Dailė | Kultūra

Pokalbis su menininke, menų studijos „Džiaugsmo ratas“ įkūrėja, ne vienerius metus vedančia kūrybinius seminarus įvairaus amžiaus žmonėms. 

O. Grigaitė savo darbais kviečia permąstyti krikščioniškus idealus trapumą įgavusiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Lietuvos inkunabulai yra ypatingi tuo, kad jie per savo gyvavimo laikotarpį turėjo labai daug savininkų.

VU darbuotoja I. Kažuro pasakoja apie 1781 m. graviūrą – ko gero, ankstyviausią universiteto rūmų atvaizdą.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka 2019 m. pabaigoje išleido garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjų P. Repšio ekslibrisų katalogą.

Istorikė R. Griškaitė pasakoja apie tai, kas toks buvo A. Bartelis (Bartelsas) ir kuo vertinga jo piešinių kolekcija Vilniaus universitete.

Lietuvos paštas pristato konkurso „Nepriklausomi“ nugalėtojus – 4 menininkus, kurių darbai papuoš 4 LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

„Vilniaus galerijoje“ fotografo A. Baltėno fotoapybraižų cikle – pažintis su Paryžiuje gyvenančia menotyrininke.

AB Lietuvos paštas organizuojamas konkursas „Nepriklausomi“ beveik finišo tiesiojoje – beliko išrinkti tuos darbus, kurie papuoš LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

Vokiečių ekspresionistė K. Kollwitz drąsiai žvelgė mirčiai į akis, piešiniuose jai suteikdama moters pavidalą.

Pasakojimas, kaip tautodailininkių V. Žukauskaitės-Kazancevienės ir A. Rauktienės rankose gimsta nepaprasto grožio raštai, išskutinėti ant trapaus margučio lukšto.

Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte šiais metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Aistringas menininkas, pasirengęs užkariauti pasaulį, kovojantis su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybe.

Skaitmeninis akvarelių archyvas, arba koks buvo pasaulis iki žmonėms išrandant fotografiją.

„Google“ kompanija, bendradarbiaudama su daugiau nei 500 viso pasaulio muziejų, parengė virtualius turus, kuriuose neišeidami iš kambario galite aplankyti žymiausius pasaulio muziejus.

L. L. Katinas: „O kas yra tapyba? Aš jums pasakysiu: kuo toliau, tuo man yra neaiškiau. Nežinau... Tai tikrai ne rojus, ne dangus, ne debesėliai – tai reikalauja iš tavęs išsiploti iki batų raištelių.“

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojami tūkstantmečių kultūros unikumai – kovo 10 d. atidaroma paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“.

2020 m. rugsėjo 8 d. garsusis Sapiegų Madonos paveikslas turės dvi auksines karūnas – kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą.

NDG penktadienį bus atidaryta pirmoji pavasario sezono paroda – „Raudona krisdama virsta balta“, atversianti duris į L. L. Katino kūrybos pasaulį.

Tapytojas A. Braziūnas sako, kad nebando pagauti stebuklingojo įkvėpimo, jis tiesiog atsistoja priešais molbertą su teptuku rankose ir pradeda.

„Gausa ir įvairovė!“ – taip Paryžiuje vykusią Lietuvos menininkų parodą apibūdino Prancūzijos meno žurnalo „Miroir de l‘Art“ redaktorius B. Ladune‘as.

Kaip giliai vienos kilmės individų visumą – rūšį – galima pažinti, skaitant tik tos rūšies pasaulėvokos interpretacijas? 

R. Dichavičiaus nuostabi atmintis – kad ir kokius atsiminimus jis pasakotų, visada lydi tikslios datos, tikslios pavardės, tikslios frazės, tiksli cituojama poezija.

Slenksčio į gavėnią – Pelenų dienos – Žodžio liturgijoje keliskart tariamas ir iš naujo kartojamas žodis „širdis“.

K. Sabaliauskaitės paskaita, skaityta po iškilmingo VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Prieš 50 metų, 1970 m. vasario 25-ąją, mirė abstrakčiojo ekspresionizmo tapytojas Markas Rothko. Siūlome prisiminti jo asmenybę ir kūrybą. 

Pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatomi gyvenimo kelią Vilniuje pradėjusio Brazilijos ekspresionizmo pradininko L. Segallo kūriniai.

Knygos meno konkursui, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, šiemet pateikta 111 leidinių.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko V. Vasiliausko retrospektyvą.

Knygos meno konkursui, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, šiemet pateikta 111 leidinių.

V. Žuko mintys, nuskambėjusios Bažnytinio paveldo muziejaus surengtoje diskusijoje apie šiuolaikinį meną mūsų bažnyčiose.

Dailėtyrininkė prof. dr. G. Jankevičiūtė pasakoja, kuo L. Strioga unikalus kaip modernistas ir kuo jo kūryba praturtina Lietuvos dailę.

V. Kasiulio dailės muziejuje pirmą kartą rodomi iš JAV į Lietuvą sugrįžę V. Žiliaus (1939–2012) kūriniai.

Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į parodą „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai“.

Šiandien atkurtas žinomo dailininko vitražas džiugina Kultūros centro darbuotojus, jo lankytojus ir yra puikus meno kūrinių išsaugojimo pavyzdys.

Paroda „Su gimimo diena, Leonai!“ skirta vyriausio amžiumi Lietuvos modernisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus L. Striogos 90-mečiui.

Bernardinų bažnyčios Šv. Bernardino galerijoje atidaryta tapytojo R. Čeponio paroda „Laikas išeiti laikas sugrįžti“.

Esė iš knygos-albumo „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ („Baltos lankos“, sudarė V. Žukas).

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausia yra Vakarų Lietuvoje, taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo.

Parodose „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ buvo kviečiami dalyvauti visi profesionalūs Alytaus menininkai – vizualiojo meno kūrėjai.

Pristatomas prieš metus kolekcininko A. Jankausko iš užsienio į Lietuvą sugrąžintas E. M. Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantis Römerių namą Vilniuje, Bokšto gatvėje.

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

Britų dailininko sero Džošua Reinoldso drobė „Besimeldžiantis mažasis Samuelis“ gali būti panaudota kaip medžiaga sąžinės peržvalgai. 

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda.

Juvelyrė tiki, kad visada bus žmonių, vertinančių autorinę juvelyriką dėl to, kad ji gyva.

P. Repšys: „Tarp kitko, va čia Antanavičius sėdi. Sutikau aš jį. Sako: klausyk, yra konkursas universitete, padaryk ekslibrisą – gausi pirmą premiją.“

Krikščioniška ikonografija nėra vien apmusijusi senovė – ji ir įdomi, ir aktuali, ir moderni, ir kalbanti apie tvirtas menininkų bei dvasininkų bičiulystes.

Ką tik pasirodžiusi knyga „Lietuvos vizionierės“ – tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės.

V. M. Bičkutė yra įgijusi ekonomistės profesiją, tačiau tai jai visai netrukdo didelę savo energijos ir laiko dalį skirti kūrybai, o kūryboje būti ekpresyviai, spontaniškai, žaismingai.

Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmetį ir kviečia į tris naujas parodas. Pokalbis su jo vadove S. Maslauskaite-Mažyliene apie tai, koks buvo praėjęs etapas ir koks laukia ateinantis.