Architektūra | Kultūra

Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi ne tik į pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje atsispindi ir žydų tautos istorija.

Į mišką įterptas kompaktiškas urbanistinis darinys ir gyvybingas kelių dešimčių etninių kultūrų organizmas – Visaginas – iki šiol išlieka paslaptimi.

Apie paveldo sampratas, senųjų pastatų adaptacijas ir kintantį jų suvokimą – pokalbis su architekte R. Chmieliauskaite.

Kauno arkikatedros didžiojo altoriaus dekoras tematiškai išsiskiria dėmesiu Kristaus apaštalų vaidmeniui steigiant ir išaukštinant Bažnyčią. Susipažinkime su jais.

„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istoriniu požiūriu“, – įsitikinęs architektūrologas.

Lietuvoje pamažu atgimsta dvarų kultūra. Trakų Vokės dvaras ir parkas – tai grafų Tiškevičių palikimas, kurio tvarkymo darbai netrukus bus pradėti.

Cvirkos paminklas savaip skatina atidžiau pasižiūrėti į save, į šiandienos Lietuvą. Ar mažai mūsų dirigentų, režisierių, artistų, rašytojų sėkmingai dirba Rusijos teatruose ir koncertų salėse?

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27, pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo.

Visuomenė skelbia karą paminklizmui, atrodo – visai monumentaliajai skulptūrai, kuo toliau, tuo rimčiau vadovaudamasi formule: skulptūra = balvonas = paminklas.

Palikęs Kauną poetas dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau kūriniuose apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu.

Tilto per Nerį konkurse nugalėjo Užvingio salos tiltas, kurio idėją pasiūlė UAB „Tec Infrastructure“ komanda.

Po konsultacijų su dailininke B. Žilyte buvo nuspręsta, kad yra pakankamai fotografuotos medžiagos, norint pradėti „Nykštuko“ freskų atkūrimą skaitmeniniu pavidalu.

Vaikai, dalyvaujantys projekte, tyrinėjo savo aplinką bei kūrė naujas, tvarkė esamas erdves ir mažosios architektūros objektus ne tik sau, bet ir visiems miestelio gyventojams.

Bukovinos vienuolynai įsikūrę Rumunijos šiaurės rytuose ir yra laikomi bizantiškojo meno šedevrais.

Mokėti piešti – tai ant balto popieriaus lapo pavaizduoti savo svajonę taip, kad ji būtų suprantama ir graži kitam.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią dokumentų ir fotografijų parodą, skirtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) kūrybai apžvelgti.

Tai paprastas paprastos bibliotekos pastatas, ir tuo jis savotiškai žavus. Jis nepribloškia, bet ir neatbaido. Neįpareigoja, bet leidžia būti laisvam ir jaustis savimi.

„Restauravimas pirmiausia prasideda nuo žinių sukaupimo, – teigė paveldo specialistas G. Prikockis. – Reikia įlįsti į pastatą ir suprasti, kas jame dedasi, kaip jis buvo statytas, kodėl statytas.“

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kalnų ir vienuolynų grupė stebina įspūdingu reginiu, papuošusiu ne vieną kino filmą, įdomia istorija bei išlikusiu kultūriniu paveldu.

Elektrėnų bibliotekos pastato erdvė – dinamiška, savęs ieškanti ir nuolat atsinaujinanti.

Skuodiškiai dažnai sako, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nes rajone yra seniausia Lietuvos gyvenvietė – Apuolė.

Anykščių biblioteka yra porėta kaip Neapolis, alsuojanti savo susisiejančiomis ir užlaikančiomis, leidžiančiomis lengvai judėti įvairiomis kryptimis erdvėmis.

Vilniečių akis džiugina savitas Vilniaus meninis akcentas – Milinės atminimo ženklas, pasakojantis labai svarbią žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo istoriją.

Kauno senamiestį papuošusi berniuko ir šuniuko skulptūra šmaikščiai atvaizduoja miesto urbanistinę raidą.

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje – vienas svarbiausių 2018-ųjų architektūros įvykių – nuo pat pirmų žingsnių brėžia naują mąstymo kryptį.

Kiek verta atsižvelgti, kas ir kaip įsikurs kuriamose patalpose? Neatsižvelgus forma ir turinys atitrūksta ir ima vienas kitam trukdyti. Pagėgių biblioteka tai iliustruoja.

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projekto peripetijos atskleidžia,  kad mums trūksta žinių apie mūsų istoriją.

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje?

Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui.

Projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ visuomenei pristato trumpus vaizdo filmukus apie 9 žinomas Kauno šventoves.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka iš išorės primena angarą, o įžengęs vidun pasijunti tarsi patekęs į priešistorinio gyvūno griaučius arba į Nojaus laivą.

Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos.

Graikijoje įsikūręs Šv. Luko Hosijo vienuolynas – vienas įspūdingiausių ir žymiausių šalies vienuolynų, turistus ir vietinius žavintis nuostabiomis sienų mozaikomis.

Po rekonstrukcijos lankytojams atveriamas Kauno rotušės bokštas, į kurį nuo gruodžio 6 d. bus galima pakilti naujai įrengtais saugiais laiptais.

Kadras iš sostinės Šv. Mykolo bažnyčios, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, pateko tarp 10 gražiausių nuotraukų, nugalėjusių Popiežiškojo Grigaliaus universiteto konkurse. 

V. Ozarinskas kūrė parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas, videofilmus, redagavo leidinius.

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia pašventinta 1992 m., tačiau prieš tai stovėjusiose bažnyčiose nemakštiečiai meldėsi jau nuo XVI a.

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Senasis Vilniaus oro uosto terminalo pastatas yra tobulas sovietinės architektūros bejėgystės pavyzdys ir dar geresnė iliustracija nuostatos, teigiančios, kad bloga architektūra kenkia gyvenimo kokybei, komentuoja E. Parulskis.

Mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę.

Rėkyvos bažnyčios prieigose buvo sustojęs 1830 m. sukilimo kariuomenės pulkas, vadovaujamas Emilijos Pliaterytės.

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Apie pasiaukojamą paveldo specialistų darbą kultūros paveldo objektuose, reikšmingus jų atradimus ir patirtis.

Išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“.

Matomas-nematomas, dingęs-nedingęs, prarastas-neprarastas – toks tarpukario Vilniaus paveldo tyrimų ir tvarkybos darbų archyvinio palikimo likimas.

Žvilgsnis į Šv. Jurgio Didžiąją baziliką – vieną nepaprasto grožio Venecijos kultūrinių paminklų.

Apibendrintai sakyčiau, kad šiandien visi miestai turėtų stengtis tapti palankesni gyvenimui, tvaresni ir sveikesni. Šį tikslą viso pasaulio savivaldybės turėtų įsitraukti į dienotvarkę.

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo?