Komentarai ir pokalbiai | Religija

Reformacija iškėlė ir išplėtojo Šventojo Rašto pažinimą ir naudojimą žmonėms suprantama kalba. Ne tik kaip žinią, bet ir kaip mylimą tikėjimo šaltinį.

Panašu, kad, dar prieš žmogų artimiau pažindami, dažniausiai jau turime apie jį nuomonę – iš nuogirdų, nuojautos ar tiesiog pamatę, kaip tas asmuo būna ir elgiasi.

Ištrauka iš pal. kardinolo Johno Henry’io Newmano (1801–1890) pamokslo.

„Jei būčiau JAV prezidentas, nedelsdamas įvesčiau visišką kino filmų, pjesių, knygų ir muzikos draudimą“, – ironizuodamas rašė „Prisukamo apelsino“ autorius Anthony Burgessas.

Iš prigimties būdamas ūmaus būdo, amžininkų prisiminimuose jis charakterizuojamas kaip itin romus ir susitvardantis.

Prieš 170 metų Motiejus Valančius parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, kuriame pristato ir ryškiausius katalikybei Žemaitijoje įsitvirtinti padėjusius vyskupus. 

Ištrauka iš XX a. amerikiečių rašytojos Flannery O'Connor (1925-1964) maldos dienoraščio. 

Uošvis ne tik pasižymėjo laukiniu gyvenimo būdu, bet ir visaip engė Joaną, kurios vienintele priebėga tapo paklusnumas – kaip būdas ieškoti Dievo valios savo gyvenime.

Prieš 170 m. Motiejus Valančius pirmą kartą lietuviškai parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. 

Pasak s. Pranciškos Mačiulytės OSC, šv. Klarą iš jos rašytinio palikimo pažįstame kaip vidumi turtingą ir stiprią asmenybę.

Svarbi misionieriaus dvasinio gyvenimo dalis yra ne tik atsakomybės, tačiau ir nuolankumo jausmas. Mes savo darbe esame tik Dievo instrumentai.

Nėra žmogaus be pašaukimo. Kiekvienas esame kažkam pašaukti, tik gal anksčiau buvome linkę išskirti tam tikrus specifinius pašaukimus, visų pirma – kunigo, vienuolio, gydytojo ar mokytojo.

„Atviros durys“ daugiau nei 60-tyje šalių remia dėl tikėjimo persekiojamus krikščionis. Su organizacijos direktoriumi Micheliu Vártonu kalbasi Ieva Staniulytė.

Mes visi kruopščiai privalome darbuotis dėl pasaulio, kuriame išankstines nuostatas ir neapykantą pakeistų dialogo ir solidarumo dvasia, kur kiekvienas asmuo būtų vertinamas kaip Dievo vaikas.

Kristus dabar žemėje neturi kito kūno kaip tik tavąjį, neturi kitų rankų kaip tik tavąsias, kitų pėdų – kaip tik tavo. 

Peterio Kreefto pratarmė Scotto ir Kimberly Hahnų knygai „Roma – mieli namai“.

Juk gana nepopuliaru būti savimi – tada tenka pripažinti, jog turi ne tik teigiamų minčių ir norų, kad patiri sunkumų, nesėkmių, nerandi sprendimų, nesi tobulas ir visagalis...

Kurijos patikimumas ir reputacija svarbi, galvojant apie bendrą pasitikėjimą Bažnyčia, jos autoritetą. Ar užteks vidinių jėgų ir išorinio palaikymo apsivalyti iki galo? 

Biblijoje tiesa yra pažini, atsiskleidžianti, patiriama. Ji vyksta čia ir dabar.

Šiuo metu turime daugybę patikimų žinių apie Drobulę, tačiau labai daug žmonių atmeta Drobulės autentiškumo galimybę, remdamiesi vien senuoju anglies tyrimu.

Kol pavydo nuodėmė plačiai neišsikerojo individo širdyje, jos dygstančių piktžolių želmenys yra gan lengvai pastebimi, ir juos įmanoma išrauti su visomis šaknimis. 

Su Austėja Lapėnaite ir Ernesta Karnilaite kalbamės apie šlovinimo formą, reikšmę ir prasmę. Jos kartu su kitais jaunimo šlovintojų organizacijos „Ješua“ nariais rengia Šlovintojų festivalį. 

Fiziko ir istorinių romanų autoriaus Kazio Almeno požiūriu, žemaičiai krikštą priėmė ne savo noru, o to meto Romos krikščionybė buvo korumpuota. 

Pirmą kartą Vatikane dvi svarbiausios pozicijos santykiams su žiniasklaida patikėtos neitalams ir dar pasauliečiams. García Ovejero šiuo metu yra viena iš labiausiai matomų moterų Vatikane ir yra pirmoji moteris istorijoje atstovaujanti popiežiui.

Kruvinas karas su narkotikais, karo padėties pratęsimas, užmojis sugrąžinti mirties bausmę, įteisinti skyrybas ir homoseksualų sąjungas – vyskupams ir prezidentui yra dėl ko nesutarti.

Dvidešimtmečio ispano, sekančio Kristumi, liudijimas, ką reiškia būti homoseksualiu kataliku. 

Jaunimas sako, kad maždaug nuo 11 klasės labiausiai gniuždantis klausimas yra „kur stosi?“ – jau vien dėl to klausimo patiria spaudimą pasirinkti teisingai. 

Susitikę su Mantu Jankavičiumi Bernardinai.lt redakcijoje, kai už lango šviesą temdė besikaupiantys lietaus debesys, kalbėjomės apie tikėjimą ir tai, ką šiandien reiškia būti krikščionimi.

Žymaus amerikiečių rašytojo, filosofijos profesoriaus Peterio Kreefto tekstas apie džiaugsmą, glūdintį atsidavimo Dievui veiksme.

Žmogaus galvoje esti daug minčių. Kai jos kaip instrumentas darniai sustyguojamos, byloja tiesa: „Kokie esame, taip ir mąstome“.

Liepos 16 dieną Izraelio vyriausybė reaguodama į dviejų policininkų nužudymą, nusprendė įrengti metalo detektorius prie įėjimų į Šventyklos kalno teritoriją, kurioje yra ir Al-Aqsa mečetė.

Kun. Algirdas Toliatas kalbasi su prokurore Edita Ignatavičiūte, dirbančia su labiausiai pažeidžiamais mūsų visuomenės žmonėmis. 

Musulmoniškoji Vilniaus pusė mažai kam yra pažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Kokie iš tikrųjų yra islamą išpažįstantys žmonės?

Vakarų valstybėse pastarąjį dešimtmetį ėmė plisti religinių simbolių draudimai, ribojantys musulmoniškus, krikščioniškus bei kitus religinius simbolius.

Tai reikštų egzistavimą dviejų greta esančių ir taikingai sugyvenančių valstybių – Izraelio ir Palestinos – su pripažintomis tarptautinėmis sienomis.

Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko mintys apie kanoninį palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį atvaizdą, nutapytą lenkų dailininko Zbigniewo Gierczako.

Dar visai neseniai tik nedaugelis ryždavosi piligriminei kelionei į Santjago de Kompostelą Ispanijoje, šiandien keliauja daugiau nei 200 tūkstančių piligrimų per metus.

Kartais tikrai atrodo, kad atostogos tai išgyvenimo laikas – laikas, kai reikia pailsėti, reikia įvykdyti kažkokią programą, kad atostogos būtų galiojančios.

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. 

Vyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimas Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus proga. 

Pokalbyje su dailininku Vaidotu Žuku – apie Teofiliaus Matulionio kanoninio sakralinio atvaizdo vertingumą ir tradicinės bei šiuolaikinės sakralinės ikonografijos kryžkeles.

„Religinėje dailėje reta pavyzdžių, kuriuose derėtų menas ir pamaldumas, gerbimas“, – sako menotyrininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė. Tačiau, pasak jos, tokie paveikslai tikintiesiems yra patys brangiausi, nes yra šventi, išmelsti.

Jėzus duoda ir pažadą: „ ...aš jus atgaivinsiu“. Kokiu būdu?

Palendrių vienuolyno broliai iki šiol vadovaujasi Šv. Benedikto Regula, kuriai daugiau kaip pusantro tūkstančio metų.

Žmogui dėl to ir yra duotas protas, kad stengtųsi daryti ne kvailus, o protingus sprendimus. 

Jėzaus Kristaus artimųjų ir bičiulių ratas iš tiesų ekstravagantiškas. Tarp šių žmonių beveik nerasime to meto inteligentų ir šviesuolių, filosofų, teologų, aukštuomenės pažibų.

Popiežius emeritas Benediktas Jono Pauliaus II muziejui Vadovicuose, Lenkijoje, padovanojo savo pirmtaką menančių daiktų.

Šiemet Septintosios dienos adventistų bažnyčia švenčia gyvavimo Lietuvoje devyniasdešimtmetį. 

Neišsiginsime, kad mums svarbu autoritetai, pavyzdžiai, žmonės, kurie padeda augti. Žiniasklaida paprastai siūlo daug tokių pavyzdžių – pristato žmones, kurių gyvenimai laikomi „sėkmingais“, „naudingais“, sektinais.