Architektūra | Kultūra

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na Lukach. Na Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios istorija susijusi su dviem garsiomis pavardėmis – V. Landsbergio-Žemkalnio ir R. Kalpoko. Apie tai – videoreportaže.

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija. Tai Pelkių mokykla, kuria šiemet Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva.

Apie sostinės Bernardinų kapines: „Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės.“

Prie geidžiamiausių pastatų žmonės nepabūgo laukti ir 3–4 valandas – tokio ilgio eilė susiformavo prie Televizijos bokšto. 

Pasirodo, statant Lygumų Švč. Trejybės bažnyčią 1906–1914 metais trūko cemento. Ir visi lygumiečiai turėjo pristatyti bažnyčios statybai naminių paukščių kiaušinių. Kam – sužinosite videoreportaže.

Lietuvos sostinės parkais, gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir skersgatviais šokėjai keliaus nuo Vyriausybės rūmų iki ISM universiteto atviros architektūros savaitgalio metu.

Maloniai kviečiame į viešą dr. Arūno Geluno paskaitą „Architektūrinis litvakų palikimas: XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Kauno modernizmo lobynas“.

2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Keliautojai kviečiami į dvarus, jau gerai žinomus dėl savo kruopščios restauracijos, dėl įdomių veiklų.

Videoreportažas apie vieną gražiausių Šiaurės Lietuvos išlikusių architektūros paminklų iš 19 šimtmečio pabaigos – Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčią.

Pasak Rolando Paleko, miestas – kaip sengirė, kur vietoj supuvusių ir nuvirtusių medžių užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatyta ir aptarta ilgamečio direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6–7 dešimtmečio Vilniaus nuotraukų kolekcija.

Artėjant IV atviros architektūros festivaliui „Open House Vilnius“, pokalbis apie nykstančias disciplinų, stilių ir net valstybių ribas bei norą jas plėsti su architektais Ona Lozuraityte ir Petru Išora.

Kauno legenda yra vienas svarbiausių nacionalinės tapatybės mitų, rašo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ recenzentė.

Pirmenybė teikiama ne unikalaus paveldo išsaugojimui, bet naujoms statyboms, kurių apsuptyje paveldui skiriamas tik papildomos puošmenos, savotiško praeities suvenyro vaidmuo.

Deltuvos evangelikų-reformatų vienanavė sugriauta bažnyčia – retas perėjimo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyzdys Lietuvoje. Dabar buvusio pastato vaizdą galima išvysti žvelgiant pro stiklą 3D formatu.

Jau balandžio mėnesį į ekskursijas kviečiami visi norintieji iš arčiau susipažinti su kasdien visuomenei neprieinamais kultūros paveldo objektais – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir vad. Pacų rūmais.

Geras parodų stendas turi būti visiškai išpildytas – ir idėjiškai, ir architektūriškai, išsiskirti iš minios. Ne mažiau svarbu, kad jis būtų ir kokybiškai pagamintas.

Jeigu objektai, besirūpinantys atvykusiųjų sveikata, pradės sirgti, kas nutiks žmonėms, ieškantiems pagalbos?

Skelbiamas nacionalinės reikšmės kultūrinio objekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros konkursas.

Videoreportažas apie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kurios vietoje kadaise buvo viena iš Lietuvos šventviečių.

Pasakojimas apie tai, koks šiuo metu yra keturiais tiltais per Nerį su miesto centru besijungiančių Žirmūnų veidas.

Operos solistas, kultūros veikėjas ir politikas profesorius Vytautas Juozapaitis – apie gimtąjį Radviliškį, kurį atsimena su nostalgija, nes jame liko gražiausi jaunystės prisiminimai.

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas pasakoja apie iš pažiūros kuklią, bet didžiulę vertybę saugančią Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią.

Plėtrai miestuose ir regionuose skirtas projektas „Išmanusis miestas IV“ pasitinka visus dalyvius atsinaujinęs, išsiplėtęs, kupinas idėjų ir iniciatyvų.

Mažiau nei 20 metų Kaunas transformavosi į modernią, elegantišką sostinę. Šis pokytis aprašomas architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės sudarytoje knygoje „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“

Lietuvos liaudies buities muziejaus menotyrininkė Ina Dringelytė – apie atkurtą Sasnavos senąją medinę bažnyčią.

Videoreportaže istorikas Vilius Puronas atskleidžia, kuo įdomi ir charakteringa yra Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė. 

Videointeriu kultūros istorikas Vilius Puronas atskleidžia įdomiausias Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios praeities ir architektūros detales.

„Nesvarbu – šokis, paveikslas ar pastatas, meno funkcija ta pati – kelti klausimus. Tai daroma kai ką paryškinant, vaizduojant, akcentuojant“, – sako moderniausios Lietuvoje Kauno autobusų stoties architektas G. Balčytis.

Kai sutvarkytoje Vilniaus Lukiškių aikštėje niekaip neįsikuria joks skulptūrinis simbolis, meskime žvilgsnį į šiuolaikinio skulptūros meno korifėjų indų kilmės britų skulptorių Anishą Kapoorą.

Jau ketvirtus metus patys kūrybingiausi talentai susiburia kurti, projektuoti ir formuoti Lietuvos miestų bei rajonų įvaizdį vadovaudamiesi konkurso „Išmanusis miestas“ principais.

Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų.

Paminklo sostinės Lukiškių aikštėje konkurso nugalėtojas sako, kad skulptūros tradicija mene yra atgyvenusi, o jis atrankoje dalyvavo norėdamas pasiūlyti alternatyvų projektą.

Genialus architektas, kuriantis pasakiškus statinius, ekologas, holizmo atstovas, –  taip dažniausiai charakterizuojamas Antoni Gaudi.

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Jubiliejiniai Šv. Juozapato Bazilijonų ordino metai prasidėjo Liturgija Romos Šv. Petro ir Povilo Bazilikoje prie Šv. Juozapato kapo 2016 lapkričio 12 d.. Baigsis Liturgija Vilniuje,  Švč.Trejybės bažnyčioje.

„Geras architektas turi žinoti kiekvienam pastatui būdingas taisykles“, – teigia apdovanojimą už Kauno autobusų stoties projektą gavęs architektas Gintaras Balčytis.

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis?

Bernardinai.lt nuotraukose – akimirkos iš rekonstruotos Lukiškių aikštės.

Vilniečiams ir miesto svečiams po rekonstrukcijos atidaryta Lukiškių aikštė.

Istoriniame Kauno viešbučio „Versalis“ pastate planuojama įkurti daugiabutį su komercinėmis patalpomis.

Kauno miesto gyventojai gali pasidžiaugti didžiuliu ryškiaspalviu dailininko Mariaus Jonučio piešiniu, kuriuo uždengtas rekonstruojamo būsimo verslo centro fasadas.

Bažnyčios lankytojai jau gali grožėtis freskomis su šv. Pranciškaus gyvenimo epizodais ant šiaurinės bažnyčios sienos. Žvelgiant į jas matyti didelė autorių saviraiškos laisvė.

„Nors aš ir visa mano šeima esame vilniečiai, bet ryšys su Kaunu irgi išlieka. Nežinau, ar galima turėti kažkokią vieną nuomonę apie miestą, nes tai yra labai kompleksiškas ir gyvas organizmas“, – tikina architektas R. Palekas.

„Pelkių paviljonas“ bus iššūkis visai Venecijos architektūros bienalei, kurioje vis dar dominuoja tradiciniai reprezentacijos būdai.

Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Vis didesnio populiarumo sulaukia vaikams skirtos architektūros dirbtuvės. Vaikai aktyviai įsitraukia ir į jų kaimynystėje esančių viešųjų erdvių plėtrą.