KULTŪRA » ARCHITEKTŪRA IR KULTŪROS PAVELDAS
Archeologas Zahi Hawassas sako, kad vienas svarbiausių Egipto iššūkių norint išsaugoti nykstantį paveldą – reguliuoti turistų srautus po istorines šalies vietoves.
Dieveniškių istoriniame regioniniame parke lankėsi Valstybinė kultūros paveldo komisija. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas medinio kultūros paveldo išsaugojimui.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar paremti gruodį sudegusios Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atstatymo darbus puse milijono litų.
Pradedamas antrasis Užutrakio dvaro ansamblio atkūrimo etapas. Apie vyksiančius darbus pasakoja TINP direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius.
Kultūros ministerija atmetė Valstybės kontrolės (VK) teiginį, kad ministerija yra nusišalinusi nuo daugumos jai pavestų funkcijų kultūros vertybių apsaugos srityje.
Prieš 3 metus prieš parapijiečių valią JAV, Niujorke buvo uždaryta prieš šimtametė lietuvių Aušros Vartų bažnyčia Niujorke. Ją, kaip ir dar kelioliką JAV lietuvių bažnyčių, yra numatyta nugriauti.
Nors kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje rūpinasi ne viena institucija, tačiau esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti, teigia Valstybės kontrolė.
Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė Kauno valstybinį dramos teatrą.
Lietuvos kultūros paveldo departamentas tikisi lenkų specialistų pagalbos gelbstint Aušros Vartų koplyčią, trečiadienį pranešė lenkų radijas.
Bažnytinio paveldo muziejuje kovo mėnuo pradedamas dvejomis paskaitomis. Lietuvos globėjo – šv. Kazimiero dieną – vyks paskaita „Šv. Kazimieras: karys ar pamaldusis karalaitis?“, o Kovo 6 d. bus aptariamas Kryžiaus simbolis.
Vilniuje nuo 1998 metų nevykdoma senamiesčio stebėsena, nėra ir senamiesčio priežiūros, apsaugos, tvarkymo gairių, penktadienį nusprendė Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Pažymint Vilniaus bernardinų kapinių įkūrimo 200 metų sukaktį, siekiama pagerbti šiose kapinėse amžino poilsio atgulusių garbių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų bei kitų vilniečių atminimą.
Iki 2011 m. per Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo projektams numatoma skirti daugiau nei 38 mln. Lt.
Vasario 25 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyks žurnalo „Lietuvos pilys“ kasmetinio, ketvirto numerio pristatymas.
Kultūros paveldo departamentas Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje sustabdė „savavališkai vykdomus remonto darbus“, nes nustatė daug teisės aktų pažeidimų.
Vasario 25 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks paskaita „Altorius ir jo istorija“.
Šiomis dienomis Shenandoah miestelyje Pensilvanijoje griaunama pirmoji Amerikoje lietuvių statyta Šv. Jurgio (St. George) bažnyčia. Prieš keletą savaičių aplankėme Jim ir Dot Setcavage, šios bažnyčios parapijiečius, kurie apie šią tragediją papasakojo plačiau.
Sprendimą ką įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą priims „Pasaulio paveldo konvenciją“ pasirašiusių valstybių generalinė asamblėja, kuri bus sušaukta Paryžiuje 2011 metais.
Radviliškio rajono Kleboniškių kaimo sodyba, susidedanti iš gryčios, dviejų klėčių, daržinės, tvarto, klojimo ir rūsio, įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jai suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų bei "Žalgirio" stadiono teritorijos atgimimas prasidės jau šį pavasarį.
Sumažinus finansavimą Valstybinei kultūros paveldo komisijai, ji negalės atlikti savo pareigų, sakė komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene.
Sausio 28 d. LR vidaus reikalų ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė projekto „Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorijos detaliojo plano parengimas“, finansavimo ir administravimo sutartį.
Beveik 200 metų skaičiuojantys D. Poškos Baubliai apsaugoti nuo atšiaurių oro sąlygų. Pasak Baublių muziejaus vadovės Sonetos Būdvytienės, atšilus orams bus kviečiami specialistai, kurie po ilgos pertraukos juos vėl restauruos.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi per pastaruosius 15 metų sostinės senamiestyje vykusius pasikeitimus bei jų priežastis, sprendimo dėl Vilniaus senamiesčio būklės bei autentiškumo nepriėmė.
Lietuvai į lietuvių kalbą neišsiverčiant UNESCO Išskirtinės visuotinės vertės deklaracijos tampa neaišku, kaip saugoti Vilniaus senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Baiminamasi, kad XIX amžiaus architektūros paminklas - prie Nemuno iškilęs Gelgaudiškio dvaras sunyks, o jį gelbėti skolon sutikusi įmonė neatgaus 1,3 mln. litų.
Nesame nusiteikę menkinti savo protėvių tikėjimo, juoba niekinti žmones, išpažįstančius baltų religiją šiandien. Tačiau ar dera leisti šioje srityje darbuotis „restauratoriams“, kurie teturi miglotą supratimą apie restauruojamą objektą.
Archeologinių Vilniaus gynybinės sienos bastėjos tyrimų metu rasta per tūkstantis radinių. Šiuo metu radiniai restauruojami.
Lekėčiuose įsikūrę kultūros namai ruošiasi permainomis: po ilgo laiko miestelio bendruomenei tam pavyko surasti finansinių išteklių.
Aš noriu visko – Nacionalinės galerijos ir Nacionalinio stadiono, ir Tautos namų, ir Lietuvos medinių bažnyčių, ir senųjų dvarų, ir parko renovacijų, ir Gugenheimo –taip pat.
Kultūros ministerijoje aptarti galimi alternatyvūs finansavimo šaltiniai Lietuvos sentikių bažnyčios kultūros paveldui išsaugoti.
Šią vasarą Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje tęsiami prieš keletą metų sustoję restauravimo darbai. Žinoma, džiaugiantis, kad darbai pajudėjo į priekį, negalima pamiršti, kad bažnyčioje svarbiausia – ne sienos ir ne bokštai, o žmonės.
Šiuo metu rekonstruojamas Jurbarko krašto muziejaus pastatas. Visiškai atsinaujinęs jis duris atvers, tikimasi, šių metų vasaros pabaigoje.
Sausio 5 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Čekiškės sinagoga, esanti Čekiškės kaime, Kauno rajone.
Virš miesto iškilusi Kristaus statula yra visame pasaulyje žinomas Rio de Žaneiro miesto simbolis. 38 metrų aukščio skulptūrą 700 metrų aukščio Corcovado kalvos viršūnėje buvo pastatyta 1931 metais.
Nūnai šimtąjį jubiliejų švenčiančiam ekonomikos metropoliui kartais sunkiai sekasi su šiuo didžiausiu modernybės architektūriniu ansambliu, kurį UNESCO 2003 metų liepą įtraukė į pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Gamernės kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus r.) yra tik viena sodyba. Jos gyventojai - praeityje žinomo akademinio irklavimo šalies čempiono Danieliaus ir Tatjanos Lukošių šeima. Šiam vienkiemiui grėsė ištuštėti. Tačiau tėvų namų nepaliko trys Lukošių užauginti vaikai.
Kičas paprastai asocijuojasi su visiška beskonybe, beprotybe ir betvarke. Tačiau pamačius, ką su architektūra išdarinėjo žmogus legenda – Friedensreichas Hundertwasseris, galima išvirsti iš kojų...
Pokalbis su režisieriumi bei vienu iš Žvėryno bendruomenės steigėjų Vytautu Damaševičiumi apie medinį paveldą, bendruomenę ir kitus saugotinus dalykus.
Lietuvos kultūros paveldo dalis, 18-19 a. statyta medinė bažnyčia, glaudė 17 dailės paminklų ir varpinę. Pradėtos rinkti lėšos bažnyčios atstatymui, tad norintieji paaukoti, pinigus gali pervesti į sąskaitą „Swedbank“ banke.
REKOMENDUOJAME
„Skalvijos“ kino centre dar rudenį duris atvėrė „Karlsono kinas“, kurio tikslas – šeimas supažindinti su geru įdomiu europietišku ir lietuvišku kinu vaikams.
Jau senokai berašiau apie knygas vaikams. Bet štai į rankas pakliuvo šių metų nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės knyga – naujausi eilėraščiai.
Su dainininke Veronika Povilioniene kalbėtis nėra labai paprasta. Net ir prisėdus prie staliuko Mokytojų namų kavinėje, mūsų pašnekesį dažnai pertraukia prieinančių pažįstamų ir kolegų klausimai, sveikinimai...
Sintezijos išsikeltasis tikslas iš esmės keičia mūsų sąmonę, nurodydama, jog menai jungiasi ne priklausomybės ar nuosavybės pagrindu, o pačia idėja „jungtis ir jungti“. Tai klausimas, hipotezė, eksperimentas ir išbandymas.
Tarsi po žiemos miego atkutusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba pirmąją kalendorinio pavasario dieną nutarė pavadinti keliolika iki šiol bevardžių Vilniaus gatvių ir skverų.
Knygoje „Postmodernusis kapitalizmas“ aiškinamasi, kaip įmanoma nusakyti postmodernybės būvį modernybės atžvilgiu ir kaip į abu būvius žvelgti kapitalizmo sistemos raidos požiūriu.
PARTNERIAI
NUORODOS
- Bibliotekos.lt
- Bažnytinio paveldo muziejus
- Filosofija Lietuvoje
- Idėjų upė
- M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas
- Pramogos Lietuvoje
- Menų faktūra
- Rašytojai.lt
- Startfm.lt
- Mūsų paveldas
- Gobis/Keramika
- Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- Geros naujienos apie kultūrą
- Vilniaus grafikos meno centras
- Kauno menininkų namai
- Skaitytojų klubas
- Vilniaus universiteto biblioteka
- Televizijos programa
- Reklamos agentūra
- Reklama Google
