Aštuntoji diena | Kultūra

Sausio 3 d.
Laimė, juodvarniu lakstanti
Julija Davidavičiūtė

Naujaisiais metais veik visi mano pažįstami pasiryžę pagaliau tapti laimingi. Ir aš, įkvėpta šventinių nuotaikų bei kalėdinių giesmių, kaip kilniaširdis Artūras pasisodinu prie apskritojo stalo dvylika mėnesių ir jausmingai kiekvienam iš jų rėžiu po kalbą...

Gruodžio 28 d., 2016
Tarpšventinis esė1
Jurgis Raudys

Vienas bičiulis kartą gražiai ir teisingai pasakė: reikia mylėti ir gerbti kasdienybę. Suprask, visur ir visada būk, elkis ir atrodyk taip, kaip pats nori, kad kiti apie tave galvotų ir kalbėtų.

Gruodžio 25 d., 2016
Šventė1
Antanas Šimkus - Kelionė

Vaikas užmiega, subrukęs abu delniukus mano rankon. Ir tai viskas, ką galiu pasakyti apie kalėdinį jausmą. Apie šventę. Visa kita – paistalai, erzelis dėl vietos prie stalo...

Gruodžio 24 d., 2016
Už saulę gražesnis
Angelina Lapinskaitė

Matau, kaip su atlydžio purvu besimaišantis sniegas praranda spindesį. Šventumą ir tyrumą. 

Gruodžio 1 d., 2016
Rojaus obuoliukai2
Saulius Lynikas

Po daugelio metų mano galvą ėmė kvaršinti paika mintis, kaip ten buvo, kad pirmieji mūsų protėviai taip lemtingai nusidėjo, paragaudami Pažinimo medžio vaisiaus.

Būtų dienoraštis, jei nebūtų prisiminimai (I)1
Ernesta Smalinskė

Žinia. Nuo rugsėjo mokysiu tris mokinius iš Irako. Visus metus mokysiu juos lietuvių kalbos. Jausmas nenusakomas. Apima karštligiškas noras pradėti viską čia ir dabar.

Lapkričio 26 d., 2016
Mergaitė ir beržas3
Česlovas Skaržinskas

Akvilė kone kasdien aplankydavo tylioje palaukėje nuo audrų ir kitų gamtos negandų nepalūžusį beržą. Ateidavo į laikinosios sostinės pakraštyje plytinčią mielą laukymę, kurioje ji kaskart giliai įsiklausydavo į vakaro tylą.

Lapkričio 25 d., 2016
Skelbiame G. Morkūno vardo esė konkurso laimėtojus

Šį rudenį „Bernardinai.lt“ paskelbė kvietimą dalyvauti jau antrajame Gendručio Morkūno vardo esė konkurse. Atėjo metas paskelbti nugalėtojus.

Lapkričio 19 d., 2016
Rašo žalią knygą...3
Česlovas Skaržinskas

Nėra kito tokio stebuklo, kaip naują gamtos – tarsi vaiko gimimo – klyksmą išgirsti kaime. Tik kaime – tykiame užutekyje – spalvingiausiai, ryškiausiai išsiskleidžia nauja gyvybė.

Lapkričio 13 d., 2016
Pasilikime sau savo debesį4
Ieva Gydrienė

Į rudens pabaigą visada stinga oro... Tamsu, nyku, nuobodu, kvapai šalti ir tepaluoti, ritmai be melodijų, saulė gal tik kitą dieną ir tik pro debesį. Įsielektrinusiais plaukais ir mintimis įžengusi į virtuvę suvokiu: man kažkas ne taip.

Rudens regėjimai7
Česlovas Skaržinskas

Ir nūnai prabudus naktį, kai į langus ruduo barbena paslaptingus lietaus žodžius, kaip gera būti savo namuose. O ypač tarp savomis rankomis sudėliotų knygų palėpėje.

Lapkričio 5 d., 2016
Rytinės kavos puodelis12
Emilija Kauneckytė

Ne visuomet rytas protingesnis už vakarą. Kai esi tik trečdalio savo kūno šeimininkas, prabudęs pirmiausia tai ir suvoki...

Lapkričio 2 d., 2016
Amžinybės ramybė1
Virginija Adomonytė

Kapuose nutilęs žemiškasis gyvenimas. Amžinybės ramybė. Vėlinių dieną ir mes ateiname parymoti toje ramybėje.

Lapkričio 1 d., 2016
Lapkričio 1-oji – paskutinė diena siųsti tekstus „G. Morkūno vardo esė konkursui“

Primename, kad 2016 metų rugsėjo 12 dieną paskelbėme apie antrus metus rengiamą G. Morkūno vardo esė konkursą. Esė galima siųsti iki lapkričio 1 d. imtinai. 

Bobułės Monikos Zalanskienės mirtis3

Bobułė mirčiai ruošėsi iš anksto.

Spalio 30 d., 2016
Kaip būti mažam tekančios tylos vandenyne9
Jūratė Ziedelytė

Nors to galima ir nepastebėti, bet kūnas jaučia kiekvieną sielos įtrūkimą, tačiau šiame skubančiame pasaulyje daugiau dejuojama, skundžiamasi, o pakanka tik vieno – meilės sau. Tyla moko pamilti save, kai jos vandenys skalauja širdies krantus...

Spalio 26 d., 2016
Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma

Eseistika šiandien yra tapusi ne vien literatūros, bet ir filosofijos, publicistikos, interneto, televizijos objektu, apskritai – sociokultūriniu reiškiniu šiuolaikinėje visuomenėje. Taigi, esė – populiaru. Esė – pavojinga. Tai riba, tai galimybė. 

Spalio 20 d., 2016
Ponas Kičas apie amžiną kičą ir jo adeptus112

Mums, kičo menininkams, pats laikas sutelkti jėgas ir pradėti gintis. Ar tik neatėjo metas įsteigti Kičo menininkų sąjungą?

Kur nutolsta traukinys4
Česlovas Skaržinskas

Kasmet senoji Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio trasa vis labiau apmiršta. Ir kasmet mažėja vilčių, kad ji atgims. 

Spalio 9 d., 2016
Kai prabyla medžiai2
Česlovas Skaržinskas

Sakoma, ištikimiausias žmogaus draugas yra šuo. O aš galvoju – ir medžiai. Jie šimtmečius auga prie tavo ir mano namų. Jie, niekada neišdavę tavo ir mano paslapties, visą gyvenimą stovėdami ir numiršta.

Spalio 8 d., 2016
Laiškai iš kaimo. Šitaip ir ateina rudeniška melancholija1
Henrikas Gudavičius

V. Dautartas ypač vaizdingai papasakojo apie rudens vakarus prie Merkio, kai vienas sėdėdamas prie mažo lauželio girdėdavo kaimo garsus ir žinodavo, ką tie garsai reiškia. Ta tyla su tolimais kaimo garsais ir yra tavo atrasta mistika.

Rugsėjo 24 d., 2016
Prakalbę lapai2
Gintarė Ilginytė

2015-ųjų rudenį, minint jubiliejinius rašytojo, eseisto G. Morkūno metus, surengėme jo vardo pirmosios esė konkursą. Kviečiame perskaityti paskutinįjį tekstą: pirmosios vietos laimėtojos (iš viso buvo 2 pirmosios vietos) Gintarės Ilginytės esė Prakalbę lapai“.

Rugsėjo 17 d., 2016
Žibančios akys1
Rūta Norkutė

2015-ųjų rudenį, minint jubiliejinius rašytojo, eseisto G. Morkūno metus, surengėme jo vardo pirmosios esė konkursą. Jau beveik metus „Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikiame konkurso dalyvių tekstus, o štai dabar siūlome susipažinti su nugalėtojų tekstais. 

Rugsėjo 14 d., 2016
Rajono kontekstai
Ieva Gydrienė - petitmonday.wordpress.com

Tai niekada nebuvo miegamasis rajonas, nebent koks driskius šuo snūduriuoja savo paties kaulų arkose. Žmonės čia migdosi ant aštrių instinktų briaunų, o sapne regi kortas, nuolat krintančias rajono lošime: orumas, nusižeminimas, panieka, draugystė, išdavystė, skola…

Rugsėjo 12 d., 2016
„Bernardinai.lt“ skelbia naują G. Morkūno vardo esė konkursą

„Bernardinai.lt“ kviečia dalyvauti šiųmečiame „G. Morkūno vardo esė konkurse“ ir siųsti savo esė.

Rugsėjo 10 d., 2016
Pasakojimai iš po patalų13
Jelena Šalaj

2015-ųjų rudenį, minint jubiliejinius rašytojo, eseisto G. Morkūno metus, surengėme jo vardo pirmosios esė konkursą. Jau beveik metus „Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikiame konkurso dalyvių tekstus, o štai dabar siūlome susipažinti su nugalėtojų tekstais. 

Rugsėjo 3 d., 2016
Kai užmiega kaimas
Česlovas Skaržinskas

Gudakiemis išliko, nes jame visada gyventa pagal senolių išmintį: „Dievas davė dantis – duos ir duonos!“ Dar prie šių žodžių pridėčiau: davė kaimui šviesių, žemę, artimą mylinčių žmonių.

Komplikacijos1
Rokas Bilotas

2015-ųjų rudenį, minint jubiliejinius rašytojo, eseisto G. Morkūno metus, surengėme jo vardo pirmosios esė konkursą. Jau beveik metus „Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikiame konkurso dalyvių tekstus, o štai dabar siūlome susipažinti su nugalėtojų tekstais...

Rugpjūčio 4 d., 2016
Namų dangus
Vaiva Rutkauskaitė

Kai mokykloje per dailės pamoką nupiešiau rožinį dangų, mokytoja pažiūrėjusi į piešinį pasakė, kad tokios spalvos dangaus nebūna.

Liepos 16 d., 2016
Ilgai gyvenau manydamas, kad gyvenimas truks tūkstantį metų...2
Urtė Kasparavičiūtė

Žinau tik tai, kad niekas, visiškai niekas negalėtų paaiškinti šios keistos dienos. Na, nebent pats Aukščiausiasis, kurio debesyje pilnos bibliotekos knygų apie kiekvieno iš mūsų gyvenimus...

Liepos 9 d., 2016
Ne imti, bet duoti1
Silvija Stankevičiūtė

Savo esė konkursui atsiuntusi Silvija Stankevičiūtė teigia, kad rašymas yra jos aistra nuo mokyklos laikų. Tačiau greitas gyvenimo tempas dažnai ne vieną žmogų priverčia pamiršti tai, ką jis mėgsta, kas jam padeda atsipalaiduoti. Apie tai ir šioje siužetinėje esė.

Liepos 3 d., 2016
Amžinybe alsuojanti būtis2
Reda Puodžiukė - Kelionė

Žmogaus prigimtinė atsakomybė: prižiūrėti savo mintis bei jų drabužius – žodžius. Nes mintys – tai visatos kibirkštys, įskeliančios kūrybos ugnį...

Birželio 26 d., 2016
Užrašai sąsiuvinyje

Kartą gyveno žmogus, kuris nuolatos dėl ko nors skųsdavosi. Visas savo nesėkmes ir bėdas jis galėjo vardyti dieną naktį, mat ištikusius didesnius ir mažesnius nemalonumus žinojo mintinai.

Birželio 25 d., 2016
Vientisas pasaulis1
Robertas Petraitis

Tęsiame šeštadienius G. Morkūno vardo eseistikos konkurso dalyvių tekstų pliūpsnius. Robertas Petraitis svarsto šiuolaikinių vaikų santykį su savo tėvais ir kelia klausimą, kodėl žodžiai „aš tavęs nekenčiu“ skamba žymiai dažniau nei „aš tave myliu“?

Birželio 18 d., 2016
Sraigė vardu Homo sapiens2
Jurgita Ramanauskienė

Nepaisant skubančio, į beprotybės bedugnę besiritančio pasaulio, kuris tik ir taikosi nupūsti mane nuo ramybės oazės, keliauju pasimėgaudama ir be galo lėtai – 5,5 metro per valandą greičiu. Ir tai tūkstantį kartų lėčiau nei žmogus...

Birželio 12 d., 2016
Apie meilę juodoms avims
Reda Puodžiukė

Knygos, kaip ir žmonės, turi savo kūno kvapą. Kiekviena knyga vis kitokį, bet visada magišką.

Birželio 11 d., 2016
Ar ne stebuklas?..1
Kristė Naraškevičiūtė

Liūdesio angelas yra atskridęs pas kiekvieną iš mūsų... Ir jo apsilankymas primena seną tiesą – gyvenimas trapus. Jame yra akimirkų, kurios atrodo pernelyg skaudžios, pernelyg sunkios, kad būtų tikros...

Birželio 4 d., 2016
Laiškai iš kaimo. Pavasariniai žiburiukai sodiečio akyse2
Henrikas Gudavičius

Rytą purenu kauptuku velėninę žemę ir išverčiu net tris rupūžes. Dar žiemoja, neskuba kartu su pavasariu.

Gegužės 13 d., 2016
Liudijimas iš Lesbo salos
Daiva Povilaitė

Už pažastų trauki sustingusius senolius, vis dar nesuprantančius kas čia vyksta – mirę jau jie ar vis dar gyvi.

Gegužės 3 d., 2016
Vėžio laikas14
Liudvikas Jakimavičius

Vėžininko diena ir naktis teka visai pagal kitus dėsnius nei sveiko ar apsirgusio žmogaus. Savaičių savaitėmis gali nenutikti jokių fizinių įvykių, bet jo laikas bus kur kas tankesnis ir tirštesnis už pilną nuotykių ir įvykių sveiko žmogaus laiką.

Balandžio 16 d., 2016
Jeigu manai, jog esi per mažas ką nors pakeisti, pabandyk miegoti su uodu

Šiuo metu dirbanti vertėja, Julija Davidavičiūtė savo esė prisiliečia prie jaunystės kulto ir senatvės prieštaravimų temos ir klausia – ar reikia brėžti ribą tarp to, ką vadiname senu, o ką – jaunu?

Balandžio 9 d., 2016
Hurry sickness, arba Kodėl kasdienybėje neliko mažų stebuklų2
Greta Staselytė

Tęsiame šeštadienius G. Morkūno vardo eseistikos konkurso dalyvių tekstų pliūpsnius. Aštuoniolikmetė Greta Staselytė savo esė pasakoja apie žmogaus būseną, kai jis jaučia poreikį, yra iš vidaus verčiamas liguistai skubėti, nors tam nėra priežasties...

Balandžio 8 d., 2016
Susitikimai 1
Jūratė Ziedelytė

Visais atvejais, kai atsisakome palaikyti artimesnius ryšius, kai atitrūkstame nuo kitų dėl sąmoningai nusibrėžtų ribų, prarandame galimybę išsakyti save – savo būtį. Tie, kurie praturtina mūsų gyvenimus ir nori mums gero, visada ateina kažko išmokyti.

Kovo 30 d., 2016
Vaikas ir Žemė1
Jūratė Ziedelytė

Kodėl nusprendėme, kad gyvenimas toks nuspėjamas ir niekas jau nebegali nustebinti? Galbūt vis dėlto aplink mus plyti daug, ko dar nepažinome ar vengėme pažinti, įsitikinę, jog tiesiog yra taip, kad viskas suplanuota, numatyta, žinoma ir nieko negali būti kitaip.

Kovo 19 d., 2016
Laiškai stebuklą dovanojusiems1
Miglė Šimukonytė

Tęsiame šeštadienius G. Morkūno vardo eseistikos konkurso dalyvių tekstų pliūpsnius. 17-metė Miglė Šimukonytė sako rašiusi esė norėdama pasidalinti jos tekste atsiveriančiu džiaugsmu. Džiaugsmu, susijusiu su (ne)parašytais laiškais...

Kovo 17 d., 2016
Jungianti sala 2
Jūratė Ziedelytė

Taip, vartojimas yra neišvengiamas, kadangi aplinka orientuota į tuos stimulus ir interesus, kuriais naudojasi šį manipuliacijos meną išmanantys profesionalai. Tačiau tik kritišku mąstymu ir dvasine žiūra galime sumažinti viso šio manipuliacijos ir simuliacijos meno mastą.

Kovo 12 d., 2016
Sąskaitos gyvenimui 2
Dainora Kaniavienė

Tęsiame šeštadienius G. Morkūno vardo eseistikos konkurso pliūpsnius. Dainora Kaniavienė bando prisiliesti prie itin sudėtingos ir trapios senatvės temos. Kodėl taip bijoma senatvės? Kodėl svajonės apie anūkus ir laimingą senatvę dažnai neišsipildo?

Kovo 11 d., 2016
Mano Lietuva
Aistė Ambrazevičiūtė

Aš Lietuvą  jaučiu visais pojūčiais. Kartais matau ją labai žalią, kartais giedrą, kartais pilką, labai jau erdvią, bet šiek tiek tuščią.

Kovo 6 d., 2016
Apie pririštą gyvenimo valtį5
Jūratė Ziedelytė

Baimė yra viena iš priežasčių, kodėl ši valtis sunkiai skinasi kelią pro gyvenimo upę: baimė priimti save tokį, koks esi, paklusimas tam tikriems socialiniams vaidmenims, kurie apriboja būties raišką, taip pat baimė kažką prarasti, būti neįvertintam, siekis viską kontroliuoti čia ir dabar...

Kovo 5 d., 2016
Maži kasdienybės stebuklai grąžina džiaugsmą...2
Edita Bliūdžiūtė

Tęsiame šeštadienius G. Morkūno vardo eseistikos konkurso pliūpsnius. 22-ejų Eglė Bliūdžiūtė dalijasi mažais gyvenimo stebuklais, kurie grąžina viltį, kai rodosi, kad viskas staiga aptemsta...