Kultūros pokalbiai | Kultūra

W. A. Mozarto „Requiem“. Proga stabtelėti ir už mirties šydo įžvelgti amžinąją šviesą

Artėjant Vėlinių žvakėmis nušvintančiam lapkričiui daugeliui Vėlinių įprasminimas muzikoje siejamas su Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Kodėl?

Lietuvių kalbos vartojimo ir tautinių mažumų problemos aktualios buvo ir XX a. pr.

Didžioji dalis miestiečių ir kaimo bajorų lietuvių nekalbėjo lietuviškai ir nemokė savo vaikų.

Šokiruoti žadanti poetė L. Buividavičiūtė – apie išlikti padėjusią kūrybą2

„Geras eilėraštis – jaudinantis eilėraštis, provokuojantis emocijas. Labai žaviuosi kolegų eilėraščiais, kuriuose viskas labai tiksliai sukalta, nėra nereikalingų priemaišų“, – prisipažįsta L. Buividavičiūtė.

Fotografas A. Kriščiūnas: talentas be įdirbio yra mažai ko vertas

„Man svarbiausia ne tai, kokią gerą nuotrauką padariau, bet kokią emociją ir dvasinį sukrėtimą patyriau ją fiksuodamas. Dėl šios priežasties labiausiai įsimena ir įdomiausia yra fotografuoti žmones su neįtikėtinais likimais“, – sako A. Kriščiūnas.

E. Mildažytė: net už apkalbas blogiau nežinojimas, į ką orientuotis 1

„Aš visada, net pačiose blogiausiose situacijose, stengiuosi įžiūrėti ką nors gera. Kad ir kaip būtų keista, ką nors gera galima rasti net pačiose dramatiškiausiose situacijose“, – sako žurnalistė E. Mildažytė.

Lietuva visais atžvilgiais gyva4

Trys poeto Kazio Bradūno, sugrįžusio į Lietuvą, laiškai JAV likusiems bičiuliams Bernardui Brazdžioniui ir Alfonsui Nykai-Niliūnui. 

Režisierė Kamilė Gudmonaitė: „Aš noriu neatitikti moters standarto“60

„Jaučiausi įkalinta stereotipų. Maniau, kad režisierius turi būti vyriškas, logiškas, griežtas stanislavskiška prasme, netgi maniau, kad esu į tokį režisierių panaši, tačiau ilgainiui supratau, kad tai savęs apgaudinėjimas“, – sako K. Gudmonaitė.

Karas dėl karo... muziejaus? Mitų statyba ir politika Lenkijoje
Katarzyna Korzeniewska - Naujasis židinys

Lenkų muziejai apie valstybės politinę dabartį pasako ne mažiau nei apie jos praeitį. 

Dramaturgė: Lietuvoje vis dar manoma, kad kurti gali tik genijai2

Norint rašyti, vien skaitymo neužtenka. Žinoma, svarbus ir skaitymo malonumas, bet pomėgiai ir žinios eina išvien.

Kūrybinio rašymo kursai – būdas pasipelnyti ir nepagarba rašymo amatui23

Tikroji šventvagystė – kūrybinio rašymo kursus paversti susibūrimu žmonių, savo svajonėse vartojančių raides, žodžius ir sakinius. Kūrybinis rašymas – tai grožinės literatūros rašymas. Ne feisbuko įrašų, ne „penki būdai, kaip...“

Lija Achedžakova: „Man čia baisu, bet įdomu“

„Laisvės radijo“ korespondentės Svetlanos Konegen pokalbis su garsia Rusijos aktore Lija Achedžakova apie jos vaikystę, vaidmenis teatre ir kine, draugystę su režisieriumi Eldaru Riazanovu, jos principus ir tai, kaip ji tapo penktąja kolona.

Laiškai iš kaimo. Tamsios ir klastingos bobų vasaros naktys6

Fenologai sako: kai vos vos pagelsta klevo ir beržo lapai, prasideda auksinis ruduo. Auksinis ruduo, Lapkritis ir Priešžiemis – tokie yra trys rudens periodai.

Naujosios A. Toliato knygos sutiktuvės. Apie logiką, vaizduotę ir gerumo liūną239

Kun. Algirdo Toliato antrojoje knygoje „Gerumo liūnas“ interpretuojant Šventojo Rašto fragmentus nagrinėjamos psichologinės, dvasinės, moralinės ir vertybių problemos.

Pianistas Lukas Geniušas: klasikinė muzika pasaulyje užima tvirtą poziciją

„Postglobalizacijos, kosmopolitizmo ir informatizacijos procesai supainioja žmogų taip, kad jam vis dažniau norisi apginti tuos pamatus, kurie atskiria jį nuo kitų“, – sako pianistas L. Geniušas.

Apie žmogų muziejuje
Jurga Tumasonytė - Kamane.lt

„Muziejai taps populiaresni tada, kai pradės ne tik saugoti, gerbti ir minėti, bet ir stebinti – būti barų, sporto klubų, prekybos centrų alternatyva“, – sako Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Eglė Urmanavičiūtė.

L. Mažylis apie profesijos keitimą: nuo muzikos prie chemijos, nuo politologijos prie istorijos

Pasak prof. Liudo Mažylio, reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo. Tačiau tai atveria naujų kūrybinių erdvių – o kūryba yra stiprus motyvas.

Šviesos menininkas akiai įprastus vaizdus paverčia šedevrais

Arvydas Buinauskas – geriausias šviesos menininkas Lietuvoje. Jo apšvietimo darbų spektras platus – nuo arenų iki bažnyčių. Menininko darbus bus galima išvysti ir tuoj vyksiančiame šviesų festivalyje „Beepositive“.

Lietuvos krikšto vizija pagal W. Gersoną. Pokalbis su parodos kuratoriumi

Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai.

Diana Varnaitė: valstybės šimtmečio renginiai turi būti ir patriotiški, ir šiuolaikiški3

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė tikisi, kad valstybės šimtmečio minėjimo renginiai taps veržlios ir šiuolaikiškos Lietuvos švente.

Kaune gyvenusi japonė labiausiai pasiilgsta Čiurlionio

Japonė Yumiko Nunokawa, apgynusi disertaciją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, norėdama kuo geriau pažinti šio menininko gyvenimą, apkeliavo visas su juo susijusias vietas Lietuvoje.

Laisvės cirkas
Aušra Kaminskaitė - Teatro žurnalas

Profesionalus šiuolaikinis cirkas, kitaip nei įprasta manyti, nėra tik jaunų žmonių žanras – neretai įdomiausi artistų darbai sukuriami peržengus trisdešimtmetį. Lietuvoje šis žanras kelią skinasi jau daugiau nei dešimt metų.

Apie biblioteką, kuri pati leidžia knygas

Apie bibliotekos ypatybes, lankytojų poreikius, knygų įvairovę ir leidybą kalbamės su direktore Rasa Januševičiene.

Režisierius Antanas Gluskinas: „Būkime originals, o ne padielke“1

Režisierius Antanas Gluskinas, ketinantis perkelti populiarųjį Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“ į teatro sceną, sako, kad šis romanas jam patiko tuo, kad reikia kalbėti taip, kaip moki, nesigėdyti savęs ir būti savimi.

Rimantas Kmita: su „Pietinia kronikas“ Šiaulius prisijaukinau iš naujo2

„Man „Pietinia kronikas“ buvo didelis nuotykis, ir jis iki šiol nesibaigia. Manau, taip bus ir su spektakliu. Jis man leis į savo kūrinį pažvelgti iš kitos, dar nepažįstamos, pusės“, – pasakodamas apie didžiulio pasisekimo sulaukusį popromaną tikina R. Kmita.

Nepelnytai nurašyta lietuvių literatūra2

Kiekvienas kūrinys turi savo auditoriją. Kiekvienas rašytojas turi ką pasakyti. Deja, literatūros Lietuvos elitas mano kitaip. Ir dėl to lietuvių kūriniai trankosi į mūsų pačių pastatytą sieną, skiriančią lietuviškąją literatūrą nuo pasaulio.

G. Savickas: pirmąkart mane pamatęs brolis klausė, ar nebuvo ko nors geresnio4

Aktorius Giedrius Savickas atvirauja: „Įstojau į aktorinį ir paskui pradėjau mokytis pas Anželiką Choliną. Tiesiog pamačiau, kad už valstybės pinigus galima išmokti ir šokti. O jei rimtai, manau, kad aktorius turi mokėti šokti, kalbėti, judėti...“

Knygrišystė lietuviams svetima, nes knygos neva turi būti kuklios2

„Mūsų šalies žmonės linkę į kuklią, asketišką, paprastą knygelę. Dažnai girdžiu, kad knygai prabanga nereikalinga“, – svarsto Vilniaus knygrišių gildijos narė, menotyrininkė R. Taukinaitytė-Narbutienė.

Apie intelektualinę Tomo Venclovos ir jo bendraminčių puotą

Rugsėjo 11-ąją – poeto, publicisto, vertėjo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus emerito, naujojo Vilniaus universiteto garbės daktaro Tomo Venclovos gimimo dieną – vyko tikra kūrybinė, intelektualinė puota.

Jaunimo teatras sezoną pasitinka E. Nekrošiaus sugrįžimu ir naujo identiteto paieškomis

Jaunimo teatras šį sezoną išgyvena renesansą. Premjeros, kurių autoriai – nusipelnę kūrėjai, E. Nekrošiaus sugrįžimas, teatro architektūra, formuojanti naują identitetą. Ir jokio socialinio falšo.

Kaip programuotojas tapo režisieriumi
Kristina Ižganaitytė - Šakių rajono laikraštis „Draugas“

„Teatras mane žavi jau seniai, jame matau plačias galimybes išraiškos formų ir bendravimo požiūriu“, – prisipažįsta jaunas režisierius Adas Burkšaitis, netrukus „Menų spaustuvėje“ pristatysiantis savo debiutinį darbą „Honey, I‘m home!“.

Medžio meistras J. Bugailiškis: net ir kosmose mane įvardytų, kad esu lietuvis
Virginija Barštytė - Valstiečių laikraštis

Medžio meistras Jonas Bugailiškis sako, kad jam labiausiai patinka drožti kryžius ir skulptūras: „Nes čia daugiausia kūrybos. Drožiu laikydamasis senolių tradicijos, savaip interpretuodamas, be jokių išankstinių eskizų.“

Kaip užkariauti pasaulį, jeigu rašai lietuviškai?
Jurga Tumasonytė - Kamane.lt

Kaip skatinti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas? Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė V. Smaleckaitė sako, kad dažnai leidėjai prioritetą skiria charizmatiškiems, komunikabiliems rašytojams, mokantiems kelias kalbas.

„NowJapan’17“. Globalizacijos paveikta, bet neįveikta kultūra

Japonijos kultūros festivalis „NowJapan‘17“ – koks jis buvo? Japonija – moderni technologine pažanga garsėjanti šalis. Tačiau japonai puoselėja savo tradicijas ir labai savitai jas stilizuoja, integruoja į XXI amžių.

Edgaras Montvidas: profesinės aukštumos išmokė mylėti gyvenimo paprastumą

„Visuomet stengiuosi įžvelgti šviesesnes gyvenimo puses. Mano gyvenimo būdas, nuolatinis keliavimas, buvimas ne namuose galbūt atrodo labai romantiškas, bet tai nėra lengva“, – pasakoja operos pažiba E. Montvidas.

Kaip įdomiai žmogus kalba, priklauso nuo to, koks įdomus jo gyvenimas 1

„Kai įsitempiame, mums tikrai baisu prasižioti. Tuomet tikrinamas kiekvienas žodis. Tai niekaip nesusiję su laisvu kalbėjimu, bendravimu, dialogu. Visada turi būti dialogas“, – kalba LMTA vaidybos ir scenos kalbos dėstytoja A. Vilutytė.

A. J. Greimas – šimtmečio žmogus, pripažinęs sau kultūrinę šizofreniją

Režisierius Saulius Beržinis, kuriantis filmą apie A. J. Greimą, kalba, kad A. J. Greimas buvo mokytojas, kuris savo mokinius pirmiausia paversdavo bendražygiais.

Mada negalintiems matyti

Rugilė Gumuliauskaitė – jauna rūbų dizainerė, siekianti, kad mados pasaulis nebūtų svetimas prasčiau matantiesiems. 

Ugnies medžiotojos dienoraštis. Tailandas

Aktorės Marijos Žemaitytės pomėgis – iš tiesų ypatingas. Ji medžioja ugnį lankydamasi skirtinguose pasaulio kraštuose. Šį kartą Marija savo medžioklei pasirinko nedidukę salą Phi Phi, esančią Tailande.

Dokumentinis filmas „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“. Patriotiškumo misija ir žinia pasauliui

Šis filmas pasirodė likus kelioms dienoms iki „Zapad“ pratybų. Jis svariai prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo, patriotiškumo šalyje sklaidos, o tokių talentingų ir jaunų kūrėjų Lietuvai reikia kuo daugiau.

Pokyčiams moterų literatūroje įtakos turi ir D. Trumpas

„Moterų literatūra yra visa tai, ką parašė moterys. Tai literatūros supratimas, kuris remiasi nuostata, kad vyrai ir moterys visose sociokultūrinėse veiklose dalyvauja šiek tiek kitaip“, – sako humanitarinių mokslų dr. Eglė Kačkutė.

Tomas Venclova kaip paribio žmogus18

Paribio žmogus – tai kategorija, kuri, man regis, geriausiai tinka siekiant apibūdinti Tomo Venclovos tapatybę.

Audronis Liuga: jaunas režisierius ateina į teatrą
Teatro žurnalas

„Jaunas teatras yra fragmentiškesnis. Kiekvienas fragmentas turi savo spalvą, charakterį. Jaunam teatrui būdingas savitas kandumo, įžūlumo ir nuoširdumo mišinys. Jaunieji lengviau ir atviriau žiūri į teatrą“, – kalba A. Liuga.

T. Venclova: atsiskyrusi nuo ES, Lietuva būtų panaši į Šiaurės Korėją ar Iraną8

„Yra geras kultūros apibrėžimas: žmogus daug skaitė, daug matė ir visa tai pamiršo, bet kažkas liko. Tai, kas liko, yra kultūra. Vadinasi, žmogus kultūringas, bet reikia daug skaityti ir daug matyti“, – teigia T. Venclova, šiandien minintis 80-metį.

„Kauno bienalės“ menininkai: mūsų paminklai provokuoja ir skatina mąstyti

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs menininkų tandemas – Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas – garsėja kuriamais negatyviais paminklais ir antipaminklais. Pokalbis su jais apie patirtį sprendžiant atminties konfliktus.

Colinas MacCabe – apie Johną Bergerį, Tildą Swinton ir kino ateitį

Pokalbis su britų intelektualu Colinu MacCabe – apie Johną Bergerį, jųdviejų draugystę su Tilda Swinton ir naujausią dokumentinį filmą „Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai“.

Dialogas iš dviejų monologų apie stiklą

„Stiklui turi jausti pagarbą. Nuo akimirkos, kai jis gimsta, iki pat tos sekundės, kai randa savo vietą. Jis diktuoja savo sąlygas, tačiau per daugybę metų išmoksti su juo kalbėtis“, – sako stiklo dailininkas Remigijus Kriukas.

D. Ibelhauptaitė apie operos pasaulį: negalime būti snobiški ir elitiniai 4

Pasak režisierės D. Ibelhauptaitės, opera pasikeitė: „Mes ją išsprogdinome arba padėjome sprogimui įvykti, vėliau bangos ritosi savaime. Mes sudarėme sveiką konkurencinį foną kitiems – kad reikia stengtis kurti daugiau įvairovės.“

In memoriam Chesteriui Benningtonui

Nors užaugau su šios grupės muzika, pagalvojau, kad būtų gana keista rašyti in memoriam žmogui, kurio vardą ir pavardę sužinojau po mirties. Tol, kol vėl mano ausinėse nesuskambo „Numb“.

LNDT diskusijos su K. Saboliumi: svarbu kalbėti apie tai, kas pranoksta provincialų akiratį

Socialiniuose tinkluose vyksta nuomonių viduriavimas, kuris retai turi ką nors bendra su susikalbėjimu, analize ar net nuomonės raiška, tikina filosofas K. Sabolius, šį sezoną moderuosiantis LNDT diskusijas „Pokalbiai NE apie teatrą“.

Galerijos jauniems menininkams kūrėja: Kaunas yra naujasis galimybių miestas

„Kaunas tampa naujuoju galimybių miestu, o mes keliamės kartu su juo“, – sako kasdienio meno galerijos įkūrėja.