Dailė | Kultūra

Nacionalinėje dailės galerijoje dešimtmečio veiklos proga atidarytos dvi provokuojančios parodos, kurias abi ženklina šūkis „Atgal į ateitį. 10“.

„Jei tokios ar bent jau panašios tendencijos išsilaikys, lietuvių meno rinkos laukia išties neeiliniai metai“, – pastebėjo Vilniaus aukciono namų vadovė.

Šiluvos meno bienalėje kūryba, tradicija, šiuolaikiškumas ir religija įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.

Per visus šešis „Malonny“ meno simpoziumus Marijampolės sienos jau pasipuošė net 22 meno kūriniais.

B. Leonavičiaus kūryba – daugiau nei 100 apipavidalintų knygų, nepaprastu grakštumu ir dėmesiu detalei išsiskiriantys grafikos, tapybos, kaligrafijos bei skulptūros darbai.

Nacionalinė dailės galerija liepos 10 d. pristato žiūrovams atnaujintą XX a. antrosios pusės–XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją.

J. Matejko paveikslas „Liublino unija“, nutapytas 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą.

Kas sieja liepos 2-ąją minimą Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, šventę, Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčią ir vieną pirmųjų M. K. Čiurlionio mokytojų – Janą Kauziką?

Piotro Kostino menų studija, puoselėjanti XVII a. olandų tapybos braižą, švenčia penktų metų sukaktį.

Liepos 1–7 d. Vilniaus dominikonų vienuoliai organizuoja dailininkų plenerą „Drama žmogaus širdyje: netektis, cinizmas ir aistra“. 

Pokalbis su tapytoja, „Carito“ savanore Virginija Tamošiūnaite.

Laimos Laučkaitės knygos „Vilniaus dailė Didžiojo karo metais“ recenzija. 

Jūratė Stauskaitė aptaria Molėtų rajone visą vasarą veikiančias parodas: Sigitos Maslauskaitės „Šventieji, kankiniai ir herojai“ ir „Elvyra Kairiūkštytė – gaivališka meno mistikė“.

Vincas Kisarauskas knygos ženklus laikė savarankiška meno sritimi. Juose nesunkiai galime atpažinti visą dailininko kūrybą jungiančią menininko pasaulėjautą.

Bernardinų bažnyčios palėpėje įsikūrė Teodoros Jurčytės estampų ciklo paroda „Edeno sodas“ – ramiais spalvų tonais žaidžiantys darbai.

Simonas Marmionas iš tiesų buvo puikus dailininkas ir pasakotojas, jo kūriniuose itin daug dėmesio skiriama šviesai bei vaizduojamų objektų tekstūrai. 

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma žymaus litvakų tapytojo J. Kovarskio paroda „Chaoso sutramdymas“.

Gegužės 24 d. įvykęs LVII Vilniaus aukcionas tikrai įrašė savo vardą į istoriją: brangiausiai jame parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“.

Lietuviškų aukcionų istorijoje pristatoma absoliuti retenybė – originali P. Smuglevičiaus akvarelė. Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas, lietuviško meno kūrinys – A. Samuolio „Liga“.

Žinomo knygų vaikams iliustruotojo K. Kasparavičiaus kelionės ir kaip visa prasidėjo – iliustravimas bei knygų rašymas.

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Alantos dvaro galerijos kilnojamųjų parodų salėse buvo atidaryta E. Kairiūkštytės (1950–2006) paroda „Gaivališka meno mistikė“.

Nuo J. Rustemo, kurio kūrinys „Veneros gimimas“ šiuo metu pristatomas Dailės muziejuje, prasideda Vilniaus meno mokyklos tradicija.

Eidamas 92-uosius mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, vienas svarbiausių Lietuvos dailėje portretinio žanro atstovų V. Ciplijauskas.

S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda yra dedikuota ne tik šventiesiems, kankiniams ir kitiems krikščionybės herojams, bet ir palaimintajam Mykolui Giedraičiui.

Tapyboje išsiskleidusį pavasarinį gervių šokį galima pamatyti Kauno Parko galerijoje, kurioje eksponuojama klaipėdietės dailininkės I. Antanauskienės paroda „Pavasario siužetai“. 

Gegužės 5-ąją Alantos dvaro galerijos kilnojamų parodų salėse atidaroma E. Kairiūkštytės (1950–2006) kūrybos paroda.

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių.

Lenkų okupuotame Vilniuje gyveno ir kūrė tikrai įdomūs lietuvių tapytojai, grafikai, užfiksavę ir mūsų laikmečiui palikę senojo Vilniaus vaizdus.

Bet viena mano tapatybė yra neabejotina: „Ich bin a Wilner“, yra sakęs dailininkas Samuelis Bakas. 

„Spalvos yra tik įrankis“, – sako mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros docentė R. Maldutienė.

Eidamas 74-uosius mirė Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių atminimo įamžinimo puoselėtojas, skulptorius Jonas Jagėla.

Menininkus traukė Dievo Motinos katedros grožis, jie visaip bandė katedrą įamžinti savo darbuose.

Kartu su gerąja žinia apie oficialų Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju subrendo S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Šventieji, palaimintieji ir herojai“.

Naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atidaryme lankytojai buvo kviečiami mąstyti apie savo ryšį su gyvūnais.

MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis.

Kaip Vilniaus metraštininkas, jis suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose.

Praėjusiais metais sostinėje, Užupyje, atidarytas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“. 

Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, kurioje pirmą kartą pristatomi Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni unikalūs atvaizdai.

LMKA premija paskirta tapytojui V. Marcinkevičiui ir menotyrininkei J. Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.

Pokalbyje su žinomais keramikos menininkais – apie kontroliuojamus ir nepažabojamus atsitiktinumus, amato subtilybes ir idėjas, profesines ligas ir molio gydomąsias savybes.

Skirtingi žmonės pasakoja apie skirtingas savo vaikystės patirtis ir kviečia kiekvieną – kada nors buvusį arba vis dar esantį vaiku – pagalvoti apie šį gyvenimo laiką.

Kovo 20 d. Pamėnkalnio galerijoje atidaroma S. Maslauskaitės-Mažylienės ir S. Mažylio kūrybos paroda „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai pirmas bendras menininkų darbas. 

Tapytoja ir filosofė A. Kulbytė aptaria krikščioniškojo tikėjimo raišką dabartinėje tapyboje. Autorės mintys klostėsi kalbantis su tapytoja J. Šalkauskaite.

Pri(si)minimas, viltis, skausmas, pusiausvyros atgavimas, savęs pažinimas, augimas ir aplinkos įvertinimas – 7 meno funkcijos.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią tautodailininko Karolio Gedimino Cieminio Užgavėnių kaukių parodą.

Kovo 5 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatoma Nacionalinės premijos laureato Rimvydo Kepežinsko kaligrafijos paroda „Raidėlynas“.

Vilniaus dailės akademijoje kovo 7 d. 17 val. vyks dr. Natalijos Jevsejevos (Ryga) paskaita „Įspūdingiausia Latvijos modernistų pora: Aleksandra Belcova ir Romanas Suta“.