Pasakyta daug įsimintinų kalbų. Jose nebuvo nė vienos dviprasmiškos minties ar mūsų oratorių pamėgtų sarkazmų. Tai buvo valstybės politikų kalbos, kurios papildomai sustiprino šventinę nuotaiką

Praėjo Kovo 11-osios dvidešimtmetis. Na, ir kiek jis atsispindėjo Vakarų spaudoje? Deja, negausiai, bet vienu atveju – labai svariai ir reikšmingai.

Komunizmo padaryta žala skaudžiai ir giliai įsirėžė Rytų europiečių sąmonėje, kova už laisvę ir tautinį tapatumą padėjo išgyventi, bet ta era jau baigėsi. Laikas žvelgti į priekį. 

Filosofas Andrius Bielskis sako, kad didžiausias pokytis, kuris įvyko Lietuvos žmonių sąmonėje per dvidešimt nepriklausomybės metų, – tai individualizacija. Tačiau modernioje kapitalistinėje visuomenėje, jo teigimu, vienybės ir negali būti.

Savo nepriklausomybės dvidešimtmetį pasitinkame su kažkokiu keistu dvilypumu. Tarsi gera, tarsi džiugu, o vis dėlto daugelis akivaizdžiai nori išsakyti kartaus priekaišto valstybei, o ne laimės, kad ji apskritai egzistuoja, žodžius

Minime dar vieno Lietuvos išsivadavimo dvidešimtmetį. Tada šioje žemėje įvyko didelių, tarptautinės reikšmės dalykų. Tačiau kas įvyko nepaprasta, tikrai nebuvo paprasta.

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba, pasakyta Seimo iškilmingame minėjime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga.

Jeigu kada nors po šimtmečio būtų sumąstyta statyti paminklą Kovo 11-ajai, geriausias jo variantas būtų toks: viena nuo kitos nusisukusios Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko skulptūros.

Lie­tu­vo­je ir už­sie­nio vals­ty­bė­se, kur gy­ve­na mū­sų tau­tie­čiai, iš­ki­liai mi­ni­mos Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 20-osios me­ti­nės. Šiam svar­biam įvy­kiui pri­si­min­ti dar ge­ro­kai prieš Ko­vo 11-ąją pra­si­dė­jo šven­ti­niai ren­gi­niai

Mitas yra vaizduotės vaisius. Jo struktūra rodo siekį supaprastinti sudėtingus socialinius ir istorinius reiškinius, paaiškinti reiškinius, kurie gali atrodyti nesuprantami, neįtikėtini arba priešiški.

Prisiminiau garsųjį Ticiano paveikslą ,,Dangiškoji ir žemiškoji meilė‘‘, kuriame pavaizduotos dvi alegorinę prasmę turinčios  figūros – stebuklingai gražios moterys, dėl kurių dailėtyrininkai, o ir šiaip dailės mylėtojai nesutaria – kuri gi čia ta dangiškoji, o kuri žemiškoji.

Turiu tau pranešti gerą naujieną, jau gaunu kas mėnesį po 320 litų“, – pasakė anądien mano kaimynas gimtajame miestelyje.

Reikia labai apgalvotai derinti demografinę ir šeimos politiką, sako viena iš trijų socialinės apsaugos ir darbo viceministrių Skirma Kondratas.

Istoriką Rusijos ir Europos santykiuose labiausiai pritrenkia tai, kad vakariečių iliuzijos dėl Rusijos nesikeičia ir ši sugeba primesti idėjas, pagal kurias užsieniečiai ją – dar ir klaidingai – interpretuoja.

Jis padėtas po mūsų valstybės pamatais. Tai ne partijų begėdystė apgaudinėjant rinkėjus, ne ūkio nuosmukis, daugeliui atėmęs garantuotą duonos kąsnį,

Didelių vilčių Lietuvos pensininkams vargu ar verta turėti, tačiau nemažai teisininkų teigia, kad Konstitucinis Teismas vis dėlto turėtų atsižvelgti bent į du kriterijus: pensijų kompensavimo mechanizmą ir proporcingumo kriterijų.

Prancūzų teisininkas Yves`as Plasseraud labai anksti susidomėjo Baltijos šalimis ir žydų kultūra. Pirmąkart čia apsilankė 1968 metais. Parašė daug veikalų apie Lietuvą ir Baltijos šalis, yra vienas geriausių šio regiono specialistų.

Trečiajai Respublikai – dabartinei Lietuvai – greit 20 metų. Kaip ir Antrajai, prieškario Lietuvai, jei skaičiuotume nuo 1918 iki 1938-ųjų, paskutiniųjų ramaus gyvenimo metų.

Atsižvelgiant į šiuo metu valstybėje susidariusią krizinę finansinę situaciją, gal ir galėtume sakyti, kad pensijų mažinimas yra teisingas. Prieš keletą metų pensijos buvo padidintos valstybės įsiskolinimo -garsiojo burbulo sąskaita.