Moralinis gėris ir blogis nėra tolimos abstraktybės, kurioms aukojami žmonės su savo asmeniniais troškimais; gėris man padeda augti kaip asmenybei, tuo tarpu blogis naikina mano žmoniškumą.

1963 metų lapkričio 22 dieną per keletą valandų mirė trys didžiai garbūs žmonės: C. S. Lewis, John F. Kennedy ir Aldous Huxley. Visi trys — kiekvienas savaip — tikėjo, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Tarkime, kad jie buvo teisūs ir kad po mirties jie susitiko. Kaip klostytųsi jų pokalbis?

Kiekvienais metais advento laikotarpį pradedame trokšdami tinkamai pasiruošti Kristaus atėjimui į pasaulį, nutiesti Viešpačiui kelią į širdis. Tik tas adventas... pasirodo tuomet, kai, riedėdami į darbų pakalnę, sumojam, kad tikriausiai nutrūko stabdžių žarnelė ir, ištekėjus visam skysčiui, veltui atkakliai spaudžiame pedalą.

Šiomis dienomis Lietuvą pasiekė Vatikano spaustuvėje neseniai baigta spausdinti Valandų liturgijos vertimo į lietuvių kalbą pirmoji dalis, skirta adventui ir Kalėdų laikotarpiui.

Reformatoriai niekada neturėjo tikslo kurti naujų bažnyčių. Jie tenorėjo tik iš esamos pašalinti negeroves. Kitaip tariant, sugražinti tikinčiųjų Bažnyčią į pirmykštį pavidalą.

Santykis su Dievu keičia žmogaus santykį su savimi pačiu, su kitais, su pasauliu. Be Dievo žmogus lieka pats sau nepaaiškinama paslaptimi.

Kaip žinoma, „Sveika, Marija“ (lot. Ave Maria) malda susiformavo lotyniškai besimeldžiančioje Vakarų Bažnyčioje. Tad trumpai prisiminkime šios maldos atsiradimo istoriją Katalikų Bažnyčios liturginėje, maldos aplinkoje.

Šį rudenį Anykščiuose pagarbiai prisimenamas iškilus XX a. antrosios pusės dvasininkas, vienintelis šiame mieste tarnavęs Monsinjoras Albertas Talačka (1921-1999). Lapkričio 19 d. jam būtų sukakę 90 metų...

Jei mūsų Garbingieji Ganytojai panorės Taviškį pasiūlymą svarstyti, manau, jiems rūpės įsitikinti, ar grąžintinoji formulė tikrai patarnautų mūsų tikinčiųjų tikėjimo sąmoningumui stiprinti bei maldingumui ugdyti.

Žvelkime į Mariją ne kaip į raktą, kuriuo galima pasinaudoti išprašant malonių, bet kaip į seserį, motiną, kuri mums, mokiniams, gali padėti įeiti į paslaptis kaip Dievo tautai, kaip sužadėtinei.

Darbas ir šventė, pažymėjo popiežius, yra labai stipriai suaugę su šeimų gyvenimu, sąlygoja jų apsisprendimus, nulemia sutuoktinių, taip pat tėvų su vaikais santykius, daro įtaką šeimos ryšiams su visuomene ir Bažnyčia.

Siūlome pokalbį su broliu Gediminu Numgaudžiu apie jo gyvenimo ir pašaukimo kelią.

Šį mėnesį po vienų laidotuvių prie manęs priėjo Romos katalikų tikėjimą išpažįstanti moteriškė ir paklausė, kodėl Liuteronų bažnyčia išpažįsta, kad Kristus nužengė ne į „pragarus“ (kaip moko Romos Bažnyčia), o į „pragarą“.

Nors atrodė, jog rugsėjo mėn. susitikimas palieka atvirą galimybę brolijai atkurti santykius su Bažnyčia, t. Morgano komentarai parodė kai kurių brolijos narių nepasitenkinimą Vatikano doktrinine preambule.

Paprastai kiekviena vienuolija gyvena savo problemomis ir nėra jokios koordinacijos, bendro veikimo.

Savo skiltyje italų dienraščio „Corriere della Sera“ puslapiuose kardinolas Carlo Maria Martini cituoja mintis iš gautų laiškų.

Kartu su Vėlinėmis uždekime atminimo žvakę kunigui Jonui Juraičiui. Spalio trisdešimtą dieną sukako pirmi metai nuo jo mirties.

Kokie yra nauji nesantarvės ir prievartos veidai? Benedikto XVI požiūriu, galima įvardinti du naujus prievartos tipus, priešingus savo motyvacijomis, pasireiškiančius įvairiais būdais.

Asyžiaus įvykis prieš 25 metus leido žmonijai žengti nepaprastą žingsnį į priekį, nes Asyžiuje buvo suvokta, kad žmonija yra šeima, kurioje visi žmonės yra broliai, kad ir kokiai religijai priklausytų.