Liturginis kalendorius | Religija

Kovo 23 d.
Šv. Turibijus Mongrovietis, arkivyskupas

Jo patvarkymu kunigai turėjo skatinti ir padėti indėnams valgyti sėdint už stalo, miegoti lovose, gyventi kaip laisviems žmonėms. Turibijus rūpinosi, kad atsirastų katekizmų ir maldaknygių vietinėmis kalbomis; vykdė reevangelizaciją.

Kovo 22 d.
Šv. Kotryna švedė1

Kotryna gr. kalboje reiškia „tyra moteris“.

Kovo 21 d.
Šv. Mikalojus iš Flue, atsiskyrėlis2

Mikalojus tarnavo kariuomenėje, tapo kapitonu, o vėliau teisėju ir deputatu. Mikalojus laimingai vedė, susilaukė 10 vaikų, o būdamas 50 metų nusprendė tapti atsiskyrėliu ir užsidarė celėje Ranfte, netoli Sachselno.

Kovo 20 d.
Šv. Jonas Nepomukas, kankinys1

Kovo 20 d. minime šv. Joną Nepomuką (Jan Hasyl z Pomuku; 1340 – 1393), kankinį.

Kovo 19 d.
Kovo 18 d.
Šv. Kirilas Jeruzalietis

Kartu su bendražygiu šv. Grigaliumi Nysiečiu Kirilas dalyvavo ekumeniniame Bažnyčios Susirinkime Konstantinopolyje.

Kovo 17 d.
Šv. Patrikas, vyskupas

Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air. Naohm Padraig) – airių šventasis ir globėjas.

Kovo 16 d.
Palaimintasis Torelo1

Torelo jautė, kad Dievas nori, kad jis būtų atsiskyrėlis. Taip ramiai jis nugyveno savo gyvenimą. Kol buvo gyvas, tik keli žmonės žinojo apie jo atsiskyrėlišką ir paslėptą nuo žmonių akių gyvenimą miške.

Kovo 15 d.
Šv. Klemensas Marija Hofbaueris

Vienos apaštalas ir globėjas. Klemensas buvo nusprendęs tapti atsiskyrėliu, bet netrukus suprato, kad labiau jam patinka aktyvus gyvenimas.

Kovo 14 d.
Šv. Matilda, karalienė

Tapusi našle 936 m. ji atsisakė visų luomo privalumų, pardavė savo brangenybes, pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną, tęsė kitus labdaringus darbus.

Kovo 13 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Anelis iš Pizos

Anglijos pranciškonų provincijos įkūrėją pal. Anelį į pranciškonų ordiną priėmė pats šv. Pranciškus, lankydamasis Pizoje.

Kovo 12 d.
Šv. Luidžis Orione

Mūsų laikų šventasis, apie kurį tikrai gausu analitinės literatūros, išleista nemažai jo dvasinių raštų, periodiškai leidžiami žurnalai bei kiti leidiniai, skleidžiantys jo dvasinį palikimą.

Kovo 10 d.
Šv. Simplicijus2

Šv. Simplicijus tapo popiežiumi 468 m. Kartais jam atrodydavo jog jam vienam tenka kovoti su blogiu, kuris tvyrojo aplink.

Kovo 9 d.
Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis, vyskupas, kankinys2

Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis – kankinys už tikėjimą. Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas, vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas.

Kovo 8 d.
Šv. Dievo Jonas3

Kartą išgirstas Pal. Jono iš Avilos (vėliau tapusio jo dvasiniu mokytoju) pamokslas radikaliai pakeitė jo gyvenimą. Dievo Jonas pardavė viską, išdalino vargšams ir ėjo Granados gatvėmis elgetaudamas bei kviesdamas žmones geriems darbams.

Kovo 7 d.
Šv. Perpetua ir Felicita

Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės.

Kovo 6 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Rožė iš Viterbo

Rožės mirtis minima kovo 6 d., tačiau ne mažiau garsi yra rugsėjo mėnesį minima palaikų į jos vardu pavadintą bažnyčią perkėlimo šventė.

Kovo 5 d.
Šv. Kryžiaus Jonas Juozapas

Būdamas šešiolikos, Jonas Juozapas įstojo į pranciškonų ordiną. Jis troško pašvęsti savo gyvenimą kitiems kaip Jėzus. Vedamas šio troškimo, jis džiugiai vykdė daugybę pasiaukojimų.

Kovo 4 d.
Šv. Kazimieras – pirmasis Lietuvos šventasis1
Katalikų pasaulio leidiniai

1471 m. rug­sė­jo 20 d. Kro­ku­vo­je Ka­zi­mie­ras, kaip Veng­ri­jos sos­to įpė­di­nis, pa­skel­bė ka­rą sos­tą už­ėmu­siam Mo­tie­jui Kor­vi­nui ir su ka­riuo­me­ne iš­vy­ko į Veng­ri­ją.

Kovo 3 d.
Šv. Katerina Dreksel

Katerina įkūrė Švenčiausiojo Sakramento seserų bendruomenę, kad seserys tarnautų indėnams, juodaodžiams ir įvairių tautybių žmonėms.

Kovo 2 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Agnietė iš Prahos

Kovo 2 d. minime šv. Agnietę iš Prahos, šv. Klaros neturtėlių seserų vienuolyno Prahoje įsteigėją.

Kovo 1 d.
Šv. Albinas iš Anžero, vyskupas

Energinga Albino laikysena ne kartą išprovokavo grasinimų mirtimi bei susikirtimų su kitais vyskupais.

Vasario 28 d.
Šv. Hilarijus, popiežius

Vasario 28 d. minime šv. Hilarijų, popiežių.

Vasario 27 d.
Šv. Grigalius Narekietis

Grigalius buvo žymus teologas, mistikas, filosofas, vienas svarbiausių armėnų literatūros poetų.

Vasario 26 d.
Šv. Juozapo iš Kalasanzo Paula

Paula patyrė, kad merginoms ir moterims yra žymiai sunkiau gauti išsilavinimą ir pajuto, kad Dievas kviečia ją atlikti užduotį – užpildyti šią spragą.

Vasario 25 d.
Šv. Terezijus

Vasario 25 d. minime šv. Terezijų (m. 806), vyskupą.

Vasario 24 d.
Šv. Sergijus iš Cezarėjos, kankinys

Šis šventasis beveik neminimas Rytų Bažnyčios šaltiniuose, tačiau jis išpopuliarėjo Vakarų Bažnyčioje vienos lotyniškos „Kankinystės istorijos“ dėka.

Vasario 23 d.
Šv. Polikarpas, Smirnos vyskupas, kankinys, apaštališkasis tėvas

Vasario 23 d. katalikai, evangelikai, anglikonai ir ortodoksai mini šv. Polikarpą. Šis vardas graikiškai reiškia „duodantis daug vaisių“.

Vasario 22 d.
Šv. apaštalo Petro Sostas

Šią dieną Katalikų Bažnyčia švenčia šv. Petro Sosto šventę, pagerbdama ir paminėdama pirmąjį popiežių ir visus jo įpėdinius.

Vasario 21 d.
Šv. Petras Damijonas, Bažnyčios mokytojas

Šv. Damijono svarba Bažnyčios gyvenime matyti iš jo dalyvavimo sinoduose ir įvairiose popiežiaus pavestose misijoje Milane, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Vasario 20 d.
Pal. Jacinta Marto, Mergelės Marijos regėtoja

Tai jauniausioji Dievo Motinos apsireiškimo Fatimoje liudytoja.

Vasario 19 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Konradas iš Piacenzos

Konradas gimė 1290 m. Piacenzoje, kilmingoje šeimoje. Kartą jis apkaltino nekaltą žmogų sukėlus gaisrą, kurį išties per medžioklę sukėlė jis pats.

Vasario 18 d.
Pal. Jurgis Kašyra

Vasario 18 d. minime pal. Jurgį Kašyrą (Jerzego Kaszyra, 1904-1943), kunigą marijoną.

Vasario 17 d.
Septyni šventieji Servitų ordino steigėjai

Apie 1233 m., tuo metu, kai Florencija kentėjo nuo brolžudiškų kovų, septyni pirkliai susibūrė į vieną pasaulietinę broliją, pasišventusią Švč. Mergelei Marijai.

Vasario 16 d.
Šv. Julijona

Šv. Julijona patyrė kankinystę Dioklecijano persekiojimų metu.

Vasario 15 d.
Pal. Mykolas Sopočka1

Kunigos Sopočkos pastangomis buvo įgyvendinti visi svarbiausi šv. Faustinai apreikšti Išganytojo priesakai: nutapytas jo atvaizdas, įkurta Dievo Gailestingumą skelbianti vienuolija, Atvelykis tapo Dievo Gailestingumo švente.

Vasario 14 d.
Šv. Kirilas ir Metodijus – Rytų Europos globėjai1
Katalikų pasaulio leidiniai

Jie tuo metu abėcėlės dar neturėjusiai slavų kalbai sukūrė rašmenis. Šių dviejų šventųjų užrašytos raidės dar ir dabar, pagal vieno iš brolių vardą, vadinamos kirilica.

Vasario 13 d.
Šv. Katerina de Riči2

Šv. Katerina gimė Florencijoje (Italija) 1522 metais. Nuo vaikystės mergaitė pasižymėjo polinkiu maldai, sulaukusią šešerių, tėvas apgyvendino ją Montičeli vienuolyne, Florencijoje.

Vasario 12 d.
Šv. Benediktas iš Aniano

Pirmasis „didis germaniškos kilmės monastinio gyvenimo tėvas“.

Vasario 11 d.
Lurdo Švč. Mergelė Marija1

1862 m. Bažnyčia Mergelės Marijos apsireiškimus Lurde oficialiai pripažino autentiškais. Lurdas tapo Prancūzijos, o iš dalies ir Europos religinės dvasios atgimimo centru.

Vasario 10 d.
Šv. Skolastika

Šv. Skolastika (480-543), šv. Benedikto sesuo.

Vasario 9 d.
Šv. Mikelis Febres Cordero

„Širdis yra turtinga, kai ji pilna, o ji pilna visada, kai jos troškimai nukreipti į Dievą“ – Šv. Mikelis iš Ekvadoro.

Vasario 8 d.
Šv. Jozefina Bakhita1

Kai jai buvo septyneri, ji buvo pagrobta ir parduota į vergiją. Jai buvo suteiktas vardas Bakhita, kuris reiškė „laiminga“.

Vasario 7 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Koletė1

Dievas paskyrė Koletei ypatingą užduotį. Jis sužadino merginos širdyje troškimą atnaujinti griežtos šv. Klaros regulos laikymąsi, nes daugelis šv. Klaros neturtėlių seserų konventų naudojo pakeistą versiją.

Vasario 6 d.
Šv. Paulius Mikis ir kankiniai

Vasario 6 d. minime šv. Paulių Mikį bei kitus jėzuitų ir pranciškonų kankinius Japonijoje.

Vasario 5 d.
Šv. Agota, mergelė kankinė4

Ago­tą, šauk­da­ma­si Die­vo, mi­rė de­gi­na­ma ant lė­tos kait­rios ug­nies. Bū­tent dėl šios jos žiau­rios ago­ni­jos žmo­nės ėmė šauk­tis jos už­ta­ri­mo dėl ug­nin­gos la­vos.

Vasario 4 d.
Šv. Andriejus Korsinis

Vasario 4 d. minime Andriejų Korsinį (1302-1371), vyskupą.

Vasario 3 d.
Šv. Blažiejaus palaiminimas
Katalikų pasaulio leidiniai

Viduramžių krikščionys netikėjo magišku tokių ritualų poveikiu. Tačiau jie troško pasitikti Dievą su viskuo, ką išgyvena, taip pat ir su silpnosiomis savo pusėmis, kūno ir sielos ligomis.

Vasario 2 d.
Kristaus paaukojimas (Grabnyčios)1
Katalikų pasaulio leidiniai

Ši šventė buvo svarbi ir kitoms kultūroms bei religijoms. Ji siekia romėnų, senovės graikų, žydų, keltų, germanų tradicijas ir savaip jas aiškina.

Vasario 1 d.
Šv. Brigita iš Airijos4

Brigita buvo viena žymiausių savo meto moterų. Jos gyvenimas apipintas legendomis, tačiau nėra abejonių, kad jos ypatingas dvasingumas, beribė meilė buvo tikri.