Lapkričio 5 dieną, Vilniuje rusų dramos teatre planuojama pristatyti retai Lietuvos scenose skambanti anglų kompozitoriaus Williamo Waltono opera „Meška“.

Minimalizmas ir maksimalizmas muzikoje – tarp šių dviejų skirtingų muzikos polių šiais metais judės šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ muzikinė švytuoklė.

Spektaklio ,,Feel-link“ veikėjai pasitelkia laisvo urbanistinio šokio technikas, padedančias išlaisvinti kūno motoriką ir kartu priartinančias kūrinio temą prie jaunosios kartos šokio vertybių. 

Spalio 23 ir 24 dienomis Vilniuje vyks tradicinio japonų lėlių teatro trupės „Hachioji Kuruma Ningyo Nishikawa Koryu Troupe“ pasirodymas.

„Lėlės“ teatro naujoji premjera suaugusiems – groteskiškas, makabriškas lėlių vaidinimas, kviečiantis žiūrovą pamąstyti apie nesugaunamos laimės gaudynes

Gintaro Varno teatras „Utopija“ bei Dariaus Luko teatras spalio 10 ir 11 d. Londono Courtyard teatre pristato dvikalbę premjerą – režisieriaus Dariaus Luko Piraičio sukurtą ir režisuotą pjesę „Titrai/Subtitles“.

Šiame spektaklyje keturi žmonės, pasiklydę tarp savo ego, kompleksų, baimių, praeities šešėlių ir klaidų, ieško meilės ir vienas kito. Kas yra žmogus be meilės?

Valstybiniame jaunimo teatre jau kitą savaitę prasideda projektas „Europos pjesių skaitymai. Lenkija – Čekija – Slovakija“, kurio metu bus pristatyti keturi žymiausi vidurio – rytų Europos autoriai.

Šiemet lapkritį minėsime 50-ąsias iškilios lietuvių rašytojos gimimo metines. Ta proga Užupio teatras rengia projektą „In memoriam. Jurga Ivanauskaitė“ ir pirmą kartą teatro scenoje pristato spektaklį – J. Ivanauskaitės „Bomba, arba Ariel“.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pastatyto spektaklio pavadinimas skamba įsakmiai „Hanana, kelkis ir eik“. Žodžiai daro įspūdį. Liepia, priverčia ir jau žinai: keltis reikes, niekur neišsisuksi.

Kauno valstybinė drama sezoną pradėjo su naujais neįprastais vėjais ir skersvėjais, atpūtusiais ketverybę viename asmenyje – Vidmantą Bartulį, premjerinio spektaklio „Pamokslas žuvims“ autorių, režisierių, kompozitorių ir scenografą.

Reikšmingiausias Rūtos vaidmuo – ji pati. Šį vaidmenį ji kūrė ir puoselėjo visą gyvenimą, darydama trapios, jautrios, lengvai pažeidžiamos, kone padebesiais skraidančios būtybės įspūdį.

Atsijojant spektaklius – tiek lietuvių, tiek užsienio programos – šįsyk buvo taikytas „naujosios teatro realybės“ tinklelis. Šiųmetis festivalio devizas: „Nauja realybė – naujas teatras - kokiai auditorijai?“

Pabrėžęs esminius psichofizinius skirtumus, Koršunovas abu personažus susodina prie senutėlės šachmatų lentos - raiškūs režisūriniai sprendimai ir tikslios Dariaus Liškevičiaus scenovaizdžio detalės...

Visą laiką norėjau pirmiausia būti šokėja, bet atsispirti kūrybai taip pat nesugebėjau. Drąsos kūrybai tikrai reikia. Ir ne visąlaik jos pakanka, nes tai yra didelė atsakomybė prieš save ir prieš žiūrovą.

Ką mes žinome apie operos gyvenimą Estijoje?.. Naujausia Estijos operoje - Richardo Wagnerio opera „Parsifalis", rodyta rugpjūčio 25-28 d.

Šiemet rugsėjo 29 – spalio 8 dienomis „Sirenos“ įvyks jau aštuntą kartą. Festivalio šūkis šiemet – „Netikėti Europos teatro mašrutai“.

Pasak E. Vizbaraitės, garsas ir judesys spektaklyje tarsi juda priešingomis kryptimis. Garso kelias – kilimas „kopėčiomis“ aukštyn. Judesio „kopėčios“ nukreiptos į vidų, savąjį „aš“.

Estai Vilniuje pristato penkis veikalus: Giacomo Puccini „Bohemą“ ir „Toską“, Sergejaus Prokofjevo „Meilę trims apelsinams“, baletus „Manon“ ir „Trys muškietininkai“.