Esame praleistų progų specialistai. Šiandien būtų proga iš ekonominės krizės žengti žingsnį į etiškesnį gyvenimą, tačiau nežinia, ar pasinaudosime proga. Kad ir kaip ten būtų, pasaulis visada mažais žingsneliais eina pirmyn.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, kovo 9 d., antradienį, Seime vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Laisvė ir atsakomybė: ekonomikos ir politikos pagrindai „Caritas in veritate“ šviesoje“.

Kova su skurdu kiekvienos šalies ateičiai yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir finansinės sistemos saugojimas.

Kamieninių ląstelių iš vaisiaus vandenų tyrimai turi įvairių privalumų. Pirmiausia nėra jokių etinių kontroversijų. Kita svarbi medicininė perspektyva yra ši: kamienines ląsteles iš vaisiaus vandenų galima saugoti ir vėliau jas naudoti jau suaugusio žmogaus ar jam giminingų asmenų gydymui.

Žymaus amerikiečių teologo bei socialinio filosofo Michaelio Novako vardo premija teikiama akademikams, savo darbuose tarpdisciplinškai nagrinėjantiems teologijos ir žmogiško orumo, ekonominės ir religinės laisvės, Bažnyčios socialinio mokymo bei kitas temas ir problemas.

Į žmogiškosios pažangos procesą turi būtį įtrauktas visas žmogus, visi žmogiškumo aspektai, ir ji turi vadovautis meile ir tiesa. Žmogaus asmuo turi būti pačiame politinės veiklos centre; žmogaus dvasinis ir moralinis augimas turi būti svarbiausias tikslas tiems, kurie yra pašaukti administruoti pilietinės bendruomenės gyvenimą.

Tad jei verslas ir ekonomika tikrai nori prisidėti prie bendrojo gėrio, kaip mąstė A. Smithas, jie irgi turi tapti solidarūs, t. y. išmokti dalytis, dovanoti.

Negalime abejingai žiūrėti į klimato kaitą, dykumų plėtimąsi, dirbamos žemės plotų mažėjimą, upių ir požeminių vandens sluoksnių užteršimą, stichinių nelaimių dažnėjimą. Negalime nematyti ir daugėjančio vadinamųjų ekologinių pabėgėlių skaičiaus.

Tarptautinė kardinolo Van Thuan Bažnyčios socialinės doktrinos observatorija, kurios būstinė yra Italijoje, publikavo metinę ataskaitą, kurioje pristatė Bažnyčios socialinės doktrinos padėtį pasaulyje 2008 metais.

Trečioji popiežiaus Benedikto XVI enciklika, parašyta dabartinių socialinių bei ekonominių permainų pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams, jau sulaukė didelio susidomėjimo net verslininkų, bankininkų, politikų tarpe.

Tikimasi, jog Lisabonos sutarties 17 straipsnio numatomos galimybės dar labiau sustiprins bendradarbiavimą ir kad į dialogą su europinėmis institucijomis įsitrauks kuo daugiau Europos krikščionių.

Europos Sąjungos ir religinių bendruomenių santykį reikėtų apibrėžti ne tik gynybiniais ir neigiamais, bet ir teigiamais terminais. Tai ir buvo padaryta Lisabonos sutartimi.

Demokratijos, žmonių teisių ir laisvių vertybės subrendo Vakaruose, krikščioniškoje erdvėje. Kodėl būtent čia?

Daug kas modernioje ekonomikoje priklauso nuo pasitikėjimo. Mus pasiekiančios pačios pagrindinės paslaugos ir prekės priklauso nuo sudėtingų ryšių tarp po pasaulį išsibarsčiusių tiekėjų.

Migracijos fenomenas užduoda rimtą etinį klausimą apie naujos pasaulinės ekonominės sistemos, kurioje būtų kuo teisingiau padalyti žemės turtai, sukūrimo. Krikščionys yra raginami pripažinti iš svetur atvykusių kitų tikybų išpažinėjų teisę į jų savitas religines praktikas ir gyvenimo būdą, to paties tikimasi ir iš kitų religijų.

Prieš keletą mėnesių Lietuvoje lankėsi buvęs Olandijos nacionalino banko direktorius, makroekonomikos specialistas Leo Andringa, kuris šiuo metu dirba tarptautinio katalikiško Fokoliarų judėjimo centre (Roma), veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse.

Krikščionys turi gyventi dėl kitų, o ne dėl savęs, o šitaip elgdamiesi išgelbsti ir save. Išsigelbėjimas yra šalutinis pagalbos kitam padarinys.

Visiems mums priklausančių resursų naudojimo ekonominę ir socialinę kainą privalo visiškai skaidriai ir teisingai sumokėti tie kas šiandien iš jų pelnosi, o ne kitos tautos ar būsimosios kartos.

Taip, Lietuvos atstovai tesudarys kelis procentus būsimajame EP. Kita vertus, ekspertų prognozės leidžia spėti, kad net keli balsai gali nulemti, kas dominuos Europoje: krikščionys demokratai ar socialistai.