Neseniai „Bernardinai.lt“ perspausdintas kunigo Oskaro Petro Volskio tekstas, po juo pasirodęs arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus raginimas diskutuoti apie liturgiją, verčia imtis plunksnos ir drįsti prabilti šia tema.

Pernai metai prabėgo pažymėti šv. Brunono Kverfurtiečio aura. Nuostabus dalykas, kad prieš tūkstantį metų žuvęs ir dar prieš dvi dešimtis metų pas mus mažai kam žinomas misionierius tiesiog tapo mūsų tautiečiu.

Mes esame giliai įsitikinę, jog tik kartu dirbdamos bažnyčios gali atsakyti į šio laikmečio problemas.

Vargu ar pasiekė šis laiškas patį Staliną. Ir diktatoriaus aplinkoje esantiems anaiptol nerūpėjo šventojo palaikai ir tuo labiau – Lietuvos valstybingumas.

Kodėl Rusijoje yra Katalikų Bažnyčia? Kur jos pradžia ir ką tai reiškia šiandien? Jei, kaip pasakyta „Dominus Iesus“ deklaracijoje, Rusų Stačiatikių Bažnyčia yra tikroji, kokią prasmę turi Romos Katalikų Bažnyčia rusų žemėje?

Pastoracinė ir karitatyvinė veikla būtinai turi būti išsaugota. Aišku, kad kultūrinė veikla turės mažėti.

Ma­nau, kad pa­pras­tu­mas, nuo­šir­du­mas tin­ka vi­siems luo­mams. Man tiek jų, tiek ir vys­ku­po tar­nys­tės prak­tiš­ko įgy­ven­di­ni­mo dar rei­kės mo­ky­tis.

Ma­no tė­vas įsi­vaiz­da­vo ge­bąs, kaip jis pats sa­kė, „skai­ty­ti tarp ei­lu­čių“.

Vasario šventės šiemet buvo nuspalvintos liūdnu įvykiu - Varėnos parapijos klebonas, dekanas Valentinas Virvičius baigė savo gyvenimą savižudybe.

Nors ir perėmusi graikų-krikščioniškos kultūros elementų, šiandienė kultūra praktiškai yra tapusi pagoniška, – Oksfordo universitete skaitytoje paskaitoje tvirtino Adinas Steinsaltzas, žinomas žydų rabinas, istorikas ir filosofas.

Šiais metais mes minime dvi istorines datas, palikusias gilius pėdsakus Europos veide ir žemėlapyje: šiemet sueina 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios 1939-iaisiais ir 20 metų po Berlyno sienos griūties 1989-iaisiais.

Laidos vedėja Jūratė Kuodytė pakvietė padiskutuoti apie bedarbės Liudos Matonienės pasiūlytą iniciatyvą „Dirbsiu Lietuvai“, kurią studijoje aptaria psichologas Žilvinas Bieliauskas bei Vilniaus arkivyskupijos Caritas regionų koordinatorė Vaiva Mačiežaitė.

Kaip neįgalieji švenčia sakramentus, priklauso nuo jų šeimos, institucijos ar bendruomenės, kur gyvena, taip pat nuo parapijos pasirengimo.

Kalbėti apie nusižeminimą visada sunku, nes tas, kuris niekada nebuvo nusižeminęs, iš tikrųjų nežino, kas tai yra. Bet vis dėlto galima nurodyti tam tikrą kryptį.

Klasikinio ekumenizmo iniciatyvose vykdoma daug teologinių diskusijų, bet stinga pasitikėjimo bendros evangelizacijos galimybe. Bendras evangelizavimas ir yra tai, kas patikrina tiesą. Jei turime tiek pasitikėjimo, kad galime tarnauti drauge, dalytis pergalės vaisiais, tai mūsų vienybė yra tikra.

Sausakimšos salės, diskusijos internete, didžiųjų interneto portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių susidomėjimas, – taip praėjo kunigo Benoit Domergue vizitas Lietuvoje.

„Nedemonizuokime jaunimo, nemoralizuokime, svarbiausia išklausyti, atsakyti į jų klausimus“, – sako B. Domergue, pats ne kartą atsidūręs jaunųjų metalistų bei gotų konfrontacijoje, bet vėliau su jais susibičiuliavęs.

Mū­sų Dan­gaus vaiz­di­niai yra nuo­bo­dūs, ba­na­lūs ir per­ne­lyg sal­dūs, to­dėl to­kie yra ir mū­sų ti­kė­ji­mas, mū­sų vil­tis ir mū­sų Dan­gaus mei­lė.