Dailė | Kultūra

Apie Amsterdamo kabineto meistro vitražą „Apokalipsės Mergelė“, išsiskiriantį ne tik ypatingai grakščiu piešiniu, bet ir atlikimo technika. 

6700 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“.

Dailininkas V. K. Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys meno pasaulyje aktyvus nuo 1978 m.

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Pokalbyje su A. Mončio namų-muziejaus vadove – apie žinomo lietuvių išeivijos dailininką, jo gausios kolekcijos įkurtuves Palangoje ir draugystę su Vilniaus aukcionu.

Kolekcininko V. Martikonio iniciatyva įkurta galerija-muziejus „Autoportretas“, kurioje eksponuojami įvairaus laikotarpio žinomų lietuvių menininkų autoportretai.

Liepos 24-ąją 70 metų jubiliejų švenčia dailininkas, grafikas, režisierius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius, kurio darbai Lietuvos vardą garsina visame pasaulyje.

Analogų Lietuvoje neturintį optinio meno, arba oparto, meistro K. Varnelio kurtą muziejų jau galima aplankyti daug paprasčiau.

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma paroda-dedikacija, skirta žymiam Lietuvos tapytojui, dailėtyrininkui, Nacionalinės premijos laureatui Augustinui Savickui (1919–2012) atminti.

Eidamas 77 metus liepos 17 d. mirė tapytojas, LDS narys Antanas Beinaravičius.

Kitoje paveikslo pusėje užrašyta legenda pasakoja apie bizantinę atvaizdo kilmę: esą stebuklingą Dievo Motinos ikoną Vytautui Didžiajam dovanojęs pats Bizantijos imperatorius.

Už muziejaus pastato fasado ir durų – daugiau nei 40 kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių.

Liškiavoje gyvenančio ir kuriančio keramiko A. Kazlausko paroda sustiprino mintį, kad svarbiausias kultūros centras – ne Vilnius, Kaunas ar Paryžius, o vieta, kur tu gyveni ir bandai ką nors sukurti.

Šiluvos meno bienalėje – nuo vario dūdų iki paslaptingai spinduliuojančio objekto.

Nacionalinėje dailės galerijoje dešimtmečio veiklos proga atidarytos dvi provokuojančios parodos, kurias abi ženklina šūkis „Atgal į ateitį. 10“.

„Jei tokios ar bent jau panašios tendencijos išsilaikys, lietuvių meno rinkos laukia išties neeiliniai metai“, – pastebėjo Vilniaus aukciono namų vadovė.

Šiluvos meno bienalėje kūryba, tradicija, šiuolaikiškumas ir religija įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.

Per visus šešis „Malonny“ meno simpoziumus Marijampolės sienos jau pasipuošė net 22 meno kūriniais.

B. Leonavičiaus kūryba – daugiau nei 100 apipavidalintų knygų, nepaprastu grakštumu ir dėmesiu detalei išsiskiriantys grafikos, tapybos, kaligrafijos bei skulptūros darbai.

Nacionalinė dailės galerija liepos 10 d. pristato žiūrovams atnaujintą XX a. antrosios pusės–XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją.

J. Matejko paveikslas „Liublino unija“, nutapytas 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą.

Kas sieja liepos 2-ąją minimą Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, šventę, Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčią ir vieną pirmųjų M. K. Čiurlionio mokytojų – Janą Kauziką?

Piotro Kostino menų studija, puoselėjanti XVII a. olandų tapybos braižą, švenčia penktų metų sukaktį.

Liepos 1–7 d. Vilniaus dominikonų vienuoliai organizuoja dailininkų plenerą „Drama žmogaus širdyje: netektis, cinizmas ir aistra“. 

Pokalbis su tapytoja, „Carito“ savanore Virginija Tamošiūnaite.

Laimos Laučkaitės knygos „Vilniaus dailė Didžiojo karo metais“ recenzija. 

Jūratė Stauskaitė aptaria Molėtų rajone visą vasarą veikiančias parodas: Sigitos Maslauskaitės „Šventieji, kankiniai ir herojai“ ir „Elvyra Kairiūkštytė – gaivališka meno mistikė“.

Vincas Kisarauskas knygos ženklus laikė savarankiška meno sritimi. Juose nesunkiai galime atpažinti visą dailininko kūrybą jungiančią menininko pasaulėjautą.

Bernardinų bažnyčios palėpėje įsikūrė Teodoros Jurčytės estampų ciklo paroda „Edeno sodas“ – ramiais spalvų tonais žaidžiantys darbai.

Simonas Marmionas iš tiesų buvo puikus dailininkas ir pasakotojas, jo kūriniuose itin daug dėmesio skiriama šviesai bei vaizduojamų objektų tekstūrai. 

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma žymaus litvakų tapytojo J. Kovarskio paroda „Chaoso sutramdymas“.

Gegužės 24 d. įvykęs LVII Vilniaus aukcionas tikrai įrašė savo vardą į istoriją: brangiausiai jame parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“.

Lietuviškų aukcionų istorijoje pristatoma absoliuti retenybė – originali P. Smuglevičiaus akvarelė. Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas, lietuviško meno kūrinys – A. Samuolio „Liga“.

Žinomo knygų vaikams iliustruotojo K. Kasparavičiaus kelionės ir kaip visa prasidėjo – iliustravimas bei knygų rašymas.

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Alantos dvaro galerijos kilnojamųjų parodų salėse buvo atidaryta E. Kairiūkštytės (1950–2006) paroda „Gaivališka meno mistikė“.

Nuo J. Rustemo, kurio kūrinys „Veneros gimimas“ šiuo metu pristatomas Dailės muziejuje, prasideda Vilniaus meno mokyklos tradicija.

Eidamas 92-uosius mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, vienas svarbiausių Lietuvos dailėje portretinio žanro atstovų V. Ciplijauskas.

S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda yra dedikuota ne tik šventiesiems, kankiniams ir kitiems krikščionybės herojams, bet ir palaimintajam Mykolui Giedraičiui.

Tapyboje išsiskleidusį pavasarinį gervių šokį galima pamatyti Kauno Parko galerijoje, kurioje eksponuojama klaipėdietės dailininkės I. Antanauskienės paroda „Pavasario siužetai“. 

Gegužės 5-ąją Alantos dvaro galerijos kilnojamų parodų salėse atidaroma E. Kairiūkštytės (1950–2006) kūrybos paroda.

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių.

Lenkų okupuotame Vilniuje gyveno ir kūrė tikrai įdomūs lietuvių tapytojai, grafikai, užfiksavę ir mūsų laikmečiui palikę senojo Vilniaus vaizdus.

Bet viena mano tapatybė yra neabejotina: „Ich bin a Wilner“, yra sakęs dailininkas Samuelis Bakas. 

„Spalvos yra tik įrankis“, – sako mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros docentė R. Maldutienė.

Eidamas 74-uosius mirė Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių atminimo įamžinimo puoselėtojas, skulptorius Jonas Jagėla.

Menininkus traukė Dievo Motinos katedros grožis, jie visaip bandė katedrą įamžinti savo darbuose.

Kartu su gerąja žinia apie oficialų Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju subrendo S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Šventieji, palaimintieji ir herojai“.

Naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atidaryme lankytojai buvo kviečiami mąstyti apie savo ryšį su gyvūnais.