Kinas ir TV | Kultūra

Išeivijos režisieriaus darbas „Gimtinė“ – tai filmas apie nesamo rojaus paieškas.

„Vis dėlto žmogus nuolatos galvoja, kad visa tai iš jo. O reikia save pamiršti norint būti geru menininku“, – įsitikinęs K. Zanussi.

Praėjo beveik 30 metų, ir pats Černobylis tapo mūsų istorijos simboliu, metafora. 

Svarbiausios salės naujienos – komfortabilūs, elektromechaniniai krėslai iš esmės pakeistame amfiteatre, maksimaliai išdidintas ekranas ir, ko gero, tobulas garsas.

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

Karlovi Varų kino festivalyje išparduotais dviem seansais įvyko pasaulinė K. Kaupinio filmo „Nova Lituania“ premjera.

Rugpjūčio 5 d. užsienyje ir Lietuvoje įvyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu bus parodytas vienas gražiausių lietuviškų filmų.

Sakoma, vaidybiniame kine režisierius yra Dievas, o dokumentiniame – Dievas yra režisierius ir tai tiesa.

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Savo neįtikėtinas patirtis ir pažintis su kalnų bei džiunglių žmonėmis Šarūnas Mikulskis sudėjo į dokumentinį filmą „Paprastos svajonės“.

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pasakojimas apie „Dviračio žinių“ ištakas, istoriją ir kultūrinį palikimą.

Minint 52-ąsias V. Mykolaičio-Putino mirties metines, „LRT Plius“ bus parodyta antroji  filmo „Vieno buto istorija“ dalis, atskleidžianti šio rašytojo kūrybos ir gyvenimo užkulisius.

Išskirtines arba kartais kine netikėtas temas mėgstantis nagrinėti režisierius pirmajam savo debiutiniam ilgametražiam filmui pasirinko istoriniame laike vykstantį filmą.

Barselonoje vykstančiame prestižiniame Europos dokumentinio kino festivalyje „DocsBarselona“ šiemet skambėjo žinomų kino meistrų ir pradedančių lietuvių režisierių pavardės.

„Olegas“ – intymus filmas apie vieną asmeniškiausių žmogaus virsmų. Tai sudėtinga brandos istorija, kuriai buvo labai svarbu rasti tinkamą pagrindinį aktorių.

„Vytautas Kernagis yra viena iš tų asmenybių, kurios nusipelno filmo“, – įsitikinęs kino režisierius A. Lekavičius.

Animacinio virtualiosios realybės projekto „Angelų takais“ režisierė neabejoja, kad ji gali jaunąją kartą sudominti knygomis ir menu.

Šiemet Kanų fino festivalyje garsių vardų ir intriguojančių darbų išties netrūksta. Vien ko vertas faktas, kad su nauju darbu čia pasirodo Q. Tarantino.

Gegužės 14 d. Kanuose (Prancūzija) prasideda 72-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir mugė „Marché du Film“.

„Pusę filmo Lietuvoje uždirbtų pinigų skirsime interaktyviai platformai, pasakojančiai apie unikaliąsias mūsų sengires, o kitą pusę surinktų lėšų grąžinsime miškui įkurdami jį saugantį fondą“, – teigė M. Survila.

Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol.

N. Meščaninovos drama pasakoja apie vienišą jauną veterinarą, dirbantį legalioje medžioklinių šunų treniravimo stotyje Rusijos gilumoje. Kino teatruose – nuo gegužės 10 d.

Ar esate buvę dykumoje? Nepamirškite, kad nusikelti ten gali padėti ir kino filmai.

Tragikomiškas dokumentinis filmas rodo Didžiojoje Britanijoje gyvenančių Sandros, Dainiaus, Stepo ir Kęsto kasdienybę labdaros drabužių surinkimo versle.

Minint Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metines – E. Samsono meninės dokumentikos filmas „Vėjų žemė“.

Pirmoji pokalbių ciklo viešnia režisierė M. Kavtaradzė dalijosi mintimis apie savo naujausią filmą, palietusį sudėtingą ir dar tabu laikomą psichinės sveikatos temą.

Filmą „Išgyventi vasarą“ drąsiai galima vadinti pirmuoju lietuvišku kino filmu, kuris taip jautriai ir nuoširdžiai kalba apie jaunimo psichines ligas, jų nestigmatizuoja, bet ir neromantizuoja.

„Iš užsienio kūrėjų lietuviai galėtų pasimokyti drąsos ir gebėjimo pristatyti save, savo darbą ir taip pelnyti daugiau dėmesio“, – teigia E. Pukšta.

Gegužės sekmadieniais „Skalvija“ kvies į vieną ryškiausių 10 dešimtmečio juostų – ekscentriškojo amerikiečio V. Gallo režisūrinį debiutą „Buffalo‘66“.

Paskutinės vakarienės kambaryje susirinkę mokiniai, tačiau nesakoma, kad jie yra kartu. Tarsi pasislėpę, nieko neieškantys – ne taip kaip moterys.ž

Hedonistiniai malonumai, socialinės problemos, kriminalinis pasaulis, šeimos dramos, muzika, retoriniai klausimai apie mūsų kūrybingumą – tai tik kelios šių metų „Kino pavasario“ temos.

A. Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ 22-ajame Čikagos Europos Sąjungos kino festivalyje buvo apdovanotas specialiuoju prizu.

Kanų kino festivalio paralelinės sekcijos „Kritikų savaitė“ programoje įvyks debiutinio trumpametražio operatoriaus V. Katkaus kūrinio „Kolektyviniai sodai” pasaulinė premjera.

Kovo 29 d. mirusios prancūzų režisierės Agnès Varda filmas „Bastūnė“ stulbina savo tyliu iššūkiu, bet labiausiai todėl, kad protagonistė yra moteris.

Agnès Varda ir kinas – sinonimai. Vienas negali egzistuoti be kito. O kovo 29 d. trenkė žaibas: eidama 90-uosius, ji išėjo.

Filmas be galo patraukliai parodo Juozo Tumo-Vaižganto, rašytojo, pedagogo, kunigo, spaudos darbuotojo asmenybę, jos dirbtinai nesakralizuodamas, nepaversdamas kilnesne už kitus. 

Reikalingas ne tik aukų atvirumas kalbėti, bet ir jų artimųjų atvirumas išklausyti, Bažnyčios atvirumas neslėpti nusikaltimų ir paties išnaudotojo atvirumas pripažinti tai, ką padarė.

„Metalinis apvalkalas“ – priešpaskutinis S. Kubricko filmas, kuris bus parodytas vieną kartą išskirtinių seansų metu Vilniuje ir Kaune.

Libano režisierės N. Labaki filmas „Kafarnaumas“ kelia klausimų apie pasaulį, kuriame popierius yra viskas, o žmogiška būtybė – niekas.

Balandžio 14 d. eidama 84-uosius mirė švedų teatro ir kino aktorė Bibi Andersson, išgarsėjusi vaidmenimis režisieriaus Ingmaro Bergmano filmuose.

Režisierės C. Denis „Gyvenimas aukštybėse“ ironiškai kalba apie gerą, turiningą ir prasmingą gyvenimą – apie gyvenimo vertybes.

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones.

„Į kino ekraną atvedžiau daug stiprių moterų veikėjų, todėl šį kartą norėjau atsukti žvilgsnį į vyrus, kurie akivaizdžiai kenčia ir yra jautrūs“, – teigia F. Ozonas.

„Liga nėra šaržas, liga yra realybė, liga yra tikras žmogus. Tikrą žmogų stengėmės ir sukurti“, – apie vaidmenį M. Kavtaradzės filme kalba aktorius.

Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ kaip visada buvo laukiamas ir dėl gerų autorinių filmų puotos teikiamo malonumo, ir dėl smalsumo.

A. Stonio ir K. Briedės filmui „Laiko tiltai“ suteikta ypatinga garbė tapti jubiliejiniu, šimtuoju, garsiojo festivalio „Magnificent 7“ filmu.

24-asis festivalis „Kino pavasaris“ penktadienio vakarą paskelbė geriausius konkursinių programų ir daugiausia žiūrovų simpatijų pelniusius filmus.

Filmas „Pasaulio šerdis“ pataiko tiesiai į širdį savo meile žmogui, dvasines traumas ir šeimos skaudulius nagrinėjančia tema, jausmingai atskleidžiama taktiliniu santykiu su gyvūnais.