Kinas ir TV | Kultūra

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Pagrindinį vaidmenį Š. Barto filme „Sutemose“ sukūręs M. P. E. Martynenko sako, kad pirmasis pasimatymas su žmona virto pirmuoju pasimatymu su režisieriumi.

„Mano atrama yra religija“, – kalba žymus amerikiečių aktorius.

XFM radijo laidos „Kitas kadras“ kūrėjai R. Aušrotas ir D. Joneikis kalbasi apie matytus 19-ojo Lenkų kino festivalio filmus.

XFM radijo laidos „Kitas kadras“ kūrėjų R. Aušroto ir D. Joneikio pokalbis, kokį filmą jie būtų pasirinkę Lenkų kino festivalio atidarymui.

Režisierius J. V. Tūras pasidalijo, ką jo pirmajam vaidybiniam filmui „Senas šautuvas“ ir jo paties pasaulėžiūrai davė sudėtinga, bet Lietuvoje aktuali savižudybių problematika.

„Nepatogus kinas“ kviečia į suartinantį susitikimą su MUMIS ir JAIS – nepažįstamais, kitokio tikėjimo ir tautybės žmonėmis, turtingais ir skurstančiais.

Europos šalių kino forume „Scanorama“ – gausi lietuviškų premjerų programa, kurios pagrindine linija tapo asmeninės ir istorinės atminties refleksijos.

Pirmadienio vakare įvyko režisieriaus A. Puipos naujausio filmo „Kita tylos pusė“ (tai jau 21-as jo ilgametražis vaidybinis darbas) nacionalinė premjera.

Pirmasis ilgametražis K. Kaupinio filmas „Nova Lituania“ pelnė festivalio geriausio filmo apdovanojimą.

„Skalvijos“ kino centre geriausiu konkurso filmu paskelbtas FAMU atstovaujančios Annos Petruželovos trumpametražis pasakojimas „Nežinau...balos“ (2018).

Aštrių temų kine nevengiantis režisierius šį kartą ėmėsi ypatingos, pastaruoju metu itin daug diskusijų keliančios, partizanų temos.

Videomeno peržiūrų ciklas „Blyksniai“ – lietuvišką videomeną pristatanti renginių serija, kurioje dėmesys skiriamas vieniems žymiausių mūsų šalies menininkų ir jų videokūriniams.

Lietuvos kultūros objektai ir renginiai pritaikymo neįgaliesiems srityje smarkiai atsilieka. Ką daryti?

Paaiškėjo šių metų Lietuvos pretendentas siekti prestižinio „Oskaro“. Šiemet juo tapo lietuvių režisieriaus A. Stonio ir latvių režisierės K. Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“.

Paskutiniame savo filme „Agnès apie Varda“ režisierė apžvelgia visą savo kūrybinę karjerą.

Pažintis su H. Franko kūryba ir asmenybe – tai pažintis su visuotine dokumentinio kino istorija.

Pasak filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ režisierės, sunkiausia buvo parodyti ir sukurti žvėries žvilgsnį, nes pirma reikėjo suprasti, kaip tas žvėris žiūri.

Kino meistras W. Herzogas apie M. Gorbačiovą: „Jis yra be galo reikšminga XX a. pabaigos asmenybė. Visame pasaulyje nebėra nė vieno gyvo tokią tarptautinę reikšmę turinčio žmogaus.“

„Pasmerktąją Tonką“ galima vadinti ne tik geriausiu režisieriaus K. Antono darbu, bet ir vienu paskutinių nebyliojo kino šedevrų.

Susipažinti su bent dvylika pasaulinės kino legendos veidų kviečia šių metų tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

„Iš „Medaus šalies“ išsinešu labai daug. Pasaulio trapumas, kuris labai lengvai sugriūna lyg tų mirusių bičių pluoštelis, ir begalinis grožis“, – pasakoja dokumentininkas.

„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau septynerių, buvau gerokai jaunesnis nei mano filmo herojus Kovas“, – pasakoja T. Vengris.

Į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“ pateko pirmasis kultūros antropologo ir kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vaidybinis filmas „Partenonas“.

Gruodžio mėnesį bus rodomas naujas filmus ir serialus internete transliuojančios amerikiečių kompanijos „Netflix“ kūrinys – filmas „The Two Popes“ (liet. „Du popiežiai“). 

„Tai buvo laikas, kai nieko nebuvo – nei cukraus, nei benzino. Studijavau tuo metu, daugelio kurso draugų tėvai buvo praradę darbus“, – prisiminimais dalijasi D. Gumauskas.

Filmo „Nijolė“ kūrybinė kelionė prasidėjo nuo Kauno. Režisierius S. Bozzolo, anuomet programos „Erasmus“ studentas, čia pirmą kartą išgirdo A. Mockaus pavardę.

Pagrindinis projekto „Scanorama“ keliauja per Lietuvą“ akcentas – „Espresso su Nekrošium“ – pasiūlys išskirtinį susitikimą Palangos kultūros centre „Ramybė“.

Penkiems dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams, pelniusiems pagrindinį Šanchajaus tarptautinio kino festivalio Auksinės taurės apdovanojimą, skirta Kultūros ministerijos premija.

„Peržengti slenksčiai“ – tokiu šūkiu šiemet pasitinka tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

„Padėti aktoriui sukurti charakterį, padėti jam persikelti į kitą laikotarpį yra svarbiausias grimo dailininko uždavinys“, – įsitikinusi A. Rosegard.

Prieš A. Stonio ir K. Briedes filmo „Laiko tiltai“ seansą žiūrovams bus parodytas prieš 30 metų režisierių A. Stonio ir A. Matelio sukurtas bendras filmas „Baltijos kelias“.

Tragikomikas, ryškių groteskiškų vaidmenų atlikėjas, R. Karvelis savo profesiją derino ir su teatro istoriko-metraštininko vaidmeniu.

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet pristato programą „Baltijos keliai“. Ji vienija šešis filmus, sukurtus kino menininkų iš visų trijų Baltijos šalių.

Daugumos H. Šablevičiaus filmų centre – paprastas žmogus ir paprasta kasdienybė. Jis filmuodavo kaimo keistuolius, profesorius, išminčius, milicininkus ir kitus įvairius personažus.

Rugsėjo 13-ąją faustiškasis ir barokiškasis „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ suvienys gyvenimą ir mirtį.

Rugpjūčio 17 d., šeštadienį, netekome režisieriaus, kino dokumentininko, vieno žymiausių laikotarpio filmų kūrėjų Gedimino Skvarnavičiaus. Režisieriui buvo 86-eri.

R. Verba suformavo genetinį lietuvių kino dokumentikos fondą – jo stilistines ypatybes, polinkį į metaforišką vaizdą ir savotišką išraiškos priemonių minimalizmą.

Apie programos „Fono-kino-teatras“ atsiradimą, jos turinį ir ateitį pralenkusią formą.

„Matas buvo be galo natūralus“, – savo filmo „Gimtinė“ aktorių, į Lietuvą iš Amerikos atvykstantį berniuką Kovą suvaidinusį M. Metlevskį, gyrė režisierius T. Vengris.

„Mes filmuojame žemę, bet visada prisimename, kad virš mūsų yra dangus“, – yra sakęs latvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas ir fotografas H. Franks.

Skandinavijos kino festivalis yra vienas didžiausių Suomijoje tarptautinių kino forumų. Festivalio filmai nugalėtojai tarptautinės žiuri yra renkami iš anksto.

U. Brauns – nusipelnęs fotografas, operatorius, režisierius ir vienas iš Latvijos poetinės dokumentikos pradininkų.

Pokalbis apie kino teatro „Romuva“ istoriją, jo nekomercinius filmus ir naujoves netrukus po rekonstrukcijos.

„Kine po žvaigždėmis“ rugpjūčio 14 d. – E. Jankausko filmo „Čia buvo Saša“ nacionalinė premjera, o visoje Lietuvoje kino teatrus „Čia buvo Saša“ pasieks rugpjūčio 16 d.

Rugpjūčio 21–23 d. Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nuvilnys „Baltijos kino dienos“.

Įprasta manyti, kad senas kinas yra neįdomus, nejuokingas ir visomis prasmėmis primityvus. Festivalio organizatoriai kasmet įrodo, kad yra priešingai.

Pokalbis su dokumentikos meistru A. Stoniu, kurio drauge su latve režisiere K. Briede kurtas filmas – tai žvilgsnis į jį žavinčių mokytojų, menininkų asmenybes ir kūrybą.

Ketvirtas A. Stonio ir K. Briedes filmo herojus – latvių režisierius A. Seleckis, vienas žinomiausių Latvijos dokumentinių filmų režisierių.

Trečias A. Stonio ir K. Briedes filmo herojus – latvių režisierius A. Freimanis, mėgęs laužyti nusistovėjusias kino taisykles ne tik dokumentiniame kine, bet ir vaidybiniame.