POLITIKA » LIETUVA 2030
Pirmoji reakcija, pamačius balsavimo rezultatus: parlamentarai nusprendė, kad klausimas nesvarbus.
Strategijos kūrėjai akcentuoja, kad svarbu ugdyti kiekvieno žmogaus kūrybiškumą, atvirumą ir atsakingą veikimą. Tačiau kiek visa tai atitinka skandinaviška modelį, kurį tobulu nevadina ir nemaža dalis skandinavų?
Jei nenorime būti vien kažkieno kito suformuluotas direktyvas įgyvendinanti valstybė, mes patys pirmiausia turime žinoti, ko norime.
Pirmiausia trūksta tautos kūrybingo tvarumo. Gebėjimų būti savimi. Netvari Lietuva – tai tirpstanti Lietuva, mirštanti Lietuva.
Koks socialinės raidos modelis turėtų būti sukurtas Lietuvoje ir Europoje? Kaip jį galima būtų apibrėžti?
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius parlamentui pristatė Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ projektą.
Labai norisi, kad Lietuva taptų ne bėgančiųjų, o sugrįžusiųjų valstybe, kurioje gyvena jau ir sugrįžusiųjų vaikai.
Apie kūrybiškumą kalbu jau ne pirmą kartą. Diskusija su užsienio partneriais šia tema išsivysto iš karto, tačiau Lietuvoje neretai lieku nesuprastas.
Nepaisydama globalėjančio pasaulio, kiekviena šalis visada turi galvoti apie savo vietinę žiniasklaidos rinką ir turėti omenyje du dalykus: gaminamos produkcijos saugumą ir kokybę.
Lietuva turi per trumpą laiką padaryti keletą labai svarbių geopolitinių sprendimų. Jų nepadarius strategijų rašyti nereikia, jas už mus parašys kiti.
Į ateities planus visada žvelgiu labai atsargiai, vis prisimenu išmintingą patarimą: „Papasakok Dievui apie savo planus, o jis gardžiai pasijuoks“.
Pateikiame politikos apžvalgininko, Mykolo Romerio universiteto docento Sauliaus Spurgos atsiųstus atsakymus ir laukiame Jūsų, įsijungiant į diskusiją.
Kai mes kalbame apie Šiaurės Europą, apie Baltoskandiją, iš esmės mūsų tikslas po Sovietų Sąjungos žlugimo yra atsikratyti Rytų Europos šleifo, sąsajų su Rusija, korupcija, pokomunistiniu palikimu ir atsilikimu, negebėjimu svajoti.
Autorė yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, Valstybės pažangos tarybos, rengusios strategiją „Lietuva -2030“, narė. Pateikiame jos mintis, išsakytas per apskritojo stalo diskusiją Seime 2012 metų sausio 25 dieną.
Paskaičius Lietuvos mokslo ir studijų ateities viziją „Mokslioji Lietuva 2030“ nenorom tenka prisiminti gūdžius sovietinės nomenklatūros viešpatavimo laikus.
Nauja „Bernardinai.lt‘ rubrika – „Lietuva–2030“ skirta pirmiausia tiems, kurie nori apie mūsų politinės bendruomenės ateitį mąstyti ne vien tik rinkimų rėžiais, kuriems nėra tas pat, kokioje valstybėje gyvens mūsų vaikai ir vaikaičiai.
Konferencijoje buvo išsamiai pristatyta pirmoji Lietuvoje mokslo ir studijų įžvalga „Mokslioji Lietuva 2030", vykdyta 2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėn. Įžvalga yra sisteminga ateities analizė, kuria siekiama plataus sutarimo dėl to, koks galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos 2030 metais.
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Daugiau kaip tūkstantis idėjų virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu.
RENGINIAI
-
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.
Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?
Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
PARTNERIAI
NUORODOS
VALIUTŲ KURSAI
