Tik­ra lai­mė, kad jie­du – Kon­stan­ti­nas ir Sil­vest­ras – taip ge­rai su­ta­rė, tad ir krikš­čio­ny­bė Ro­mo­je ir li­ku­sio­je im­pe­ri­jos da­ly­je ga­lė­jo gy­vuo­ti be truk­džių ir be pa­vo­jin­gų kon­ku­ren­tų.

Švęsdama Nekaltųjų Vaikelių šventę Bažnyčia pamini visus, mirusius kūdikiškame amžiuje.

Ste­po­nas pri­klau­sė pir­ma­jai Je­ru­za­lės ben­druo­me­nei. Kar­tu su ki­tais še­šiais bi­čiu­liais dia­ko­nais jis tu­rė­jo val­dy­ti tur­tus, ku­riuos, pa­klus­da­mi kuo nuo­šir­džiau­siam bro­liš­ko­sios ar­ti­mo mei­lės prie­sa­kui, į ben­drą iž­dą su­neš­da­vo ti­kin­tie­ji.

Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis.

Gruodžio 22 d. minime šv. Rimbertą (m. 888), arkivyskupą.

Dominykas (Domingas), turtingo žemvaldžio sūnus, jaunystėje prižiūrėjo savo tėvų gyvulių bandas. Būdamas 26-erių, jis tapo kunigu, o vėliau, po dvejų metų, įstojo į benediktinų San Millan de la Cogolla vienuolyną.

Gracijonas gimė III a. viduryje. Apie 250 m. jį kartu su šv. Dionizu Paryžiečiu popiežius pasiuntė į Galiją, dabartinę Prancūziją, skelbti tikėjimo.

Gruodžio 16 d. minime Šv. Adą Vienietį, vyskupą (apie 800–875 m.). Būdamas aukštos kilmės bei aštraus proto, galėjo tikėtis ryškios pasaulietinės karjeros, tačiau tapo vienuoliu.

Chu­a­nas de Je­pes Al­va­re­sas, jau­na­sis kar­me­li­tas, pa­si­va­di­nęs Kry­žiaus Jo­nu, Du­ru­e­ly­je įkū­rė pir­mą­jį re­for­muo­tų kar­me­li­tų vie­nuo­ly­ną ir taip pra­dė­jo re­for­mą, ku­ri vė­liau apė­mė vi­są or­di­ną ir krei­pė jį griež­čiau­sio as­ke­tiz­mo bei vi­siš­ko at­si­ža­dė­ji­mo ke­liu. Sa­vo vie­nuo­liams jis sa­kė: „Kad ga­lė­tu­mė­te jaus­ti vi­so ko sko­nį, ne­mė­ki­te nie­ko.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai 1531 metais ant Tepeyac kalno indėnui Juanui Diego ženklina lūžį krašto evangelizacijos istorijoje.

Pasak legendos, angelai iš Nazareto atgabeno namo, kuriame, kaip pasakojama, gyveno Švč. Mergelė Marija angelo apsilankymo metu, sienas į vietovę, kurioje vėliau iškilo Loreto Dievo Motinos šventovė.

1854 m. gruodžio 8 dieną popiežiaus Pijaus IX paskelbtas teiginys, kad Mergelė Marija nuo pat jos pradėjimo akimirkos buvo apsaugota nuo pirmapradės kaltės, Bažnyčios istorijoje turi giliausias šaknis.

Ne visi žino, jog už „Kalėdų Senelio“, dalinančio dovanas, figūros slypi garsus krikščionių šventasis – Šv. Mikalojus iš Miros, vėliau imtas vadinti šventuoju Mikalojumi iš Bario.

Gruodžio 4 d. Bažnyčia mini Šv. Jonas Damaskietį (676-749), Bažnyčios mokytoją.

Gruodžio 2 d. minime šv. Bibijaną (Vivijaną), kankinę. Šv. Bibijana buvo mirtinai nuplakta švininiais rimbais, o jos kūnas buvo paliktas šunims, tačiau niekas jos nepalietė.

Tai pirmasis evangelijose sutinkamas Jėzaus mokinys: žvejys Andriejus, gimęs Galilėjos Betsaidoje, Simono Petro brolis.

Lapkričio 28 d. minime šv. Kotryną Laburietę (Labouré). 

Lapkričio 26 d. minime šv. Silvestrą (1177-1267).

Lapkričio 24 d. minime Andrėjų Dung-Laką, kunigą, kankinį. Vardas Andrėjus graikiškai reiškia „vyriškas“.