Kinas ir TV | Kultūra

Jaunimui naudinga pasižiūrėti dokumentinius filmus, kurie kitu kampu pristato istoriją, įsitikinusi istorijos mokytoja.

Kinomanai su nekantrumu laukia, kokią programą šiemet pasiūlys „Kino pavasaris“. Festivalio direktorė V. Ramaškienė prasitarė, kad ji laukia tikrai įdomi.

Kodėl kūrinys taip ir nepasiekė ekranų, galima nuspėti iš metų ir antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: jos skelbė apie Austrijos anšliusą.

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai” jau keturioliktą kartą kviečia pažinti ir pakalbėti apie prancūzišką kultūrą.

Laiko ir kino meno ribas trinantis filmas „Tranzitas“ 1942-aisiais vykstantį veiksmą perkelia į šių dienų Marselį.

Praėjusiais metais nustatytas didžiausias iki šiol susidomėjimas lietuvišku kinu, pasiektas dokumentinio filmo žiūrimumo rekordas, rekordiškai augo kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos.

Taip save apibūdina Europos kino padangėje iškilęs aktorius Franzas Rogowskis. Turintis įgimtą kiškio lūpą ir randą ant veido, F. Rogowskis neprimena tipinio filmų herojaus.

2018-aisiais netekome didžių Lietuvos ir pasaulio kinematografijos asmenybių. Trečioji G. Jankausko jiems parengtų in memoriam dalis.

Antroji G. Jankausko parengtų in memoriam 2018 m. kinematografijos pasaulyje dalis.

R. Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi 20 metų. Jautri istorinė drama „Purpurinis rūkas“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui – kino teatruose nuo vasario 8 d.

Prisimename 2018-aisiais anapilin iškeliavusias iškilias Lietuvos ir pasaulio kinematografijos asmenybes. Pirmoji G. Jankausko parengtų in memoriam dalis.

Išskirtinio braižo režisieriaus P. Sorrentino filmas „Silvio“ siejasi su jau matytu „Didžiu grožiu“ – čia pamėgtas (arba ne) režisierius atpažįstamas nuo pat pirmųjų scenų.

Kovinės savigynos meistras majoras P. Kasteckas – vienas iš sausio 11-ąją pradedamo rodyti filmo „Spec. Žvėrynas“ herojų. Jis po 1991-ųjų sausio įvykių suformavo slaptą specialiųjų operacijų būrį.

Lietuvos kino teatruose rodomas naujausias režisieriaus P. Sorrentino filmas „Silvio“ apie Italijos politiką S. Berlusconi. Kuo žiūrovus taip žavi šio režisieriaus darbai?

Naujausią filmą „Europos parkas. Pradžia“ sausio 10 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube pristatys dokumentininkas, režisierius ir operatorius A. Tarvydas.

„Dėl to, kad labai svarbūs dalykai pasakyti tik epizodiškai ir ne iki galo, aš šį P. Pawlikowskio filmą laikyčiau nepavykusiu. O tiksliau – nepribrendusiu, kaip ir filmo amžinosios poros meilė.“

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – tai pasakojimas apie Kančią krikščioniškąja prasme: jie juda į priekį bet kokia kaina, nė akimirkos nesustabdydami savo sužaloto kūno kilimo įkalnėn.

2009 m. dokumentinis režisierės Dalios Kanclerytės filmas pasakoja apie Kanadoje apsigyvenusius lietuvių pabėgėlius ir pranciškonų veiklą Toronte. 

Filmo „Tumo kodeksas“ režisierius E. Belickas įsitikinęs: sutikę Vaižgantą šiandien nejaustume jokio kartų skirtumo. 

Ispanijoje vykusiame Bilbao Mendi filmų festivalyje režisierius A. Matelis apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentiniame filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Tai jau 12-as šio filmo apdovanojimas.

Lenkų režisieriaus P. Domalewskio „Tyli naktis“ – tai kalėdinis iššūkis. Po daugelio metų tai gali likti alternatyviu kalėdiniu filmu, teigia kino žinovė M. Valiūnaitė.

„Silvio Berlusconi yra itališkumo archetipas, ir per jį aš galiu papasakoti italų istoriją“, – sako italų kino režisierius P. Sorrentino.

„Tada nesvajojau apie eterį ir niekada anksčiau nemaniau, kad kada nors jame sveikinsiuosi su klausytojais“, – prisipažino LRT vedėja B. Lukošiūtė.

Režisierė Giedrė Beinoriūtė kalba apie religinį kiną. 

Atverti dabartinės Lietuvos kariuomenės ištakas ir papasakoti istoriją apie 1990-ųjų nežinomus bebaimius kovotojus ryžosi režisierius A. Lekavičius.

Pokalbis su prelatu E. Putrimu apie Pietų Amerikoje kalinčių lietuvių istorijas ir iššūkius drauge su M. Starkumi kuriant apie tai dokumentinį filmą.

A. Lindgren ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo – jautriame režisierės Pernille Fischer Christensen filme.

Į kino ekranus grįžta vienas ryškiausių filmų, neretai minimas geriausių filmų dešimtukuose – M. Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975 m.).

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną gruodžio 10 d. rodomas Kinijoje gimusio režisieriaus Tiano Tseringo filmas apie sudėtingus tibetiečių pasirinkimus šiandien.

Švedų režisieriaus I. Bergmano 100-ųjų gimimo metinių proga šių metų „Scanoramoje“ buvo parodyti dviejų režisierių dokumentiniai filmai apie didįjį kino magą.

„Skalvijos“ kino klasikos vakaruose – net du vieno žinomiausių čekų Naujosios bangos kūrėjų M. Formano filmai: „Blondinės meilė“ ir „Skrydis virš gegutės lizdo“.

Gruodžio 3–5 d. Lietuvos kino centras trečią kartą šiais metais kviečia nemokamai žiūrėti šiuolaikinės kokybės, naujai suskaitmenintus ir restauruotus lietuvių kino klasikų filmus.

Didžiosios Britanijos Kendal kalnų filmų festivalio uždarymo ceremonijos metu paskelbta, kad Arūno Matelio dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ laimėjo specialųjį žiuri prizą. 

Sostinė atsisveikino su „Scanorama“. Uždarymo metu paskelbti konkursinės programos nugalėtojai ir pristatyta ilgai laukta dokumentikos meistro Audriaus Stonio premjera.

Beveik prieš 40 metų pasirodęs „Stalkeris“ išlieka aktualus ir šiuolaikiniam žiūrovui. Kino kritikas Piotras Šepotinikas lygina restauruotos šios juostos pasirodymą su filmo atgimimu.

Režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ jau aplankė daugiau kaip 20 pasaulio valstybių garsindama Lietuvos vardą.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ persikėlė į Kauną, kur pristato įsimintiną programą, sulaukusią didelio žiūrovų susidomėjimo sostinėje.

Konkurencija siekiant „Oskaro“ itin didelė. JAV žiniasklaida išskiria A. Matelio filmą kaip ypatingą reiškinį – daugiau nei po 12 metų JAV režisierių gildijos laureatas į Ameriką grįžta su nauju filmu.

Filmus žiūrėti kviečia nauja kino salė „Kino Deli“, kurioje galima mėgautis ne tik rinktiniais filmais, bet ir gurmaniškais užkandžiais.

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai stebisi, kaip pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren – tokia pagyvenusi moteris – sugeba taip gerai suprasti vaikus.

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ svarbiausi šios savaitės programos akcentai.

Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje įvyko lietuvės režisierės Aistės Žegulytės ilgametražio dokumentinio filmo premjera. 

Nesant kritinio požiūrio iš žiūrovų pusės, koks nors režisierius sieks tokio meninio paveikumo, kad sukurs pornografinį filmą, kurio scenos vyks tremtinių vagone. 

A. Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ sėkmingai perėjo „Oskarų“ kvalifikaciją ir toliau varžysis dėl geriausio dokumentinio filmo nominacijos.

Kiek Lietuvoje turime menininkų, kurių kūryba domina ir platesnį pasaulį? Kokia Lietuvos kultūra atrodo svetimšaliams?

Juosta jau apdovanota už geriausią režisūrą 71-ajame tarptautiniame Kanų kino festivalyje ir „Auksiniais liūtais“ 43-ajame Gdynės vaidybinių filmų festivalyje.

R. Šerelytė apie filmą „Tarp pilkų debesų“: „Žmonės, kurie patyrė tremtį, šį filmą žiūrėdami, tikrai verkė. O kas daugiau? Dėl istorinio autentiškumo kyla pagrįstų abejonių, ir šio filmo kino kalbos priemonės tai akivaizdžiai liudija.“

„Scanorama“ kerta visą Europą, supažindindama su ryškiausiais jos filmais. Šiemet kruopščiai atrinkti ir sugrupuoti filmai iš 34 šalių išsirikiavo 12-oje tradicinių „Scanoramos“ programų.

Kodėl maistas yra daugiau nei priemonė išgyventi? Maistas veikia kaip ritualas. Socializacijos forma. Bendravimo papildas. Maistas leido gimti kultūrai kaip reiškiniui.

Visas filmas kelia vien skeptiškus klausimus. Vienas atsakymų, kodėl „Tarp pilkų debesų“ yra toks nesulipęs kūrinys, yra pasakojimo sutelkimas į nieko nepasakančius apibendrinimus, o ne veikėjus.