POLITIKA » KOMENTARAI IR POKALBIAI
NATO, įkurta vadovaujantis Šaltojo karo laikų logika, jau senokai suprato, kad atėjo laikas keistis, tačiau pokyčiai, deja, nevyksta per naktį.
Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.
Konstitucinio Teismo sprendimas buvo naudingas tuo, kad prisiminėme, jog Konstitucija yra mūsų visų valios išraiška, sutarimas, ant kokių pamatų mes norime kurti savo valstybę.
Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.
Dar nė vienu piliečiu taip kaip Kedyte Lietuvos valstybė nesirūpino. Tačiau, saugok Viešpatie, mane ir visus nuo tokio rūpesčio.
Lietuvai būtina aiški ir artikuliuota istorijos politika, nes be jos rizikuojama patekti į istorinės sąmonės šizofrenijos būklę, susipainioti tarp tariamai vienodai legitimių ir iki galo nesuvoktų istorinių pasakojimų, kurie visuomenei tampa vis sunkiau paaiškinami.
Trečią kartą inauguruotas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Sovietų Sąjunga, sutriuškinusi nacizmą, „atnešė išvadavimą viso pasaulio tautoms“.
Ši mūsų užsienio spaudos apžvalga kiek išskirtinė. Ji ne tiek apie spaudą, kiek apie vieną skaudžiai opią problemą ir vieną prieš lygiai 40 metų nutikusį skaudų įvykį. Problema – tos pačios lyties asmenų vedybos, o įvykis – Romo Kalantos savižudybė už tėvynę.
Gegužės 6 dieną mes gavome atsakymus į du esminius klausimus apie tai, ko Rusija gali tikėtis artimiausioje ateityje.
Apklausų rezultatais, kad geriausias premjeras V.Uspaskichas, – sunku patikėti. Kaip ir jo viešais teiginiais.
Prancūzijos gyventojai buvo pavargę nuo N. Sarkozy valdymo, jo glaudžios draugystės su Angela Merkel, „brutalaus“ požiūrio į taupymą, arogancijos ir, daugelio žmonių manymu, nederamos pastarųjų dienų retorikos apie imigrantus.
Šiandieninį Lietuvos dvilypumą bene ryškiausiai matai Klonio gatvėje. Kaip tik nepravardžiuojami ten susirenkantys žmonės: „kavianski“, patvoriniai, kedofilai...
Valstybė, sakanti, kad šeima kyla iš santuokos, kelia jos prestižą ir per tai kviečia daugiau jaunų žmonių nebijoti tuoktis.
Po romantikos ir svajonių įgyvendinimo patekome į labai sunkią gyvenimo prozą. Ir todėl šiandien statistinis lietuvis į Europą žvelgia be euforijos ar žavėjimosi, veikiau – blaiviai, ar net piktokai, panašiai, kaip žvelgia į šalies politikus.
Santykiai su Baltijos šalimis, anot jos, ir toliau liks šaltoki, su šiek tiek provokatyvaus elgesio atspalviu.
Įvariose institucijose, ministerijose, grupėse ir grupelėse prasidėjo judėjimas – vėl bus dalinami ES pinigai. Artėja naujas finansavimo laikotarpis.
Laukiu, kada pas mus Lietuvoje prieš rinkimus politikų choras ims klykauti reikalaudamas tuojau pat sekti paskui Vokietijos vyriausybę ir imti reikalauti sureguliuoti degalų kainas.
Gegužės 7-ąją aštuonis mėnesius trukusi demokratinių rinkimų parodija baigsis ne tik pompastiška ceremonija Kremliuje. Į gatves išeis žmonės, ketinantys garsiai ir aiškiai pasakyti: „Putino pergalė – vogta pergalė.“
Nei finansinė, nei karinė, nei institucinė užsienio pagalba beveik nepadeda kovoti su juodąja Siera Leonės deimantų rinka. Deimantų, kurie ir tapo pagrindine tiek pilietinio karo priežastimi, tiek karinių veiksmų priemone.
Hagoje vėl karšta. Prieš tarptautinį Hagos tribunolą stojo vienas žiauriausių buvusių Afrikos karo vadų – charizmatiškasis Charles Tayloras.
Simboliška, kad šiemet Lietuvoje minint 40-ąsiais Romo Kalantos aukos metines, Tibete vis dar liepsnoja žmonės, o šių aukų priežastys skausmingai panašios.
Politikos apžvalgininkai tikina, kad jei N. Sarcozy nužengs nuo politinės arenos, šis tas ir Prancūzijoje, ir visoje Europoje pasikeis. Nebūtinai į gerą.
Motyvas – mergaitė patiria taip vadinamą „Stokholmo sindromą“, kai įkaitas susigyvena su pagrobėjais, atseit Kedžių šeima. Vaduojant „įkaitę“, galima naudoti ir prievartą, nes tai bus mažesnis blogis, nei palikti mergaitę „už tvoros“
Tik kas devintas žmogus mano, kad teismai įgyvendina teisingumą, o visi kiti įtaria, kad teismai šališki, tarnauja kurios nors grupės interesams.
Saugumo klausimai labai svarbūs visam regionui. Tačiau nenorėčiau supriešinti technologinio ir ekonominio vystymosi su klausimais dėl saugumo ir bendradarbiavimo su tokiomis šalimis kaip Lenkija, kuris yra glaudžiausias regione.
Nors taip lengva susipainioti tarp anų dienų ir šiandienos leksikos, vardų ir pavardžių, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius skirtumus.
Tautos, gyvenančios sąžiningai, arba laimi, arba žino, kad nukentėjo ne dėl savo kaltės, tad istorines skriaudas vienaip ar kitaip atitaisys. Tiesą sakant, o ko daugiau betrūksta iki pilnos laimės tarp Europos, Azijos ir likusio pasaulio?
Pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą laimėjus socialistų kandidatui Francois'ui Hollande'ui, analtikai ir politologai suskubo vertinti ir dabartinio prezidento Nicolas Sarkozy prezidentavimo metus, skaičiuoti klaidas ir paslydimus.
Ar iš tiesų Vyriausybė ir Seimas gali konstruktyviai dirbti? Ar visi mes nenugarmėsime į neatsakytų klausimų apie politikų korupciją ir SNORO nacionalizavimą prarają?
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tvirtina, kad mes „nesame teisinė valstybė”. Jis teisus ta prasme, jeigu kalba apie padarinius.
Vilniaus valdžia vėl prabilo apie tramvajų. Sostinės savivaldybė paskelbė, kad pradedamas rengti Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas. Ne tik valdžia, bet ir žiniasklaida pastaruoju metu apie tai kalba vis dažniau.
Per kunigų disidentų teismus sovietiniai teisėjai, saugumiečiai ir žurnalistai taip pat piktinosi ir tyčiojosi iš minios, kuri suplaukdavo palaikyti teisiamųjų ir garsiai protestavo prieš teismų sprendimus.
Ilgi ir beprasmiai karai Afrikos žemyne niekaip nesibaigia, nes tai nėra karai. Bent ne tokie, kokius mes suprantame arba apie kokius mokomės istorijos ir politikos vadovėliuose.
2011 m visos pasaulio valstybės ginklavimuisi išleido 1,74 trilijonų JAV dolerių. Ekspertų skaičiavimu, tai pirmas kartas per trylika metų, kai išlaidos ginkluotei augo minimaliai – vos 0,3 proc.
Prieš atnaujinant derybas su Iranu tiek ekspertai, tiek ir diplomatai nuogąstavo, kad ir šis susitikimas gali baigtis fiasko, tačiau bent oficialiai toks scenarijus nepasikartojo.
Radviliškio rajono Garbės pilietis, garsus operos solistas profesorius Vytautas Juozapaitis konservatorių gretose nutarė šį rudenį balotiruotis į vykstančius Seimo rinkimus.
Suskeldėjusių ir sulūžinėjusių Vilniaus Gedimino prospekto grindinio trinkelių istorija – ne tokia grynai vilnietiška, kaip gali atrodyti.
Nereikia stebėtis, kad iš prasidedančio rinkimų vajaus dingsta labiausiai žmones galinčios uždegti vertybinės temos, pilietines diskusijas keičia pragmatiški pasvarstymai.
Vis dėlto per Velykas vyksta ne tik religiniai renginiai, bet kai kuriose šalyse – ir tradiciniai taikos žygiai, ypač Jungtinėje Karalystėje ir toje pačioje Vokietijoje.
Praėjus daugiau nei šešiolikai metų po karo paprasti Bosnijos žmonės jaučiasi politikų visiškai pamiršti ir kaip susitarę kartoja, kad yra užspeisti į kampą, atsidūrę partijų vykdomos politikos spąstuose.
RENGINIAI
-
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.
Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?
Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
PARTNERIAI
