Socialinė rinkos ekonomika, išvystyta vokiškai kalbančių kraštų ekonominėje mintyje, šiandien yra vadinama Europos Sąjungos tikslu.

Artėjant 2012-iesiems, kuriuos Lietuvos vyskupai paskelbė Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, gruodžio 8 d. Vilniaus arkivyskupija iškilmingai paminės šio buvusio jos Ganytojo ingreso į Katedrą metines. Šia proga kartojame prieš kurį laiką skelbtą pokalbį su kun. marijonu Vaclovu Aliuliu apie tai, kaip paminėti šiuos metus.

Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius pasiūlė Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai paskelbti šalyje moratoriumą mirties bausmės vykdymui, teigia Vatikano radijas.

Lietuvos visuomenė yra tarsi sunkus ligonis. Stebime žmonių susipriešinimus, pykčius, neatlaidumą, girdime sunkius, vienų kitiems žeriamus kaltinimus. Per Lietuvos padangę ritasi tarsi audros debesys.

Krikščionybės, Kristaus ir jo Evangelijos negalima uždaryti tarp bažnyčios sienų, negalima ribotis tik pamaldumu ir labdara. Krikščionys privalo eiti į pasaulį, į visuomenės gyvenimą ir jame būti Kristaus sekėjas“.

Bažnyčios socialinė doktrina daug kam atrodo pernelyg formali, tačiau iš tikro yra paprastas dalykas – tai dėmesys sąlygoms, kuriomis gyvena šiandien žmonės.

Vienas iš geriausių kada nors parašytų teologinių tekstų yra Martyno Liuterio Didžiajame katekizme pateiktas pirmojo Dievo įsakymo išaiškinimas. Pirmasis Dievo įsakymas, kaip žinoma, įsako: "Neturėk kitų dievų, tiktai mane" (Iš 20, 3).

Vienas iš Tarptautinių jaunimo metų tikslų buvo įsiklausyti ir išgirsti į jaunimo balsą, į jaunimo lūkesčius, į jų poreikius, prisimenant, kad JT valstybių narių pareiga ir atsakomybė yra padėti jaunimui pasiekti tvirtą brandumą.

Apie savo religines pažiūras 1500 puslapių manifeste rašo ir pats Breivikas. Jame jis pažymi, kad jam rūpi judėjo krikščioniškos Europos kultūros išsaugojimas. Tačiau tuoj pat galima rasti ir kitą frazę: „Nežadu apsimetinėti labai religingu asmeniu – tai būtų melas“.

„Sugebėjimą suprasti žmogų“ Bažnyčia gauna iš Dievo. „Kad būtų galima pažinti žmogų, tikrąjį žmogų, vientisą žmogų, reikia pažinti Dievą“, - sakė Paulius VI, cituodamas žodžius šv. Kotrynos Sienietės, kuri tą pačią mintį išreiškė maldoje: „Tavyje, amžinasis Dieve, aš pažinsiu save“.

Premijos laureatais išrinkti Senegalo musulmonų istorikė Penda Mbow ir br. Martin Ndiaye, Dakaro jaunųjų krikščionių darbininkų sąjungos vadovas.

Pirmiausia jaunoji karta išgyvena šią komunikavimo kaitą, kupiną nerimo, prieštaravimų ir kūrybingumo, būdingų tiems, kurie karštai ir smalsiai atsiveria naujoms gyvenimo patirtims.

Rūpindamiesi visa visuomene, krikščionys turi teisę ir net pareigą kelti savo balsus, kai pažeidžiami teisingumo reikalavimai. Tačiau jie neturėtų bandyti primesti savo pažiūrų metodais, priešingais Evangelijai.

Labai svarbu teisingai suprasti Chartijos prigimtį ir stilių, kuriuo ji dabar išdėstyta. Šis dokumentas nėra dogminės ar moralinės teologijos apie santuoką ir šeimą išdėstymas, nors joje iš esmės atsispindi Bažnyčios požiūris.

„Laborem exercens“ buvo pirmoji popiežiaus Jono Pauliaus II socialinė enciklika. Jis ją ketino paskelbti 1981 m. gegužės 15 d. savo pirmtako pop. Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ 90 m. proga.

Seime yra svarstomi Dirbtinio apvaisinimo įstatymo bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektai, visuomenėje sukėlę nevienareikšmiškas diskusijas. Dažnai šiose diskusijose yra klaidingai aiškinamas Katalikų Bažnyčios mokymas apie žmogaus gyvybės atsiradimą ir dirbtinį gyvybės pradėjimą.

Akivaizdžiausias atsakymas: be darbo nėra atlyginimo (bent jau teoriškai), o be pinigų tai kas gi šiais laikais žmogus.

Akademikai bandys atsakyti, kaip galima grįsti teisės į religijos laisvę visuotinumą skirtingų religijų, tautų, interpretavimo mokyklų, įgyvendinimo metodų kontekste.

Kuo toliau, tuo labiau teiginys, kad populiacijos augimas trukdo vystymuisi, praranda tikėtinumą.