Komentarai ir pokalbiai | Religija

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“.

Pokalbis apie religijos ir politikos santykį su prof. dr. Pauliumi Subačiumi ir prof. dr. Vytautu Ališausku.

Artimųjų Rytų bendruomenė buvo sukurta žydų, krikščionių ir musulmonų bendru buvimu. Krikščionių išstūmimas – didžiulė klaida, teigia koptų Bažnyčios vadovas.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Apie tai, kas krikščionims rūpėjo nuo pat pirmųjų amžių – kas yra Jėzus Kristus – pasakoja Ligita Ryliškytė SJE, sistematinės teologijos doktorantė bei dėstytoja.

„Mano didysis pašaukimas – būti žmogumi ir tai reiškia turėti santykį su Dievu“, – sako Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijai priklausanti Rima Malickaitė.

Kokias permainas žada dokumentas „Vos estis lux mundi”, nustatantis normas seksualinio išnaudojimo atvejams ir jų dangstymui tirti. 

Man atrodo, kad krikščionims Lietuvoje trūksta ugnies dėl Dievo. Kitose šalyse žmonės nori skelbti Evangeliją, bet negali dėl valdžios persekiojimo, o jūs esate laisvi.

Jeruzalė yra išties šventa, dieviška žemė, vienintelė tokia pasaulyje, kur norisi melstis, „nusiauti sandalus“, kur drąsiai tariamas Dievo vardas.

Rinkimų įkarštyje ne kartą girdėjome katalikams skirtų raginimų rinktis kandidatą atsižvelgiant į Bažnyčios mokymą. Ko konkrečiai turėtume ieškoti kandidatų pozicijose?

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Kinų dienraštis anglų kalba „Global Times“ paskelbė interviu su Popiežiaus valstybės sekretoriumi kard. P Parolinu.

Nors ir taupios Naujojo Testamento įžvalgos apie Mariją iš Nazareto, tačiau būtent iš jų išaugo visos mariologinės tikėjimo tiesos, dvasingumas, liturgija, pamaldumas ir meno kūriniai.

Gyvenusiems dvilypį gyvenimą laisvėje sunku atsitiesti, tam reikia ir nuolankumo, teigia arkivysk. S. Tamkevičius.

Opozicija Jonui XXIII ir Pranciškui nėra vien teologinė, bet ir politinė. Vatikano II Susirinkimas ir toliau yra pirmasis bet kokio katalikiškojo nacionalizmo priešas.

Krikščionių tikėjimas visados neišvengiamai buvo susijęs su išsilavinimu, juk jo pradžia yra konkretus istorinis vyksmas, Kristaus įvykis, apie kurį turi būti pranešta.

Didžioji sporto pamoka, kuri praverčia ir kitose veiklose bei santykiuose su kitais, yra ta, kad sportas įmanomas tik jį apibrėžus aiškiomis ir tiksliomis taisyklėmis.

Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Ypatingą dėmesį Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiame gėlėmis ir liaudies pamaldumo papročiais. 

Pokalbis su pranciškonu Juozapu Marija Žukausku ir menotyrininke Jolanta Stupelyte apie piligrimines keliones, Šventąją Žemę ir Liongino Virbalo SJ vadovus po Šventąją Žemę.

Popiežius Pranciškus susitiko su Vienuolijų vyresniųjų sąjungos narėmis – 850 seserų vienuolių iš aštuoniasdešimties pasaulio šalių.

Pirmąjį gegužės šeštadienį į Klaipėdos miesto bendruomenės maldos pusryčius rinkosi politikos, verslo, medicinos, teisėsaugos, kariuomenės, švietimo atstovai, skirtingų konfesijų dvasininkai.

Prieš 90 m. gimė kun. Juozas Zdebskis. Jis sakydavo: „Kai aš iš meilės išeinu iš krantų, tai aš jau nebeturiu parapijos ribų. Visi mano parapija, visi – mano.“

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas.

„Jis turėjo išsiugdęs tą tikrai krikščionišką artimo meilę, kokios negalima išmokti iš jokios knygos, tik iš gyvenimo pavyzdžio“, – apie kun. Juozą Zdebskį pasakoja arkivysk. S. Tamkevičius.

„Į naujus laikus reikia žiūrėti nauju žvilgsniu, o ne gailintis, kad kažko netekome. Pasaulietinėje visuomenėje atsiveria naujų laisvės erdvių, kuriose yra vietos ir religijos laisvei.“

Gegužės 7 d. Kaune vyko konferencija „Krikščioniškas atsakas į pseudopsichologines tendencijas dvasinėse praktikose“.

Grįždamas iš Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos spaudos konferecijoje lėktuve popiežius Pranciškus komentavo Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių santykius.

Kantrybė. Ir nuolankumas. Tik tai gali sušvelninti puikybės proveržius.

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Tie gėriai, kuriuos popiežius Benediktas XVI vadina nediskutuotinais, negali būti socialinio ar politinio susitarimo dalykas.

Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos parlamento rinkimams artėjant.

Prieš 30 metų šviesą išvydo „Katalikų pasaulio“ žurnalas, ne tik pirmą kartą Lietuvoje viešai skleidęs katalikų tikėjimą, bet ir pirmasis leidinys, išvedęs lietuvišką spaudą į tarptautinę areną.

Gotikos stilius nėra tik techninių išradimų rezultatas. Čia atsiveria naujas žmogaus ir pasaulio matymas.

„Paradoksalu, bet mano apsisprendimas tikėti, kad viskas, ką aš matau, yra kūrinija, vadinasi, yra ir Kūrėjas, taip pat kyla iš grynai racionalaus mąstymo.“

Viena, išvysti prisikėlusį Viešpatį didingame Dovydo mieste, visai kas kita – savo kasdienybėje.

Jei kandidatas deklaruoja, kad jis sieks bendro gėrio, tokia nuostata visiškai nieko nereiškia, nes bendro gėrio siekė ir Leninas, o kas iš to išėjo, dar yra neišblėsę iš mūsų atminties.

Popiežius Pranciškus netrukus pradės savo apaštalinę kelionę į dar dvi nuo komunistinio rėžimo nukentėjusias šalis: Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją.

Kartais pažvelgiu į save iš šalies, bet taip ir nesugebu permatyti savęs. Slepiuosi, teisinuosi, bėgu nuo savo vidinio žvilgsnio, užmiršdama Dievo žvilgsnį. 

Videniškiuose, Molėtų rajone, gegužės 4 d. iškilmingai minima pal. Mykolo Giedraičio diena.

Dievas yra mama. Šitą Dievo motiniškumą nuolat išgyvenu šeimoje, kontempliuodama tiek džiaugsmo, tiek skausmo slėpinius, kuriais gyvenu jau dvidešimt penkerius metus.

„Iškart po Paryžiaus katedros gaisro bibliotekoje užsisakiau Hugo romaną – tų pačių metų leidimą, kurį skaičiau paauglystėje“, – esė rašo G. Kazlauskaitė.

Dažniausiai minimas Lietuvos jėzuitų misionierius yra Andriejus Rudamina – pirmasis lietuvis, pasiekęs Indiją ir Kiniją.

Gegužė laikoma Mergelės Marijos mėnesiu. Šiuo metu minimos aštuonios Dievo Motinos šventės.

Interviu su Rimu Šapausku apie tikėjimą ir humorą.

Šiandien reta kūrėjų, tokių kaip XX a. Kazys Bradūnas, Jonas Juškaitis, Aldona Elena Puišytė, kurių kūrybos visuma būtų krikščioniška, tačiau esama krikščioniškų kūrinių.

S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda yra dedikuota ne tik šventiesiems, kankiniams ir kitiems krikščionybės herojams, bet ir palaimintajam Mykolui Giedraičiui.

Gegužės 1-ąją mes švenčiame darbą. Bet ar tikrai yra ką švęsti?

Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje meldžiamasi už visus sergančius, kenčiančius nuo priklausomybių, prašančius kūno ir dvasios išgydymo. 

Kunigo J. Sasnausko knyga „Kraujomaiša“ visa kuo tiršta, joje daug visko, bet daugiausia turbūt Bernardinų.

„Dievas geriausiai žino, kokiu ilgu ir vingiuotu keliu ėjau į kunigystę, kiek daug išgyvenimų ir ieškojimų kartu su Juo ir kitais teko patirti.“