Dailė | Kultūra

Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, kurioje pirmą kartą pristatomi Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni unikalūs atvaizdai.

LMKA premija paskirta tapytojui V. Marcinkevičiui ir menotyrininkei J. Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.

Pokalbyje su žinomais keramikos menininkais – apie kontroliuojamus ir nepažabojamus atsitiktinumus, amato subtilybes ir idėjas, profesines ligas ir molio gydomąsias savybes.

Skirtingi žmonės pasakoja apie skirtingas savo vaikystės patirtis ir kviečia kiekvieną – kada nors buvusį arba vis dar esantį vaiku – pagalvoti apie šį gyvenimo laiką.

Kovo 20 d. Pamėnkalnio galerijoje atidaroma S. Maslauskaitės-Mažylienės ir S. Mažylio kūrybos paroda „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai pirmas bendras menininkų darbas. 

Tapytoja ir filosofė A. Kulbytė aptaria krikščioniškojo tikėjimo raišką dabartinėje tapyboje. Autorės mintys klostėsi kalbantis su tapytoja J. Šalkauskaite.

Pri(si)minimas, viltis, skausmas, pusiausvyros atgavimas, savęs pažinimas, augimas ir aplinkos įvertinimas – 7 meno funkcijos.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią tautodailininko Karolio Gedimino Cieminio Užgavėnių kaukių parodą.

Kovo 5 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatoma Nacionalinės premijos laureato Rimvydo Kepežinsko kaligrafijos paroda „Raidėlynas“.

Vilniaus dailės akademijoje kovo 7 d. 17 val. vyks dr. Natalijos Jevsejevos (Ryga) paskaita „Įspūdingiausia Latvijos modernistų pora: Aleksandra Belcova ir Romanas Suta“.

Į parodą „Jos“ pakviestos dalyvauti tapytojos, nagrinėjančios moters identiteto tematiką.

Skulptūrą pastatę jėzuitai norėjo priminti vilniečiams vienuolių rokitų pasiaukojimą: likę mieste globoti sergančiųjų, visi jie mirė nuo maro. 

Pokalbis su vieno žymiausių išeivijos dailininkų Prano Gailiaus (1928–2015) retrospektyvinės parodos kuratorėmis.

Nors paveikslus muziejui dovanoja pats menininkas S. Bakas, jų atkeliavimas į Lietuvą tapo įmanomas tik dosnaus anoniminio mecenato dėka.

Vilniaus knygų mugėje pasveikinti dailininkai, leidėjai ir spaustuvininkai – 2018 metų Knygos meno konkurso nugalėtojai.

Po konsultacijų su dailininke B. Žilyte buvo nuspręsta, kad yra pakankamai fotografuotos medžiagos, norint pradėti „Nykštuko“ freskų atkūrimą skaitmeniniu pavidalu.

Vasario 12–kovo 2 dienomis Pylimo galerijoje Vilniuje veikia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės tapytojos Rūtos Katiliūtės mokinių tapybos paroda.

Knygos meno konkurse geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo knygoms išrinkti šiemet pateikta 130 leidinių.

Vizualiojo meno kūrėjo D. Žiūros gyvenimą galima skaidyti į daugybę ilgesnių ar trumpesnių etapų, fragmentų. Kertine jų ašimi vis tiek išliks menas.

Grabnyčios tiek daug visko aprėpia, tiek daug jose visko susipina. Vien kiek vardų ši šventė turi – Kristaus Paaukojimas, Marijos apsivalymas, galiausiai – Grabnyčios.

Gaga užgeso taip, kaip gyveno – tyliai, beveik mistiškai. Kad sirgo nepagydomai – žinojome, kaip žinojo ir ji pati, nutarusi iki galo nugyventi savo pačios sukurtame pasaulyje savo metodu.

Jo dėka Lietuvos dailės kritika ir istorija ėmė artėti prie vakarietiškų standartų. Jis stipriai prisidėjo prie to, kad nacionalinė kultūra susisietų su tarptautiniu kontekstu. 

Dailininkas P. Gailius turėjo unikalų gebėjimą sudominti žiūrovą, pašnekovą, nors niekada nesistengė sukurti ilgaamžių kūrinių. Jis visada pabrėžė savo lietuvišką kilmę.

„MKČ – tos trys raidės mane visada labai traukė. Mėgstu į paveikslą įvesti raidę, su ja daryti pokštus, kurti erdves“, – atidarydamas savo parodą Kaune teigė S. Eidrigevičius.

2019-uosius galerija „Kunstkamera“ pradeda S. Maslauskaitės personaline paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“.

M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 1 d. 17 val. įvyks susitikimas su pažinojusiaisiais Praną Gailių. Bus paminėtas jo gimtadienis retrospektyvinėje parodoje.

Prof. Giedrės Mickūnaitės pranešimas „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“. 

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės – sena, prasminga, darkart sugrįžti prie Kalėdų slėpinio skatinanti šventė.

M. K. Čiurlionio namai kviečia į dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko akvarelių parodą „Pokalbis su Čiurlioniu“.

VDA ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas“ atidaryta personalinė L. Šilinsko keramikos paroda „Užkiužis“.

Rotušėje pristatomiems menininkų darbams idėją padiktavo L. Mažylio Berlyne surastas dokumentas. 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sausio 24 d. bus atidaryta S. Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“.

Sausio 19 d. Videniškių vienuolyno muziejuje atidaroma N. Vilutienės ir M. P. Vilučio grafikos, tapybos ir objektų paroda.

Geriausiais liaudies meistrais paskelbti skulptorius V. Bandza iš Kelmės, audėja E. Dapšienė iš Šiaulių ir kryždirbys A. Viskantas iš Mažeikių.

Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ papildyta ką tik iš restauratorių rankų sugrįžusiais 4 evangelistais. Tai proga pamatyti visus penkis vitražus iš Švč. Sakramento bažnyčios.

Į lietuvių kalbą išversta garsaus vokiečių dailininko G. Mesterio karikatūrų knyga „Ak, tas Pranciškus“ dėl komiško žvilgsnio į popiežių ir Bažnyčios kritikos susilaukė dėmesio.

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje?

Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui.

Philippe'as de Champaigne'as per visą savo kūrybos laiką nutapė įvairiausių Jėzaus gimimo istoriją pasakojančių scenų, tačiau vaizduojančių piemenų pagarbinimą nutapyta bene daugiausia.

Paroda „Žmonės ir padarai“ alsuoja antikine, viduramžiška mistika. Bet burtai čia yra ne pasakos, o aštri realybė.

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai.

Marijampolėje atidaryta šiame mieste gyvenusio ir paskutinę parodą 1932 m. surengusio garsaus litvako M. Bando tapybos darbų paroda.

M. Mitkevičiaus religinių paveikslėlių kolekcijoje – daugiausia žmonių sunešti, dovanoti, o viskas prasidėjo nuo kunigui padovanoto pranciškono J. Sasnausko abrozdėlio.

Pokalbis apie kūrybą ir menininko pašaukimą su dailininku A. Braziūnu: „Avis dabar yra mano gyvūnas, mano personažas, kurį pasitelkęs bendrauju su žiūrovu.“

Pasakojimas apie išskirtinį vieno iš senosios Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio puoselėtą pamaldumą Loreto Dievo Motinai.

Penki Lietuvos menininkai susitiko su įvairiais verslininkais ir pokalbiai su jais inspiravo naujų kūrinių atsiradimą.

Pristatomi originalūs žymiojo olandų dailininko Rembrandto van Rijno piešinių antspaudai iš archyvinio aplanko, saugomo dailininko V. Žuko šeimos kolekcijoje.

Pravėrus sostinės karmelitų Visų Šventųjų bažnyčios, pilnos žinomų ir nežinomų šventųjų skulptūrų, duris, veriasi mįslinga Jeruzalės, Sicilijos arba Likatos Angelo istorija.