Komentarai ir pokalbiai | Religija

Pasaulio jaunimas kviečia Bažnyčios ir valstybių lyderius atsakingiau bei aktyviau darbuotis sprendžiant ekologines problemas.

Švenčiant jėzuitų misijos Lietuvoje 450 m. jubiliejų kviečiame susipažinti su Lietuvoje veikusiais jėzuitais, kurie prisidėjo prie LDK mokslinio ir kultūrinio gyvenimo bei misionierystės pasaulyje.

Europos demografinė žiema, Italijoje – net žemiau nulio – verčia susimąstyti, klausti: kas mano pasididžiavimas? Turizmas, atostogos, vila, šuniukas? Ar vaikas?“ – sakė popiežius Pranciškus.

Opus Dei prelato mintys Pasaulio jaunimo dienų kontekste: „Nė vienas nesame dėl atsitiktinumo. Tai Dievas mus pastatė šioje žemėje, kad bendradarbiautume su juo žmonijos istorijoje.“

Šeštadienio pavakare Panamoje vyko vienas kulminacinių Pasaulio jaunimo dienų susitikimų – maldos vigilija.

Šventumo garsas, įgijęs, kaip minėta vox populi išraišką, nenuslūgo. Jis plito nuo pat arkivyskupo mirties (net anksčiau), ir ne vien Kaune, bet taip pat Romoje, Vilniuje, Varšuvoje, Gdanske, Lvove, Miunsteryje, Čikagoje.

Vienoje gatvės pusėje matai dangoraižius, kitoje – lūšnynus, tačiau visus panamiečius vienija nesibaigiantis entuziazmas ir svetingumas.

Ypač svarbus asmuo, padėjęs J. Matulaičiui išlaviruoti tarp trijų Vilniaus valdžių, buvo geriausias vyskupo patarėjas ir draugas Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Kukta.

Taip, katalikai Bibliją skaito pažodžiui, o tai reiškia, kad ieško prasmės, kurią norėjo perteikti konkrečios Šventojo Rašto ištraukos autorius.

Šv. Pauliaus buvo toks reikšmingas pirmiesiems krikščionims, kad net tris kartus yra minimas Apaštalų darbų knygoje.

1983 m. prieš popiežiui Jonui Pauliui II išvykstant į Panamą buvo kalbama apie kelionę į Centrinės Amerikos parako statinę, kaip tai pavadino to meto žurnalistai.

 Popiežiaus Pranciškaus privatus pokalbis su jėzuitais Baltijos šalyse.

Musės įkyrios ne savo didumu, bet apstumu. Taip yra ir su mūsų darbais. Dideli darbai ne taip išvargina, kaip maži, ypač kai jų pasitaiko daug.

Sausio 22 d. Panamoje prasidėjo jau 34-osios Pasaulio jaunimo dienos. Šios tradicijos ištakos siekia dar anksčiau – prieš 35 metus Romoje vykusį jaunimo susitikimą.

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės – sena, prasminga, darkart sugrįžti prie Kalėdų slėpinio skatinanti šventė.

Misijos – žmonių vedimas Dievop, jų tikėjimo švitinimas, moralės skaidrinimas greitai tapo t. Bružiko mėgstamiausiu užsiėmimu, jis tam pašventė visas dvasios ir kūno jėgas. 

„Kartais žmonės manęs klausia apie draugystę. Tokio jausmo, kad man būtinai reikia artimo draugo, aš neturiu. Aš noriu būti vienas“.

Pasaulio jaunimo dienų dalyviai kviečiami būti ne turistais, o piligrimais. Kai kas ryžosi keliauti pėsčiomis, dviračiais ar žirgais. Arba laivais, kaip kad dvi piligrimų grupės iš Prancūzijos ir Lenkijos.

Kodėl kartais mūsų sakoma žinia lieka neišgirsta, o neretai sukelia net adresato pyktį?

Krikščionių vienybės troškulys auginamas, o prie jo vis labiau artėjama maldoje.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kalnų ir vienuolynų grupė stebina įspūdingu reginiu, papuošusiu ne vieną kino filmą, įdomia istorija bei išlikusiu kultūriniu paveldu.

Niekas manęs taip stipriai nepalietė kaip žygis už gyvybę. Jauni žmonės, kurie susirenka kartu žygiuoti ir melstis, tai daro ne dėl savęs, o dėl tų, kurie neturi balso ir negali apginti savo teisių.

Sausio 16 d. Kauno arkivyskupijos dvasininkai rinkosi į konferenciją, skirtą aptarti seksualinės prievartos prevencijai.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad paprastam mirtingajam pasiekti šventumo neįmanoma, kita vertus, žinome, kiek daug neįmanomų dalykų yra pasiekęs žmogus.

Nuogumas ir gėdos nejautimas reiškia, jog jie visiškai vienas kitu pasitikėjo, tarp jų nebuvo jokio įtarumo, jokio poreikio vienas nuo kito atsitverti, apsisaugoti.

Kaip krikščionys, mes esame pašaukti būti poetais – galbūt ne tiesiogine prasme, bet tais, kurie pastebi ir giliai išgyvena pasaulio paslaptis.

Kristų tikinčiųjų vienybė gali atrodyti net dirbtinė problema. Argi nėra aktualesnių klausimų?

Visavertis istorijos minėjimas visada yra toks: kalbėti apie praeitį, aktualią ateičiai – tokiai, kokia ji mums atrodo šiandien.

Vienas misionierius rašė: „Taip vyksta, nes jauni žmonės į renginius eina ir savanoriauja ne todėl, kad yra krikščionys, o todėl, kad yra jauni žmonės.“

Pokalbis apie tikėjimo kelionėje padėjusį Alfa kursą. Kas gi tai yra?

Vatikano II Susirinkimas sako, kad yra daug daugiau dalykų, kurie mus vienija, negu kad mus skaldo.

Šventasis Antanas pagrįstai yra vadinamas ne tik Didžiuoju, bet ir krikščionių vienuolių tėvu ir patriarchu.

Turite būti konkretūs žmonės – tokie, kaip jūsų steigėjas, kuris būdamas jaunas kunigas vietoj mokytojo karjeros aristokratų šeimose rinkosi tarnystę vargstantiems ir apleistiems vaikams.

Laikas atskleidė, kad seminarijai, kaip ir visai Bažnyčiai Lietuvoje, teko pergyventi labai sudėtingą visuomenės transformaciją.

Klausdama savęs, iš kur Adelė turėjo tiek stiprybės, tiek vilties, čia radau atsakymą – idealas. Marija, kaip tobuliausia Jėzaus mokinė, jai buvo moters idealas. 

Sausio 26–27 d. Jaunimo dienų renginiai Lietuvoje vyks paraleliai su pačiomis Pasaulio jaunimo dienomis Panamoje.

„Dabar tarp kitų kalėdinių triukų – ir šis senas autobuso bilietas. Niekam jo nereikėjo ir nereikės. Nežinia kiek metų išbuvo Naujojo Testamento knygelėje tarp visokių niekniekių.“

Paprasčiausia, nors ir sunkiausiai priimama bei įžeidžiančia, laikoma neigiamo homoseksualių santykių vertinimo priežastis yra jų žala žmogaus sveikatai. 

Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesoriaus Tomo Sodeikos pranešimas „Krikščioniškas menas – contradictio in adiecto?“. 

Kadangi mūsų požiūrį į velnią didžiąja dalimi suformavo žiniasklaida, pamaniau, kad būtų įdomu išgirsti, ką apie jį sako sveika filosofija ir teologija. 

Kaip ir visa krikščionija, įvairialypis ortodoksų pasaulis išgyvena lūžio tašką. Ne vienas balsas ragina iš esmės permąstyti ortodoksijos sampratą.

LDK katalikų hierarchų V. Protasevičiaus ir St. Hozijaus kontrreformacinė veikla padėjo pagrindus Jėzaus Draugijos misijai Lietuvoje.

Šį mėnesį katalikiškas jaunimas susitiks Panamoje. Kviečiame susipažinti su šalimi, kurioje vyks šešioliktosios Pasaulio jaunimo dienos.

Artėjant Romoje vyksiančiam vyskupų susitikimų dėl seksualinio išnaudojimo krizės Bažnyčioje, G. Weigelis pataria teisingai apibrėžti klausimus ir problemas, kurias šis susirinkimas spręs.

Pasaulis nestovi vietoje. Tiek jėzuitams, tiek kiekvienam tikinčiajam reikia ir reikės keliauti savo asmeniniame gyvenime ir kaip tikinčiųjų bendruomenei.

Bažnyčia ne vienerius metus darbuojasi, kad pasaulio šalys atsisakytų mirties bausmės. Siekiant sustiprinti šias pastangas ir atspindėti pozicijos vystymąsi, buvo pakeistas ir katekizmas.

Šiandien tarp jaunimo (ir ne tik)  „kieta“ užsiimti joga, madinga važiuoti į Indiją ar dar toliau,  tačiau pernelyg retai rašoma ir skelbiama, jog „kieta“ būti krikščioniu.

Ar Motiejaus Valančiaus siūlytas darbštumo idealas reikalingas ir aktualus šiandien?

Paskutinį šimtmetį Kalėdų pamaldos dažniausiai švenčiamos naktį iš sausio 6-osios į 7-ąją (gruod. 24-25 d.), apie vidurnaktį.

Klausymosi reikia visoje mokykloje, tačiau tikybos pamokose ypač svarbu išgirsti giliausius ir tikrus mokinių, vaikų ir paauglių, klausimus, kurie gali būti ir radikalūs, ir netaktiški.