Dailė | Kultūra

Šiandien atkurtas žinomo dailininko vitražas džiugina Kultūros centro darbuotojus, jo lankytojus ir yra puikus meno kūrinių išsaugojimo pavyzdys.

Paroda „Su gimimo diena, Leonai!“ skirta vyriausio amžiumi Lietuvos modernisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus L. Striogos 90-mečiui.

Bernardinų bažnyčios Šv. Bernardino galerijoje atidaryta tapytojo R. Čeponio paroda „Laikas išeiti laikas sugrįžti“.

Esė iš knygos-albumo „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ („Baltos lankos“, sudarė V. Žukas).

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausia yra Vakarų Lietuvoje, taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo.

Parodose „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ buvo kviečiami dalyvauti visi profesionalūs Alytaus menininkai – vizualiojo meno kūrėjai.

Pristatomas prieš metus kolekcininko A. Jankausko iš užsienio į Lietuvą sugrąžintas E. M. Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantis Römerių namą Vilniuje, Bokšto gatvėje.

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

Britų dailininko sero Džošua Reinoldso drobė „Besimeldžiantis mažasis Samuelis“ gali būti panaudota kaip medžiaga sąžinės peržvalgai. 

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda.

Juvelyrė tiki, kad visada bus žmonių, vertinančių autorinę juvelyriką dėl to, kad ji gyva.

P. Repšys: „Tarp kitko, va čia Antanavičius sėdi. Sutikau aš jį. Sako: klausyk, yra konkursas universitete, padaryk ekslibrisą – gausi pirmą premiją.“

Krikščioniška ikonografija nėra vien apmusijusi senovė – ji ir įdomi, ir aktuali, ir moderni, ir kalbanti apie tvirtas menininkų bei dvasininkų bičiulystes.

Ką tik pasirodžiusi knyga „Lietuvos vizionierės“ – tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės.

V. M. Bičkutė yra įgijusi ekonomistės profesiją, tačiau tai jai visai netrukdo didelę savo energijos ir laiko dalį skirti kūrybai, o kūryboje būti ekpresyviai, spontaniškai, žaismingai.

Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmetį ir kviečia į tris naujas parodas. Pokalbis su jo vadove S. Maslauskaite-Mažyliene apie tai, koks buvo praėjęs etapas ir koks laukia ateinantis.

Juvelyrei E. Čėjauskaitei-Gintalei daiktai yra simboliai ir raktai, emocijų talpyklos ir priemonės kalbėti apie svarbiausius dalykus.

Gruodžio 7 d. Paryžiaus „Espace Commines“ ekspozicijų erdvėje atidaroma Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui skirta šiuolaikinių Lietuvos menininkų paroda.

Gruodžio 7 d. nuo 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia švęsti 10-metį.

Advento rytais, prieš prašvintant, skubama į šv. Mišias, aukojamas Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos garbei.

Lietuvą pasiekė net 57 Brazilijos modernisto litvako Lasario Segallo kūriniai.

Ištrauka iš dailės istorikės G. Jankevičiūtės baigiamos rengti knygos „Nekenčiu sumaišties. Rimantas Sakalauskas: skulptūros, objektai, indai“.

Tęsiant Vilniaus Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios tvarkybos darbus, Vilniaus arkivyskupija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus.

Savo auka galite padėti Bažnytinio paveldo muziejui įsigyti seną liturginės dailės kūrinį su šventojo jėzuito atvaizdu. 

Vilniaus Bernardinų vienuolyne iki lapkričio pabaigos eksponuojama Liudos Liaudanskaitės akvarelių paroda „Samaninės šviesos rate“.

Lapkritis į Vilnių ir vėl atnešė nuo seno ne tik šio miesto gyventojams vieną svarbiausių ir brangiausių švenčių – Aušros Vartų Dievo Motinos Globos atlaidus.

P. Jurkšaitytės Palaimintasis šventumu spinduliuoja ne dėl šventiesiems įprastai priskiriamų atributų, bet dėl šilto žmogiškumo, kuriuo dvelkia kūrinys.

„Šventieji vienuoliai“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose saugomi XIX a. grafikos kūriniai – 32 graviūrų ciklas.

A. Kmieliausko parodoje – septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais tapytos jo abstrakčios ar pusiau abstrakčios, Vilniaus kraštovaizdžio, lietuvių liaudies skulptūros.

Monumentali skulptūrinė instaliacija „Pusryčiai ant žolės“ tarsi atveria naują R. Jusionytės kūrybos etapą. Tai E. Manet eponiminio kūrinio variacija.

Lapkričio 7 d. atidaroma vizualiojo meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“.

Pokalbis apie tai, kas yra lietuvių diasporos dailė, kaip ir kodėl ji grįžo į Lietuvą ir mūsų sąmonę ir ar jau sulaukė savo populiarumo valandos.

K. Alšauskienės kuriamos urnos – šviesių, natūralių, gamtiškų spalvų, jų formos ir faktūros griežtumo nesuvaržytos. „Man norisi suteikti kuo daugiau šviesos“, – teigia urnų kūrėja.

Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29-ąją, anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010).

Paroda „Angelo atvaizdas XVIII–XX a. Ukrainos liaudies ikonose“ į Anykščius buvo atvežta iš Radomyslio pilyje įsikūrusio Ukrainos liaudies ikonų ir antikvarinių daiktų muziejaus. 

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinį pasiekė tapytojo J. Kovarskio 28 didžiaformatės drobės, kurtos XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje.

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Spalio 15-ąją vyks iškilminga Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų įteikimo šventė – reikšmingiausias LDS renginys.

Penktasis grafičio meno projekto „Sienos prisimena“ kūrinys „Susitikimas“ atidengtas ant Prancūzijos ambasados sienos. 

„Repšys visada (beveik) ir visur yra tarp žmonių ir daiktų. Piešia, kad ir kur būtų: gatvėje, posėdžiuose, kambaryje, ant suoliuko, kavinėje ar dailininkų pasibuvimuose“, – „Vilniaus galerijoje“ rašo V. Liutkus.

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Vienos lankomiausių kadaise Vilniaus kavinių „Nykštukas“ sienas puošęs B. Žilytės ir A. Steponavičiaus kūrinys atgimė.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rūsiuose ypatingą aurą skleidžia JAV gyvenančio lietuvių kilmės menininko R. Bartkaus dovanota šviečiančių apaštalų instaliacija.

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos dešimtasis dešimtmetis.

Vienas ryškiausių savo pėdsaką Vilniaus universiteto rūmuose palikusių dailininkų – grafikas R. Gibavičius, kurio freskos puošia du Filologijos fakulteto vestibiulius.

Parodoje „Didžioji gatvė“ – intriguojantys pasakojimai apie Chodkevičių rūmus ir pirmą kartą muziejaus istorijoje – galimybė ateiti kartu su gyvūnu.

Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios koplyčioje galima apžiūrėti tęstinę senųjų medinių prakartėlių parodą.

Po meno pažinimo centro „Tartle“ parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys.

„Šį paveikslą savo namuose matydavau nuo vaikystės, bet niekada nežinojau, kad tai šv. Kazimieras, – šypsosi italų monsinjoras M. D. Viola, meno kūrinį padovanojęs Lietuvai.