Architektūra | Kultūra

Kaunas pasipuošė rytietiškais motyvais išmargintu batutu Ramybės parko pakraštyje, kurio autorius – menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas Morfai vardu.

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai.

Rugsėjo 7 d. į atvirų durų dieną – simbolines įkurtuves – kultūros lauko pokyčiams neabejingus kauniečius ir miesto svečius kviečia čia įsikūrusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.

Architektūros istorijos profesorius Markas Crinsonas prisipažįsta: „Man pernelyg nerūpi, ar modernizmas turi ateitį. Pastatai ir toliau bus statomi. Svarbiausia, kad visuomenė nesiliautų kūrusi gražią, atsakingą ir įtraukią aplinką.“

Kaip susitvarkyti su liūčių potvyniais gatvėse? Kaip turėtų atrodyti Reformatų skveras Vilniuje? Ar kirsti senus medžius parkuose? Ką daryti su apleistomis gamyklomis?

Gražiausios Vakarų Lietuvos krašto bažnyčios: Salantų, Palangos, Šilutės, Nidos. 

Videoreportažas apie dramatišką Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istoriją, kurios skaudžiausioji dalis – Kražių skerdynės.

2018 metai Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Ta proga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai.

Architekto G. Preišegalavičiaus pasakojimas, kaip evoliucionavo Lietuvos architektūra – nuo proeuropietiškų madų carinėje Rusijoje iki nepriklausomybės chaoso ir teigiamų poslinkių.

„Įpratome, ir mūsų jau nebegąsdina svogūnų formos gumbai. Įpratome matyti Dievą širdimi, bet ne vizualiai“, – svarsto V. Puronas pasakodamas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją.

Vilniaus miesto savivaldybė laukia visuomenės pasiūlymų Reformatų sodo atnaujinimo projektui.

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

Universaliojo dizaino esmė – dėmesys žmogui. Aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų neįgalieji, ar vaikai, mamos su vežimėliais, dviratininkai.

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ypatingų dalykų apstu. Vienas jų – kad šalia jos savo paskutinį gyvenimo tarpsnį praleido palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis.

Kaip kuriama šiuolaikinė architektūra? Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis pasakoja, kaip sostinėje, šalia Pavilnių regioninio parko, atsirado gyvenamasis kvartalas „Rasų namai“.

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Sakoma, kad klebonas Tomkevičius kartu su savo parapijiečiais nenorėjo, kad katalikų maldos namai būtų prastesni nei Pakruojyje stovėjusi graži žydų sinagoga ar reformatų maldos namai. 

Paprašytas vyskupo Paltaroko, Maironis sukūrė himną Kristui Karaliui, kuris buvo giedamas į katedrą iškilmingai įnešant Švenčiausiąjį Sakramentą, 1930 m. 

Lietuvos architektų rūmai šią vasarą surengė unikalius praktinius kvalifikacijos tobulinimo kursus.

„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas.“ Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis.

„Šis pastatas įdomus ne tik detalėmis, bet ir savo kertiniu sumanymu. Jis genialus“, – sako architektas Tomas Grunskis.

Su velioniu galima atsisveikinti antradienį nuo 16 iki 20 valandos ir trečiadienį nuo 9 iki 14 valandos sostinės Šv. Jonų bažnyčioje. 

Videoreportažas apie Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios istoriją ir dar žmonių lūpose gyvas legendas.

Netekome Lietuvos architektūros pažibos – architekto Algimanto Nasvyčio.

Aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

Legendiniame kino teatre „Romuva“ – vieninteliame nuo tarpukario išlikusiame kino teatre – autentika derės su naujomis funkcijomis.

Videoreportažas apie sostinės Žvėryno rajone esančius Lietuvos kompozitorių sąjungos namus – vienus pirmųjų skandinaviškojo modernizmo stiliaus pastatų Lietuvoje.

Kuo ateityje galėtų vilioti didžiausio šalies teatro prieigos ir kaip jas paversti vilniečių mėgstama poilsio vieta?

Videoreportažas apie Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios istoriją, įžymybes ir relikvijas.

„Vilnius yra unikalus savo tapatybe, bet nėra vienintelis. Tiesa, negalime paimti tik vieno kažkada kažkur pasiteisinusio recepto ir prisitaikyti Vilniuje“, – sako architektas.

Videoreportažas apie prestižiniame sostinės rajone iškilusį šiuolaikinės architektūros verslo centrą „Quadrum“.

Daug nesigilinant galima pasakyti, kad Metmenys parengti prastai. Klausimas – tyčia ar netyčia.

Videoreportažas apie Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, į kurią įžengus visada apima iškilmingumo pojūtis.

Kodėl „Laisvės kario“ skulptūra patinka žmonėms? Kauno miesto muziejaus muziejininko S. Jazavitos ir prof. L. Mažylio komentarai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrimų laboratorija – tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys. Videoreportažas apie jo istoriją.

Dažnas, būdamas Radviliškio centre, nežino, kad šio miesto varpinė – tai sudėtinė medinio komplekso drauge su bažnyčia, kuri išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo, dalis.

Gintautas Natkevičius – apie architekto profesiją ir Lietuvos architektūrą.

Šie rūmai jau daugelį metų sostinės centre, prie Bernardinų sodo, stovėjo visiškai nenaudojami. 

Daugelis vyresniosios kartos vilniečių atsimena, kokia dvasia sovietmečiu alsavo garsiausi restoranai ir kavinės, kaip antai „Lokys“, „Medininkai“, „Amatininkų užeiga“, „Literatų svetainė“, „Neringa“. 

Šis paminklas atliepia dabartines Kauno (Lietuvos?) nuotaikas. Jis didelis, agresyvus, pretenzingas, netolerantiškas, grubokas ir šiek tiek suvaidintas. Absoliučiai nevilnietiškas.

Videoreportaže – apie Meškuičių miestelio įvaizdžio neatskiriamą dalį – mūrinę neogotikinę bažnyčią.

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolyno istorija ir su juo susijusios legendos.

Mokyklose didesnis dėmesys meniniam ugdymui tik padėtų moksleiviams kūrybiškiau ieškoti sprendimų ir tiksliuosiuose moksluose, įsitikinusi universiteto lektorė.

Kūrybingumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko geriausių Baltijos šalių architektų apdovanojimai „Sausa statyba architektūroje“.

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na Lukach. Na Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios istorija susijusi su dviem garsiomis pavardėmis – V. Landsbergio-Žemkalnio ir R. Kalpoko. Apie tai – videoreportaže.

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija. Tai Pelkių mokykla, kuria šiemet Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva.

Apie sostinės Bernardinų kapines: „Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės.“

Prie geidžiamiausių pastatų žmonės nepabūgo laukti ir 3–4 valandas – tokio ilgio eilė susiformavo prie Televizijos bokšto. 

Pasirodo, statant Lygumų Švč. Trejybės bažnyčią 1906–1914 metais trūko cemento. Ir visi lygumiečiai turėjo pristatyti bažnyčios statybai naminių paukščių kiaušinių. Kam – sužinosite videoreportaže.