POLITIKA » KOMENTARAI IR POKALBIAI
Į gatves Rusijoje išėjo vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys jauni žmonės. „Biurų planktonas“, kaip juos vadina Rusijoje, ima domėtis politika, o tai – Kremlius mato – pavojinga.
Baltarusijoje gimęs, šiuo metu Stanfordo universitete (Kalifornija) dėstantis Evgenijus Morozovas įsitikinęs, jog turėtume skeptiškiau vertinti technologijos ir demokratijos, privatumo ir stebėjimo santykį.
Latvijai atsisakius pritarti Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizavimui, V. Dombrovskis tikino, jog tai nereiškia, kad jo šalis nepalaiko šios iniciatyvos – tiesiog esą pirma norima įvertinti, kiek tai kainuos ir kokią naudą atneš.
Esant tokiai situacijai, A. Lukašenka pradėjo su Vakarais eilinį žaidimą, kurio tikslas – iškeisti politinius kalinius į Europos bankų ir Tarptautinio valiutos fondo kreditus.
Baltarusijos prezidentą į teismą dėl Astravo atominės elektrinės bandęs paduoti Mikalojus Ulasievičius ragina Lietuvos visuomenę kartu priešintis trijų atominių elektrinių regione statybai.
Biudžeto rengimo sunkumų priežastis LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė aiškinosi pokalbyje su R. Vilpišausku.
Norėtųsi atkreipti dėmesį į tris šią savaitę Seimo priimtus įstatymus, kurie labai savotiškai papildo vienas kitą.
Šūksniai „Putinas vagis“ ir „Rusija be Vieningosios Rusijos“ netilo tol, kol milicija nusprendė išvaikyti demonstrantus. Tą kartą į milicijos rankas pakliuvo beveik 300 žmonių, o per savaitę areštinių gultus išbandė beveik 1000 protestuotojų.
O dabar kiekvienas pamąstykim: ar visuomenės apklausų reitinguose stabiliai paskutinėje vietoje esantis Seimas bei parlamentinės partijos ir toliau būtų ten pat, jei jo nariai nedarytų kvailysčių?
Situacija euro zonoje ir visoje Europoje tokia įtempta, kad analitikai šį Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą vadina tiesiog mirtinai reikšmingu. Esą jei bendro susitarimo pasiekti nepavyks, iškyla reali ES subyrėjimo grėsmė.
Revoliucija neįvyko, Vladimiro Putino vadovaujama partija laimėjo rinkimus, bet pilkas partijos vedlio veidas spaudos konferencijoje pasibaigus rinkimams išdavė, kad būsimasis trečiakartis šalies prezidentas yra nepatenkintas.
Nutaisiusi nelaimingą miną jauna moteris prieš televizijos kameras vaikštinėja prie modernaus, regis, iš ekologiškų rąstų suręsto dviejų aukštų namo. Jei neklystu – veiksmas vyksta kažkokio vandens telkinio pakrantėje.
Keistas sutapimas, kad pirmąjį advento sekmadienį, to prasmingo laikotarpio, kai visi dažniau pagalvoja apie atjautą vargstantiesiems, Vilniaus mieste įsigaliojo naujos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kurių 15.24. punktas, be kita ko, skamba taip: „Draudžiama prašyti išmaldos ar ją duoti, aukoti ...“
Politologė Jūratė Novagrockienė sako, jog draudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partijas gali reikšti, kad galimybių joms iškilti iš karto sumažėja.
Blogėja Vakarų santykiai su Iranu. Ar kils karas? Pavojaus esama rimto, ir dauguma protingų žmonių skiekia karo išvengti. Bet kaip? Ką daryti? Apie tai – ši Vakarų ir kitų šalių laikraščių apžvalga. Ją pradėsime nuo britų dienraščio „Telegraph“.
Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitu metu gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti.
Mokykla vis dažniau tampa ne vilties švytėjimo ir autoriteto sklaidos, bet nerimo, konkurencijos, vis didėjančių patyčių, smurto ir beprasmybės pojūčio vieta. Regis, tikrai didelė kaina, kurią tenka mokėti už tai, kad nuo klasikinio dorybių ugdymo metėmės prie informacijos instaliavimo į mokinių smegenis?
Su Kultūros tarybos idėja reikia susigyventi, ją perprasti, nes esminis dalykas, kurio siekiama projektu, yra ne tik kurti efektyvesnę, skaidresnę ir visuomenei suprantamesnę struktūrą, bet ir sustiprinti Kultūros ministerijos pozicijas ir jos svarbą visame kultūros lauke.
Čia ne teisinis ar ekonominis, bet vertybinis klausimas – ar priimtas Lietuvos banko ir Vyriausybės technokratų sprendimas yra socialiai teisingas?
Vienas iš paskutinių, bet, pasak ekspertų, tikrai ne paskutinis akmuo į blogėjančių santykių daržą buvo šeštadienį įvykdyta NATO oro ataka prieš Pakistano karinę bazę.
Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje gausu komentarų apie tai, kad Lietuvai teks grąžinti 10 milijonų litų ES paramos, kuri buvo skirta mazuto saugyklos statybai netoli Vilniaus Gariūnų turgavietės
Būti užsieniečiu svečioje šalyje niekada nebuvo lengva. Dabar tai dar sunkiau. Prieš migrantus kovojančios partijos Europoje vis labiau populiarėja, britai siekia sustiprinti sienų kontrolę ir sielojasi dėl jų šalį užplūdusių geresnio gyvenimo ieškotojų.
Europa ir Jungtinės Valstijos jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip reikėtų pertvarkyti bankų sektorių.
Pirma pasiaiškinkime, kas tai būtų. Euro obligacijos arba stabilumo obligacijos, dar vadinamos „eurobondais“, – jų realiai dar nėra, jos tik siūlomos kaip priemonė skolų krizei įveikti. Tai būtų 17-os euro šalių siūlomos bendros valstybinės obligacijos euro valiuta.
„Snoro“ banko prezidento Raimondo Baranausko žmona Sigita Baranauskienė „Respublikoje“ guodžiasi esanti pažeminta.
Nesiruošiam abejingai laukti ir stebėti, kaip mūsų greitai ir nesulaikomai augantiems vaikams dar ketverius metus skandinavų aludariai plaus smegenis ir toliau juos skatins girtuokliauti.
Blogis gyvena kitur. Jo nėra mumyse. Jis slypi tam tikrose pasaulio vietose, fiksuotose teritorijose, kurios yra mums priešiškos arba kuriose vyksta visai žmonijai pavojingi dalykai.
Tarp protestuotojų Tahririo aikštėje vyrauja nuomonė, kad revoliucija, kurios metu nuverstas H. Mubarakas, tebuvo pusė kelio į tikruosius pokyčius Egipte. Tiesa, toje pusiaukelėjė šalis įklimpo, todėl dabar bandoma paspausti naują perkrovimo mygtuką ir dar kartą pamėginti laimėti tai, kas sausio mėnesį atrodė ranka pasiekiama.
Tikroji „Snoro“ pamoka mums skaudžiai primena, kaip reikia saugoti ir ginti žodžio laisvę.
Ar nėra Eurazijos sąjungos idėja kol kas yra tik dar vienas bandymas susišluoti trumpalaikius laurus prieš prezidento rinkimus Rusijoje sovietijos besiilgintiems žmonėms pasiūlius „naujosios imperijos“ viziją?
Apie Lietuvą krečiantį policijos skandalą ir banko „Snoras“ problemas N. Pumprickaitė kalbasi su Alvydu Sadecku.
Nusprendėme paskelbti Artūro Zuoko kalbą „Sąjungos TAIP“ steigiamajame suvažiavime. Viliamės, jog ji labiau, nei viešojoje erdvėje jau paskelbtos citatos, padės „Bernardinai.lt“ skaitytojams patiems susidaryti nuomonę apie naują politinį judėjimą.
Trečiadienį viena TV laidos „Teisė žinoti“ žiūrovė internetu godojo tądien iš ryto vertybinių popierių biržoje nusipirkusi „Snoro“ banko akcijų. 16 val. po pietų į banką įžengė Lietuvos banko paskirto laikinojo administratoriaus komanda.
Atsakymų ir apibrėžimų apie tai, kas yra laisvė šiandien galime sutikti pačiose įvairiausiose vietose: nuo internetinių citatų svetainių ar knygelių paaugliams iki ištisų filosofinių ar ekonominių veikalų.
Štai du požiūriai į tik ką pasitraukusį Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconi. Abu komentatoriai jį peikia ir laiko jo pasitraukimą sveikintinu dalyku, tik vienas įspėja kitų valstybių žmones, kad jie bėdoje atsidūrę neišsirinktų kažką panašaus į S. Berlusconi pas save, o kitas įsitikinęs, kad italai visai jo neatsikratė ir jis dar sugrįš.
Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.
Už savo Tėvynę besikaunantys sportininkai įkvepia pagarbą, tačiau ne samdomas cirkas, kurį galima išsikviesti bet kada ir bet kur. Jo negerbia net tie, kurie paslaugomis naudojasi.
Dar 2007 metų pabaigoje radijas „Svoboda“ paskelbė, kad ardomajai veiklai Baltijos šalyse Lubianka kasmet skiria 80 milijonų JAV dolerių
Lietuva ir jos sostinė Vilnius tolerancijos dieną pasitinka su dideliu įkvėpimu. Esame tolerancijos imperijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – anūkai.
Silvio era Italijoje baigėsi, bet naivu tikėtis, kad visos šalies problemos išnyks taip staiga, kaip premjeras iš savo posto. Juo labiau, kai jos slypi kur kas giliau, nei skolos, skolinimosi reitingai ir buvęs palaidūnas premjeras.
RENGINIAI
-
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.
Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?
Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
PARTNERIAI
NUORODOS
VALIUTŲ KURSAI
