Komentarai ir pokalbiai | Religija

 „Būti mylimam ir mylėti. Manau, kad tai yra kiekvieno žmogaus esminis pašaukimas“, – kalba arkivyskupas G. Grušas.

Ir tik tada, kai Dievas žmonių rankomis nutveria už pakarpos, suvoki, koks stebuklas turėti į ką įsitverti. Gali kilti iki aukštybių ir leistis į giliausias bedugnes, nebijodamas nukristi.

Dalyvavimas Eucharistijoje ir jos priėmimas yra tikinčiojo gyvenimo centras – tačiau nepamirškime, kad Dievas gali atrasti ir kitų kelių mums pašventinti. 

Darbas nėra bausmė, o natūrali žmogaus būsena visatoje. Dirbdami užmezgame ryšį su Dievu ir kitais, ir kiekvienas gauname progą augti kaip asmuo.

Pokalbis su devyniais kunigais iš visos Lietuvos – apie tai, kaip sekasi išgyventi karantino metu, kokia laukia ateitis ir kaip neprarasti vilties.

Ar Dvasines pratybas atlikę pasauliečiai skyrėsi nuo paprastų mirtingųjų, kurie tokių rekolekcijų neatliko? Man tie žmonės atrodė laisvesni.

Tikintieji katalikai svarsto apie Bažnyčią karantino metu ir per šį laikotarpį išmoktas pamokas.

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro lektoriai Jolita ir Artūras Svirbutai - apie tai, kodėl į jų vedamus sužadėtinių kursus mielai ateina ir nekatalikai. 

Billas Drake'as yra muzikantas, išleidęs 14 muzikos albumų, giesmių ir knygų autorius, lektorius ir tarptautinės organizacijos „Operation Mobilisation“ misionierius.

Bendras giedojimas vienija, ugdydamas mūsų svetingumą vienas kitam: mokomės išgirsti kitą, derėti kartu ir dovanoti savo balsą. 

Pokalbis su Indre Dalia Klimkaite, išvertusia vokiečių rašytojos Mirjam Pressler romaną „Natanas ir jo vaikai“. 

„Ta mėgėjiška nuotraukėlė iš pažįstamos šeimos albumo reiškia, kad labiau už varpus ir pamokslus per šias Velykas norisi jaukių namų ir ramybės, mylimų žmonių.“

Pokalbis su nuolatiniu diakonu – apie meilę Dievui, nusvėrusią meilę ginklams, dvasininko tarnystę ir pasirinkimą būti su kariais tiek apkase, tiek kareivinėse ar bažnyčioje.

Pristatome šešis kunigus jėzuitus, daugiau ar mažiau susijusius su Pasvalio kraštu. Publikacijoje panaudota medžiaga, spausdinta jėzuitų žurnale „Laiškai bičiuliams“.

Svarbu, kad šalia nuotolinio darbo, mokymosi, bendravimo gyvenimas netaptų nuotolinis, kad būtume tikri visu savo gyvenimu – tokiu, koks jis dabar yra.

Katalikiškas tikėjimas Lietuvoje pasidarė jausmų dalykas, o ne žinių. [...] Reikia žinoti ir istoriją, ir dokumentus, ir kas pasaulyje dedasi, o tada spręsti, kaip čia daryti.

Šventasis Raštas moko, kad išorinė auka visada turi būti dvasinės aukos išraiška. Ką tai reiškia? 

Gyvybės dienos proga mintimis dalijasi vysk. A. Poniškaitis ir Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė.

Už viską labiau mes ilgimės tos pilnos Komunijos – kuri yra sąmoninga tikinčiųjų, vienas kitą mylinčių žmonių bendruomenė, susibūrusi švęsti  Eucharistijos.

Pasaulyje skleidžiantis Dievo Gailestingumo pamaldumui Vilnius ilgam buvo likęs nuošalyje.

Apie „Katalikų Bažnyčios Kroniką“, rūpestį savo mokiniais ir pagalbą į lietuvių kalbą verčiant Naująjį Testamentą.

Dėl karantino jau ilgiau nei mėnesį Lietuvoje nevyksta viešos šv. Mišios, o tikintieji negali priimti Komunijos. Ar šis vyskupų sprendimas – tikrai tinkamas?

1999-2003 m. Lietuvoje leistas krikščioniškas žurnalas jauniems „Lux“, išsiskyręs ne tik pasaulėžiūra, bet ir tuo, kad atsirado padiktuotas bendruomenės poreikio. 

Pradedame naują kassavaitinę rubriką, su kuria atsakome į Jums rūpimus klausimus!

Dvasininkas su kolegomis rengia vadinamąjį tarpeilutinį Naujojo Testamento vertimą – tokio iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Sąrašas kunigų, vienuolių ir pasauliečių katalikų, pasirengusiusių suteikti sielovadinę pagalbą koronaviruso pandemijos metu. 

Kodėl labai skirtingi dalykai vadinami tuo pačiu lietuvišku žodžiu „auka“? Apie ką kalbame? 

Mums reikia pasirūpinti ir savimi. Esame dalis pliuralistinės Bažnyčios, kurioje kiekvienas mūsų turime iš Dievo ateinančią misiją. 

Pokalbis su arkivysk. K. Kėvalu - apie gyvenimą karantino sąlygomis, ekonominę situaciją Lietuvoje ir iškylančius klausimus apie visa ko prasmę.

Didįjį penktadienį pradėtą Karavakos, arba epidemijų kryžiaus, istoriją tęsiame prisimindami lietuviškąją šių kryžių statymo tradiciją.

Metropolitas Inocentas: „Dievas myli žmones, myli kiekvieną žmogų, jo gailisi ir nelinki jam blogio. Dėkokime Dievui ir džiaukimės Prisikėlusiu Viešpačiu. Kristus iš tiesų prisikėlė!“

Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inocento velykinis sveikinimas ganytojams, vienuoliams ir vienuolėms bei visiems Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje vaikams.

Netikėtas Prisikėlusiojo pasirodymas – geriausias įrodymas, kad dangus ir žemė praeina, bet Jo žodžiai nepraeis, jie išsipildys (plg. Mk 13, 31).

Kiekviename iš mano sutiktųjų šiandien buvo tiek daug Dievo. Jie nė patys to nežino. Dievo apsčiai.

Augustiną blogio problema domino nuo pat jaunystės ir, matyt, būtent šios paieškos jį labiausiai skatino gilintis į įvairias religines bei filosofines sistemas. 

Meditacija pirmajai šv. Velykų savaitei.

Kas iš tikrųjų buvo inkvizicija? Kiek yra tiesos populiariuose vaizdiniuose apie raganų bei eretikų persekiojimus ir deginimus? Tinklalaidės pašnekovas – Pijus Krūminas.

Trumpas pasakojimas apie Vatikano futbolo rinktinę.

Daugybė žmonių iki tol vienuolę matė kaip tikrą, šventą asmenį. Atrodė, kad ji gyveno eilinį gyvenimą nepaprastu būdu.

Kai bažnyčių durys uždarytos ir nebegalime dalyvauti Mišiose bei priimti Eucharistijos, ar tai reiškia, kad likome be Dievo? 

Pasakojimas apie vysk. Vincento Sladkevičiaus tremtį Nemunėlio Radviliškyje bei draugystę su vietos gyventojais ir broliais latviais.

Brolis pranciškonas A. Peškaitis, matantis kalinių tikrovę iš arti – apie J. Komasos filmą ir kalinčio žmogaus širdyje esantį tyrumą.

Apie Dievo tarnaitės, tremtinės Adelės Dirsytės velykinius laiškus.

Kaip sulėtinti savo gyvenimo tempą? Pokalbis su Gintare Krutinyte, keliautoja, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos ir katalikų teologijos studente. 

Šventuosius dažnai įsivaizduojame kaip superherojus, kurie nuolat daro nepaprastus dalykus. Bet pats didžiausias nepaprastumas yra kasdienis paprastų dalykų atlikimas. 

Kapas lieka tuščias kaip mūsų bažnyčios, Pasaulio Atpirkimas įeina į mūsų karantinus, durims esant užrakintoms.

Pats būdamas tik kūrinys, šventomis kūrybos akimirkomis dažnai jauti svaiginamą palaimą. 

„Abejingumas, egoizmas, vaidai, užmaršumas nėra žodžiai, kuriuos norime girdėti šiuo metu.“

Velykos dabar siūlo mums ne pergalių scenarijus. Kviečia pasikliauti tuo, kuris buvo prikeltas. Ir kuris kartojo: „Nebijokite!“

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio velykinis sveikinimas.