KULTŪRA » KNYGŲ LENTYNA
Knygoje aprašomos populiariausios meno iš popieriaus rūšys ir technikos: origami, karpiniai, audimas, papjė mašį, skulptūros, koliažai, sukučiai, lipdiniai.
Pseudodvasingai empirikai supurtyti reikia didelės jėgos. Šia jėga C. S. Lewiso „Kipšo laiškuose“ laikomas juokas. Tam patvirtinti pasitelkiami ir Liuterio bei Thomo More’o žodžiai apie velnią, kuris, būdamas labai išdidus, nepakelia paniekos.
Romanas „Neįvykusi terapija“ – ketvirtoji G. Bončkutės–Petronienės knyga, atskleidžianti sudėtingus žmonių santykius ir jausmus.
Mėgaukitės „literatūriniu šėlsmu“ dviejų aistruolių, įtraukiančių mus į pasiutpolkę su ragučiais, kurioje kiekvienas posūkis stebina, linksmina ir moko.
Tai dienoraščiai, mintys apie nacionalinės literatūros viršukalnes, meno ir istorijos santykį, pastarųjų dešimtmečių dramatiškų jo išgyvenimų paliudijimai, užrašai, rasti ant rašomojo stalo po poeto mirties.
Skaitydami keliaujame per tūkstantmečius ir po visus pasaulio istorijos užkampius, nuo Europos ligi Kinijos, nuo Amerikos ligi islamo pasaulio.
Geras yra šiuolaikinių rašytojų siekis kurti knygas, kurios, be meninės vertės, turėtų ir pažintinę. Šalia tokios grožinės literatūros savą nišą turi kelionių literatūra, populiarumu, regis, šiandien lenkianti grožinę.
„Diletanto svarstymų” turinį sudaro Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto studento Arvydo Kšanavičiaus tekstai, publikuoti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt”, Lietuvos bei užsienio lietuvių periodinėje spaudoje.
Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene...
Emigracija – tai ne tik gyvenamosios vietos pakeitimas, atsiskyrimas, žmogiški praradimai, bet ir patirtis, neišvengiamai paliekanti žymę kiekvieno veikėjo sieloje.
Išleistas 1978 m. „Nepramintuoju taku“ yra žymiausias M. Scott Pecko kūrinys, atnešęs jam pasaulinę šlovę. Jame aprašoma, kas padaro žmogų pilnaverčiu remiantis autoriaus kaip psichiatro patirtimi.
Tyrinėjimų objektai – spaudos leidinių ir knygų likimai, sovietinės cenzūros veikla, tremtinių poezija, unikalūs archyviniai dokumentai, įžymūs žmonės.
Visa vaikų auklėjimo esmė – parengti juos sveikiems, brandiems santykiams. Tačiau kai mums prireikia kalbėtis su savo vaikais apie seksą, kažkuri mūsų dalis tam labai priešinasi.
„Šiaurės Atėnų“ savaitraštyje autorė aptaria Herkaus Kunčiaus romaną „Lietuvis Vilniuje“ ir Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Mistras“.
„Mėnulio dezertyrai“ turbūt bus pirmoji Romo Daugirdo knyga, kuri taip ryškiai išsiskiria ne tik mūsų poezijos, bet visų pirma paties poeto kūrybos kontekste.
M. K. Čiurlionis – begalinis, neišmatuojamas, amžinas ir neišsenkantis. Pagerbiant šimtmetį nuo šio kūrėjo išėjimo kiton būtin, išleistos dar dvi knygos – „Laiškai Sofijai“ ir „Mažoji čiurlioniana“.
Holokaustas – bene didžiausia XX amžiaus Lietuvos istorijos tragedija. Per kelis 1941 m. mėnesius buvo nužudyta apie 80 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų
Rinkinyje yra dvidešimt keturios didelio formato fotografijos, nuosekliai supažindinančios su Juozo Lukšos didvyriška ir tragiška pasipriešinimo sovietų okupacijai istorija...
Vadove daug dėmesio skiriama miesto bazilikoms ir katakomboms, bet nepamiršta pristatyti ir antikinę Romą su didingais jos paminklais.
Mylimojo šalyje siaučia žiaurioji Pol Poto revoliucija, genocidas, sienos uždarytos, vaikinas prievarta atskirtas nuo savo artimųjų.
Aukštaitiško pasaulėvaizdžio pilnatvė, humoras, natūrali pasakojimo intonacija, – rašytojo savastis.
Ypatinga diena ne tik Josepho Ratzingerio, bet ir jo brolio Georgo gyvenime buvo 2005 m. balandžio 19-oji. Kai po žodžių „habemus papam“ išgirdau tariant „cardinalem Ratzinger“, prisipažįstu, kad tą akimirką palūžau, - sakė popiežiaus brolis.
Lietuvos knygynuose pasirodė britų tiriamosios žurnalistikos profesionalų Davido Leigh ir Luke’o Hardingo knyga „WikiLeaks. Atskleidžiant Juliano Assange‘o karą su slaptumu“.
Kad būtum doras krikščionis, kaip rašo Piteris Kryftas, nereikia atsisakyti malonumo, patogumo ar laimės. Jis primena, kad žodis dora reiškia „žmogaus stiprybę“.
Šmaikščiai ir atvirai autorius pasakoja apie jaunystę – darbą didžiuliame garlaivyje, kuriuo ne vienus metus plaukiojo po didingąją Misisipę.
Apybraižos apie senąją Šveicarijos lietuvių emigrantų kartą, jos šviesuolių likimus, darbus, pasišventimą Lietuvai.
Džiugu, kad žmonės grįžta prie pasakų. Ne prie iliuzijų, bet prie grakščių pasakojimų, mokančių stebėtis, ryžtis žygdarbiams, padedančių išvysti nuostabių spalvų...
Knygų apžvalgininkė „Nemuno“ savaitraštyje pristato neseniai išleistas knygas ir leidinius.
Vytautas P. Bložė gyvena ir kuria Kaune, tačiau eilėraščių rinkinį „Metų laikai“, kaip ir ankstesnįjį „Aš ir kt. dykaduoniai“, išleido Klaipėdoje.
Knygų apžvalgininkė rašo apie naujai išleistas Antano Škėmos ir Jono Mačiukevičiaus knygas.
Visados žavėjausi Albert’u Camus. „Maras“ skaitytas dar paauglystėje. Atsimenu knygos formatą ir įspūdį: kažkas tarp siaubo filmo ir asmeninės dramos.
Ignas Staškevičius, nubėgęs dešimtis tūkstančių kilometrų, naujoje knygoje įtikina, kad maratonas – ne tik bėgimo distancija, bet ir gyvenimo būdas.
Tai keistos istorijos apie žmones, kurių jūs nesutiksite gatvėje, o jeigu ir sutiksite, jie tų istorijų niekada jums nepapasakos...
Tai visų pirma meilės poezija, joje gyvi dabarties žmogaus išgyvenimai savitai ir netikėtai supinti su pasakų poetinėmis parafrazėmis.
Tai legendinis graikų romanas „Graikas Zorba“, sukurtas vieno žymiausių šiuolaikinės graikų literatūros kūrėjo Nikos Kazantzakio.
Postmodernistinį romaną rašantis Barnesas teigia: nors postmodernizmas skelbia Autoriaus mirtį, iš tikrųjų rašytojo asmenybė ir gyvenimas mums nėra nereikšmingi. Kodėl? Į šį klausimą ir bandoma atsakyti „Flobero papūgoje“.
Ši Chopino „enciklopedija“ apima visą lenkų kompozitoriaus muzikinį palikimą – nuo koncertų fortepijonui iki smulkių kūrinių ir dainų.
Iš esmės prozininkas privalo dirbti nuobodžiai kaip koks sargas. Minutė po minutės, valanda po valandos (...). Aš esu iš tų žmonių, kurie sako atvirai, kad rašo ne jie. Rašau ne aš, kažkas rašo manimi.
Autorius rašo apie ypač populiaraus poeto gyvenimo būsenas, patirtis ir kūrybą, daug dėmesio skirdamas pastariesiems dviem dešimtmečiams.
Alfonsas Bukontas – poetas, kurio žodis, išaugęs iš dramatiškos XX amžiaus žmogaus individualios patirties, įgyja universalaus skambesio ir tylioj literatūros lauko nuošalėj liudija savo atsparumą, gyvastingumą bei slaptingą savastį.
RENGINIAI
-
Dailininkės Agnės Kišonaitės paroda „Raudona ne mėlyna”
2012 m. sausio 24 d. 18:00 - 2012 m. kovo 9 d. 21:00, „Lietuvos Aido” galerija (Trakų g. 13, Vilnius) -
Osvaldo Juškos tapybos darbų paroda „Miesto sielos peizažai“
2012 m. sausio 27 d. 17:00 - 2012 m. vasario 14 d. 20:00, LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ -
Leidinio „Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Dailė 1960-2010“ pristatymas
2012 m. vasario 11 d. 18:00, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Koncertų salė (T. Kosciuškos g. 11, Vilnius) -
Jubiliejinis koncertas, skirtas vargonų klasės atkūrimo Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje 50-mečiui
2012 m. vasario 11 d. 18:00, VU Šv. Jonų bažnyčioje (Universiteto g. 3, Vilnius) -
Renginys „Šv. Valentino laiškai“
2012 m. vasario 13 d. 19:00, Raseinių kultūros centras, Vytauto Didžiojo g.10 -
Vasario 16-osios renginiai visoje Lietuvoje
2012 m. vasario 15 d. - 2012 m. vasario 16 d., Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kt. -
Istoriniai ir literatūriniai skaitymai, skirti Vasario 16-ajai
2012 m. vasario 15 d. 12:15, Jono Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabalių II kaimas, Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio r. -
Knygos „Senovės Romos kultūra“ pristatymas
2012 m. vasario 15 d. 18:00, Knygų ir laisvalaikio prekių parduotuvėje „Sofoklis“, Gedimino pr. 43, Vilnius -
Šlovinimo vakaras su grupe „Gyvai“
2012 m. vasario 18 d. 19:00, Vilniaus Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10, Vilnius)
REKOMENDUOJAME
Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.
Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?
Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.
Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.
Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.
Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.
NUORODOS
- ArtNews.lt
- Bibliotekos.lt
- Bažnytinio paveldo muziejus
- Filosofija Lietuvoje
- Geros naujienos apie kultūrą
- Gobis/Keramika
- Idėjų upė
- Kauno menininkų namai
- Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
- Literatų gatvės projektas
- M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas
- Mūsų paveldas
- Pramogos Lietuvoje
- Rašytojai.lt
- Startfm.lt
- Skaitytojų klubas
- Vilniaus grafikos meno centras
- Vilniaus universiteto biblioteka
Reklama
















































