Dailė | Kultūra

Pamėnkalnio galerijoje vyksta socialinio meno paroda „Mano istorija“. Šį projektą įgyvendino 15 profesionalių menininkų, bendradarbiaujančių su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“.

Andriaus Zakarausko tapybos darbų paroda „Grubi linija“ įrodo, kad grubume gali slapstytis jautrumas, monotonijoje gali slypėti estetinė ir idėjinė įvairovė, o nuobodumas gali būti įdomus, rašo meno apžvalgininkė A. Mikuckytė.

Istorinius Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius užlies muzikos, šviesos ir meno sintezė – vieno žymiausių Lietuvos pianistų Petro Geniušo pasirodymas ir maestro žmonos, grafikės Kristinos Norvilaitės darbų paroda.

„Kitaip nei maistas kūnui, penas sielai suvartojamas po truputį, netikėtai, skirtingomis porcijomis pagal poreikį ir aplinkybes“, – rašo Bernardinai.lt meno apžvalgininkė A. Mikuckytė, aptardama „Meno degustacijos“ vakarus.

Tapytojo Viliaus Ksavero Slavinsko ir skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio parodoje „Artimi toliai“ žiūrovai gali atpažinti stiprią kūrybos strategiją, nukreiptą į abstrakciją.

Europos centro muziejuje Europos parke bus pristatyta milžiniška visuomenei žymaus menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“.

„Nieko negali užfiksuoti, išsaugoti taip, kaip buvo – nei pasitelkęs fotografiją, nei tapybą. Visa tai yra fikcija, bet kartu ir visiškai tikra“, – sako tapytoja D. Minderytė. Menotyrininkės B. Pankūnaitės pokalbis su menininke.

Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko mintys apie kanoninį palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį atvaizdą, nutapytą lenkų dailininko Zbigniewo Gierczako.

Žvelgiant į dailininko A. Eidukaičio darbus retrospektyviai, be siurrelistinio vaizdavimo stiliaus, galima įžvelgti ekspresionizmo, o kai kuriuose – netgi simbolizmo apraiškų.

Pokalbyje su dailininku Vaidotu Žuku – apie Teofiliaus Matulionio kanoninio sakralinio atvaizdo vertingumą ir tradicinės bei šiuolaikinės sakralinės ikonografijos kryžkeles.

„Religinėje dailėje reta pavyzdžių, kuriuose derėtų menas ir pamaldumas, gerbimas“, – sako menotyrininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė. Tačiau, pasak jos, tokie paveikslai tikintiesiems yra patys brangiausi, nes yra šventi, išmelsti.

Keturi dailininkai į Kauną atvežė Užupio–Kristianijos ar tiesiog laisvės dvasią ir gausią spalvų paletę. Kiekvienas žiūrovas, apsilankęs parodoje, čia atras ką nors sau artima, rašo A. Mikuckytė.

„Manęs neintriguoja tai, kas akivaizdu. Mane įkvepia kosmosas, fantastiniai filmai, egzistenciniai klausimai, miško pelkės, brūzgynai“, – sako menininkas Povilas Gavorka, kurio personalinė paroda šiuo metu veikia Joniškyje.

Menotyrininkės S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras apie kryžiaus ikonografiją ir jo reikšmę. 

Dailės kritikei Birutei Pankūnaitei iš vasaros parodų repertuaro įstrigo dvi asmenybės – Kazys Varnelis ir Elena Narbutaitė. Kuo jie pasirodė artimi ir kuo nepanašūs?

Apie Kazio Varnelio parodą – Austėjos Mikuckytės įžvalgos.

Marijampolės veidas keičiasi: mieste atsirado net trys nauji pasaulinio garso menininkų piešiniai. Bernardinai.lt žurnalistas Vytautas Raškauskas lankėsi Marijampolėje ir užfiksavo šiuos nepakartojamus vaizdus.

Sostinės „Titanike“ eksponuoti J. Vaitiekūno piešiniai, smulkioji kūryba suteikė parodai žaismingumo, paroda buvo kupina (auto)ironijos, išradingumo. Nepametant visų šių savybių, Panemunės pilyje J. Vaitiekūno tapyba suskambėjo didingai.

Nacionalinėje dailės galerijoje bus pristatytos dvi NDG vasaros sezono parodos „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967–1977“ ir „Formuojant peizažą“.

Menotyrininkė Aurelija Seilienė aptaria naujojo Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus nario – tapytojo Edvino Klimo – kūrybą.

Pokalbis su Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadove I. Mažeikiene apie muziejaus gyvenimo šventes ir kasdienybę, parodų politiką ir planus.

Menininkui Džiugui Palukaičiui tikrai tinka eksponuoti savo darbus M. K. Čiurlionio muziejuje – turbūt ne veltui šiam susidūrimui daro įtaką giminystė su M. K. Čiurlioniu.

„Struktūrinė formulė“ – tai kūrinys, kuriantis paralelę tarp „Lietuvos“ kino teatro ir Lietuvos. L. Valatkienė įamžino „Lietuvos“ pastatą prieš pat jo griovimo pradžią.

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’17“ vyks birželio 8–11 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose. Galerijos „Kunstkamera“ stendas – 5 salėje, stendo nr. 5.06.

Bažnytinio paveldo muziejuje veikia trapiai Lietuvos medinei architektūrai ir sakraliniam paveldui dedikuota paroda.

Giedrė Jankevičiūtė kalbina požiūrį į XX a. Lietuvos dailės paveldą pakoregavusios parodos „Antanas Mončys ir jo aplinka“ kuratorių Viktorą Liutkų.  

Gegužės 29 d. LR Seime atidaryta Krymo totorių menininko R.Eminovo tapybos darbų paroda

Naujas grafičio meno pavyzdys Vilniaus mieste. Jo autoriai – Simas Šerkšnas ir Tadas Čiūdaras.

Vakarų Holivude (Kalifornija) Julieno aukciono namuose vyko  Gatvės ir šiuolaikinio meno aukcionas.

Šiuo metu filmuojamoje naujoje amerikiečių kino juostoje „Break My Heart 1000 Times“ žiūrovai galės išvysti ir lietuvių menininko Martyno Pavilonio kūrybą.

Lietuvą pasiekė žinia, kad 2017 balandžio 19 dieną Niujorke po sunkios ligos mirė tapytoja ir grafikė Vida Krištolaitytė. Pasaulį paliko nerimastingos, jautrios sielos dailininkė, kurios kūryba pasižyminti didele menine jėga.

Nenumaldomai artėjančio 23-iojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio naujuoju simboliu tapo Algio Kriščiūno sukurtas siurrealistinis trimitininkas.

„Mano darbe svarbiausia tuščios erdvės. Reikšminga tai, ko nėra. Tai galima gretinti su poezija, kurioje svarbu tai, kas nepasakyta“, – pirmąją asmeninę parodą pristato menininkė Laima Judita Bazienė.

Vilniaus galerijoje „Vilnensis“ vyksta personalinė labai savitos dailininkės paroda. Tapytoja, juvelyrė, eksperimentuotoja ir estetė pirmąkart eksponuoja daug dėmesio sulaukusius kūrinius.

Indra Grušaitė – viena iš keleto lietuvių tapytojų, įkvėpimo ieškančių ne dabartyje ar ateityje, o atsigręždama į senojo renesanso ir manierizmo paveldą.

Izraelio valstybės nepriklausomybės proga gegužės 1–7 dienomis galerija „Elysium“ surengs išskirtinę parodą „Litvakų menas“, pristatydama iškiliausių Lietuvos žydų menininkų darbus, surinktus iš privačių kolekcijų.

Menininkas Marius Jonutis nuo gegužės 3 d. kviečia į jau 14-ąją personalinę parodą galerijoje „Meno niša“.

„Sugalvoju algoritmą ir griežtai jo laikausi kūrimo procese. Mano darbuose dominuoja pasikartojantis brūkšniavimas iš kairės į dešinę arba nuo viršaus iki apačios“, – savo darbų specifiką apibūdina menininkas.

Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vykstanti multimedijos paroda „Van Gogh. Life in Art“, sulaukusi ypač didelio lankytojų susidomėjimo, pratęsiama iki gegužės 31 d.

Parodoje „Kartos ir likimai“ pristatomos keturios menininkų šeimos kartos: tarpukario diplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis, jo sūnūs Algirdas ir Augustinas, anūkas Raimondas Savickas ir proanūkė Ramunė Savickaitė-Meškėlienė.

Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.) vyks parodos „Vakarų Ukrainos pilys ir dvarai“ atidarymas.

„Tapyboje man patinka, kai atsiranda daug netikėtumų. Juos vartau, sukalioju, keikiuosi, džiaugiuosi – kitaip nemoku“, – atvirauja menininkas A. Zakarauskas. Daugiau apie kūrybą, meno prasmę ir tai, kas nuteikia pozityviausiai – videoreportaže.

Parodoje „Šviesūs prisiminimai“ abstrakčiomis šviečiančiomis kompozicijomis norima sukurti stiprų vizualinį poveikį ir sukelti žiūrovui pojūčių, kokių jam sukeltų šviesa gamtoje.

Apie Prisikėlimo slėpinio vaizdavimą – pokalbis su menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Nežinomas dailininkas sukūrė dekoratyvų, harmoningos kompozicijos, jautriai ir subtiliai nutapytą paveikslą, žavintį meistriškai perteikta ne gniuždančios, bet užuojautą, viltį ir ramybę teikiančios kančios išraiška.

Justė Venclovaitė savo darbais kuria vaizdines užduotis ir mįsles, kurios žiūrovą nukreipia į semiotikos ir lingvistikos nagrinėjamas problematikas.

Ne mažiau už garsiuosius olando Vincento van Gogho paveikslus yra žinomi jo biografijos fragmentai: vieni istorikai iki šių dienų ginčijasi dėl tikslios jo mirties priežasties, kiti – bando paaiškinti nupjautos ausies fenomeną.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos dvi vizualiojo meno parodos, skirtos moterų dailei.

Parodoje pirmą kartą rodomi 27 didžiuliai piešiniai, geriausiai atskleidžiantys menininkės gvildentus dvasinius ieškojimus ir parodantys, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi.

Pokalbyje su menininku Egidijumi Daruliu – apie jo įvairias menines veiklas, miniatiūrų bei grojimo dambreliu technikas ir apie džiaugsmą kurti kartu su šeima.