Architektūra | Kultūra

Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui.

Projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ visuomenei pristato trumpus vaizdo filmukus apie 9 žinomas Kauno šventoves.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka iš išorės primena angarą, o įžengęs vidun pasijunti tarsi patekęs į priešistorinio gyvūno griaučius arba į Nojaus laivą.

Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos.

Graikijoje įsikūręs Šv. Luko Hosijo vienuolynas – vienas įspūdingiausių ir žymiausių šalies vienuolynų, turistus ir vietinius žavintis nuostabiomis sienų mozaikomis.

Po rekonstrukcijos lankytojams atveriamas Kauno rotušės bokštas, į kurį nuo gruodžio 6 d. bus galima pakilti naujai įrengtais saugiais laiptais.

Kadras iš sostinės Šv. Mykolo bažnyčios, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, pateko tarp 10 gražiausių nuotraukų, nugalėjusių Popiežiškojo Grigaliaus universiteto konkurse. 

V. Ozarinskas kūrė parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas, videofilmus, redagavo leidinius.

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia pašventinta 1992 m., tačiau prieš tai stovėjusiose bažnyčiose nemakštiečiai meldėsi jau nuo XVI a.

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Senasis Vilniaus oro uosto terminalo pastatas yra tobulas sovietinės architektūros bejėgystės pavyzdys ir dar geresnė iliustracija nuostatos, teigiančios, kad bloga architektūra kenkia gyvenimo kokybei, komentuoja E. Parulskis.

Mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę.

Rėkyvos bažnyčios prieigose buvo sustojęs 1830 m. sukilimo kariuomenės pulkas, vadovaujamas Emilijos Pliaterytės.

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Apie pasiaukojamą paveldo specialistų darbą kultūros paveldo objektuose, reikšmingus jų atradimus ir patirtis.

Išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“.

Matomas-nematomas, dingęs-nedingęs, prarastas-neprarastas – toks tarpukario Vilniaus paveldo tyrimų ir tvarkybos darbų archyvinio palikimo likimas.

Žvilgsnis į Šv. Jurgio Didžiąją baziliką – vieną nepaprasto grožio Venecijos kultūrinių paminklų.

Apibendrintai sakyčiau, kad šiandien visi miestai turėtų stengtis tapti palankesni gyvenimui, tvaresni ir sveikesni. Šį tikslą viso pasaulio savivaldybės turėtų įsitraukti į dienotvarkę.

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo?

„Svarbiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra pokytis miestiečių sąmonėje – tikrai niekada nebuvo tiek daug viešai kalbama apie architektūrą ir miestą kaip dabar“, – įsitikinusios „Open House Vilnius“ organizatorės.

Nors Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia – tarybinio laikmečio architektų darbas, jos istorija mena XV a.

Platesnė architekto biografija ir archyvo dalis (o tai – apie 1000 eksponatų) jau beveik mėnesį eksponuojami Kauno centre, Laisvės alėjos šerdyje esančiuose „Pienocentro“ rūmuose.

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia šiandien gal ir nebūtų įžymi, jeigu joje 1993 m. rugsėjo 7 d. nebūtų priklaupęs popiežius Jonas Paulius II. Videoreportažas apie bažnyčios istoriją, popiežiaus vizitą ir jo stebuklus.

Vilniaus regioninė architektūros taryba sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės.

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora.

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – sako architektė Asta Prikockienė.

Kraštovaizdžio architektas iš Nyderlandų įsitikinęs, kad viešosios erdvės turėtų būti ne tik estetiškos, bet ir mėgstamos žmonių, o miestų žaliosiose erdvėse galima sėkmingai kurti sąlygas nykstančioms biologinėms rūšims gyventi.

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma.

Ant Nacionalinio dramos teatro fasado esanti skulptūra „Mūzų šventė“, sukurta Stanislovo Kuzmos, jau daug metų traukia Gedimino prospekto praeivių dėmesį. Prieš prasidedant teatro rekonstrukcijai buvo galima įsiamžinti visai arti skulptūros.

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.

Kaunas pasipuošė rytietiškais motyvais išmargintu batutu Ramybės parko pakraštyje, kurio autorius – menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas Morfai vardu.

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai.

Rugsėjo 7 d. į atvirų durų dieną – simbolines įkurtuves – kultūros lauko pokyčiams neabejingus kauniečius ir miesto svečius kviečia čia įsikūrusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.

Architektūros istorijos profesorius Markas Crinsonas prisipažįsta: „Man pernelyg nerūpi, ar modernizmas turi ateitį. Pastatai ir toliau bus statomi. Svarbiausia, kad visuomenė nesiliautų kūrusi gražią, atsakingą ir įtraukią aplinką.“

Kaip susitvarkyti su liūčių potvyniais gatvėse? Kaip turėtų atrodyti Reformatų skveras Vilniuje? Ar kirsti senus medžius parkuose? Ką daryti su apleistomis gamyklomis?

Gražiausios Vakarų Lietuvos krašto bažnyčios: Salantų, Palangos, Šilutės, Nidos. 

Videoreportažas apie dramatišką Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istoriją, kurios skaudžiausioji dalis – Kražių skerdynės.

2018 metai Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Ta proga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai.

Architekto G. Preišegalavičiaus pasakojimas, kaip evoliucionavo Lietuvos architektūra – nuo proeuropietiškų madų carinėje Rusijoje iki nepriklausomybės chaoso ir teigiamų poslinkių.

„Įpratome, ir mūsų jau nebegąsdina svogūnų formos gumbai. Įpratome matyti Dievą širdimi, bet ne vizualiai“, – svarsto V. Puronas pasakodamas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją.

Vilniaus miesto savivaldybė laukia visuomenės pasiūlymų Reformatų sodo atnaujinimo projektui.

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

Universaliojo dizaino esmė – dėmesys žmogui. Aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų neįgalieji, ar vaikai, mamos su vežimėliais, dviratininkai.

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ypatingų dalykų apstu. Vienas jų – kad šalia jos savo paskutinį gyvenimo tarpsnį praleido palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis.

Kaip kuriama šiuolaikinė architektūra? Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis pasakoja, kaip sostinėje, šalia Pavilnių regioninio parko, atsirado gyvenamasis kvartalas „Rasų namai“.

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Sakoma, kad klebonas Tomkevičius kartu su savo parapijiečiais nenorėjo, kad katalikų maldos namai būtų prastesni nei Pakruojyje stovėjusi graži žydų sinagoga ar reformatų maldos namai.