Mėgaukitės „literatūriniu šėlsmu“ dviejų aistruolių, įtraukiančių mus į pasiutpolkę su ragučiais, kurioje kiekvienas posūkis stebina, linksmina ir moko.

Skaitydami keliaujame per tūkstantmečius ir po visus pasaulio istorijos užkampius, nuo Europos ligi Kinijos, nuo Amerikos ligi islamo pasaulio.

„Diletanto svarstymų” turinį sudaro Mykolo Romerio univer­siteto Teisės fakulteto studento Arvydo Kšanavičiaus tekstai, publikuoti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt”, Lietuvos bei užsienio lietuvių periodinėje spaudoje.

Emigracija –­ tai ne tik gyvenamosios vietos pakeitimas, atsiskyrimas, žmogiški praradimai, bet ir patirtis, neišvengiamai paliekanti žymę kiekvieno veikėjo sieloje.

Tyrinėjimų objektai – spaudos leidinių ir knygų likimai, sovietinės cenzūros veikla, tremtinių poezija, unikalūs archyviniai dokumentai, įžymūs žmonės.

„Šiaurės Atėnų“ savaitraštyje autorė aptaria Herkaus Kunčiaus romaną „Lietuvis Vilniuje“ ir Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Mistras“.

M. K. Čiurlionis – begalinis, neišmatuojamas, amžinas ir neišsenkantis. Pagerbiant šimtmetį nuo šio kūrėjo išėjimo kiton būtin, išleistos dar dvi knygos –­ „Laiškai Sofijai“ ir „Mažoji čiurlioniana“.

Rinkinyje yra dvidešimt keturios didelio formato fotografijos, nuosekliai supažindinančios su Juozo Lukšos didvyriška ir tragiška pasipriešinimo sovietų okupacijai istorija...

Mylimojo šalyje siaučia žiaurioji Pol Poto revoliucija, genocidas, sienos uždarytos, vaikinas prievarta atskirtas nuo savo artimųjų.

Ypatinga diena ne tik Josepho Ratzingerio, bet ir jo brolio Georgo gyvenime buvo 2005 m. balandžio 19-oji. Kai po žodžių „habemus papam“ išgirdau tariant „cardinalem Ratzinger“, prisipažįstu, kad tą akimirką palūžau, - sakė popiežiaus brolis.

Kad būtum doras krikščionis, kaip rašo Piteris Kryftas, nereikia atsisakyti malonumo, patogumo ar laimės. Jis primena, kad žodis dora reiškia „žmogaus stiprybę“.

Apybraižos apie senąją Šveicarijos lietuvių emigrantų kartą, jos šviesuolių likimus, darbus, pasišventimą Lietuvai.

Knygų apžvalgininkė „Nemuno“ savaitraštyje pristato neseniai išleistas knygas ir leidinius.

Knygų apžvalgininkė rašo apie naujai išleistas Antano Škėmos ir Jono Mačiukevičiaus knygas.

Ignas Staškevičius, nubėgęs dešimtis tūkstančių kilometrų, naujoje knygoje įtikina, kad maratonas – ne tik bėgimo distancija, bet ir gyvenimo būdas.

Tai visų pirma meilės poezija, joje gyvi dabarties žmogaus išgyvenimai savitai ir netikėtai supinti su pasakų poetinėmis parafrazėmis.

Postmodernistinį romaną rašantis Barnesas teigia: nors postmodernizmas skelbia Autoriaus mirtį, iš tikrųjų rašytojo asmenybė ir gyvenimas mums nėra nereikšmingi. Kodėl? Į šį klausimą ir bandoma atsakyti „Flobero papūgoje“.

Iš esmės prozininkas privalo dirbti nuobodžiai kaip koks sargas. Minutė po minutės, valanda po valandos (...). Aš esu iš tų žmonių, kurie sako atvirai, kad rašo ne jie. Rašau ne aš, kažkas rašo manimi.

Alfonsas Bukontas – poetas, kurio žodis, išaugęs iš dramatiškos XX amžiaus žmogaus individualios patirties, įgyja universalaus skambesio ir tylioj literatūros lauko nuošalėj liudija savo atsparumą, gyvastingumą bei slaptingą savastį.