Aš nesistengiu kažkam įtikti ir nepataikauju. Aš nesistengiu padėti ant lėkštutės to, kas tą dieną yra populiaru ir „ant bangos“. Aš stengiuosi išlikti ištikimas muzikai ir sau pačiam.

Pokalbis su jaunuoju poetu, „Literatūros ir meno“ kalbos redaktoriumi Vainiumi Baku.

Žmogus sutvertas bendrauti su kitais žmonėmis, sutvertas taip, kad vienas gyventi negalėtų. Žmogumi daraisi žiūrėdamas į kito žmogaus akis. O jų iš niekur „neatsigūglinsi“.

Tapau muziku ir politiku dėl istorinių aplinkybių ir savo turėtų polinkių – domėjimosi bei įsitikinimo. Jutau, kad verta to imtis. Ir nesigailiu.

Aktyvus visuomenės veikėjas. Naujausias  projektas – „Nebijok kalbėti“, rūpinasi savižudybių prevencija ir jaunų žmonių psichine sveikata. Atsakingas tėvas, žmogus, pilietis. Andrius Mamontovas pirmasis atsakė į klausimus. 

Esu laiminga būdama ten, kur esu, ir per visa, kas mano gyvenime vyksta, bandau atpažinti, ko Dievas iš manęs nori. Ir man įdomu gyventi. Įdomu vis labiau pažinti save, Dievą ir pasaulį.

„Būna, kad savaitę kokią galvoju, kad nebenoriu teatro. Eisiu, šlaistysiuosi po Kauno gatves, ūkį, garažą turėsiu, dirbsiu kad ir padavėja, bet kuo. Kitą dieną jau pradedi svajoti apie kokią nors šlovę, garbę...", – apie teatrą pasakoja aktorė Jonė Dambrauskaitė.

Istorijos mokytojas metodininkas Eugenijus Guntulionis jau penkerius metus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje puoselėja istorinę jos tradiciją - mokinių ir mokytojų teatrą - ir pats tokiu būdu grįžta prie savo svajonės - scenos.

Su Redu Diržiu, Alytaus dailės mokyklos direktoriumi, kontrkultūros aktyvistu, meno streiko bienalės idėjiniu vadu kalbėjomės apie šiandienius kultūros procesus ir žmogų juose.

Iš pradžių gali įsitraukti į savanorystę dėl to, kad ir kiti tai daro, norėsi prisidėti prie daugumos, bet šiek tiek pasavanoriavęs gali pajusti, ar tai artima, sekasi, patinka, įdomu. Būtų gerai, kad visos mados tokios būtų.

Savanorystės metai mane labai praturtino, praplėtė akiratį bei supratimą. Tie metai buvo be galo turtingi mano gyvenime. Galėčiau tik padrąsinti Lietuvos jaunimą dirbti savanorišką darbą, nebijoti į jį įsitraukti.

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Vladas Vitkauskas – paprastas žmogus, įrašęs į asmeninę ir Lietuvos istoriją nepaprastų pasiekimų – jis pirmasis ir vienintelis lietuvis, užkopęs į visų pasaulio žemynų aukščiausias viršukalnes.

Antonas Golanderis – daugiau nei metus Lietuvoje praleidęs 27 metų švedas, atvykęs į mūsų šalį su tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC vykdoma stažuočių programa. Išvykdamas iš Lietuvos Antonas šypsojosi ir sakė: „Tai šalis, į kurią visada bus gera sugrįžti.”

Visa tai, kas vyksta mažame miestelyje, yra visiškai kitaip nei Vilniuje. Dirbti nedidelėje mokykloje, kovoti dėl jos, matyti, kaip jai sekasi, kaip kasmet daugėja mokinių – būtent tai mane traukia.

Parasparnis – tai sklandytuvas, kuris telpa kuprinėje, o šios sporto šakos entuziastai skersai išilgai perskraidę Lietuvą po ilgųjų skrydžių  kartu su savo orlaiviu dažnai namo grįžta tiesiog autostopu.

Mano pašaukimo istorija yra labai paprasta, bet vis tiek didžiuojuosi ja, nes tai – pirmiausia Dievo dovana man. Pašaukimo istoriją nėra taip lengva papasakoti, nes ji dar nesibaigusi.

Dabar, rengdamas koncertus, žmonėms sakau, ateikite į koncertą, bus gerai, pamatysite gyvus žmones ir išgirsite jų gyvą muziką. Tai su niekuo nepalyginama...

Man patiko viena gera mintis, kurią išgirdau jau senokai – „žmonės pervertina tai, ką jie gali padaryti per 1 naktį, bet neįvertina to,  ką jie gali padaryti per 10 metų“.