Komentarai ir pokalbiai | Kultūra

Vasario 24 d.
Keistų vietų romantikė Goda Lukaitė: „Apleistos vietos man – ramybė ir jaukumas“
Kristina Ižganaitytė

Jaunoji tapytoja Goda Lukaitė „Pamėnkalnio“ galerijoje pristato personalinę parodą „Mano vdinis miestas“. „Pamirštų erdvių grožis man – ramybė ir saugumas. Mano paveikslai – tai esami ir įsivaizduojami laiko sluoksniai.“

Vasario 23 d.
Fuga Knygų rūmuose
Marijus Gailius

„Fuga Knygų rūmuose“ – taip vadinosi susitikimų ciklas, skirtas paminėti istoriniam momentui, kai Šv. Jurgio bažnyčia, ją supantis karmelitų vienuolyno bei čia veikusios Vilniaus kunigų seminarijos ansamblis grąžinami Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

Vasario 22 d.
Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu
Agnė Grinevičiūtė - VU naujienos

Kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. 

Daugiau jokių kompromisų49
Vytautas Raškauskas

Jums patinka „Niekas nenorėjo mirti“? Gal todėl, kad dar niekuomet nematėte tikrai gero lietuviško filmo, kokį pagaliau turime – „Emilija iš Laisvės alėjos“.

Vasario 21 d.
Apie tamsią palėpę, salą ežere ir knygas, panašias į plaštakes1

Jurga Žąsinaitė – rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja. Autorės literatūrologiniai ir grožiniai tekstai publikuojami įvairiuose mokslo ir kultūros leidiniuose.

Vasario 20 d.
A. Ambrasas: Tik svajonių architektūra turi šansą išlikti ženklu ateities kartoms
Architektūros ir kultūros portalas „Pilotas.lt“

Knygas galima deginti, spektaklius uždrausti, muzikos neleisti atlikti, filmų nerodyti, o pastatuose įkūnyta architektūra nėra taip lengvai ištrinama. Ji turi šansą išlikti autentišku, kasdien patiriamu tautos kultūriniu ženklu, galinčiu įkvėpti ateities kartas.

Vilniaus knygų mugė jau pasaulinių bestselerių puslapiuose ir leidybos profesionalų akiratyje

Apie Lietuvą daugiau nei dešimčia skirtingų užsienio kalbų jau gali perskaityti knygų mėgėjai visame pasaulyje. Maža to, jie gali sužinoti, kad čia vyksta Vilniaus knygų mugė, į kurią susirenka tūkstančiai literatūros gerbėjų.

Vasario 19 d.
Kritikai žino8
Sandra Bernotaitė

Camus yra sakęs, kad tie, kurie rašo aiškiai, turi daug skaitytojų, o tie, kurie rašo miglotai, turi daug savo kūrybos aiškintojų. Prisimenu tai, kai perskaitau aiškinamąjį kritikos straipsnį apie knygą, kurios nepajėgiau iki galo perskaityti, nes nieko nesupratau.

Vasario 18 d.
Religijos vaidmuo XXI amžiuje60
Donatas Puslys

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje nagrinėjo, kodėl religija neišnyko nepaisant visų sekukiaristų svajų, kodėl religija į viešąją erdvę šiandien neretai grįžta savo radikaliomis formomis ir kas turėtų būti padaryta.

Kankiniai, teologiniai ieškojimai ir multikultūralizmas M. Scorsese‘s „Tyloje“10
Eglė Čeponytė

Filme visų pirma klausiama: ar kankinio mirtis – tai kiekvienam mirtingajam ar tik šventiesiems pakeliamas tikėjimo išbandymas? 

Apie vieną svarbiausių lietuviškų albumų11
Domantas Razauskas

Šiemet sukanka lygiai 40 metų nuo vieno istoriškai svarbaus albumo gimimo. 1977-aisias, tuo metu 26-erių, Vytautas Kernagis Vilniaus plokštelių studijoje įrašė pirmąją savo oficialią plokštelę, kuri taip ir vadinosi „Vytautas Kernagis“.

Vasario 17 d.
Aktorė Ieva Andrejevaitė: „Kurdama Emilijos vaidmenį išmokau būti sąžininga sau“2
Auksė Podolskytė - KINFO.lt

Vasario 16-ą dieną įvyko Donato Ulvydo filmo „Emilija iš Laivės alėjos“ premjera. Likus keletui dienų iki filmo pasirodymo kalbėjomės su pagrindinį Emilijos vaidmenį filme sukūrusia aktore Ieva Andrejevaitė.

Vasario 16 d.
Būčiau laimingas, jei tik… Patersono ir Rozewicziaus dialogas4
Donatas Puslys

„Aš manau, kad grožis yra randamas smulkiose detalėse, ir ne viskas gyvenime yra dramatiška. Manau, kad šis filmas tiesiog akcentuoja detales“, – apie savo naujausią kino filmą „Patersonas“ kalbėjo režisierius Jimas Jarmuschas.

Neužbaigtas išsilaisvinimas nepriklausomoje Lietuvoje13
Vytautas Kavolis

Nepriklausomybės atgavimas 1918 m. daugeliui ne tik atrodė džiaugsmingas stebuklas, bet ir įkvėpė individo išsilaisvinimo, neriboto veržlumo pojūtį, kuris atsiskleidė jaunesniųjų kūryboje.

Vasario 15 d.
Stebėtojai2
Algimantas Černiauskas

Ir apskritai, ką gi tie stebėtojai veikia gyvenime. Jeigu jie nieko neveikia, o tik stebi (nepainiokim su vojaristais) gyvenimą, tai gal jie tik berankiai medinukais virtę juokdariai?

Teatras prasideda nuo rūbinės, bet nesibaigia bufete1
Tauras Čižas

Visais laikais menininkai buvo priversti kovoti su visuomenės abejingumu, įrodinėti, kad ne vien duona žmogus gyvas, o žmogus, savo ruožtu, pasisotinęs fiziškai, kas kartą grįžta į parodų ir koncertų sales, bibliotekas ir teatrą. 

Apie toleranciją ir empatiją 5
Ramūnas Garbaravičius

Nelengva patikėti paprastu nuoširdumu tokiu metu, kai skelbiama, jog niekas nebėra tiesa. Todėl ir verta pakartoti: Mes visi kartu su savo protėviais ir tėvais buvome ir esame atsakingi už viską, kas nutiko dramatiškoje praeityje.

Vasario 14 d.
Vytautas Anužis: „Jei bijai, nedaryk. Jei darai, nebijok!“1
Beata Baublinskienė

Aktorius, teatro pedagogas Vytautas Anužis yra vienas iš 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Aukščiausias Lietuvos kultūros apdovanojimas menininkui skirtas už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.

Opera J. Vaškevičiūtės akimis – kūryba, idant skambesio jautrumas perteiktų gėrį ir grožį
Elvina Baužaitė

„Fausto“ premjeros proga kalbamės su operos soliste Jovita Vaškevičiūte, spektaklyje įkūnysiančia Martą. Klausimus suponuoja Goethe‘s dramos tekstas, kurį 1978 m. į lietuvių kalbą išvertė Aleksys Churginas.

Tarpinė būsena19
Karolis Kaupinis

Tuomet, kai esi aukso viduryje, to dažniausiai nesupranti. Supranti, tik jį praradęs. Bet užfiksuoti, kai jį pasieki, ir jame likti, labai sunku. Žmonės ilgai neišlaiko vidurio. Daugeliui žmonių išvada „viskas yra sudėtinga“ yra per sudėtinga. 

Vasario 13 d.
Kun. S. Grunow: Valentino diena – šokoladinės širdutės ar kankinystė?1

Vasario 14-ąją bažnyčia mini šventuosius Kirilą ir Metodijų. Nors populiariojoje kultūroje ši diena ir toliau siejama su šventojo Valentino vardu, oficialiajame Katalikų bažnyčios kalendoriuje šio šventojo minėjimo dienos nebeliko.

Vasario 11 d.
Tiktai tylus pasitikėjimas savimi yra tikras1
Henrikas Gudavičius

Staiga atėjo žiema. Šiaurės vėjas ir dvidešimties laipsnių šaltis vakar visus užklupo labai netikėtai. Blogiausia, kad sniego visai nedaug.

Vengrų roko muzikos fenomenas4
Domantas Razauskas

Šiandien jus noriu pavedžioti po šalį, kurioje pats niekada nebuvau. Tai Vengrija.

Vasario 10 d.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniajai kartai5

„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, - paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis K. Cicėnas.

Merkinė ne grybų kraštas3
Algimantas Černiauskas

Merkinės istorinę reikšmę liudija ne tik V. Krėvės padavimai, mitai ir legendos, bet ir kunigaikščio M. K. Radvilos Našlaitėlio pastangomis 1590–1600 metais sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, kuriame Merkinė stovi Kauno, Vilniaus ir Merkinės trikampio smaigalyje.

Vasario 9 d.
Julija Šumacherytė: Baletas – gyvenimo pasirinkimas
Elvina Baužaitė

Žurnale „Bravissimo“ Nr. 4 (98) nedideliame straipsnyje, pavadintame „Nauji Lietuvos baleto vardai“, Helmutas Šabasevičius pristatė naujus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Baleto trupės narius, viena jų – Julija Šumacherytė.

„Mažoji studija“: pokalbis su V. Kochanskyte
Mažoji studija

„Mažosios studijos“ laidoje „Kultūra ir religija“ kun. Arūnas Peškaitis kalbina aktorę, Ievos Simonaitytės premijos laureatę Virginiją Kochanskytę. Apie gyvenimą, kuris gali būti paskirtas kitiems, ir kūrybą, kuri gali tapti meile.

Svetlana Aleksijevič: „Dabar reikia vyriškumo nešaudyti“3

Tas nuovargis nuo kraujo... jis buvo, jis pasireiškė per perestroiką. Žmonės troško gyventi, o ne žudyti vienas kitą. Šalis tada galėjo apsieiti be „revoliucinio“ kraujo. Nors paskui kraujo vis dėlto buvo pralieta daug — šitiek šaudėsi, žudė vienas kitą, kai pradėjo dalytis nuosavybę. Didelį Rusijos pyragą.

Vasario 8 d.
Dvasingumas nėra ideologija47
Povilas Aleksandravičius

„Dvasingumas“ yra svarbus žodis. Žmogus, užčiuopęs autentiško dvasinio gyvenimo pradus, vertina juos kaip fundamentalią savo gyvenimo realiją. Tikras dvasinis gyvenimas daro žmogų laimingą. 

Vasario 7 d.
Literatūros someljė netrukus paskelbs tradicinį knygų dvyliktuką1
Marijus Gailius

Literatūros mokslininkai kiekvienų metų vasarį, artėjant Knygų mugei, panyra į savotišką ritualą. Patys savo kasmetę pareigą lygina su konklava, tik renka jie ne aukščiausią dvasininką, o kūrybiškiausią lietuvių autoriaus knygą – šįmet jau penkioliktą kartą.

M.Kvietkauskas: litvakų paveldo įsisąmoninimas atveria mus pasauliui1

Ar įsivaizduojame, kiek esame davę pasauliui, kokio masto mokslo ir meno bei kultūros lauko žmonės iki šiol sieja save su mūsų šalimi? 

Mūsų tekstai – mūsų paliekami pirštų antspaudai: Mes kalbam, O KALBÀ KALBA apie mus
Giedrė Liutkevičiūtė - „Ars libri“

Pasaulis per 20 metų pasikeitė iš esmės. Dalis mūsų asmeninio, socialinio, profesinio gyvenimo vyksta virtualioje erdvėje.

Lemtingas ir laimingas atsitiktinumas – fotografija – Juozo Budraičio filmais nusakytas gyvenimas...1
Elvina Baužaitė

Visai neseniai, 2016-ųjų metų pabaigoje, jau labai arti didžiosioms metų šventėms – gruodžio 23 d. Kauno fotomenininkų galerijoje pristatyta aktoriaus Juozo Budraičio knyga „Mano Paryžius: slampinėtojo eskizai“.

Vasario 5 d.
„Pokalbiai apie įvairovę“: Domantas Razauskas9
Justinas Žilinskas

Nuo šiol, sekmadieniais, „Pokalbiai apie įvairovę“ – ir „Bernardinai.lt“ portale. Pradedame nuo dar prieš šv. Kalėdas vykusio geros nuotaikos pokalbio su „Bernardinai.lt“ muzikos apžvalgininku, dainų autoriumi ir atlikėju Domantu Razausku. 

Vasario 4 d.
Skaitymui reikia matančių rankų1

Susipažinkime: Eglė Jokužytė, leidyklos „Verslas ar menas“ siela (oficialiai – direktorė). Ši leidėja iš Klaipėdos visada turi gausybę idėjų ir projektų. Bet šįkart beveik visas pokalbis – apie unikalias „Verslo ar meno“ leidžiamas knygas vaikams. 

Vasario 3 d.
Maestro Virgilijus Noreika prakalbo apie mažai remiamą Lietuvos kultūrą13

Visos Lietuvos mylimo ir gerbiamo maestro Virgilijaus Noreikos indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą yra neišmatuojamas, o jo nuoširdumas bei tikrumas atsiskleidžia ne tik jo balso tembru ir muzikine ekspresija, bet ir šiltu jo bendravimo su kiekvienu žmogumi. 

Privatumo netektis8
Umberto Eco

Viena iš mūsų laikų visus (sprendžiant iš laikraščių) apsėdusių problemų yra vadinamasis privacy, ką, jeigu norėtume būti tikri snobai, galėtume pavadinti tiesiog privatumu.

Vasario 2 d.
Komedijos „Galvą guldau“ režisierius X. Seronas: „Kelti klausimus apie mirtį – tai kelti klausimus apie gyvenimą“
Daiva Juonytė

Belgų režisierius Xavier'as Seron'as prisipažįsta, jog mirtis jį baugina ir kartu žavi.

Panerių oratorija. Kai tikiesi meno, o gauni politiką10
Zigmas Vitkus

Bandau perteikti tą keistą poskonį, kurį pajutau sėdėdamas salėje: kai lauki jautraus istorijos sudabartinimo ir įprasminimo, o gauni Polska Niepodlegla ar Historia to Rzeczy portalų stiliaus istorijos interpretaciją ir didaktiką, įvilktą į gražų oratorijos rūbą.

Vasario 1 d.
Susisiejantys abstrakcijos ryšiai
Astijus Krauleidis-Vermontas

Stebėdami šiuolaikinio meno lauką, jį tyrinėdami, atpažįstame pačių įvairiausių įtampų ir ryšių, kurie vienas kitą veikia, papildo. Šiuo atveju kinta išraiškos forma, bet turinys išlieka aktualus žiūrovui. 

Sausio 31 d.
Šiuolaikinė bažnyčių architektūra. Keli pamąstymai8
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Mūsų laikas yra sekuliarizacijos laikas. Sekuliarizacijos, kuri Lietuvoje po sovietmečio priespaudos ir atgautos Nepriklausomybės polėkio peraugo į indiferentiškumą: žmogus nebeneigia Dievo egzistavimo, kaip tai darė netolimoje praeityje, bet mato Dievą kaip kažką, kurio neverta nei skelbti, nei su juo kovoti.

Sausio 30 d.
Kad Lietuvoje kultūra nebūtų loterija. Utopija?2
Liuda Jonušienė

Šviesaus atminimo rašytojas Romualdas Granauskas yra pasakęs, kad Lietuvoje meno nebėra, yra tik meno projektai. Ne be pagrindo taip sakė.

Sausio 28 d.
Vardo apsiaustas
Laimutė Pacevičienė

Perskaičiusi Džumpos Lahiri (Jhumpa Lahiri) romaną „Bendravardis“ (The Namesake), susimąsčiau. Apie vardo reikšmę žmogaus gyvenime, apie tapatybę ir dar apie daug ką. 

Sausio 25 d.
Giedrius Savickas: mus apgauna vos tik atsikėlus1
Aušra Pociūtė

Artėjant komedijos premjerai Giedrius Savickas pasakoja apie savo ir vaidinamo apgaviko bei manipuliatoriaus Tartiufo panašumus bei savo ir Dainiaus Kazlausko skirtumus. 

Praėjusio laiko atminimui
Miglė Munderzbakaitė

Mūsų pokalbių centre buvo ne dailė, labiau – teatras, Palanga. Gintarė pasakojo apie įdomų, prasmingą, kupiną įvairiausių nutikimų, pokalbių laiką, kai menininkai, tarp jų ir centrine pokalbio figūra tapęs Juozas Miltinis, atvažiuodavo į jos tėvų namą Palangoje.

Sausio 24 d.
Aktorės Marijos Dičpetrytės atminimui. Teatro scenos ilgesį užpildė kinas ir jo aktoriai
Indrė Makaraitytė

Klaipėdos dramos ir Jaunimo teatro aktorės Marijos Dičpetrytės amžininkų nedaug likę tarp gyvųjų, tačiau visi ją prisimina šviesiai. O jos asmeninė drama, kai teko palikti teatrą, virto svarbiu, naudingu ir teikiančiu nemažai džiaugsmo aplinkiniams darbu.

Sausio 22 d.
Vladimiras Tarasovas: „Mes supratome, kad amerikietiškojo džiazo standartais gyvi nebūsim“4

Prieš 45 metus trys talentingi vyrukai – Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – pradėjo savo išskirtinį ir sėkmingą kelią džiazo olimpo link.

Sausio 21 d.
Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą4
Regina Koženiauskienė

Gal kiek paradoksaliai nuskambės, bet prisipažinsiu: kuo toliau ir daugiau skaitau ir girdžiu apie retoriką, tuo labiau glumstu nerasdama atsakymo, kas ji yra. Matau klaidžiojimą tarsi be kompaso.

Sausio 20 d.
Sausio 13-oji – vis dar Gedulo, o ne Pergalės diena4
Algirdas Kazlauskas

Atvėsus jausmams, kuriuos sukėlė 1991 m. sausio 13-osios prisiminimai, galima pažvelgti į šią mūsų valstybei ypač svarbią datą ramesniu žvilgsniu.

Sausio 19 d.
Dainius Kazlauskas į Didžiąją teatro sceną grįžta su spektakliu „Tartiufas“
Aušra Pociūtė

Paaiškėjo, kas naujame LNDT spektaklyje „Tartiufas“ kurs pagrindinį Tartiufo vaidmenį. Apgaviką, manipuliatorių ir melagį, apsimetusį šventuoliu, pakaitomis vaidins du labai seniai didžiosiose Lietuvos teatro scenose matyti aktoriai, ypač virtuoziškai atliekantys komiškus vaidmenis – Dainius Kazlauskas ir Giedrius Savickas.