių aikštėje niekaip neįsikuria joks skulptūrinis simbolis, meskime žvilgsnį į šiuolaikinio skulptūros meno korifėjų indų kilmės britų skulptorių Anishą Kapoorą.

Kaip netikėtos architektūros formos skatina naują gyvenimo būdą?
Structum

Jau ketvirtus metus patys kūrybingiausi talentai susiburia kurti, projektuoti ir formuoti Lietuvos miestų bei rajonų įvaizdį vadovaudamiesi konkurso „Išmanusis miestas“ principais.

Sužeista Guodėja. Pasivaikščiojimas po Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčią

Nors prieš porą metų miesto menininkai buvo pirmieji, pravėrę duris į sandėliu paverstos šventovės vidų, šiandien Vidaus reikalų ministerija imasi ambicingo projekto – atgaivinti bažnyčią paverčiant ją dvasiniu traukos centru visam miestui. 

Lukiškių aikštė – dviejų kultūrų susidūrimo erdvė5

Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų.

Paminklo Lukiškių aikštėje konkurso nugalėtojas: skulptūros tradicija mene yra atgyvenusi9
bns

Paminklo sostinės Lukiškių aikštėje konkurso nugalėtojas sako, kad skulptūros tradicija mene yra atgyvenusi, o jis atrankoje dalyvavo norėdamas pasiūlyti alternatyvų projektą.

Dievo tarnas Antoni Gaudi: gyvenimas yra meilė, o meilė – pasiaukojimas3

Genialus architektas, kuriantis pasakiškus statinius, ekologas, holizmo atstovas, –  taip dažniausiai charakterizuojamas Antoni Gaudi.

Lietuva iškilmingai mini Šv. Juozapato Bazilijonų vienuolių ordino 400-ąsias metines5

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Jubiliejiniai Šv. Juozapato Bazilijonų ordino metai prasidėjo Liturgija Romos Šv. Petro ir Povilo Bazilikoje prie Šv. Juozapato kapo 2016 lapkričio 12 d.. Baigsis Liturgija Vilniuje,  Švč.Trejybės bažnyčioje.

Kauno autobusų stotį suprojektavęs architektas: svarbiausia – funkcionalumas4

„Geras architektas turi žinoti kiekvienam pastatui būdingas taisykles“, – teigia apdovanojimą už Kauno autobusų stoties projektą gavęs architektas Gintaras Balčytis.

Menas paminklų griuvėsiuose3

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis?

Naujoji Lukiškių aikštė1

Bernardinai.lt nuotraukose – akimirkos iš rekonstruotos Lukiškių aikštės.

Ketvirtadienio vakarą atidaryta Lukiškių aikštė2
lrt

Vilniečiams ir miesto svečiams po rekonstrukcijos atidaryta Lukiškių aikštė.

Istorinį Kauno viešbutį ketinama paversti daugiabučiu su komercinėmis patalpomis1
bns

Istoriniame Kauno viešbučio „Versalis“ pastate planuojama įkurti daugiabutį su komercinėmis patalpomis.

Kauno centro puošmena – milžiniškas menininko M. Jonučio piešinys

Kauno miesto gyventojai gali pasidžiaugti didžiuliu ryškiaspalviu dailininko Mariaus Jonučio piešiniu, kuriuo uždengtas rekonstruojamo būsimo verslo centro fasadas.

Atgimstantis Bernardinų ansamblis – it ištapytas „Silva Rerum“ tomas11

Bažnyčios lankytojai jau gali grožėtis freskomis su šv. Pranciškaus gyvenimo epizodais ant šiaurinės bažnyčios sienos. Žvelgiant į jas matyti didelė autorių saviraiškos laisvė.

Architektas Rolandas Palekas: Kaunas turi ypatingą aurą14

„Nors aš ir visa mano šeima esame vilniečiai, bet ryšys su Kaunu irgi išlieka. Nežinau, ar galima turėti kažkokią vieną nuomonę apie miestą, nes tai yra labai kompleksiškas ir gyvas organizmas“, – tikina architektas R. Palekas.

Lietuva Venecijoje statys naują paviljoną

„Pelkių paviljonas“ bus iššūkis visai Venecijos architektūros bienalei, kurioje vis dar dominuoja tradiciniai reprezentacijos būdai.

Šiaulių požemiai: ką slepia praeities istorija3

Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Vaikas kaip miesto kūrėjas
Dr. Jekaterina Lavrinec - Statyba ir architektūra

Vis didesnio populiarumo sulaukia vaikams skirtos architektūros dirbtuvės. Vaikai aktyviai įsitraukia ir į jų kaimynystėje esančių viešųjų erdvių plėtrą.