2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis
Kviečiame dalyvauti solidarumo su onkologiniais ligoniais renginyje "Vilties bėgimas", gegužės 20 d. Klaipėdoje Kviečiame šeimas dalyvauti „Šeimų šventėje 2012“ Gegužės 19 d. 11.00 val., kviečiame į Gailestingumo šventovę melstis už priklausomus asmenis ir jų artimuosius
RSS srautas

KULTŪRA » MELOMANIJA

Marijonas Mikutavičius: Pasveikinkit vieni kitus 2005-06-21
Žinomo atlikėjo ir dainų autoriaus Marijono Mikutavičiaus hitai. Vieni iš jų jau iki gyvo kaulo įsiėdė skambėdami per visas radijo stotis ar TV ekranus, kiti – jau primiršti ar skambėję gerokai rečiau. Ir vis dėlto – tai puikus CD. M.Mikutavičiaus gerbėjams - tai tikra dovana, kitiems šio daininko dainos gal ir nekelia jokių emocijų, tačiau gal ir jie, prabudę ryte, kartais mintyse niūniuoja vienos ar kitos dainos melodijas... Privalumas tai ar trūkumas – nežinia, bet dažna šių dainų tikrai „kabina“, o iš jų besiveržiantis emocinis krūvis – tikrai stiprus.
Artūras Anusauskas jazz quartet: Tylos puota 2005-06-21
Artūras Anusauskas džiazo improvizaciją studijavo Danijoje ir Vokietijoje (Berklio koledžo seminaruose). Šiuo metu jis dėsto džiazo improvizaciją Lietuvos muzikos akademijoje. 1985-aisiais pianistas tapo LMA organizuojamo Tarptautinio studentų fortepijoninės improvizacijos festivalio “Improvizacija ’85” laureatu.
Guoda Gedvilaitė: La Valse 2005-06-20
Vienas populiariausių šokių – valsas vos spėjęs plačiau paplisti, iš pobūvių, šokių salių netruko prasiskverbti ir į profesionaliosios muzikos erdvę kaip savarankiškas žanras ar stambesnės kompozicijos dalis. Nors iškart atpažįstamas valso ritmas įvairių kompozitorių kūryboje pasitelkiamas pinti skirtingų nuotaikų, įvaizdžių gijas, dažniausiai jo charakteris siejamas su melodijos dainingumu ar perregima faktūra, elegancija ar grakštumu. O šie valso bruožai fortepijoninėje muzikoje skleidžiasi dar ir virtuozinių priemonių plastikos apsuptyje. Žvelgiant į pianistės Guodos Gedvilaitės interpretacinį braižą, nesunku pastebėti, kad jos kūrybinis akiratis, aprėpiantis įvairių stilių bei žanrų fortepijoninę muziką, neretai plečiamas būtent pastarosiomis savybėmis pasižyminčiais opusais.
Judita Leitaitė: Dainuoju meilę 2005-06-20
Šiuo metu J. Leitaitė yra viena aktyviausių ir ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų. Ji koncertavo Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Dainavo daugelyje festivalių, iš kurių minėtini Karaliaus rūmų šventė „Muzika ant vandens“ Stokholme, X žydų muzikos festivalis Londone, Baltijos šalių muzikos šventė Norteljė, Niuporte (JAV) solistė buvo išrinkta festivalio Vasaros žvaigžde.
Vytautas V. Jurgutis: Garso kaukės 2005-06-17
Vytautas V. Jurgutis (g. 1976) baigė Lietuvos muzikos akademiją, Osvaldo Balakausko kompozicijos klasę (2000). Pirmuosiuose kompozitoriaus kūriniuose buvo daug stilistinės įvairovės; autorius sakėsi siekiantis pačių archajiškiausių ir pačių naujoviškiausių išraiškos priemonių sintezės. Ieškant kontakto su klausytojais, to meto Jurgučio kūryboje atsirasdavo įvairių šiuolaikinės populiariosios kultūros elementų („G.A.L. House“ trim fleitoms ir house ritmų fonogramai; oratorija-performansas „The Future Sacros“ mišriam chorui, trim fleitoms, saksofonui, styginių kvartetui, fonogramai ir šviesoms – pastaroji daugiau nei valandą trunkanti kompozicija buvo pristatyta tarptautiniame šiuolaikinės muzikos forume „Musica ficta“ Vilniuje 1997 m.).
Giedrius Kuprevičius: Ugnies medžioklė 2005-06-17
Ši plokštelė – tai unikalus „Bomba Records“ ir „Vilniaus plokštelių studijos“ projektas. Čia išgirsite 1976 metų restauruotą archyvinį legendinės Giedriaus Kuprevičiaus „Ugnies medžioklės“ įrašą su anuomet labai populiariais Gintare Jautakaite ir Vytautu Kernagiu.
Lietuvių liaudies lopšinės, žaidimai: Kicu kicu, bė bė 2005-06-16
Ši kompaktinė plokštelė skiriama mamytėms, tėveliams, močiutėms ir seneliams, vyresniesiems broliukams ir sesutėms, auklėms, visiems tiems, kurie būna su mažais vaikučiais iki 2-3 metukų. Atidžiau pažvelgę į liaudies sukurtas lopšines, katutes, mylavimus ir kitus kūrinėlius mažyliams, pastebėsime, kad ir šiandien jie padės sukurti sveiką mūsų vaikučių pasaulėjautą bei pažinti supantį pasaulį, pažadins jų vaizduotę, lavins kalbą, klausą, ritmo pojūtį...
Arina: Pasaulis sukasi ratu 2005-06-16
Tai naujausia žinomos dainininkės ir atlikėjos kompaktinė plokštelė. Čia ji netikėtai „metasi“ į popmuzikos stilių ir pasineria į jų vilnis. Žinoma, jos balso tembras ir specifika nuo to nė kiek nesuprastėja, tačiau skambesys – visiškai kitoks. Ištikimiausiems Arinos gerbėjams tai gal sukels nedidelį šoką, po kurio jie puls ieškoti senųjų dainininkės įrašų, o gal priešingai, ims smagiai linguoti į populiariai aranžuotos muzikos taktą. Kompakte yra ir kelios retro stiliaus dainos. Netrukus, matyt, Arina galės pasigirti naujų gerbėjų gausa. Į gera tai ar į bloga – kas čia supaisys...
Veronika Povilionienė: Dzūkų dainos 2005-06-15
Šioje plokštelėje sudėtos dainos pažįstamos ne tik folkloro žinovams, mėgėjams, kompozitoriams, radusiems jose inspiracijos šaltinį, bet ir daugeliui Lietuvos bei užsienio klausytojų. „Beauštančioj aušrela“, „Vai žydėk žydėk“, „Teka teka šviesi saulė“, „Rūta žalioj“ – tai tikroji dzūkiškos dainos, ne vienam tapusios ir lietuvių liaudies dainos sinonimu, klasika. Vienbalsės dzūkų dainos ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, dermių, intonacijų išraiškingumu, ritmo laisvumu bei iškalbingumu. Jose juntama įtampa tarp melodijos emocinio krūvio ir žodinės išraiškos santūrumo. Poetiniame šių dainų pasaulyje regimi tampa protėvių gyvenimo ir pasaulėvaizdžio atšvaitai. Čia susipina tai, kas idealu, intymu, mistiška ir drauge rūsčiai būtiška.
Julius Juzeliūnas: „Lygumų giesmės“, „Afrikietiški eskizai“ bei koncertas 2005-06-15
1991 m, vasario 14 d. pirmoji Lietuvos nacionalinė meno premija įteikta žymiam lietuvių kompozitoriui JULIUI JUZELIŪNUI. Šiuo aukščiausiu šalyje kūrybos įvertinimu pažymėta J. Juzeliūno Penktoji simfonija „Lygumų giesmės“, Nacionalinė premija tarsi apvainikavo visą šio iškilaus menininko kūrybą ir šakotą muzikinę bei visuomeninę veiklą.
Rokfeleriai: Cinkas 2005-06-14
Paprastai, klausydamas lietuvišką muziką, apstulbsti nuo žodžiu naivumo ar net kvailumo. Klausyk neklausęs, bet žodžiai taip ir neprakalbina. Neužveža. Gali linguoti į taktą, bet daugiau iš inercijos, iš įpročio. Dažnai žodžiai net pagadina muziką.
Gustav Mahler, Alfred Schnittke, Franz Schubert. Čiurlionio kvartetas 2005-06-13
Į naująją kompaktinę plokštelę Čiurlionio kvartetas įrašė trijų kompozitorių – Gustavo Mahlerio (1860-1911), Alfredo Schnittke's (1934-1998) ir Franzo Schuberto (1797-1828) muziką. Nors šie menininkai atstovauja skirtingoms epochoms, jų kompozicijas, skambančias šioje plokštelėje, jungia įvairialypiai saitai – estetiniai prioritetai, meninės išraiškos principai ar net sugrįžtančios muzikinės intonacijos. O pačius autorius sieja ir tiesioginis ryšys su Austrijos sostine Viena - muzikinės kultūros centru, kuris nuo viduramžių, minezango laikų, brendo, tvirtėjo ir lemtingai veikė tolimesnę Europos kultūros raidą svarbiais muzikos meno ir mokslo reiškiniais.
Virgis Pupšys. Alsuoti (1) 2005-06-13

Tai dar vienas mėginimas praturtinti Lietuvos bardų muzikinę kultūrą. Savo dainoms autorius naudoja žinomų Lietuvos poetų tekstus (Aidas Marčėnas, Eduardas Mieželaitis, Sigitas Geda, Gintaras Patackas, Marcelijus Martinaitis ir kt.). Įdomios instrumentuotės, nors kartais jos pasirodo esančios pernelyg įmantrios bardiniam atlikimui.

Marija Krupoves: Prisikėlimo šviesa 2005-06-13
Prisikėlimo šviesa

Kompaktinė plokštelė „Prisikėlimo šviesa“ tai Velykų koncerto įvykusio Vilniaus Bernardinų bažnyčioje 2005 kovo 28 d. autentiškas įrašas. Pagrindinė atlikėja ir projekto vadovė Marija Krupoves.

„The Skys“: PostModern Game 2005-06-09

„The Skys“ albumas „PostModern Game” buvo išleistas 2004 metais, pasirašius sutartį su „Sutaro“ leidybine kompanija. Tai jau triačiasis grupės albumas. Jį sudaro aštuonios muzikinės kompozicijos. „PostModern Game” buvo palankiai įvertintas profesionalių Amerikos muzikos kritikų.

Lietuvių kantičkinės giesmės 2005-06-09
Kantičkos

Kompaktinė plokštelė „Lietuvių kantičkinės giesmės“ – tai dviejų sostinės meno kolektyvų – folkloro ansamblio „VISI” ir Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kantičkinių giesmių grupės pastangos prisiliesti prie senųjų lietuvių religinės liaudies muzikos lobių ir atverti juos platesnei auditorijai. Abu ansambliai skiriasi ne tik savo muzikine išraiška, liaudies giesmės pajauta, atlikimo dinamika, bet ir lietuvių liaudies muzikos atlikimo patirtimi.

Bronius Kutavičius. Chorinės dainos ir opera vaikams 2005-06-09

Bronius Kutavičius (g. 1932) – kompozitorius, XX a. antroje pusėje bene sėkmingiausiai įgarsinęs dar gana artimai su senąja tautos kultūra susijusią lietuvių pasaulėjautą. Panašiai kaip tos pačios kartos atstovas estas Veljo Tormis (g. 1930), Kutavičius tarytum stovi ant būtiškųjų tautos šaknų ir šiandienos muzikos kalba klausytojui rodo, kaip giliai jas savyje turi. Į miesto kultūrą jis neša gilią gamtos žmogaus pajautą. Viena iš Kutavičiaus originalumo sąlygų yra tai, kad jo modernizmas kuriamas kaimo kultūros pagrindu. Kartu kompozitorius iškelia muzikos, kuri per mitą įtraukia į kosminį vyksmą, tikrumo dimensiją, esančią virš modernumo.

Carl Orff. Carmina Burana 2005-06-09

1803 m. benediktinų vienuolyne {Benedlktbeuem), Bavarijos Alpėse, buvo surastas senas rankraštis; apie du šimtai eilėraščių – atrodo, skirtų dainuoti, kuriuos sukūrė nežinomi XIII šimtmečio poetai-klajūnai. Dauguma dainų parašyta viduramžine lotynų kalba, įterpiant senovinės prancūzų ir vokiečių kalbos posmų. Toji poezijos antologija buvo išleista, rinkinys pavadintas "Carmina Buraną".

« < 10 - 11 - 12 - 13 - 14 > »

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Bert Jansch

Ne veltui Janschą ypač vertino Led Zeppelin gitaristas Jimmy Page‘as, o folko ir roko dainius kitoje Atlanto pusėje Neilas Youngas kartą pasakė: „Janschas su akustine gitara padarė tą patį, ką su elektrine Hendrixas“.

Keruako Kelyje

Šiemet minime žymiausio „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco 90-ąsias gimimo metines. Kiek jo dvasios būta sovietinėje ir šiandienos Lietuvoje?

astronautas

Kaip skaitėme paprastas popierines knygas, taip ir tebeskaitome. O ir kosmosas liko toks pats nepasiekiamas, kaip ir tada. Kam mums jis, juk turim internetą.

KNYGŲ LENTYNA

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.

Skaityti daugiau »

BERNARDINAI.TV

Nijolė Sabulytė„Vieninteliai ir nepakartojami“. Susitikimas su aktore Nijole Sabulyte 161 peržiūra | 0 komentarų
Br. K.J. Pranciškus CSJBr. K.J. Pranciškus CSJ. Draugystės sakramentas 719 peržiūrų | 0 komentarų
Br. Astijus Kungys OFMKun. Astijus Kungys OFM. Velykos: ar vien tik pavasario šventė? 250 peržiūrų | 0 komentarų
MėnulisŠventadienio mintys. Mokslo ir tikėjimo santykis 313 peržiūrų | 0 komentarų
Kun. Juozas FakėjavasKun. Juozas Fakėjavas. Kur semiuosi gyvybės? 549 peržiūros | 0 komentarų

PARTNERIAI

Lenkų institutas

OKT teatras

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

Kultūros savaitė

Kulturpolis

Bravisimo

Šiaurės Atėnai

Žurnalas „Kultūros barai“

Pašvaistė

Tekstai.lt

Teatras „Cezario grupė“

Teatrai.lt

manomuzika.lt

Lietuvos architektų rūmai_logotipas

Muzikos barai logotipas

Lietuvos muzikos antena

Kauno dramos teatro logotipas

 Modernaus meno centras

NUORODOS

Reklama