Negalime abejingai žiūrėti į klimato kaitą, dykumų plėtimąsi, dirbamos žemės plotų mažėjimą, upių ir požeminių vandens sluoksnių užteršimą, stichinių nelaimių dažnėjimą. Negalime nematyti ir daugėjančio vadinamųjų ekologinių pabėgėlių skaičiaus.

Tarptautinė kardinolo Van Thuan Bažnyčios socialinės doktrinos observatorija, kurios būstinė yra Italijoje, publikavo metinę ataskaitą, kurioje pristatė Bažnyčios socialinės doktrinos padėtį pasaulyje 2008 metais.

Trečioji popiežiaus Benedikto XVI enciklika, parašyta dabartinių socialinių bei ekonominių permainų pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams, jau sulaukė didelio susidomėjimo net verslininkų, bankininkų, politikų tarpe.

Tikimasi, jog Lisabonos sutarties 17 straipsnio numatomos galimybės dar labiau sustiprins bendradarbiavimą ir kad į dialogą su europinėmis institucijomis įsitrauks kuo daugiau Europos krikščionių.

Europos Sąjungos ir religinių bendruomenių santykį reikėtų apibrėžti ne tik gynybiniais ir neigiamais, bet ir teigiamais terminais. Tai ir buvo padaryta Lisabonos sutartimi.

Demokratijos, žmonių teisių ir laisvių vertybės subrendo Vakaruose, krikščioniškoje erdvėje. Kodėl būtent čia?

Daug kas modernioje ekonomikoje priklauso nuo pasitikėjimo. Mus pasiekiančios pačios pagrindinės paslaugos ir prekės priklauso nuo sudėtingų ryšių tarp po pasaulį išsibarsčiusių tiekėjų.

Migracijos fenomenas užduoda rimtą etinį klausimą apie naujos pasaulinės ekonominės sistemos, kurioje būtų kuo teisingiau padalyti žemės turtai, sukūrimo. Krikščionys yra raginami pripažinti iš svetur atvykusių kitų tikybų išpažinėjų teisę į jų savitas religines praktikas ir gyvenimo būdą, to paties tikimasi ir iš kitų religijų.

Prieš keletą mėnesių Lietuvoje lankėsi buvęs Olandijos nacionalino banko direktorius, makroekonomikos specialistas Leo Andringa, kuris šiuo metu dirba tarptautinio katalikiško Fokoliarų judėjimo centre (Roma), veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse.

Krikščionys turi gyventi dėl kitų, o ne dėl savęs, o šitaip elgdamiesi išgelbsti ir save. Išsigelbėjimas yra šalutinis pagalbos kitam padarinys.

Visiems mums priklausančių resursų naudojimo ekonominę ir socialinę kainą privalo visiškai skaidriai ir teisingai sumokėti tie kas šiandien iš jų pelnosi, o ne kitos tautos ar būsimosios kartos.

Taip, Lietuvos atstovai tesudarys kelis procentus būsimajame EP. Kita vertus, ekspertų prognozės leidžia spėti, kad net keli balsai gali nulemti, kas dominuos Europoje: krikščionys demokratai ar socialistai.

Subsidiarumo principo idėjai jau daugiau kaip pusantro šimto metų, tačiau tik per pastaruosius du dešimtmečius ji išpopuliarėjo ir tapo žinoma daugeliui žmonių.

„L’Osservatore Romano“ puslapiuose paskelbtas dokumentas „40 metų po enciklikos Humanae vitae: medicinos požiūris“.

Š. m. spalio 9 d. LR Seime vyko konferencija tema „Pripažinti mūsų poreikius: pokalbiai apie lytiškumą ir homoseksualumą“,

Tokią problemą antradienį Briuselyje iškėlė Europos Sąjungos institucijų vadovai ir įvairių religijų bei konfesijų atstovai.

Sampratos prieštaringumą katalikų teologijoje išreiškia jau klasikiniu tapęs asmens metafizinis apibrėžimas: asmuo yra pastovi de facto vienybė..

Kai kartą savo studijų Romoje metu buvau grįžęs į Lietuvą atostogų ir viename pobūvyje prasitariau, jog studijuoju Bažnyčios socialinį mokymą, tuoj pat susilaukiau maždaug tokio komentaro: „Dar ir toks egzistuoja? Ko Bažnyčia ten lenda? Tegu nesikiša ne į savo reikalus!“

Dažnai tenka girdėti teiginį, kad Jėzus pirmiausia buvo didis moralės ir etikos mokytojas. Prirašyta net gi daugybė knygų apie tai, kaip Jėzaus etiką pritaikyti gyvenime, versle, kokią jį naudą gali atnešti.