Apie praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusį naujausią darbą su S. Parulskiu kalbėjosi LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ vedėja Gailutė Jankauskienė.

Vieno Lito premijos nuostatuose pasakyta, kad rašytojai gali būti apdovanojami už grušišką kūrybingumą, kudirkišką pilietiškumą, vaižgantišką kalbos sodrumą ir maironišką tautiškumą

Nors rašytojas visuomenėje neretai suvokiamas kaip individualistas, užsidaręs nuo jį supančio pasaulio ir pasinėręs į savąjį, tarsi kontrargumentas tokiam požiūriui iki šiol veikia arba naujai kuriasi įvairios rašytojų bendruomenės. 

Varėnoje paminėtos vieno žymiausių kraštiečių – šviesaus atminimo vaikams rašiusio poeto, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo Martyno Vainilaičio 80-osios gimimo metinės.

Sausio 30 dieną rašytojui Tomui Sauliui Kondrotui sukanka šešiasdešimt metų. Bernardinai.lt siūlo 2007 metais publikuotą Sauliaus Tomo Kondroto interviu. kurį parengė Robertas Kundrotas.   

Keistas likimas kartais ištinka žmogų, keliaujantį laiko plotais. Ypač jei jam tenka pergyventi valstybių skilimo ir kūrimosi lūžius. Tokį gyvenimą pergyveno ir vienas baltarusių literatūros pradininkų Maksimas Hareckis.

Eglė Kačkutė LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“pristatė radijo recenziją apie Zadie Smith romaną „Balti dantys“, kuris yra vienas reikšmingiausių ir populiariausių amžių sandūros britų literatūroje. 

Sausio 28 d. 18.30. Lietuvių literatūros salono programos rėmuose Berlyne bus pristatyta Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos ir poetės Juttos Noak kūryba. Vakarą, pasak autorės, pavadintas simboliškai – „Gyvenimas – eksperimentas“.

Apie semiotiką, reikšmingą gyvenimą ir nuveiktus darbus su prof. K. Nastopka kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Žiema jau beveik įpusėjusi, atvertėme naujų metų lapą, todėl pats laikas apžvelgti naujausias knygas vaikams, kurios šįkart pasižymi didele temų, formų ir iliustracijų įvairove.

Paryžiuje gyvenančio Valdo Papievio pavardė bene ryškiausiai sušvito, kai jo romanas „Eiti“ buvo itin palankiai sutiktas kritikų ir skaitytojų. Šįkart autorius kalba apie Paryžiaus laisvumą, tobulumo paieškas. Susirašinėjo Deimantė Daugintytė.

Sausio 17-ąją, eidama 86 metus, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos priemiestyje Lemonte, mirė lietuvių išeivijos poetė Liūnė Sutema (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė).

Mintį kyštelėjo pernykštis Vilniaus knygų festivalis, kurio rengėjai paprašė pakalbėti diskusijoje apie pastarųjų dvidešimties metų lietuvių literatūrą. Šiek tiek papildęs ir surašęs tai, ką ten kalbėjau daugiau iš minties nei iš lapo, čia ir pateikiu.

Šiemet 27-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija bus įteikta rašytojams Algiui Kukliui ir Sergejui Isajevui.

Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas.

Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) sausio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks prozininko Petro Venclovo naujo romano „Iš tamsos į tamsą“ sutiktuvės. 

Pūgotą ir šaltą gruodžio aštuonioliktosios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, savo namų atokiame vienkiemyje nebepasiekė poetas, eseistas, žurnalistas Stasys Stacevičius.

Atsisėskite patogiai ir paprašykite, kad jums kas nors paskaitytų jūsų mėgstamą kūrinį. Nenustebčiau, jei patirtus pojūčius norėsite pakartoti dar kartą. Ir dar.

Na, o kokią matau savo poeziją, sunku pasakyti, nes tas žvilgsnis niekada nebus objektyvus. Didaktine tai jau tikrai jos nepavadinčiau. Išgyvenimais dalintis prasmės irgi tarsi nėra – neįmanoma. Nežinau. Tiesiog tekstas nori pasirašyti ir tiek.