Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventė imta švęsti Jeruzalėje tuoj po kryžiaus atradimo. Imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena, jau būdama apie 80 metų amžiaus, 326 m., kaip maldininkė išvyko į Šventąją žemę ieškoti tikrojo kryžiaus, ant kurio mirė Jėzus Kristus. Ji sužinojo, kad žydai turėjo paprotį greta nužudytojo atskiroje duobėje palaidoti visus įrankius, kuriais jis buvo žudomas. Elenai pavyko surasti Jėzaus kapo vietą. Ten stovėjo stabmeldžių pastatyta Jupiterio statula. Ją nuvertus ir ėmus kasinėti tą vietą, buvo rastas Kristaus kapas ir kryžius su vinimis, kuriomis buvo prikaltas Jėzus.

Rugpjūčio 24 d. Bažnyčia mini šv. apaštalą Baltramiejų

Petras prisimenamas kaip Jonos sūnus ir Andriejaus brolis, pirmas iš mokinių pripažinęs, kad Jėzus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus; pagal tradiciją, jis buvęs nukryžiuotas žemyn galva ir palaidotas Vatikano soduose, palei Triumfo kelią; Paulius laikomas pagonių apaštalu, jis buvęs nukirsdintas ir palaidotas prie Ostijos kelio; abu yra vienodai garbinami visame pasaulyje. Pagal tradiciją, prasidėjusią trečiojo šv. Petro įpėdinio Klemento Romiečio laikais (88-97) ir patvirtintą Eusebijo Cezariečio († 339: žr. Eusebijas Cezarietis, „Bažnyčios istorija", II, 25, 8 ir III, I, 2), Petro ir Pauliaus liudijimas buvo laikomas vienu: birželio 29 dieną minima abiejų mirtis, jie buvo nukankinti Romoje beveik tuo pačiu metu. Iš dokumentų matyti, kad jų kultas prasidėjo iškart po mirties, kurios tiksli data nėra žinoma: vieni teigia, kad jie buvę nukankinti valdant Neronui, 64 metais, kiti, ir tai labiau tikėtina, kad 67 metais.

Litanija yra viena iš Bažnyčios maldos būdų. Šį maldos būdą Bažnyčia perėmė iš ankstesnių kartų.

Jokūbas Jaunesnysis pagerbiamas drauge su Pilypu: šiuos Jono Krikštytojo mokinius Jėzus kartu pakvietė sekti paskui save. Jokūbas dar vadinamas Teisinguoju - jis buvo pirmas Jeruzalės vyskupas; ginče dėl apipjaustymo teigė, kad senoviniai Įstatymo priesakai neturi būti taikomi atsivertusiems į krikščionybę pagonims. Jokūbas buvo Alfiejaus ir Klopo Marijos sūnus, pramintas Jaunesniuoju, nes Jėzaus buvo pašauktas po Zebediejaus sūnaus Jokūbo. Šis Jėzaus pusbrolis buvo toks į jį panašus, kad kiti jį vadino „Viešpaties broliu“, graikiškai Adelphos tou Kurion. Apie jį nedaug tėra žinių, tik laiškas, parašytas tarp 57 ir 62 metų. Aukso legendoje sakoma, kad tapęs Jeruzalės vyskupu jis pirmas iš apaštalų aukojo Mišias. Po Jėzaus mirties jis davė įžadą nieko nebeimti į burną, bet pasirodęs Jėzus liepė padengti stalą ir palaiminęs duoną davė jos Jokūbui, kad šis vėl imtų valgyti.

Mergelės Marijos pašaukimo paveikslas. Savo ištartu „taip“ ji priima Dievą.

Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622) – vyskupas, Bažnyčios Mokytojas, vienas iš pagrindinių krikščioniškojo prancūzų humanizmo kūrėjų. Gimė rugpjūčio 21 d. Thorense, Savojoje, didikų šeimoje, tėvo buvo rengiamas valstybininko karjerai. Greta humanitarinių bei filosofijos (Paryžiuje) ir teisės mokslų (Paduvoje), jis privačiai studijavo teologiją, 1592 m. tapo teisės daktaru, Chambery senato advokatu.