Kultūros pokalbiai | Kultūra

Muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Prieš pusantrų metų studentiškame Tartu mieste atidarytas naujasis Estijos nacionalinis muziejus išsyk sulaukė pripažinimo. Pokalbis su viena iš kuratorių. 

Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai?
Nerijus Šepetys - Naujasis židinys

Pokalbis su po Europą keliaujančios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ kuratoriais Giedre Jankevičiūte, Vaidu Petruliu, Marija Drėmaite. 

Mažajam piliečiui miesto paveldas prabyla raiškiais pavyzdžiais

„Ekskursijos, kelionės, gyvas paveldo pažinimas vaikams yra labai svarbu“, – interviu tikina Seimo narys Arūnas Gelūnas.

Vanagas žmogus buvo

Ryškiausi Vanago gyvenimo ir jo kovos puslapiai buvo parašyti Merkinės krašte, kurį jis išvaikščiojo pėsčiomis su bendražygių palyda ir vienas. Su mūšiais ir vienatvės apmąstymuose.

Aistė Smilgevičiūtė apie gimtąją Plungę: Oginskių dvaro parke tuomet buvome reti svečiai

Dainininkė neslepia, kad į Žemaitiją užsukantiems keliautojams Plungėje tikrai yra ką atrasti, ir prisipažįsta, kad ir pati į gimtąjį miestą galėtų grįžti gyventi.

Prieš Realybę. Apie paminklą J. P. Sartre'ui Nidoje

Žmogus eina prieš vėją. 1965 m. Antano Sutkaus padaryta J. P. Sartre'o nuotrauka Nidoje tapo neseniai atidengto paminklo filosofui modeliu.

Laiškai iš kaimo. Stichinė sausra: ir kantrybės išbandymas, ir atminties patikrinimas

„Kaime per vasarą galima gyventi ir viską suspėti, reikia tik vieną valandą anksčiau atsikelti ir vieną valandą vėliau atsigulti“, – savo dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Apie ką susimąstęs Kristus
Aušra Vasiliauskienė - Naujasis židinys

Retas susimąsto apie tai, kad rūpintojėlio terminas atsirado ir įsitvirtino tik XX a. trečiame dešimt­metyje. Iki tol skulptūrėlės liaudyje buvo vadinamos „smūtkeliais“, „rūpintoju“, „aprūpintoju“. 

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžiui palinkėčiau daug vaikų

Grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas – apie neatpažįstamai pasikeitusį Panevėžį.

Dainų šventė – kiek iš tiesų tradicinė ir aktuali?

Apie tai, kiek dabartinei kartai ir moderniai valstybei yra aktualus tokios Dainų šventės, kokią ją turime, turinys.

Apeiginis lietuvybės giedojimas
Vytautas Rubavičius, Lina Leparskienė - Žurnalas „Liaudies kultūra“

Birželio 3 dieną minėjome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį, o birželio 30–liepos 6 dienomis Vilniuje vyksta jubiliejinė, dvidešimtoji Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“.

Filosofija prasideda nuo susitikimo su mokytoju
Laurynas Peluritis - Naujasis židinys

Kai vaikas supranta, kad gali įrodyti ir pats sau pakartoti Dievo buvimo įrodymą, tai labai stipri patirtis, teigia filosofinių knygų vaikams seriją sumanęs J. P. Monginas. 

Vilniaus cerkvių garsai

Garso ir vaizdo dizaineris Tomas Dabašinskas siūlo ne tik pažvelgti į Vilniaus stačiatikių šventoves, bet ir jas išgirsti.

Pokalbiai apie įvairovę. Kuo rašymas panašus į regbį?

Reikia kantrybės, reikia daug darbo. Reikia galvoti apie strategiją, apie taktikas, apie žaidimo dinamiką, apie priešininkus – romano rašymą ir regbį lygina Rimantas Kmita. 

Dvasinio penicilino dozė
Manfredas Žvirgždas - Naujasis židinys

Nesibaigiančios švietimo sričių optimizacijos sąlygomis tebėra aktualūs svarstymai apie humanitarikos vietą (post)modernybės laikais, kvietimas ugdyti kultūros elitą.

Kai pritrūksta žodžių, gruzinas studentas deklamuoja lietuvišką poeziją

„Lietuviai galėtų imti pavyzdį iš gruzinų ir būti šiltesni bei atviresni, o mes galėtume pasistengti nevėluoti ir būti labiau atsidavę savo darbui“, – sako gruzinas studentas.

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų amžinieji namai

Grįžulo Ratai – mylimiausias rašytojos Loretos Jastramskienės žvaigždynas, primenantis Lietuvos gyventojų, taip pat ir jos močiutės bei tėčio trėmimą 1941 m. birželio 14-ąją.

Humoristas Paulius Ambrazevičius: „Kodėl turėčiau gėdytis, kad esu iš kaimo?“

„Šakiečiai yra atsidūrę suvalkietiško įvaizdžio spąstuose. Sako, esame šykštūs, bet – tikrai ne!“ – tikina humoristas.

Trys Kimbrio dėsniai
Naujasis židinys

Apskritai rašymas yra kūryba, kartais pasiseka, kartais – ne. Buvo autorių, kuriuos priversdavau tris ar keturis kartus perrašyti iš naujo tekstą. Taip viename paskutinių interviu sakė Petras Kimbrys (1948–2018). 

Apie tautas irgi kalbas
Marius Burokas - Metai

Poezija Europoje tampa vis labiau performatyvi, sugrįžta iš knygų puslapių į scenas. Matoma labai aiški skirtis tarp senosios Europos ir naujosios Europos autorių.

Kultūra verčia klausti: „Kodėl?“ Pašnekesys su muzikante

„Kai groji apie nieką ir groji apie ką nors – yra didelis skirtumas“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altininkė D. Sakavičiūtė.

Ką šiuolaikiniame mene atranda žinomi žmonės?

Režisierius Oskaras Koršunovas, muzikantas Andrius Mamontovas ir dainininkė Miss Sheep apie tai, ką atranda meno mugėje „ArtVilnius“.

Sruoga su varlyte ir be jos. Neringą Markevičienę kalbina Mantas Tamošaitis
Naujasis židinys

Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol nepublikuotais ar publikuotais, bet naujai peržiūrėtais rašytojo laiškais.

Vorobjovo užburti. Giedrę Jankevičiūtę kalbina Vytautas Ališauskas
Naujasis židinys

Jeigu atskirus žmones galėtume vadinti jungtimis, tai dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas tikrai būtų viena iš jų – intelektualinė jungtis tarp tarpukario Lietuvos ir Vakarų pasaulio.

Laiškai iš kaimo. Alyvų žydėjimas: nuo Dainavos iki Žiemgalos

Pasaulis, kurio nebėra, man brangus. Kodėl senovinė kaimo skara ne kvietkuota, o languota? Kodėl tos kryžmiškai languotos seniausio audimo skaros tarsi pilkais trobų langeliais ar parūdijusiomis antkapių tvorelėmis sudalintos?

Knygą apie Antakalnį pristatęs urbanistas: Vilnius turi kažką nenusakomo
VGTU

Šis rajonas nuo pat pradžių  buvo neeilinis, elitinis, žalias. Man, kaip miesto planuotojui, labai rūpėjo jo susiklostymas, nepažintos vietos, sako prof. emeritas Jurgis Vanagas. 

Laiškai iš kaimo. Perkūnas dangaus keliu nuvažiavo – perkūnropės sužaliavo...

Pirmasis griaustinis atgrumėjo vakar vakare iš pietų ir nutolo į rytus. O žaibai vis horizontalūs, eidami šonu pro Liškiavio ežerą ir nusitęsdami į Gailiūnų pusę, tiktai blyksėjo tarp debesų, bet į žemę, rodos, nė karto netrenkė.

Birštone – ne tik į sanatoriją, bet ir į muziejų

„Žmonės ateina į muziejų mokytis, pažinti. Taip pat pasipildyti, atsigauti“, – kalba Birštono sakralinio muziejaus vadovė Roma Zajančkauskienė. 

Kūrėjos, prakalbinusios daiktus

Pokalbis su rašytoja ir dailininke knygoje „Interviu su daiktais“ prakalbinusias sagą, šukas, lagaminą ir dar keletą daiktų, kurių gyvenimo istorijos ne tik stebina, bet ir įkvepia.

J. R. R. Tolkieno populiarumo paslaptis

Pokalbis su Tolkieno kūrybos žinovu, fantastikos rašytoju, Londono universiteto dėstytoju Adamu Robertsu. 

Dangiški apdarai: kai susitinka religija ir mada

Metropoliteno muziejuje Niujorke atidaryta paroda „Dangiški kūnai: mada ir katalikiška vaizduotė“, skirta aukštosios mados ir katalikybės ryšiui.

Lietuvos spalvų ieškanti menininkė: „Spalvų tyrimas rodo, kad mūsų visuomenė serga“

„Spalvos labai gerai nusako mūsų psichologinį paveikslą, mūsų būvį. Kažkas tikrai yra su mumis nutikę, kad nešiojamės tiek skausmo ir esame išmokę taip savęs nepriimti, negerbti“, – teigia mados tyrinėtoja R. Maldutienė.

„Sofijos siluetai“ M. K. Čiurlionio namuose

Paskaitų-koncertų ciklas „Sofijos siluetai“ pradedamas artėjant Sofijos vardadieniui – gegužės 8 dieną 18 val. tema „Ką žinojo Sofija apie simbolistinį meną, iki susitikdama su M. K. Čiurlioniu?“

Neišeiti iš kalbos namų

Tvirtai tikiu, kad kalba yra būties namai, egzistencinis žmogaus prieglobstis, o mąstytojai ir poetai yra šio prieglobsčio sargai.

Tapytojo Petro Lincevičiaus mūza gyvena gimtuosiuose Suvalkijos namuose

Pradedame videolaidų ciklą „Jaunieji menininkai“, skirtą į kūrybos kelią įžengiantiems mūsų menininkams. Pirmoji pažintis – su tapytoju Petru Lincevičiumi.

Apie kultūringą pelę Stasę ir kultūrinės spaudos kasdienybę
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Paklausta, kaip pavyksta suderinti, sustyguoti tokio plataus meno sričių spektro leidinį, M. Krikštopaitytė teigia, kad pagrindinis tikslas – kokybiška refleksija. 

Į scenos menus visa galva panirusi Gintarė Masteikaitė: turi paskanauti visko, kad žinotum, kas skaniausia

„Man svarbiausia išgryninta festivalio programos kokybė, – tikina G. Masteikaitė. – Bet kartu noriu ir rizikuoti – pasinaudoti savo jaunyste ir galbūt padaryti klaidų. Bet tuo pat metu ir atidaryti kitokius vartus.“

Belgijos choreografas – apie Vilnių prieš 23 metus, kūrybą ir spektaklį „Beytna“

Šiųmetį festivalį „Naujasis Baltijos šokis '18“ penktadienio vakarą Menų spaustuvėje pradeda „Maqamat“ šokio teatras iš Beiruto (Libanas), pirmoji Lietuvoje viešinti arabų pasaulio šokio trupė.

Garsiausias šviesų dailininkas: „Aš ir pats nekantrauju pamatyti, kaip tai atrodys”

Pokalbis su geriausiu šviesos menininku Arvydu Buinausku, kuris su Lietuvos komanda rengia Ievos Zasimauskaitės pasirodymą „Eurovizijos“ konkurse.

Lietuviškumas visuotinume
Kazys Bradūnas - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. 

Kertinė K. Bradūno paraštė

Praėjusių metų pabaigoje išleista knyga „Kertinė paraštė. Literatūros ir kultūros kritika“ atskleidžia menkiau pažįstamą poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno pusę.

Legendinio „Nemuno“ redaktorė – apie kūrybą cenzūros metais

„Nemune“ gausu lietuvių kūrėjų darbų. „Kriterijai labai aiškūs – tai šiuolaikiniai, drąsūs, išskirtiniai, provokuojantys, gluminantys, prikaustantys dėmesį, pasaulinio lygio kūrėjai“, – sako E. Drungytė.

Žemaitijos pedagogo Juozo Gedgaudo šeimos istorija
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Šeima įsikūrė 1934 m. pranciškonų vienuolių pastatytuose Šv. Antano rūmuose, kretingiškių švelniai pavadintuose Šv. Antano nameliu. 

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius U. Liogė: matau labai stiprų pasitikėjimą mūsų publika

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ glaustųjų, arba mažųjų, festivalių istorija ir šiųmečio „Juodaragio“ staigmenos.

Žilvino Kempino paroda. Vaizdo pergalė – būties pa(si)rodymas

Žilvinas Kempinas, vienas svarbiausių šiuolaikinio meno atstovų, Indianos universiteto „Herrono“ meno ir dizaino mokykloje surengė vienuolikos darbų parodą „V formation“. Elvinos Baužaitės recenzija.

M. P. E. Martynenko: turime dvi supergalias – gebėjimą dėkoti už tai, kas nutinka, ir gebėjimą juoktis

„Šitame kely, kuriame dabar esu, aš randu paguodą. Dar vienuolyne man yra sakę: mąstyk apie kelią, kuris tau teikia paguodą“, – sako vienas ryškiausių Lietuvos slemo poezijos atlikėjų.

Laudacijėlė B. Savukyno premijos laureatui Petrui Kimbriui
Virginijus Gasiliūnas - Naujasis židinys

Nelabai koks vyriausiasis redaktorius, kuris viską vienas už visus stengiasi padaryti, bent jau viską prižiūrėti. Geras tas, kuris suburia ir įkvepia žmones, pajėgiančius tęsti, kas pradėta, ir ne blogiau, kai jis pasitraukia šonan. 

Redaktoriaus darbas priskirtinas prie artimo meilės darbų
Petras Kimbrys - Naujasis židinys

Apskritai redaktoriaus darbas dirbamas tyliai ir šia prasme priskirtinas prie artimo meilės darbų, kurie kokybiškiausi tada, kai daromi tyliai, niekam tarsi nepastebint ir nejuntant.

Alfredas Bumblauskas: „Man patinka roko koncertai, juose gali garsiai šaukti“

A. Bumblauskas įsitikinęs: jei Baltijos valstybės susijungtų ir drauge surengtų triukšmingą roko koncertą, kuriame grotų geriausios visų šalių grupės, mus tikrai išgirstų.

Moterų atspindžiai „Dvasiniuose reikaluose“. I. Bergmano šimtmečio proga pokalbis su spektaklio kūrėjais

„Veidrodis sudužęs, ir įdomu, ką atspindi šukės.“ Šioje pjesėje kaip sudužusiame veidrodyje buvo labai daug atspindžių tų moterų“, – sako režisierius K. Glušajevas.