Architektūra | Kultūra

Kuo ateityje galėtų vilioti didžiausio šalies teatro prieigos ir kaip jas paversti vilniečių mėgstama poilsio vieta?

Videoreportažas apie Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios istoriją, įžymybes ir relikvijas.

„Vilnius yra unikalus savo tapatybe, bet nėra vienintelis. Tiesa, negalime paimti tik vieno kažkada kažkur pasiteisinusio recepto ir prisitaikyti Vilniuje“, – sako architektas.

Videoreportažas apie prestižiniame sostinės rajone iškilusį šiuolaikinės architektūros verslo centrą „Quadrum“.

Daug nesigilinant galima pasakyti, kad Metmenys parengti prastai. Klausimas – tyčia ar netyčia.

Videoreportažas apie Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, į kurią įžengus visada apima iškilmingumo pojūtis.

Kodėl „Laisvės kario“ skulptūra patinka žmonėms? Kauno miesto muziejaus muziejininko S. Jazavitos ir prof. L. Mažylio komentarai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrimų laboratorija – tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys. Videoreportažas apie jo istoriją.

Dažnas, būdamas Radviliškio centre, nežino, kad šio miesto varpinė – tai sudėtinė medinio komplekso drauge su bažnyčia, kuri išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo, dalis.

Gintautas Natkevičius – apie architekto profesiją ir Lietuvos architektūrą.

Šie rūmai jau daugelį metų sostinės centre, prie Bernardinų sodo, stovėjo visiškai nenaudojami. 

Daugelis vyresniosios kartos vilniečių atsimena, kokia dvasia sovietmečiu alsavo garsiausi restoranai ir kavinės, kaip antai „Lokys“, „Medininkai“, „Amatininkų užeiga“, „Literatų svetainė“, „Neringa“. 

Šis paminklas atliepia dabartines Kauno (Lietuvos?) nuotaikas. Jis didelis, agresyvus, pretenzingas, netolerantiškas, grubokas ir šiek tiek suvaidintas. Absoliučiai nevilnietiškas.

Videoreportaže – apie Meškuičių miestelio įvaizdžio neatskiriamą dalį – mūrinę neogotikinę bažnyčią.

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolyno istorija ir su juo susijusios legendos.

Mokyklose didesnis dėmesys meniniam ugdymui tik padėtų moksleiviams kūrybiškiau ieškoti sprendimų ir tiksliuosiuose moksluose, įsitikinusi universiteto lektorė.

Kūrybingumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko geriausių Baltijos šalių architektų apdovanojimai „Sausa statyba architektūroje“.

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na Lukach. Na Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios istorija susijusi su dviem garsiomis pavardėmis – V. Landsbergio-Žemkalnio ir R. Kalpoko. Apie tai – videoreportaže.

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija. Tai Pelkių mokykla, kuria šiemet Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva.

Apie sostinės Bernardinų kapines: „Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės.“

Prie geidžiamiausių pastatų žmonės nepabūgo laukti ir 3–4 valandas – tokio ilgio eilė susiformavo prie Televizijos bokšto. 

Pasirodo, statant Lygumų Švč. Trejybės bažnyčią 1906–1914 metais trūko cemento. Ir visi lygumiečiai turėjo pristatyti bažnyčios statybai naminių paukščių kiaušinių. Kam – sužinosite videoreportaže.

Lietuvos sostinės parkais, gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir skersgatviais šokėjai keliaus nuo Vyriausybės rūmų iki ISM universiteto atviros architektūros savaitgalio metu.

Maloniai kviečiame į viešą dr. Arūno Geluno paskaitą „Architektūrinis litvakų palikimas: XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Kauno modernizmo lobynas“.

2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Keliautojai kviečiami į dvarus, jau gerai žinomus dėl savo kruopščios restauracijos, dėl įdomių veiklų.

Videoreportažas apie vieną gražiausių Šiaurės Lietuvos išlikusių architektūros paminklų iš 19 šimtmečio pabaigos – Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčią.

Pasak Rolando Paleko, miestas – kaip sengirė, kur vietoj supuvusių ir nuvirtusių medžių užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatyta ir aptarta ilgamečio direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6–7 dešimtmečio Vilniaus nuotraukų kolekcija.

Artėjant IV atviros architektūros festivaliui „Open House Vilnius“, pokalbis apie nykstančias disciplinų, stilių ir net valstybių ribas bei norą jas plėsti su architektais Ona Lozuraityte ir Petru Išora.

Kauno legenda yra vienas svarbiausių nacionalinės tapatybės mitų, rašo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ recenzentė.

Pirmenybė teikiama ne unikalaus paveldo išsaugojimui, bet naujoms statyboms, kurių apsuptyje paveldui skiriamas tik papildomos puošmenos, savotiško praeities suvenyro vaidmuo.

Deltuvos evangelikų-reformatų vienanavė sugriauta bažnyčia – retas perėjimo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyzdys Lietuvoje. Dabar buvusio pastato vaizdą galima išvysti žvelgiant pro stiklą 3D formatu.

Jau balandžio mėnesį į ekskursijas kviečiami visi norintieji iš arčiau susipažinti su kasdien visuomenei neprieinamais kultūros paveldo objektais – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir vad. Pacų rūmais.

Geras parodų stendas turi būti visiškai išpildytas – ir idėjiškai, ir architektūriškai, išsiskirti iš minios. Ne mažiau svarbu, kad jis būtų ir kokybiškai pagamintas.

Jeigu objektai, besirūpinantys atvykusiųjų sveikata, pradės sirgti, kas nutiks žmonėms, ieškantiems pagalbos?

Skelbiamas nacionalinės reikšmės kultūrinio objekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros konkursas.

Videoreportažas apie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kurios vietoje kadaise buvo viena iš Lietuvos šventviečių.

Pasakojimas apie tai, koks šiuo metu yra keturiais tiltais per Nerį su miesto centru besijungiančių Žirmūnų veidas.

Operos solistas, kultūros veikėjas ir politikas profesorius Vytautas Juozapaitis – apie gimtąjį Radviliškį, kurį atsimena su nostalgija, nes jame liko gražiausi jaunystės prisiminimai.

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas pasakoja apie iš pažiūros kuklią, bet didžiulę vertybę saugančią Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią.

Plėtrai miestuose ir regionuose skirtas projektas „Išmanusis miestas IV“ pasitinka visus dalyvius atsinaujinęs, išsiplėtęs, kupinas idėjų ir iniciatyvų.

Mažiau nei 20 metų Kaunas transformavosi į modernią, elegantišką sostinę. Šis pokytis aprašomas architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės sudarytoje knygoje „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“

Lietuvos liaudies buities muziejaus menotyrininkė Ina Dringelytė – apie atkurtą Sasnavos senąją medinę bažnyčią.

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas atskleidžia, kuo įdomi ir charakteringa yra Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė. 

Videointeriu kultūros istorikas Vilius Puronas atskleidžia įdomiausias Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios praeities ir architektūros detales.

„Nesvarbu – šokis, paveikslas ar pastatas, meno funkcija ta pati – kelti klausimus. Tai daroma kai ką paryškinant, vaizduojant, akcentuojant“, – sako moderniausios Lietuvoje Kauno autobusų stoties architektas G. Balčytis.

Kai sutvarkytoje Vilniaus Lukiškių aikštėje niekaip neįsikuria joks skulptūrinis simbolis, meskime žvilgsnį į šiuolaikinio skulptūros meno korifėjų indų kilmės britų skulptorių Anishą Kapoorą.