Vasario 9 d. minime Šv. Mikelį Febres Cordero. „Širdis yra turtinga, kai ji pilna, o ji pilna visada, kai jos troškimai nukreipti į Dievą“. (Šventasis Mikelis iš Ekvadoro).

Brolio Jono gyvenamuoju laikotarpiu krikščionių padėtis Kinijoje buvo itin sunki, ypač dėl politinių priežasčių. Užsipuolama ne tiek pati krikščionybė, kiek smerktini ir baimę keliantys „Vakarai“.

Ago­tą, šauk­da­ma­si Die­vo, mi­rė de­gi­na­ma ant lė­tos kait­rios ug­nies. Bū­tent dėl šios jos žiau­rios ago­ni­jos žmo­nės ėmė šauk­tis jos už­ta­ri­mo dėl ug­nin­gos la­vos.

Šv. Blažiejus gerbiamas tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčioje, o jo šventės metu paplitusi „gerklės palaiminimo“ sakramentalija atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi, prašant šv. Blažiejaus užtarimo.

Brigita buvo viena žymiausių savo meto moterų. Jos gyvenimas apipintas legendomis, tačiau nėra abejonių, kad jos ypatingas dvasingumas, beribė meilė buvo tikri.

Būdama trečiojo pranciškonų ordino narė, dešimt metų gyveno Šv. Bernardino vienuolynui Viterbo mieste, tačiau be tikro atsidavimo - nesilaikė neturto įžado, kurio laikosi tretininkai.

Vėlesnį Tomo gyvenimą sudarė malda, pamokslavimas, mokymas, kelionės. Žmonės mielai jo klausydavosi, Paryžius laikė jį savu, popiežiai troško turėti jį greta.

Sausio 26 d. minime šv. Timotiejų ir Titą (I a.), vyskupus. Šv. Timotiejus buvo apaštalo šv. Pauliaus mokinys, šv. Titas - šv. Pauliaus sekretorius.

Pasak Pranciškaus Salezo, Dievas traukia žmogų meilės jėga, kuri yra tikroji laisvė – nors meilė neturi grandinių, tačiau ji priverčia paklusti su tokia delikačia jėga, kad nieko nėra stipriau už meilę.

Geras kunigas, išsilavinęs ir eruditas, Romos seminarijos bei Tikėjimo skleidimo Urbono kolegijos dvasios tėvas, jau aktyviai veikė, prisidėdamas prie artimo meilės darbų.

Balandis mums yra taikos simbolis, ir tuomet tai buvo pranašiškas ženklas - kai Fabijonas buvo išrinktas popiežiumi, ligi tol persekiojami ir kenčiantys krikščionys sulaukė taikos ir ramybės meto.

Sunku nustatyti šios romėnės kankinės tikrąją tapatybę, nors yra išlikęs ne vienas senovinis dokumentas. Atrodo, kad įvairios žinios apie ją iš tiesų aptaria tris skirtingus asmenis.

Evangelijos skelbimas svetimose šalyse dažnai būna pilnas pavojų ir rizikos. Palikti tėvynę ir išvykti į kitą šalį, prisitaikyti prie naujos kultūros, tvarkos ir kalbos yra pakankamai sudėtinga; o kartais visus sunkumus vainikuoja kankinystė.

Feliksas gimė Noloje, netoli Neapolio, romėnų kario šeimoje. Po tėvo mirties Feliksas išdalijo tėvo turtą vargšams. Nolos vyskupas šv. Maksimas jį įšventino į kunigus ir Feliksas tapo jo padėjėju.

Cezarijus kilęs iš Šalono, esančio Burgundijoje. Būdamas 18 metų tapo vienuoliu. Tačiau dėl ligos ir blogos sveikatos buvo priverstas palikti vienuolyną.

1200 m. Vilhelmas buvo išrinktas Burgo vyskupu, tačiau ši žinia jį labai prislėgė. Tik paklusdamas popiežiaus Inocento III ir cisternų vyresniojo nurodymui jis tapo vyskupu.

Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši šventė vadinama Kristaus apsireiškimo švente. Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne tie išminčiai, trys karaliai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas.

Sausio 6 d. minime šv. Joną de Ribera, Valencijos (Ispanija) arkivyskupą.

Bažnyčia priskiria Angelei palaimintosios titulą. Angelė iš Foligno (Folinjo), viena pirmųjų italų mistikių, gimė viduramžių miestelyje 1248 metais.