Kultūros pokalbiai | Kultūra

Knygą apie Antakalnį pristatęs urbanistas: Vilnius turi kažką nenusakomo
VGTU

Šis rajonas nuo pat pradžių  buvo neeilinis, elitinis, žalias. Man, kaip miesto planuotojui, labai rūpėjo jo susiklostymas, nepažintos vietos, sako prof. emeritas Jurgis Vanagas. 

Laiškai iš kaimo. Perkūnas dangaus keliu nuvažiavo – perkūnropės sužaliavo...

Pirmasis griaustinis atgrumėjo vakar vakare iš pietų ir nutolo į rytus. O žaibai vis horizontalūs, eidami šonu pro Liškiavio ežerą ir nusitęsdami į Gailiūnų pusę, tiktai blyksėjo tarp debesų, bet į žemę, rodos, nė karto netrenkė.

Birštone – ne tik į sanatoriją, bet ir į muziejų

„Žmonės ateina į muziejų mokytis, pažinti. Taip pat pasipildyti, atsigauti“, – kalba Birštono sakralinio muziejaus vadovė Roma Zajančkauskienė. 

Kūrėjos, prakalbinusios daiktus

Pokalbis su rašytoja ir dailininke knygoje „Interviu su daiktais“ prakalbinusias sagą, šukas, lagaminą ir dar keletą daiktų, kurių gyvenimo istorijos ne tik stebina, bet ir įkvepia.

J. R. R. Tolkieno populiarumo paslaptis

Pokalbis su Tolkieno kūrybos žinovu, fantastikos rašytoju, Londono universiteto dėstytoju Adamu Robertsu. 

Dangiški apdarai: kai susitinka religija ir mada

Metropoliteno muziejuje Niujorke atidaryta paroda „Dangiški kūnai: mada ir katalikiška vaizduotė“, skirta aukštosios mados ir katalikybės ryšiui.

Lietuvos spalvų ieškanti menininkė: „Spalvų tyrimas rodo, kad mūsų visuomenė serga“

„Spalvos labai gerai nusako mūsų psichologinį paveikslą, mūsų būvį. Kažkas tikrai yra su mumis nutikę, kad nešiojamės tiek skausmo ir esame išmokę taip savęs nepriimti, negerbti“, – teigia mados tyrinėtoja R. Maldutienė.

„Sofijos siluetai“ M. K. Čiurlionio namuose

Paskaitų-koncertų ciklas „Sofijos siluetai“ pradedamas artėjant Sofijos vardadieniui – gegužės 8 dieną 18 val. tema „Ką žinojo Sofija apie simbolistinį meną, iki susitikdama su M. K. Čiurlioniu?“

Neišeiti iš kalbos namų

Tvirtai tikiu, kad kalba yra būties namai, egzistencinis žmogaus prieglobstis, o mąstytojai ir poetai yra šio prieglobsčio sargai.

Tapytojo Petro Lincevičiaus mūza gyvena gimtuosiuose Suvalkijos namuose

Pradedame videolaidų ciklą „Jaunieji menininkai“, skirtą į kūrybos kelią įžengiantiems mūsų menininkams. Pirmoji pažintis – su tapytoju Petru Lincevičiumi.

Apie kultūringą pelę Stasę ir kultūrinės spaudos kasdienybę
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Paklausta, kaip pavyksta suderinti, sustyguoti tokio plataus meno sričių spektro leidinį, M. Krikštopaitytė teigia, kad pagrindinis tikslas – kokybiška refleksija. 

Į scenos menus visa galva panirusi Gintarė Masteikaitė: turi paskanauti visko, kad žinotum, kas skaniausia

„Man svarbiausia išgryninta festivalio programos kokybė, – tikina G. Masteikaitė. – Bet kartu noriu ir rizikuoti – pasinaudoti savo jaunyste ir galbūt padaryti klaidų. Bet tuo pat metu ir atidaryti kitokius vartus.“

Belgijos choreografas – apie Vilnių prieš 23 metus, kūrybą ir spektaklį „Beytna“

Šiųmetį festivalį „Naujasis Baltijos šokis '18“ penktadienio vakarą Menų spaustuvėje pradeda „Maqamat“ šokio teatras iš Beiruto (Libanas), pirmoji Lietuvoje viešinti arabų pasaulio šokio trupė.

Garsiausias šviesų dailininkas: „Aš ir pats nekantrauju pamatyti, kaip tai atrodys”

Pokalbis su geriausiu šviesos menininku Arvydu Buinausku, kuris su Lietuvos komanda rengia Ievos Zasimauskaitės pasirodymą „Eurovizijos“ konkurse.

Lietuviškumas visuotinume
Kazys Bradūnas - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. 

Kertinė K. Bradūno paraštė

Praėjusių metų pabaigoje išleista knyga „Kertinė paraštė. Literatūros ir kultūros kritika“ atskleidžia menkiau pažįstamą poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno pusę.

Legendinio „Nemuno“ redaktorė – apie kūrybą cenzūros metais

„Nemune“ gausu lietuvių kūrėjų darbų. „Kriterijai labai aiškūs – tai šiuolaikiniai, drąsūs, išskirtiniai, provokuojantys, gluminantys, prikaustantys dėmesį, pasaulinio lygio kūrėjai“, – sako E. Drungytė.

Žemaitijos pedagogo Juozo Gedgaudo šeimos istorija
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Šeima įsikūrė 1934 m. pranciškonų vienuolių pastatytuose Šv. Antano rūmuose, kretingiškių švelniai pavadintuose Šv. Antano nameliu. 

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius U. Liogė: matau labai stiprų pasitikėjimą mūsų publika

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ glaustųjų, arba mažųjų, festivalių istorija ir šiųmečio „Juodaragio“ staigmenos.

Žilvino Kempino paroda. Vaizdo pergalė – būties pa(si)rodymas

Žilvinas Kempinas, vienas svarbiausių šiuolaikinio meno atstovų, Indianos universiteto „Herrono“ meno ir dizaino mokykloje surengė vienuolikos darbų parodą „V formation“. Elvinos Baužaitės recenzija.

M. P. E. Martynenko: turime dvi supergalias – gebėjimą dėkoti už tai, kas nutinka, ir gebėjimą juoktis

„Šitame kely, kuriame dabar esu, aš randu paguodą. Dar vienuolyne man yra sakę: mąstyk apie kelią, kuris tau teikia paguodą“, – sako vienas ryškiausių Lietuvos slemo poezijos atlikėjų.

Laudacijėlė B. Savukyno premijos laureatui Petrui Kimbriui
Virginijus Gasiliūnas - Naujasis židinys

Nelabai koks vyriausiasis redaktorius, kuris viską vienas už visus stengiasi padaryti, bent jau viską prižiūrėti. Geras tas, kuris suburia ir įkvepia žmones, pajėgiančius tęsti, kas pradėta, ir ne blogiau, kai jis pasitraukia šonan. 

Redaktoriaus darbas priskirtinas prie artimo meilės darbų
Petras Kimbrys - Naujasis židinys

Apskritai redaktoriaus darbas dirbamas tyliai ir šia prasme priskirtinas prie artimo meilės darbų, kurie kokybiškiausi tada, kai daromi tyliai, niekam tarsi nepastebint ir nejuntant.

Alfredas Bumblauskas: „Man patinka roko koncertai, juose gali garsiai šaukti“

A. Bumblauskas įsitikinęs: jei Baltijos valstybės susijungtų ir drauge surengtų triukšmingą roko koncertą, kuriame grotų geriausios visų šalių grupės, mus tikrai išgirstų.

Moterų atspindžiai „Dvasiniuose reikaluose“. I. Bergmano šimtmečio proga pokalbis su spektaklio kūrėjais

„Veidrodis sudužęs, ir įdomu, ką atspindi šukės.“ Šioje pjesėje kaip sudužusiame veidrodyje buvo labai daug atspindžių tų moterų“, – sako režisierius K. Glušajevas.

Ar apsaugosime kultūrą nuo jaunų barbarų?

Kodėl mokytojams ir mokiniams turėtų būti svarbi Antika, Biblija, pasaulio literatūros klasika?

Režisierius Audrius Stonys: M. K. Čiurlionis artimesnis neregių, o ne reginčiųjų pasauliui

Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų ciklo su aukščiausiai įvertintais Lietuvos kūrėjais pirmasis svečias – režisierius Audrius Stonys.

(Ne)mano arbatos puodelis. Pokalbis su dalininke Egle Gelažiūte-Petrauskiene
Elzė Gerdvilienė - KnyguKurejai.lt

Su Egle kalbamės ne tik apie kūrybinius, bet ir svetimoje šalyje gyvenant kylančius iššūkius.

Lietuviškojo Monmartro takais. Apie grafikę Birutę Zokaitytę ir jos dukrą migloko

Autentiško stiliaus inspiracijos, nuolatinis eksperimentavimas, įvairiausių formų kūrybiškosios brandos, savojo „aš“ ieškojimas ir jo pateikimas per meną yra tai, kas būdinga ir grafikei B. Zokaitytei, ir muzikaliajai migloko.

Lietuvos dailininkai Pietų Amerikoje. Pokalbis su menotyrininke L. Petrauskaite
Živilė Miežytė - Naujasis židinys

Apskritai kultūrinio palikimo pažinimas auga, bet kol kas minėti autoriai yra „aklojoje zonoje“, kurią reikia atrasti ir užpildyti, teigia menotyrininkė Laura Petrauskaitė.

Laiškai iš kaimo. Klibikščiuoja, bet vis dėlto dar eina

Iš H. Gudavičiaus dienoraščio: „Kodėl senieji lieka ištikimi savo kiemui ir savo kaimui? Juos kažkas laiko būtent tose vietose, kurias iš jaunumės pasirinko. Sulaiko juos tikriausiai meilė ir prisiminimai, bet yra ir toks keistas savarankiškumo užgaidas.“

Dramaturgo studija. Tai va: pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi
Akvilė Melkūnaitė - menų faktūra

„Man kūryba – skaitymas, klausymas, rašymas, abejonės, savęs sureikšminimas ir savęs sumenkinimas, akimirka išsipildymo – yra viskas, ką turiu, bet ko niekada neturėsiu“, – sako dramaturgas M. Nastaravičius.

Ugnies medžiotojos dienoraštis. Gvinėja Bisau

Ugnies medžiotoja save vadinanti klaipėdietė aktorė Marija Žemaitytė, pažindindamasi su ugnies tradicijomis pasaulyje, keliauja toliau. Dar viena jos stotelė – Afrika, Gvinėja Bisau.

Vilties ženklai kultūrinės spaudos lauke: susitikimas su „Šiaurės Atėnų“ redaktore
Kristina Gudavičienė - Vilniaus universiteto biblioteka

Svarstydama apie „Šiaurės Atėnų“ ateitį, redaktorė teigė kol kas norinti išlaikyti tai, kas yra dabar, kad tai būtų solidus, aukštos kokybės, atspindintis visuomenės aktualijas, reaguojantis į įvykius, politiškas leidinys.

Ilgesio dainos

Teatro istoriko Aleksandro Guobio naujausioje knygoje „Ilgesio dainos” aprašomi XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę.

Režisierius Mindaugas Survila: „Sengirė“ tokia – tu duodi, ir kiekvienas joje ką nors sau atranda“

Režisierius M. Survila prisipažįsta filmuodamas „Sengirę“ suvokęs, koks žmogus yra ribotas: „Atrodo, koks talentingas jis gali būti – „pafotošopinti“, parašyti scenarijų, bet kai pamatai, kokia yra gamtos įvairovė, stebiesi: oho, kaip čia stebuklingai viskas.“

Atgal į ateitį: ateities sindromas istorijoje
Akvilė Naudžiūnienė - Naujasis židinys

Novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų ir istorinio mąstymo perspektyvos sujungimą siūlo Valstybės pažinimo centre atidaryta paroda Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos.

Dvasiniai archyvai

Neretai mąstau ne apie tuos tikruosius archyvus, o įsivaizduojamus, kitokius – dvasinius. Kas ten turėtų būti? Mūsų aukštosios akimirkos (kaip jas vadino Vytautas Mačernis).

Kas buvo M. K. Čiurlionio įkvėpimas ir kur jo pasisemti šiandien?

Šiuo, vis labiau intensyvėjančiu, laikotarpiu, kai skęstame informacijos ir greičio srautuose, atgaiva ir įkvėpimas gali būti gamta, dar išlikusios mūsų nuostabiosios girios.

Psichiatrė-psichoterapeutė D. Minialgienė: tapyba grąžina kūnui jo unikalumą

Kai žmogus gyvai ar mene pamato nuogą kūną, jam kyla daug jausmų. Kai kurie iš jų yra nepriimtini, gėdingi jausti. Psichiatrės komentaras.

Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

„Net sunkiausiais laikais šita šventė būdavo šviesi, lyg Kažkas visiems už viską atleisdavo. Tarsi dingdavo visokios to meto bjaurastys, nuoskaudos, lyg ir nelikdavo sovietinės valdžios“, – rašė poetas Marcelijus Martinaitis.

Iš Velykų tradicijų. Sūpynės, Velykų eglutės ir „Velykų boba“

Sūpynės – neatsiejamas Velykų atributas. Buvo sakoma, jei kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis derlius bus.

Bundantis Bernardinų sodas

Bernardinai.tv operatoriaus Gedimino Šulco fotoreportaže – pavasarį bundantis Bernardinų sodas.

Pamatyti pasaulį esamą, pamatyti pasaulį, kurio nebėra
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Daivos Čepauskaitės pjesių rinkinys „Aš tave užmiršau“ –  tikra atgaiva dramaturgijos mėgėjams, teatralams, jos nenuobodžios, kupinos ne tik veiksmo, bet ir vyksmo.

Iš Lietuvos žirgų istorijos. Giminės medis, pažymėtas žirgais

Egidijaus Musteikio straipsnyje – pažintis su garsia žirgų mylėtojų Natkevičių gimine.

Talentinga jauna violončelininkė visus savo sėkmės procentus atiduoda nuoširdumui

Violončelininkei Elenai Daunytei – tik 25-eri, tačiau ji jau daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Savo sėkmės raktu ji laiko nuoširdų tikėjimą sėkme. Pokalbis su E. Daunyte.

Apie Velykų esmę. Pokalbis su kunigu Algirdu Toliatu ir dirigentu Modestu Barkausku

„Velykos yra mūsų pačių perėjimas per mūsų gyvenimo Didžiąją savaitę“, – sako kunigas A. Toliatas ir kviečia į Didžiajam ketvirtadieniui skirtą koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė

Kaip suderinti discipliną ir kūrybingumą? Kaip vaikui neapriboti mąstymo atvirumo? Pokalbis su filosofu Kristupu Saboliumi.

Pasakas renkanti gidė: Vilnius yra labai nepiktas miestas

„Aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą“, – patikino gidė Gabija Lunevičiūtė.

Dar viena memorialinė nelaimė: prie Seimo norima statyti gigantišką koplytstulpį

Seimo valdyba nusprendė, kad šimtmečio proga prie parlamento turėtų atsirasti stilizuotas plieninis 17 metrų aukščio koplytstulpis, sukurtas pagal išeivijos architekto Jono Muloko projektą.