Literatūra | Kultūra

P. Smith: kai gyvenimą išaugina knygos
Metai

„Gyvenimas – lyg amerikietiški kalneliai. Tobula niekuomet nebus. Bus tobulų akimirkų ir sunkių atkarpų, bet viskas to verta“, – 2012 m. interviu sakė menininkė.

Iš „Ėko, Ėko...“

„Kaip matai, Ėko, mano ištikimasis šunie, Paryžius jau merdi: gatvės beveik ištuštėjusios, kavinės seniai uždarytos...“

V. Mačernio kūryba – su jauno genijaus dvelksmu

Vytautas Mačernis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje. 

Nepasotinamas tobulumo ilgesys. Rašytoją R. Šerelytę kalbina D. Opolskaitė

„Kūryboje nieko svarbaus sakyti nereikia“, – teigia R. Šerelytė, gegužę šventusi savo jubiliejų.

Maironio ironija
Tomas Taškauskas - taskauskas.lt

Jei atrasi bent vieną kitą klasiko eilėraštį, su kuriuo rezonuoji, kuris sukelia minčių ir emocijų, išmoksi rezonuoti ir su visa poeto kūryba. 

V. Papievis: „Atrodė, kad tramdomaisiais marškiniais apvilktas Paryžius niekada iš jų neišsiverš“

Šventė, kuri nesibaigia, virto mirusiu miestu – tokia paralelė, padiktuota Paryžiuje gyvenančio rašytojo V. Papievio, apibūdina šio miesto ritmo kismą karantino metu.

Neužmiršti ir… prikelti. Variacijos partizano A. Kraujelio gyvenimo tema

Rašytoja R. Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, pristatė naują kūrinį „Pro rūdijančią naktį“.

V. Juknaitė: „Pats didžiausias išbandymas žmogui yra išbandymas laisve“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos ateitis bus tokia, kokia yra dabartis, kokia buvo praeitis. Ir kitokios Lietuvos V. Juknaitė neįsivaizduoja.

Svyruojant tarp balta ir juoda

Rašytoja N. Ikstena sukūrė liudijamą ne tik apie sovietinio režimo traumas, bet ir apie nepaaiškinamą gyvenimo geismo naikinimą.

D. Dirgėlos poezija – apie pasaulį, kurio erdves ir patirtis apibrėžia poeto inicialai

„2D ir kiti formatai“ – penktoji poeto D. Dirgėlos eilėraščių knyga.

Prakalbinti senieji Lietuvos žemių planai
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Toliau apžvelgiame Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninę kolekciją.

„O tačiau yra galimybė daug ką giliai pergyventi“ („Mamerto Indriliūno raštai“)
Rita Tūtlytė - Metai

V. Gasiliūno parengtas leidinys „Mamerto Indriliūno raštai“ skirtas partizaninėse kovose anksti žuvusio jauno literato šimtmečiui pažymėti.

J. Čerškutė: tikra istorija dar negarantuoja, kad bus parašytas geras literatūros kūrinys

Ką reiškia bumas, kai leidėjai ant knygų viršelių mini, kad tai knyga, paremta tikrais įvykiais?

Apie grožį, arba Kaip buvo įveiktas negalėjimas skaityti
Jūratė Čerškutė - Naujasis Židinys-Aidai

Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.

Knygos „Malonės“ vertėja: kaip pasielgtume stumtelėti iki kritinės ribos?

Apie kokybiškos literatūros ilgesį ir vertėjų darbo subtilumus – pokalbis su E. Raudonikiene.

„Poezijos pavasario“ Maironio premijos laureatas – A. Balbierius

Poetas, eseistas, fotografas A. Balbierius premiją pelnė už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“.

Šiandien kaip niekad teisus S. Zweigas ir jo „Vakarykštis pasaulis“

Sugrįžta viena labiausiai cituojamų knygų – S. Zweigo mintys apie saugumo, ramybės netektį, grėsmes ir žmogaus stiprybę.

V. Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

Kaip skaityti knygas pagal J. Brodskį

„Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją“, – yra sakęs Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis, kuriam šiandien būtų sukakę 80-dešimt.

J. Tumasonytės „Remontas“ – tragikomiška gyvenimo istorija su detektyvo elementais

J. Ivanauskaitės premijos laureatė, prozininkė J. Tumasonytė pristato ketvirtą savo knygą.

G. Radvilavičiūtė: „Man išskirtinė vieta, kurioje susipažinau su pasauliu: dangumi, mirtimi, peizažu, kalba“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

Serialo „Giminės“ scenaristas B. Bušma: aš ne rašytojas, o rašyti gabus žmogus

Pokalbis su pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ ir dviejų knygų paaugliams „Strazdanota vasara“ bei „Būk geras, Jackau, nemirk!“ autoriumi B. Bušma.

Mirė rašytojas Eugenijus Ignatavičius

Gegužės 16 d. po sunkios ligos mirė prozininkas, dramaturgas, aktorius, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Eugenijus Ignatavičius.

Garsių knygų kūrėjų dovana vaikams – „knygiukai“ emocinei gerovei

„Knygiukas“ – tai rašytojo ir iliustruotojo dueto sukurta istorija, skirta 4–9 metų vaikams. Ją parsisiųsti, išsispausdinti ir susilankstyti galės bet kuris namuose esantis vaikas.

Inkunabulų paslaptys. Senose knygose užšifruotos istorijos ir net aukso plokštelės
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Lietuvos inkunabulai yra ypatingi tuo, kad jie per savo gyvavimo laikotarpį turėjo labai daug savininkų.

„Saugokis šuns“ – Džeimsas Bondas iš antikinės Romos

Skulptorė K. Jaroševaitė: knyga „Saugokis šuns“ palieka viltį, kad teisingumas vis dėlto nugalės.

Kuo rizikuoja religiją keičiantis žmogus. V. Juknaitės pasikalbėjimas su rašytoja J. Ivanauskaite
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Ištrauka iš Rašytojų sąjungos leidyklos išleistos V. Juknaitės pokalbių su įvairiais žmonėmis knygos.

Ilgesio korespondencija

K. Pikūno sudaryta brolių Mekų knyga „Gyvenimo lai(š)kai“ leidžia artimiau pažvelgti ne tik į J. Meko gyvenimą, bet ir visą jo šeimos istoriją.

Literatūros kritikas V. Sventickas: „Svarbiausias gyvenimo nutikimas – grįžimas į Lietuvą“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako V. Sventickas.

Lietuvai ir Ukrainai reikšmingas XVII a. dokumentinio paveldo paminklas
Daiva Narbutienė - Žurnalas „Tarp knygų“

Vrublevskių bib­lio­tekoje saugomas XVII a. leidinys „Amžinosios šlovės Kapitolijus“, kadaise priklausęs VU universiteto prof. M. Pelkai-Polinskiui.

Šviesioji mėnulio pusė: kaip viena asmenybė vis dar tiki žmonija

L. Logothečio „Gerumo dienoraštis“ skirtas tiems, kurie nori išsiaiškinti, kas jie yra ir kas nėra, kurie trokšta keistis, tobulėti, gyventi, pažinti save ir kitus iš naujo.

V. Juknaitės pokalbių knyga „Kalbasi susitikę“ – nekasdienis susitikimas su savimi ir Kitu

Po daugybės tylių metų šviesi diena rašytojos V. Juknaitės gerbėjams.

Dingusią K. Jakubėno kalbą išsaugojo NKVD byla

Audringa poeto Kazio Jakubėno kalba, sudrebinusi pirmąjį LTSR rašytojų suvažiavimą 1945 m. Kalbos tekstas paslaptingai dingo iš suvažiavimo protokolo, tačiau išliko NKVD byloje. 

Grožio, blogio ir meno nusikaltimas be bausmės?
Lina Buividavičiūtė - Naujasis Židinys-Aidai

Dėl savo universalumo Grožio ir blogio biblioteka ne tik pasakoja apie praeities epochos dekadansą, bet ir suaktualina dabarties pasaulio tendencijas.

Dieviškosios prieštaros
Ieva Rudžianskaitė - Šiaurės Atėnai

„Jei reikėtų rasti raktinį žodį, apibūdinantį J. Sasnausko „Kraujomaišą“, tai būtų „atmintis“, – „Šiaurės Atėnuose“ rašo I. Rudžianskaitė.

Maro pavidalai lietuvių ir latvių tautosakoje
Asta Skujytė-Razmienė - Šiaurietiški atsivėrimai

Lietuvių liaudyje maras, nepaisant žodžio vyriškos giminės, dažniausiai buvo įsivaizduojamas turintis moterišką išvaizdą.

Rašytoja R. Una: rašyti vaikams ir paaugliams – mano aistra ir gaivumas

„Sunkiausia – kai turi idėją ar keletą, bet negali įvilkti į jokį kūną“, – prisipažįsta R. Una.

Karaimų ir lietuvių poezijos sąlytis (II)

Karaimai didžiuojasi, kad būtent Lietuvoje savo kalbą išsaugojo, o Lietuva didžiuojasi turėdama tokią egzotikos kruopelę, kuri retkarčiais įkvepia ir lietuvius rašytojus.

M. Pressler romano jaunimui vertėja: knyga ne iš tų, kurias greit pamirši
Karolina Bagdonė - Magnificat leidiniai

Pokalbis su Indre Dalia Klimkaite, išvertusia vokiečių rašytojos Mirjam Pressler romaną „Natanas ir jo vaikai“. 

Baltai pražydusiam: Vaižganto mirtis

Balandžio 29-ąją sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo J. Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties.

Šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso laureatai – L. Kromalcaitė ir S. Vasiliauskas

L. Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“ ir S. Vasiliausko prozos knygą „Dabar aš ramiai papietausiu“ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleis dar šiais metais.

Karaimų ir lietuvių poezijos sąlytis (I)

Ar rašė karaimai kitomis kalbomis? Ar jų kūryba yra lietuvių literatūros dalis? Kiek ji žinoma lietuvių skaitytojui? Kaip jaučiasi karaimai poetai (ir ne poetai) lietuvių kultūros kontekste?

Radausko eilėraščių marmuras
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas.

Jautrios istorijos suaugusiesiems – vaiko akimis

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleisti romanai suaugusiesiems, kuriuose istorijas pasakoja vaikai.

Dvasinė stiprybė pasiekiama vien dideliu užsispyrimu. Apie Maironio dukterėčią

Rašytoja, mokytoja D. Lipčiūtė-Augienė, šiuo metu gyvenanti Pal. J. Matulaičio slaugos namuose Putname, Konektikuto valstijoje, balandžio 1-ąją atšventė 106-ąjį gimtadienį.

Ką mes skaitome? #vis dar karantinas

Atokvėpį nuo pandeminės tikrovės redakcijos darbuotojai ir bendradarbiai ir toliau randa knygose.

Marija Macijauskienė. Baltoji mūsų kultūros metraštininkė
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Kovo 11 d. poetė, prozininkė, eseistė, vertėja, muziejininkė, žurnalistė M. Macijauskienė šventė savo 90-mečio jubiliejų.

Bibliotekos lobiai: J. Lelewelio atlasų ir knygų kolekcija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto profesorius J. Lelewelis (1786–1861) testamentu savo asmeninę biblioteką paskyrė VU bibliotekai. Ją galite apžiūrėti virtualiai.

Bėga dangiškais sodais vivace

Įstabiausias metų laikas Henrikui Radauskui (1910–1970) buvo pavasaris ir ne tik todėl, kad pats kartu su broliu dvyniu Bruno gimė šiuo gražiuoju metu – balandžio 23 dieną.

V. Bakas apie H. Radauską: „Lengva, taikli, bet vidumi kiek nyčiška strėlė lekia į dangų“

Rašytojo V. Bako svarstymai apie H. Radausko kūrybą publikuojami poeto gimimo dieną, kai M. Mažvydo bibliotekoje turėjo vykti jam skirtas vakaras.