1918 m. rugsėjo 20 dieną po šv. Mišių, kai Tėvas Pijus meldėsi, prašydamas Viešpaties daugiau meilės ir daugiau skausmo, iš kryžiaus pasklido penki šviesos spinduliai ir skausmingai pervėrė kojas, rankas ir šoną.

Pra­ėjus maž­daug dvy­li­kai me­tų po Vieš­pa­ties mir­ties, Ma­tas, ke­tin­da­mas ke­liau­ti į mi­si­jas po ki­tas ša­lis, su­ma­nė už­ra­šy­ti tai, ką bu­vo ma­tęs ir gir­dė­jęs apie Vieš­pa­ties gy­ve­ni­mą, kad tai iš­lik­tų žy­dų ben­druo­me­nių, ku­rioms jis pats skel­bė Ge­rą­ją Nau­jie­ną, at­min­ty­je.

Šv. Januarijus kilęs iš Neapolio ar Benevento Italijoje. Tuo metu, kai kilo Dioklecijano persekiojimai, jis buvo Benevento vyskupu.

Pranciškaus stigmos liudija apie jo, kaip tikro Kristaus sekėjo ir mylimojo, dvasinį kelią; kartu jos atveria naują Pranciškaus askezės matmenį.

XIII amžiaus viduryje, 1233 metais, Florencijoje kilo „Marijos tarnų“ ordinas, kurį Mergelės Marijos įkvėpti įsteigė Septyni Šventieji Steigėjai. Būtent jų dėka plačiai paplito Marijos Sopulingosios kultas.

Chrizostomas – vienas iš 4 didžiųjų Rytų Bažnyčios daktarų, dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavęs Auksaburnio vardą.

Subrendęs dramatiškų įvykių dėka, jaunuolis rado drąsos atsispirti tėvų lūkesčiams ir būdamas dvidešimtmetis įstojo į mažesniųjų brolių vienuolyną.

Rugsėjo 9- tąją Bažnyčios kalendoriuje minima palaimintoji Eutimija - vienuolė Ema Uefing.

Apie šv. Reginą (prancūzų k.: Reine) turima labai mažai žinių. Yra žinoma, kad jos pagonis tėvas Olibrius, veltui mėginęs priversti atsisakyti tikėjimo, ją įkalino ir galiausiai nukirsdino.

Kalkutos Motina Teresė, viena žinomiausių ir labiausiai pamiltų mūsų laikų palaimintųjų, buvo nepaprasta moteris.

Grigalius pirmasis pradėjo vartoti titulą „Servus servorum Dei“ („Dievo tarnų tarnas“), kurį popiežiai tebevartoja iki šiol.

Karalius, tapęs Egidijaus draugu, prašydamas atleidimo, padovanojo jam visą teritoriją, kurioje vėliau išaugo didelė abatija. Ten gerasis atsiskyrėlis, praradęs savo vienatvę, galėjo džiaugtis augančia vienuolių bendruomene.

Šv. Petras iš Trevi – šventasis, vienas iš tų atsiskyrėlių, kurie keliaudavo iš vienos vietos į kitą, liudydami Evangeliją savo gyvenimu. Tokia religingumo forma buvo būdinga XI-XII a.

Rugpjūčio 28 d. minime šv. Augustiną (354-430), vyskupą, Bažnyčios mokytoją. Augustinas gimė lapkričio 13 d. Tagastėje, Afrikoje. Jo tėvas buvo pagonis, o motina šv. Monika – krikščionė. Sugustinas mokėsi Tagastėje, Madauroje ir Kartagenoje.

Kiti šaltiniai tikina, kad paveikslą, perimtą iš Rusijos kunigaikščio Vladislavo, norėta pervežti į Sileziją, tačiau vežimą turėję traukti arkliai nepajudėjo iš vietos.

Baltramiejaus šventė negali neiškelti mums klausimo apie apaštalų tarnybos tąsą istorijoje – tai vienas iš tikėjimo ir Bažnyčios išliekamumo garantų.

Iš pirmo žvilgsnio gana abstraktus Karalienės titulas paaiškėja, kai prisimename Marijos garbei skirtąją litaniją.

Bernardas įstojo į benediktinų vienuolyną Citeauxe (iš čia ir cistersų vardas), savo iškalba bei gyvenimo šventumu pagarsėjo bei susilaukė daug pasekėjų.

Romos Martirologijoje jie minimi kartu su šventaisiais Prokulu ir Maksimu. Lauras ir Floras buvo laikomi broliais, akmenskaldžiais, namų statytojais, Prokulo ir Maksimo mokiniais.