Dailė | Kultūra

Lapkritis į Vilnių ir vėl atnešė nuo seno ne tik šio miesto gyventojams vieną svarbiausių ir brangiausių švenčių – Aušros Vartų Dievo Motinos Globos atlaidus.

P. Jurkšaitytės Palaimintasis šventumu spinduliuoja ne dėl šventiesiems įprastai priskiriamų atributų, bet dėl šilto žmogiškumo, kuriuo dvelkia kūrinys.

„Šventieji vienuoliai“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose saugomi XIX a. grafikos kūriniai – 32 graviūrų ciklas.

A. Kmieliausko parodoje – septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais tapytos jo abstrakčios ar pusiau abstrakčios, Vilniaus kraštovaizdžio, lietuvių liaudies skulptūros.

Monumentali skulptūrinė instaliacija „Pusryčiai ant žolės“ tarsi atveria naują R. Jusionytės kūrybos etapą. Tai E. Manet eponiminio kūrinio variacija.

Lapkričio 7 d. atidaroma vizualiojo meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“.

Pokalbis apie tai, kas yra lietuvių diasporos dailė, kaip ir kodėl ji grįžo į Lietuvą ir mūsų sąmonę ir ar jau sulaukė savo populiarumo valandos.

K. Alšauskienės kuriamos urnos – šviesių, natūralių, gamtiškų spalvų, jų formos ir faktūros griežtumo nesuvaržytos. „Man norisi suteikti kuo daugiau šviesos“, – teigia urnų kūrėja.

Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29-ąją, anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010).

Paroda „Angelo atvaizdas XVIII–XX a. Ukrainos liaudies ikonose“ į Anykščius buvo atvežta iš Radomyslio pilyje įsikūrusio Ukrainos liaudies ikonų ir antikvarinių daiktų muziejaus. 

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinį pasiekė tapytojo J. Kovarskio 28 didžiaformatės drobės, kurtos XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje.

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Spalio 15-ąją vyks iškilminga Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų įteikimo šventė – reikšmingiausias LDS renginys.

Penktasis grafičio meno projekto „Sienos prisimena“ kūrinys „Susitikimas“ atidengtas ant Prancūzijos ambasados sienos. 

„Repšys visada (beveik) ir visur yra tarp žmonių ir daiktų. Piešia, kad ir kur būtų: gatvėje, posėdžiuose, kambaryje, ant suoliuko, kavinėje ar dailininkų pasibuvimuose“, – „Vilniaus galerijoje“ rašo V. Liutkus.

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Vienos lankomiausių kadaise Vilniaus kavinių „Nykštukas“ sienas puošęs B. Žilytės ir A. Steponavičiaus kūrinys atgimė.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rūsiuose ypatingą aurą skleidžia JAV gyvenančio lietuvių kilmės menininko R. Bartkaus dovanota šviečiančių apaštalų instaliacija.

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos dešimtasis dešimtmetis.

Vienas ryškiausių savo pėdsaką Vilniaus universiteto rūmuose palikusių dailininkų – grafikas R. Gibavičius, kurio freskos puošia du Filologijos fakulteto vestibiulius.

Parodoje „Didžioji gatvė“ – intriguojantys pasakojimai apie Chodkevičių rūmus ir pirmą kartą muziejaus istorijoje – galimybė ateiti kartu su gyvūnu.

Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios koplyčioje galima apžiūrėti tęstinę senųjų medinių prakartėlių parodą.

Po meno pažinimo centro „Tartle“ parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys.

„Šį paveikslą savo namuose matydavau nuo vaikystės, bet niekada nežinojau, kad tai šv. Kazimieras, – šypsosi italų monsinjoras M. D. Viola, meno kūrinį padovanojęs Lietuvai.

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Atrenkant A. Savicko darbus parodai Pamėnkalnio galerijoje iš daugybės esančių saugyklose, kurių ten antra tiek, kiek papuls į Nacionalinės dailės galerijos parodą, norėta sukurti tam tikrą pasakojimą apie A. Savicko kūrybą.

Daugybė panašių Jėzaus atvaizdų vienoje vietoje. Greičiausiai tokio vaizdo negalėtume išvysti nei bažnyčioje, nei kokio nors muziejaus saugykloje, nei privačioje kolekcijoje.

Milžiniška tapybos drobė „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ Prezidentūroje buvo eksponuota nuo 2010 metų – abiejų Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijų metu.

Vokietijoje gyvenančių dailininkų kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“ V. Kasiulio dailės muziejuje surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis.

J. Čeičytė, bičiulių meiliai vadinama Juta – Lietuvos meno pasaulio pasididžiavimas.

Kaip muzikoje yra įvairių – sunkių ir lengvų – žanrų, taip ir dailėje: L. Katinas nėra lengvai perprantamas kūrėjas.

Netekome vieno universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų A. Kmieliausko, nutapiusio net apie 2000 kv. metrų freskų. Žymiausios – knygyne „Littera“ ir Rektoriaus auloje Vilniuje.

Florencijos Šv. Lauryno bazilikos klebonas monsinjoras M. D. Viola Bažnytinio paveldo muziejui dovanoja XVII a. sukurtą šv. Kazimiero atvaizdą.

„Manau, kad menas keisis, transformuosis. Glumina, kai meną sutapatina su triuku. Menas nėra tai, kas gražu – menas yra tiesa“, – kalba menininkas iš Saločių.

Keturių dienų programoje – 12-os parodų atidarymai, vienos iš „Auksinio liūto“ laureačių performansas, diskusija apie Vilniaus parodų erdvių ekosistemą.

A. Savickas – vienas tituluočiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailininkų, įtrauktas į įvairias Lietuvos ir užsienio meno enciklopedijas.

Apie Amsterdamo kabineto meistro vitražą „Apokalipsės Mergelė“, išsiskiriantį ne tik ypatingai grakščiu piešiniu, bet ir atlikimo technika. 

6700 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“.

Dailininkas V. K. Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys meno pasaulyje aktyvus nuo 1978 m.

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Pokalbyje su A. Mončio namų-muziejaus vadove – apie žinomo lietuvių išeivijos dailininką, jo gausios kolekcijos įkurtuves Palangoje ir draugystę su Vilniaus aukcionu.

Kolekcininko V. Martikonio iniciatyva įkurta galerija-muziejus „Autoportretas“, kurioje eksponuojami įvairaus laikotarpio žinomų lietuvių menininkų autoportretai.

Liepos 24-ąją 70 metų jubiliejų švenčia dailininkas, grafikas, režisierius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius, kurio darbai Lietuvos vardą garsina visame pasaulyje.

Analogų Lietuvoje neturintį optinio meno, arba oparto, meistro K. Varnelio kurtą muziejų jau galima aplankyti daug paprasčiau.

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma paroda-dedikacija, skirta žymiam Lietuvos tapytojui, dailėtyrininkui, Nacionalinės premijos laureatui Augustinui Savickui (1919–2012) atminti.

Eidamas 77 metus liepos 17 d. mirė tapytojas, LDS narys Antanas Beinaravičius.

Kitoje paveikslo pusėje užrašyta legenda pasakoja apie bizantinę atvaizdo kilmę: esą stebuklingą Dievo Motinos ikoną Vytautui Didžiajam dovanojęs pats Bizantijos imperatorius.

Už muziejaus pastato fasado ir durų – daugiau nei 40 kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių.

Liškiavoje gyvenančio ir kuriančio keramiko A. Kazlausko paroda sustiprino mintį, kad svarbiausias kultūros centras – ne Vilnius, Kaunas ar Paryžius, o vieta, kur tu gyveni ir bandai ką nors sukurti.