Dailė | Kultūra

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“.

Lietuviškų aukcionų istorijoje pristatoma absoliuti retenybė – originali P. Smuglevičiaus akvarelė. Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas, lietuviško meno kūrinys – A. Samuolio „Liga“.

Žinomo knygų vaikams iliustruotojo K. Kasparavičiaus kelionės ir kaip visa prasidėjo – iliustravimas bei knygų rašymas.

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Alantos dvaro galerijos kilnojamųjų parodų salėse buvo atidaryta E. Kairiūkštytės (1950–2006) paroda „Gaivališka meno mistikė“.

Nuo J. Rustemo, kurio kūrinys „Veneros gimimas“ šiuo metu pristatomas Dailės muziejuje, prasideda Vilniaus meno mokyklos tradicija.

Eidamas 92-uosius mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, vienas svarbiausių Lietuvos dailėje portretinio žanro atstovų V. Ciplijauskas.

S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda yra dedikuota ne tik šventiesiems, kankiniams ir kitiems krikščionybės herojams, bet ir palaimintajam Mykolui Giedraičiui.

Tapyboje išsiskleidusį pavasarinį gervių šokį galima pamatyti Kauno Parko galerijoje, kurioje eksponuojama klaipėdietės dailininkės I. Antanauskienės paroda „Pavasario siužetai“. 

Gegužės 5-ąją Alantos dvaro galerijos kilnojamų parodų salėse atidaroma E. Kairiūkštytės (1950–2006) kūrybos paroda.

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių.

Lenkų okupuotame Vilniuje gyveno ir kūrė tikrai įdomūs lietuvių tapytojai, grafikai, užfiksavę ir mūsų laikmečiui palikę senojo Vilniaus vaizdus.

Bet viena mano tapatybė yra neabejotina: „Ich bin a Wilner“, yra sakęs dailininkas Samuelis Bakas. 

„Spalvos yra tik įrankis“, – sako mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros docentė R. Maldutienė.

Eidamas 74-uosius mirė Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių atminimo įamžinimo puoselėtojas, skulptorius Jonas Jagėla.

Menininkus traukė Dievo Motinos katedros grožis, jie visaip bandė katedrą įamžinti savo darbuose.

Kartu su gerąja žinia apie oficialų Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju subrendo S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Šventieji, palaimintieji ir herojai“.

Naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atidaryme lankytojai buvo kviečiami mąstyti apie savo ryšį su gyvūnais.

MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis.

Kaip Vilniaus metraštininkas, jis suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose.

Praėjusiais metais sostinėje, Užupyje, atidarytas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“. 

Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, kurioje pirmą kartą pristatomi Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni unikalūs atvaizdai.

LMKA premija paskirta tapytojui V. Marcinkevičiui ir menotyrininkei J. Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.

Pokalbyje su žinomais keramikos menininkais – apie kontroliuojamus ir nepažabojamus atsitiktinumus, amato subtilybes ir idėjas, profesines ligas ir molio gydomąsias savybes.

Skirtingi žmonės pasakoja apie skirtingas savo vaikystės patirtis ir kviečia kiekvieną – kada nors buvusį arba vis dar esantį vaiku – pagalvoti apie šį gyvenimo laiką.

Kovo 20 d. Pamėnkalnio galerijoje atidaroma S. Maslauskaitės-Mažylienės ir S. Mažylio kūrybos paroda „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai pirmas bendras menininkų darbas. 

Tapytoja ir filosofė A. Kulbytė aptaria krikščioniškojo tikėjimo raišką dabartinėje tapyboje. Autorės mintys klostėsi kalbantis su tapytoja J. Šalkauskaite.

Pri(si)minimas, viltis, skausmas, pusiausvyros atgavimas, savęs pažinimas, augimas ir aplinkos įvertinimas – 7 meno funkcijos.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią tautodailininko Karolio Gedimino Cieminio Užgavėnių kaukių parodą.

Kovo 5 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatoma Nacionalinės premijos laureato Rimvydo Kepežinsko kaligrafijos paroda „Raidėlynas“.

Vilniaus dailės akademijoje kovo 7 d. 17 val. vyks dr. Natalijos Jevsejevos (Ryga) paskaita „Įspūdingiausia Latvijos modernistų pora: Aleksandra Belcova ir Romanas Suta“.

Į parodą „Jos“ pakviestos dalyvauti tapytojos, nagrinėjančios moters identiteto tematiką.

Skulptūrą pastatę jėzuitai norėjo priminti vilniečiams vienuolių rokitų pasiaukojimą: likę mieste globoti sergančiųjų, visi jie mirė nuo maro. 

Pokalbis su vieno žymiausių išeivijos dailininkų Prano Gailiaus (1928–2015) retrospektyvinės parodos kuratorėmis.

Nors paveikslus muziejui dovanoja pats menininkas S. Bakas, jų atkeliavimas į Lietuvą tapo įmanomas tik dosnaus anoniminio mecenato dėka.

Vilniaus knygų mugėje pasveikinti dailininkai, leidėjai ir spaustuvininkai – 2018 metų Knygos meno konkurso nugalėtojai.

Po konsultacijų su dailininke B. Žilyte buvo nuspręsta, kad yra pakankamai fotografuotos medžiagos, norint pradėti „Nykštuko“ freskų atkūrimą skaitmeniniu pavidalu.

Vasario 12–kovo 2 dienomis Pylimo galerijoje Vilniuje veikia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės tapytojos Rūtos Katiliūtės mokinių tapybos paroda.

Knygos meno konkurse geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo knygoms išrinkti šiemet pateikta 130 leidinių.

Vizualiojo meno kūrėjo D. Žiūros gyvenimą galima skaidyti į daugybę ilgesnių ar trumpesnių etapų, fragmentų. Kertine jų ašimi vis tiek išliks menas.

Grabnyčios tiek daug visko aprėpia, tiek daug jose visko susipina. Vien kiek vardų ši šventė turi – Kristaus Paaukojimas, Marijos apsivalymas, galiausiai – Grabnyčios.

Gaga užgeso taip, kaip gyveno – tyliai, beveik mistiškai. Kad sirgo nepagydomai – žinojome, kaip žinojo ir ji pati, nutarusi iki galo nugyventi savo pačios sukurtame pasaulyje savo metodu.

Jo dėka Lietuvos dailės kritika ir istorija ėmė artėti prie vakarietiškų standartų. Jis stipriai prisidėjo prie to, kad nacionalinė kultūra susisietų su tarptautiniu kontekstu. 

Dailininkas P. Gailius turėjo unikalų gebėjimą sudominti žiūrovą, pašnekovą, nors niekada nesistengė sukurti ilgaamžių kūrinių. Jis visada pabrėžė savo lietuvišką kilmę.

„MKČ – tos trys raidės mane visada labai traukė. Mėgstu į paveikslą įvesti raidę, su ja daryti pokštus, kurti erdves“, – atidarydamas savo parodą Kaune teigė S. Eidrigevičius.

2019-uosius galerija „Kunstkamera“ pradeda S. Maslauskaitės personaline paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“.

M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 1 d. 17 val. įvyks susitikimas su pažinojusiaisiais Praną Gailių. Bus paminėtas jo gimtadienis retrospektyvinėje parodoje.

Prof. Giedrės Mickūnaitės pranešimas „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“. 

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės – sena, prasminga, darkart sugrįžti prie Kalėdų slėpinio skatinanti šventė.