Dailė | Kultūra

Prof. Giedrės Mickūnaitės pranešimas „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“. 

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės – sena, prasminga, darkart sugrįžti prie Kalėdų slėpinio skatinanti šventė.

2019-uosius galerija „Kunstkamera“ pradeda S. Maslauskaitės personaline paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“.

M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 1 d. 17 val. įvyks susitikimas su pažinojusiaisiais Praną Gailių. Bus paminėtas jo gimtadienis retrospektyvinėje parodoje.

M. K. Čiurlionio namai kviečia į dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko akvarelių parodą „Pokalbis su Čiurlioniu“.

VDA ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas“ atidaryta personalinė L. Šilinsko keramikos paroda „Užkiužis“.

Rotušėje pristatomiems menininkų darbams idėją padiktavo L. Mažylio Berlyne surastas dokumentas. 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sausio 24 d. bus atidaryta S. Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“.

Sausio 19 d. Videniškių vienuolyno muziejuje atidaroma N. Vilutienės ir M. P. Vilučio grafikos, tapybos ir objektų paroda.

Geriausiais liaudies meistrais paskelbti skulptorius V. Bandza iš Kelmės, audėja E. Dapšienė iš Šiaulių ir kryždirbys A. Viskantas iš Mažeikių.

Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ papildyta ką tik iš restauratorių rankų sugrįžusiais 4 evangelistais. Tai proga pamatyti visus penkis vitražus iš Švč. Sakramento bažnyčios.

Į lietuvių kalbą išversta garsaus vokiečių dailininko G. Mesterio karikatūrų knyga „Ak, tas Pranciškus“ dėl komiško žvilgsnio į popiežių ir Bažnyčios kritikos susilaukė dėmesio.

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje?

Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui.

Philippe'as de Champaigne'as per visą savo kūrybos laiką nutapė įvairiausių Jėzaus gimimo istoriją pasakojančių scenų, tačiau vaizduojančių piemenų pagarbinimą nutapyta bene daugiausia.

Paroda „Žmonės ir padarai“ alsuoja antikine, viduramžiška mistika. Bet burtai čia yra ne pasakos, o aštri realybė.

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai.

Marijampolėje atidaryta šiame mieste gyvenusio ir paskutinę parodą 1932 m. surengusio garsaus litvako M. Bando tapybos darbų paroda.

M. Mitkevičiaus religinių paveikslėlių kolekcijoje – daugiausia žmonių sunešti, dovanoti, o viskas prasidėjo nuo kunigui padovanoto pranciškono J. Sasnausko abrozdėlio.

Pokalbis apie kūrybą ir menininko pašaukimą su dailininku A. Braziūnu: „Avis dabar yra mano gyvūnas, mano personažas, kurį pasitelkęs bendrauju su žiūrovu.“

Pasakojimas apie išskirtinį vieno iš senosios Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio puoselėtą pamaldumą Loreto Dievo Motinai.

Penki Lietuvos menininkai susitiko su įvairiais verslininkais ir pokalbiai su jais inspiravo naujų kūrinių atsiradimą.

Pristatomi originalūs žymiojo olandų dailininko Rembrandto van Rijno piešinių antspaudai iš archyvinio aplanko, saugomo dailininko V. Žuko šeimos kolekcijoje.

Pravėrus sostinės karmelitų Visų Šventųjų bažnyčios, pilnos žinomų ir nežinomų šventųjų skulptūrų, duris, veriasi mįslinga Jeruzalės, Sicilijos arba Likatos Angelo istorija.

Lapkričio 20 d. Vatikane duris atvėrė ekspozicija „Rusų meno piligrimystė. Nuo Dionizijaus iki Malevičiaus“. 

Gruodžio 2 dieną Muzikos galerijoje vyks Luko Šilinsko keramikos parodos „Vaizdiniai“ atidarymas.

Lapkričio 28 d. Kaune bus atidaryta paroda – olandų dailininko Rembrandto van Rijno (1603–1669) piešiniai iš archyvinio aplanko, saugomo Vaidoto ir Auksės Žukų šeimos kolekcijoje.

1927 m. ruošiantis karūnuoti Aušros Vartų paveikslą buvo nuimti metalo aptaisai, ir grupė dailininkų darė jo kopijas. Tarp jų buvo ir bernardinė s. Pranciška Viežbicka.

Lapkričio 20 d. į Antakalnio kapinių Menininkų kalnelį išlydėtas monumentalistas, tapytojas, grafikas Laimutis Ločeris. Prisimenant dailininką – Rasos Kazlas interviu, spausdintas JAV lietuvių išeivių laikraštyje „Draugas“.

Kas yra švytėjimas tapyboje? Viena grupinės tapybos parodos „Švytėjimas“ autorių tvirtino, kad peizažas, gamta turi švytėjimą ir tapyba gali jį pagauti ir perteikti.

Krikščionybė autorės gyvenime užima svarbią vietą, tačiau ji nevengia draugiškai pasijuokti iš davatkiškumo, religijos suprekinimo, stabų susikūrimo apraiškų.

Tris Leipcige gyvenančius ir kuriančius menininkus Gabiją Vidrinskaitę, Adrian Mudder ir Matthias Jun sieja bendra meno samprata. Kokia ji?

Parodoje nerasime nieko pigaus: nei atviro erotizmo, nei saldaus kičo, nei paviršutiniškos didaktikos, mokančios, kaip gyventi ir ką vertinti. Čia rasime save.

„Aš mirsiu, o mano tapyba liks, liks mano energija, kurią sudedu į savo paveikslus“, – sako Vilniaus galerijoje „Menų tiltas“ darbus eksponuojantis prancūzas.

Lapkričio 8–10 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks visiems atviras studijų savaitgalis „Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje“.

Ne kiekvienas menininkas piešiniais geba sukurti švelnią, jaukią ir nostalgišką nuotaiką, perteikti tekste vyraujančią atmosferą bei suteikti istorijai ir veikėjams gyvybingumo. 

Lapkričio 6 d. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ atidaroma Gretos Alice (Greta Liekytė) paroda, skirta Ričardo Gavelio romanui „Vilniaus pokeris“.

Skulptūrų autorius M. Sauka sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą pušyną tarp sovietinių daugiabučių pasirinko tam, kad toliau nuo miesto centro susikurtų traukos taškas.

M. K. Čiurlionio fondas kartu su Armėnijos ambasada įteikė tris REX M. K. Čiurlionio taures Lietuvos ir Armėnijos santykius puoselėjančioms asmenybėms.

Spalio 24 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje atidaroma Nacionalinės premijos laureato dailininko Vytauto Valiaus (1930–2004 m.) kūrybos paroda „Gyvenimas mene“.

Tęsiame mini pokalbių ciklą su šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatais. Trečiasis pašnekovas – skulptorius Juozas Lebednykas.

Dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė skaitydama paskaitą MO sakė, kad skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūros žmonių yra pačios mėgstamiausios. Šeštadienį šio šviesaus atminimo menininko netekome.

Grafikas M. P. Vilutis, kurio darbai eksponuojami MO: „Man nereikia kelnių už tūkstantį eurų, kurias turėsiu saugoti. Man reikia kelnių už eurą keturiasdešimt, kurias nusipirkau „Humanoje“ ir kurios mane saugo.“

Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo?

Tęsiame mini pokalbių ciklą su šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatais. Antrasis pašnekovas – tapytojas Virginijus Viningas.

Pradedame mini pokalbių ciklą su šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatais. Pirmasis pašnekovas – vitražininkas Konstantinas Šatūnas. 

Spalio 17 d. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaroma vizualaus meno paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“. 

I. Augaitytės tekstilės instaliacija „Prisilietimas. Tylos aidai“ – tai šviesos ir muzikos projektas, kurį sudaro gobelenų poliptikas – 4 darbai, ir Michailo Skalskio muzika.

Dailininko Antano Kmieliausko pasakojimas apie jo sukurtas freskas, puošiančias Vilniaus universiteto „Litteros“ knygyną.