Kultūros pokalbiai | Kultūra

Kūrybinės industrijos, kūryba ir kūrybingumas: ar įmanomas jų susitikimas?

Ar kūrybinės industrijos, siejamos su gamyba bei komercijai ir pelnui skirtiems tikslams, gali būti tapatinamos su kūryba ir kūrybingumu? O gal tai – visiškai skirtingos, jokių sąsajų neturinčios ir niekaip nesusiliečiančios sritys?

Leidėja Aira Niauronytė apie mirusią „autoriaus mirtį“1
Jurga Tumasonytė - Kamane.lt

„Turime savo kryptį, savo autorius. Manau, „Kitos knygos“ dabar yra kaip tam tikras kokybės ženklas: leidžiame ne tik tai, ką perka, bet ir tai, kas yra įdomu, aktualu, vertinga“, – sako šios leidyklos redaktorė A. Niauronytė.

Stasys Domarkas: mano misija – visą muzikinę patirtį paskirti jaunajai kartai

„Šiandien stengiuosi padaryti viską, ką galiu, visą savo muzikinę patirtį paskirti jaunajai kartai – tokia mano pabaigos misija“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, dirigentas S. Domarkas.

Kaip skaityti pasakas vaikams, kad jos būtų naudingos

Pasakos ir skubėjimas – nesuderinami dalykai. Šiandien visi skubame, ir kai skaitome knygas, ne laviname protą, o vartojame informaciją, tikina leidyklos „Nieko rimto“ vadovas A. Vereckis.

Dainius Gavenonis: norėčiau pažvelgti į Mačernį kitaip22

„Jauni būdami visi norime būti mačerniais ar viktorais cojais, kad gyvenimas būtų trumpas ir ryškus“, – sako aktorius D. Gavenonis. Pokalbyje su juo – apie grįžimą po 20 metų prie Mačernio, apie poeziją ir apie tylą.

Rolandas Kazlas: „Jeigu negyvensi su poezija, teks gyventi su buhalterija“

„Nuo scenos mėgini kalbėti ne tik žiūrovui, bet ir sau. Ir visada atsiras, kurie supras, apie ką kalbi. Jei bandysi įsiteikti daugumai, gali nueiti paviršiais“, – sako R. Kazlas.

A. Burgess: mano romanų nuostatos – iš viduramžiškos katalikybės

1973 m. „The Paris Review“ spausdinto pokalbio su britų rašytoju Anthony Burgessu ištraukos. 

Kodėl šypsomės, kai mums bloga1

Kas gali būti paprasčiau kaip šypsena? Jūs šypsotės, vadinasi, jums gerai, argi ne taip? Tikrai ne. Šypsena slepia pačias įvairiausias emocijas.

Lina Buividavičiūtė apie savo pirmąją poezijos knygą: „Skaudėjo ją rašant“7

„Daugėja įdomių, savitų autorių, įvairių rašymų būdų, spalvingos raiškos, tikrumo. Ir drąsos – kalbėti kitaip, imtis nepatogių temų“, – tikina literatūros kritikė L. Buividavičiūtė.

Paroda „Mano istorija“ – išdrįskime kalbėti ir išgirsti

Pamėnkalnio galerijoje vyksta socialinio meno paroda „Mano istorija“. Šį projektą įgyvendino 15 profesionalių menininkų, bendradarbiaujančių su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“.

Poezijos vaikystė ir branda2

Poezijos nėra, jei nėra žmogaus. Tačiau, gimusi su žmogumi, ji dar turi būti atrasta, parašyta, perskaityta.

A. Zakarausko paroda „Grubi linija“. Monotonijos žavesys1

Andriaus Zakarausko tapybos darbų paroda „Grubi linija“ įrodo, kad grubume gali slapstytis jautrumas, monotonijoje gali slypėti estetinė ir idėjinė įvairovė, o nuobodumas gali būti įdomus, rašo meno apžvalgininkė A. Mikuckytė.

Ir būdamas kunigas, Maironis žavėjosi moterimis 8

„Maironis buvo tikras vyras, neabejingas moterų grožiui ir ne vieną iš jų įsimylėjęs. Bet pareigos jausmas, ištikimybė duotai priesaikai neleido jam peržengti tam tikrų ribų“, – pabrėžia knygos „Maironis: laiškai. Atsiminimai“ sudarytojas Eugenijus Žmuida.

Kokia literatūra yra bloga?17
Dominyka Lapelytė - Kauno diena

Blogos literatūros nėra – svarbiausia, kad žmogus apskritai skaito, įsitikinęs dviejų knygų autorius Povilas Šklėrius.

Maud Karlsson: tik šokdamas gali augti

„Gyvenimą patiriame per savo kūną. Judesys savaime suteikia patirtį ir keičia žmogaus savęs suvokimą. Šokdami tobuliname save“, – sako šokėja Maud Karlsson, šiuolaikinio šokio technikas jungianti su jogos ir afro šokių elementais.

Rašytojas V. Almanis: kaimas sunaikintas labiau nei pokario metais16
Vida Tavorienė - Valstiečių laikraštis

„Vienodumas visus apėmęs, viskas globalu, stambu, vienoda, net žmonės tampa vienodi. O kiek seniau kaime įdomių ir savitų žmonių buvo, kiek įdomių posakių jie pažerdavo!“ – sako rašytojas, miškininkas Vytautas Almanis.

„Meno degustacija“ – maistas sielai

„Kitaip nei maistas kūnui, penas sielai suvartojamas po truputį, netikėtai, skirtingomis porcijomis pagal poreikį ir aplinkybes“, – rašo Bernardinai.lt meno apžvalgininkė A. Mikuckytė, aptardama „Meno degustacijos“ vakarus.

Laiškai iš kaimo. Lyja kasdien, kai žydi liepos2

Visi kvepiantys senovinių darželių augalai magiškai suburdavo gentainius. Ir kvapioji vakarutė, ir kvapioji razeta, ir vaistinis skaistenis, ir pilkoji leukonija – visi šie žolynai pakvimpa vakare, kai niekas jau niekur nebeskuba.

E. Nekrošiaus spektaklis „Rojus“ nepasiekė dangaus aukštybių9

A. Mikuckytė rašo: „Drįsiu nesutikti su palankiu spektaklio vertinimu. Prisipažinsiu: nemačiau šiame spektaklyje įtraukiančio veiksmo. Priešingai – tik valios pastangomis sugebėjau sekti tai, kas dedasi scenoje.“

Vilius Orvidas – Lietuvos meno perlas15

„Iki šiol žmonės nesupranta, kokį lobį turi Lietuvoje, Žemaitijoje. Įsteigus Viliaus Orvido muziejų ir jį šiuolaikiškai sutvarkius, Viliaus skulptūros užtikrintai taptų visos Lietuvos garbe“, – dalydamasis prisiminimais apie Vilių Orvidą sako Vaidotas Žukas.

Algimantas Kezys: antropoceno pabaiga1
Ramūnas Čičelis - Kamane.lt

A. Kezio fotografijų tikslas – fiksuoti netrukus išnyksiantį pasaulį. Tokio nykimo priežastys – tai ir Šaltasis karas, ir atominių atakų galimybės, ir paties žmogaus nuvertėjimas bei degradacija.

Virginija Cibarauskė: „Kūryba man – kasdienybės antrininkė“1

„Rašyti fikciją – eilėraščius, prozos fragmentus, apsakymus, pramanytus dienoraščius – pradėjau ankstyvoje paauglystėje. Pajusdavau poreikį iškelti iš savęs ir struktūruoti patirtis, kurių prisikaupdavo“, – sako literatūros kritikė V. Cibarauskė.

Fotomenininkas A. Aleksandravičius: „Fotografas turi aukoti ir aukotis“1

Norint sukurti gerą fotografiją, privalu domėtis kitais menais. Jokia paslaptis, kad fotografijos mokiausi iš filmų.

Vilnius pilnas kontekstų

Jeigu „Vilniaus kontekstų“ autorius suvestum į vieną kambarį, diskusija tarp jų tęstųsi porą parų, įsitikinusi S. Jokštytė. Šiuos žmones jungia nuoširdūs pasipasakojimai Vilniui, nuoširdus noras padovanoti savo tekstą miestui.

V. Bareikis: scenoje gali turėti laisvę, bet kyla klausimas, kaip pragyventi2

Vidas Nareikis sako, kad Gintaras Varnas jam labai daug davė, vien gerus dalykus. Ir net nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Davė sąžiningumo jausmą prieš meną, prieš save.

„Diunkerkas“: šedevras ar vidutinybė?1

Istorinio filmo etiketės šiai juostai klijuoti neskubėčiau, recenzijoje rašo G. Šalkovskis, ji labiau bando pasinaudoti viltingu, patriotišku istorijos momentu. Filme trūksta prancūzų, olandų karių – jie juostoje matomi tik retkarčiais.

„Diunkerkas“ – filmas, kurį būtina žiūrėti kino teatre1
Ieva Šukytė - KINFO.lt

Filme „Diunkerkas“ svarbus kiekvienas, net ir menkiausias, išleistas garsas. Todėl „Diunkerką“ privaloma žiūrėti tik kine, kitaip scenarijaus nebuvimas taps ne privalumu, o trūkumu.

Šokėja A. Trostyanetskaya: šokio pasaulis šiais laikais yra globalus

Šokiai leidžia žiūrovams per savo kūną geriau patirti emocijas ir kur kas stipriau – meilę ir sielvartą, laimę ir liūdesį, skausmą ir džiugesį, sako Vasaros šokio mokyklos’17 dėstytoja šokėja A. Trostyanetskaya.

Zervynos, šilas ir Aputis 1

Mylėjo dzūkai žemaitį Juozą Aputį. Ir toji meilė niekur nedingo, net ir po rašytojo mirties.

Menininkas R. Bartkus: dar ir dabar tenka pasirašyti ant 50 litų kupiūros

Niujorke gyvenantis menininkas Ray (Rimvydas) Bartkus, pastaruosius ketverius metus Marijampolėje surengęs meno simpoziumą „Malonny“, sako, kad kai padarai darbą, jis pasidaro ne toks įdomus.

Amerikietis Abrahamas Brody: „Lietuva mane įkvepia tęsti tai, ką pradėjau”

„Senovines dainas įkomponuoju į savo muziką, pasitelkdamas skirtingus instrumentus, elektroniką, vokalą. Taip dainos įgauna šiuolaikinį skambesį“, – sako amerikietis muzikantas, turintis lietuviškų šaknų.

Donata Minderytė: tapyba ir fotografija yra labai glaudžiai susijusios

„Nieko negali užfiksuoti, išsaugoti taip, kaip buvo – nei pasitelkęs fotografiją, nei tapybą. Visa tai yra fikcija, bet kartu ir visiškai tikra“, – sako tapytoja D. Minderytė. Menotyrininkės B. Pankūnaitės pokalbis su menininke.

Skandinavistiką noriai renkasi ne tik dėl darbo perspektyvų

Rinktis studijuoti skandinavistiką – priežasčių ne viena: ir būsimas paklausus darbas, ir noras bendrauti su artimaisiais Skandinavijoje.

Paralelinės sferos – tapytojo Aurimo Eidukaičio kūryba3

Žvelgiant į dailininko A. Eidukaičio darbus retrospektyviai, be siurrelistinio vaizdavimo stiliaus, galima įžvelgti ekspresionizmo, o kai kuriuose – netgi simbolizmo apraiškų.

Islandiškosios sagos8

Pasak islandų kultūros žinovės Svetlanos Steponavičienės, sagos islandams yra jų ginklas – vėliava, jos visuomet buvo islandų stiprybės šaltinis.

Šiuolaikinio šokio dėstytojas M. Tomášikas: į sceną grįžta fizinis šokis

Pokalbis apie šiuolaikinio šokio kalbos tarptautiškumą, skirtumus ir panašumus su dėstytoju, šokėju bei choreografu Milanu Tomášiku.

Birželio veranda: linkėjimai iš negyvenamos salos
Rūta Oginskaitė - menų faktūra

„Rašau, nes tai mano duona. Ar hipotetinėj negyvenamoj saloj gaučiau honorarą, nors nebūtų jokio kito pasaulio ir jokių žmonių?“ – rašo kino ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė.

Vaidotas Žukas: ar galima melstis priešais reprodukciją?60

Pokalbyje su dailininku Vaidotu Žuku – apie Teofiliaus Matulionio kanoninio sakralinio atvaizdo vertingumą ir tradicinės bei šiuolaikinės sakralinės ikonografijos kryžkeles.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė: šventi paveikslai yra iššūkis menininkų puikybei27

„Religinėje dailėje reta pavyzdžių, kuriuose derėtų menas ir pamaldumas, gerbimas“, – sako menotyrininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė. Tačiau, pasak jos, tokie paveikslai tikintiesiems yra patys brangiausi, nes yra šventi, išmelsti.

Apie prarastą atmintį, ypatingą uoslę ir skruzdėlių skonį
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Nuotaikingos istorijos apie Vilniaus universiteto profesorių Jozefą Franką.

Choreografas Martynas Rimeikis: „Jaučiuosi kaip didelio laivo kapitonas“

Pokalbis su šokėju ir choreografu Martynu Rimeikiu, kuris debiutuoja kaip savarankiško ilgo metro spektaklio kūrėjas.

Primabalerina O. Konošenko: „Nemoku gyventi be meilės, kaip ir Édith Piaf“1

Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko – apie jos įkūnytą prancūzų dainininkės Édith Piaf vaidmenį balete „Piaf“.

Literatūra be moralės yra nežmogiška18

„Literatūra be moralės yra nežmogiška“, – savo Nobelio literatūros premijos teikimo paskaitoje 2010 metais kalbėjo Mario Vargas Llosa.

S. Nėrį įkūnijusi J. Arlauskaitė-Jazzu: „Byrėjo ašaros, žodžiai strigo gerklėje“1

Dainininkė J. Arlauskaitė-Jazzu nusifilmavo daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinyje „Laisvės kaina. Partizanai“. Skaitykite pokalbį su ja.

Jei sutiktų Vytautą Kernagį, „Baltasis Kiras“ jam padovanotų mediatorių

Pokalbyje su grupės „Baltasis Kiras“ lyderiu Tautvydu Pauliumi Augustinu – apie kūrybą, apie festivalį „Purpurinis vakaras“ ir dalykus, kurie teikia didžiausią džiaugsmą.

Skaidra Trilupaitytė: Turime kalbėti apie šiuolaikinį paminklą2

Kultūros politikos analitikę kalbina meno kritikė, Nacionalinės dailės galerijos kuratorė Eglė Juocevičiūtė.

Pagauti momentą: jaunas Lietuvos teatras
Kristina Steiblytė - Naujasis židinys

Šiuolaikinio teatro apžvalga: kūrėjai, sąlygos, procesai. Pasak autorės, dažnas yra XX a. teatrinės tradicijos ilgesys, reikalavimas jauniesiems režisieriams būti naujais Koršunovais.

Menas sveikatai: kūryba kaip gyvenimo dalis Lietuvoje ir pasaulyje

Kultūra ir menas turi būti kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis bet kuriame gyvenimo etape, net ir pakitus socialinio gyvenimo aplinkybėms ar nusilpus sveikatai. 

„Mažoji studija“: pokalbis su dainininku ir aktoriumi Mantu Jankavičiumi7
Kun. Arūnas Peškaitis OFM - Mažoji studija

Kunigo Arūno Peškaičio pokalbis su dainininku Mantu Jankavičiumi apie muziką ir tikėjimą, keičiantį gyvenimą iš esmės.

„Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“ – kai atsisveikinti niekaip nepavyksta2
Aistė Girkontaitė - KINFO.lt

Tai filmas apie Stefaną Zweigą, žymų rašytoją. Tačiau jame nesužinosite apie jo darbus, čia svarbiausia – atsisveikinimo su Europa momentas.