Architektūra | Kultūra

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Jubiliejiniai Šv. Juozapato Bazilijonų ordino metai prasidėjo Liturgija Romos Šv. Petro ir Povilo Bazilikoje prie Šv. Juozapato kapo 2016 lapkričio 12 d.. Baigsis Liturgija Vilniuje,  Švč.Trejybės bažnyčioje.

„Geras architektas turi žinoti kiekvienam pastatui būdingas taisykles“, – teigia apdovanojimą už Kauno autobusų stoties projektą gavęs architektas Gintaras Balčytis.

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis?

Bernardinai.lt nuotraukose – akimirkos iš rekonstruotos Lukiškių aikštės.

Vilniečiams ir miesto svečiams po rekonstrukcijos atidaryta Lukiškių aikštė.

Istoriniame Kauno viešbučio „Versalis“ pastate planuojama įkurti daugiabutį su komercinėmis patalpomis.

Kauno miesto gyventojai gali pasidžiaugti didžiuliu ryškiaspalviu dailininko Mariaus Jonučio piešiniu, kuriuo uždengtas rekonstruojamo būsimo verslo centro fasadas.

Bažnyčios lankytojai jau gali grožėtis freskomis su šv. Pranciškaus gyvenimo epizodais ant šiaurinės bažnyčios sienos. Žvelgiant į jas matyti didelė autorių saviraiškos laisvė.

„Nors aš ir visa mano šeima esame vilniečiai, bet ryšys su Kaunu irgi išlieka. Nežinau, ar galima turėti kažkokią vieną nuomonę apie miestą, nes tai yra labai kompleksiškas ir gyvas organizmas“, – tikina architektas R. Palekas.

„Pelkių paviljonas“ bus iššūkis visai Venecijos architektūros bienalei, kurioje vis dar dominuoja tradiciniai reprezentacijos būdai.

Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Vis didesnio populiarumo sulaukia vaikams skirtos architektūros dirbtuvės. Vaikai aktyviai įsitraukia ir į jų kaimynystėje esančių viešųjų erdvių plėtrą.

Visuomenei pristatomas 1664 metų dokumentas, liudijantis apie pirmosios augustijonų bažnyčios statybų pradžią.

Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų stovėjusios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais. Tačiau yra miestų, kurie gali didžiuotis išsaugoję svarbių medinių žydų sakralinės architektūros pavyzdžių. Vienas jų – Pakruojis.

Kaip architektūra gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? To pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms.

Augalų prigimties supratimas padeda žmogui siekti santarvės su savimi ir gamta. Geriausia vieta šiai dermei pajusti  – parkai, kurie yra neatsiejama dvarų kultūros ir miestų istorijos dalis. 

Romantinius peizažinius parkus tiriantis meno istorikas Dainius L a b e c k i s pasakoja apie sodų ir parkų raidą didžiojoje Lietuvoje.

Vos įvažiavus į Salako miestelį, iš toli pasitinka besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias Salako architektūros akcentas sudaro įspūdį, lyg lankytum ne Zarasų rajono miestelį, o puikiausias Normandijos ar senosios Anglijos bažnyčias.

Griuvėsių apstu ir kaimų, ir miestų apylinkėse. Tačiau jie visada turi galimybę vėl tapti kieno nors pastoge, transformuotis į istorinį šiuolaikinės erdvės rėmą. Pristatome 6 architektūros projektus, įkvėpusius naują gyvybę griūvantiems pastatams.

Septyni miesteliai ir penkios kiekviename iš jų praleistos dienos kuriant vaikų sugalvotą projektą. Tai – keliaujančios architektūros dirbtuvės, kurių organizatorės teigia siekiančios paskatinti vaikus būti jautresnius savo aplinkai ir tapti jos kūrėjais.

Modulinė statyba gali tapti greitu, pigiu, praktišku ir estetišku vaikų darželių trūkumo spendimo būdu. Ar pirmieji įgyvendinti tokio tipo darželiai Vilniuje pateisino šiuos lūkesčius?

Kauniečiams ir miesto svečiams pristatytas naujausias „Kauno akcentas“ – Jurgio Mačiūno aikštė.

Lietuvoje lankysis pasaulinio garso architektas iš Lenkijos Maciejus Jakubas Zawadzkis. Konferencijoje jis kalbės apie urbanistinės architektūros ateitį pasaulyje.

Antradienį Vilniaus savivaldybėje pristatomi architektų pasiūlymai, kaip visuomenei pritaikyti viešąsias erdves buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje.

Šiandien susirinkęs Gedimino kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabas nusprendė atidaryti Gedimino kalną lankytojams.

Įregistruota pataisa, kuri numato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui.

Miestų medžiams nelemta mirti sava mirtimi – iki nuvirs ant praeivio ar pastato: vienus medžius sodinant, kitus tenka šalinti.

Žvelgiant į įspūdingus pastatus ženklus, ne tik dangoraižių, verslo kvartalų, bet ir komiškus ištisų europietiškų miestelių klonus, galima manyti, kad Kinijos vakarietiškos architektūros alkis nepasotinamas.

Seno industrinio pastato aplinką pritaikyti aktyvaus, modernaus ir vis dar tebeaugančio universiteto poreikiams – tokį uždavinį sprendė Kazimiero Simonavičiaus universiteto centrinių rūmų interjerą kūrusi architektė.

Būna net atvirkštinė invazija – kai architektūra neįtikėtinai sugadina nepretenzingą „šiaip statybą“. Puikų tokių pavyzdžių rinkinį kaupia feisbuko puslapio „Kolūkinis barokas“ administratoriai.

Žukų parapija, klestėjusi tarpukariu, o po Antrojo pasaulinio karo netekusi daugumos parapijiečių, sovietmečiu praradusi ir savo bažnyčią, 1992 metais atgavo ją visiškai nuniokotą.

Pokalbyje su Panevėžio miesto savivaldybės valdininke architekte D. Gasiūniene – apie savo architektūrinį ir kultūrinį veidą keičiantį Panevėžį.

Šiuo metu pradedami vykdyti Vilniaus Choralinės sinagogos parapeto ir stogo tvarkybos bei avarinių vidaus elektros laidų pakeitimo naujais darbai.

Šiais metais minime Lietuvos regioninių parkų įkūrimo 25-metį. Ta proga kviečiame pažinti ir keliauti po 30 regioninių parkų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno ansamblio. 

Vilniuje, pačioje senamiesčio širdyje, buvusiame Šv. arkangelo Mykolo bernardinių moterų vienuolyne šiandien atidarytas naujas konferencijų ir meno centras.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta trims naujiems piliakalniams. 

Kretingos muziejaus istorikas J. Kanarskas įsitikinęs, kad Kretingos parapijos jubiliejus yra reikšmingas visai Vakarų Lietuvai ir susijęs su dabartine katalikiška žemaičių tapatybe.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete.

Arkangelo konferencijų ir meno centras išsiskiria ne tik Lietuvoje analogų neturinčia renesansine architektūra, bet ir istorija, susijusia su garsia LDK magnatų Sapiegų gimine.

Vilniaus Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčios Adamo Gottlobo Casparini (1715–1788) vargonai – ypatingos vertės instrumentas.

Apie bažnyčių sakralinio turto ypatumus ir privalomas jų apsaugos priemones – pokalbyje su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore S. Maslauskaite-Mažyliene ir Vilniaus arkivyskupijos ekonomu M. Juozapavičiumi.

Bažnytinio paveldo muziejuje veikia trapiai Lietuvos medinei architektūrai ir sakraliniam paveldui dedikuota paroda.

Pokalbyje su Reinier de Graafu – apie tai, kaip per pastarąjį šimtmetį architektūra tapo nebe idėjos, o kapitalo įrankiu, kodėl tikrieji išradimai slypi ne pastato estetikoje, o nemadingose temose.

Šiandien sostinės Taryba nusprendė restauruoti medinės architektūros paveldą – namą Užupyje, Polocko g. 5.

Netrukus prie poeto A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje sužydės daugiamečių gėlių pieva.

Pradedamas vykdyti projektas „Bernardinų vienuolyno ansamblio Vilniuje istorinio architektūrinio ansamblio tvarkybos III etapas“.

Nacionalinės premijos laureatas, architektas K. Pempė apibendrina architektūrinės idėjos konkursą buvusiam Kelių policijos pastatui sostinėje rekonstruoti.

Pradedamas vykdyti Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų naujas tvarkybos darbų projektas yra tęstinis darbas.