Dailė | Kultūra

Tapytojos Dalios Kirkutienės proveržis pro kvadratėlių sienas trykšta įvairiausiais atspalviais, tonais, formomis ir gyliu.

Valstybės atkūrimo 100-mečio proga netrūksta renginių, televizijos laidų ir kitų projektų, kurie kviestų sugrįžti į tarpukarį, atrasti šį laikmetį iš naujo.

Ruszczyco bičiulis fotografas Janas Bułhakas yra patetiškai rašęs: „Ruszczycas atsikėlė į Vilnių ne tam, kad jame gyventų, bet tam, kad jam tarnautų“.

Šiuolaikinė tapyba neturi vienos dominuojančios tendencijos. Atsisakę tęsti lietuviško ekspresionizmo tradiciją, jaunieji autoriai įsiklauso į savo poreikius ir patiria globalaus meno pasaulio įtaką.

Nacionalinėje dailės galerijoje bus pristatytos dvi naujos Lietuvos dizaino istorijai skirtos parodos – „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuva. Londonas. 1968“.

Per penkerius „Malonny“ metus Marijampolėje sukurta 19 piešinių. Garsiausias paveikslas – Ray Bartkus kūrinys „Tekantis gyvenimas“, kurį visame pasaulyje peržiūrėjo milijonai žmonių.

Panevėžio dailės galerijos saugyklose laikomi keramikos lobiai dienos šviesą išvysta retokai, bet kai jau ištraukiami, pribloškia verte, dydžiu ir unikalumu. Tuo įsitikino Rygos meno gerbėjai.

B. N. Stankūnienė: „Atsiveriu ir sklendžiu į vidinę nežinią. Tačiau esu saugi, nes visada atsiremiu į kažką tikra.“ Ši paroda – tai dalis menininkės atradimų.

Sostinės Užupio rajone, Vilnelės upėje, atidengta žymaus lenkų menininko Tomaszo Koclęgos skulptūra „Atspindžiai“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje bus atidaroma paroda „Kūrybos briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969) retrospektyva“.

Vilniaus ir Užupio Respublikos pasienyje, Vilnelės upėje, bus atidengta originali didelio formato skulptūra „Atspindžiai“, kurios autorius – žinomas lenkų skulptorius Tomaszas Koclęga.

Bažnytinio paveldo muziejuje – šv. Kazimierui, Lietuvos karalaičiui ir globėjui, skirta ypatinga paroda. Ką mums skelbia unikalus istorinis palikimas?

Birželio 19 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose atidaroma R. Strazdo skulptūrų paroda.

Rima Leipuvienė – keramikė iš vidinio pašaukimo. Ji turi prigimtinę dovaną, skulptorių vadinamą mąstymu medžiagoje, t. y. keraminės masės paslankumo pajautą.

Trakų Dievo Motinos atvaizdui skirtą parodą Bažnytinio paveldo muziejuje gaubia slėpininga prigesintų šviesų lobyno atmosfera. Tai lobynas visomis prasmėmis – ir tikėjimo, ir estetikos, ir meistrystės.

Siužetas parodoje netikėtai neužgožia formos aspekto. Todėl ji paveikia netgi priešingai. „Nors esu kaip tik į siužetinę interpretaciją linkusi dailės entuziastė“, – rašo A. Mikuckytė apie grupinę skirtingų kartų autorių parodą „Žaidžiame klases“.

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis.

Birželio 8 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vieno įdomiausių Lietuvos ekspresyviosios tapybos kūrėjų Virginijaus Viningo kūrybos paroda „Esi, kas esi“. 

Vilnius visais metų laikais įdomus, mistiškas miestas, ir dailininkė Filomena pasineria į tą mistišką nuotaiką.

Birželio 6 dieną 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda „Lietuva litvakų kūryboje“, skiriama atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui.

„Startavusį šimtmetį pramatau kaip itin šviesų, viltingą ir didžiųjų lūkesčių išsipildymo metą. Artimiausią šimtmetį ypač aiški ateitis laukia tapytojų ir kitų menininkų“, – teigia tapytojas J. Vaitiekūnas

Gegužės 18 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva – Italija“. Joje – niekada nerodyti šventajam skirti kūriniai iš Florencijos, Palermo muziejų, Medičių lobyno ir Šv. Lauryno bazilikos archyvo. 

Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės dr. Vilmos Gradinskaitės, ekspozicija unikali tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėja Lietuvos vaizdinių litvakų kūryboje temą ir leidžia pažvelgti į Lietuvą litvakų akimis.

Gegužės 14 d. 19 val. menų fabrike „Loftas“ vyks vieno vakaro paroda NR. 3, pristatoma sambūrio „Trys dienos“.

Pradedame videolaidų ciklą „Jaunieji menininkai“, skirtą į kūrybos kelią įžengiantiems mūsų menininkams. Pirmoji pažintis – su tapytoju Petru Lincevičiumi.

Žilvinas Kempinas, vienas svarbiausių šiuolaikinio meno atstovų, Indianos universiteto „Herrono“ meno ir dizaino mokykloje surengė vienuolikos darbų parodą „V formation“. Elvinos Baužaitės recenzija.

Sakura – mistinis medis, būti šalia jo – tai dangaus būsena, teigia Čijunės Sugiharos sakurų parke tapanti menininkė.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių.

Dailininkės Vilmos Staniulienės pavasariškoje parodoje – tulpės koncepcija. Tai atkaklių autorės paieškų vaisius – atrasti savo pašaukimą, net kai jis yra toks specifinis.

Alantos dvaro galerijos parodoje eksponuojamos šešios liaudiškos skulptūros iš moderniosios lietuvių tapybos klasiko Leopoldo Surgailio kolekcijos.

Pasak menotyrininko dr. Antano Andrijausko, dailininko Ramūno Čeponio tapybos ir grafikos kūriniai šiuolaikiniame lietuvių dailės kontekste išsiskiria filosofine potekste.

Apskritai kultūrinio palikimo pažinimas auga, bet kol kas minėti autoriai yra „aklojoje zonoje“, kurią reikia atrasti ir užpildyti, teigia menotyrininkė Laura Petrauskaitė.

Paryžiaus Orsė muziejuje savaitės pradžioje atidaryta paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“.

Parodos „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“ atidaryme garsiajame Paryžiaus muziejuje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos prezidentai. 

Tapytojas Vytenis Lingys tamsius ir ilgus mėnesius praleidęs Ispanijoje, iš saulėto krašto parsivežė naujų drobių. Jo paroda veikia Vilniuje, galerijoje „Menų tiltas“ Užupyje.

Kai žmogus gyvai ar mene pamato nuogą kūną, jam kyla daug jausmų. Kai kurie iš jų yra nepriimtini, gėdingi jausti. Psichiatrės komentaras.

Parodoje pristatomi reikšmingi, tačiau iki šiol menkai tyrinėti privataus kolekcionavimo atvejai Lietuvoje ir Estijoje, susiklostę sovietinės kultūros paribiuose XX a. 7–10 dešimtmečiais.

Menininkas J. Jurcikas, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, geriausiai žinomas dėl didelio mastelio drobių, kuriose vaizduoja utopinę sovietinę ideologiją. Ją Jonas kiek pašiepia, tačiau subtiliai ir net, galima sakyti, su aristokratišku šaltumu.

Ką menininkai veikia visą dieną savo studijoje? Pokalbis su parodos „Ką menininkai veikia visą dieną?“, atidaromos rytoj Dailininkų sąjungos galerijoje, tapytojais.

Apie Jono Čepo ir Mato Dūdos parodą Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Krematoriumas“.

Meno apžvalgininkės A. Mikuckytės-Mateikienės recenzija ir nuotraukos apsilankius keramikės ir tapytojos R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės švaria estetika ir tyla tyvuliuojančioje parodoje.

Apie Algimanto Kensmino parodą „Apsivalymo ceremonija“ galerijoje „Akademija“.

Lietuvos autorius vienijanti asociacija LATGA neseniai sulaukė netikėtos autorinės dovanos – asociacijos būstinėje apsilankęs dailininkas Stasys Eidrigevičius ant sienos nupiešė šmaikštų piešinį.

Naujos dailėtyrininkės Tojanos Račiūnaitės knygos „Lukiškių Dievo Motina: Atvaizdo istorijos studija, stebuklų knyga ir jos vertimas“ recenzija.

Kovo 1 d., 17 val. Vilniuje, Verslo centro K29 atriume, atidaroma menininkų Linos Beržanskytės Trembo ir Simono Gutausko tapybos paroda.

Naujos parodos Nacionalinėje dailės galerijoje: viena skirta Kauno moderniajai architektūrai, kita – vizualiesiems meno kūriniams, kuriuos galima pažinti lytėjimu.

Apie Viktoro Paukštelio parodą „Nykstantys portretai“ – kolekciją, sudarytą iš tapybos darbų, piešinių ir kurtą ketverius metus.

Vasario 27 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945-1959 m.”

Pokalbis su jaunu dailininku Donatu Vasiliausku, paskyrusiu naujausią savo tapybos parodą partizanų kovai atminti.