Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Ch. Frenkelio viloje eksponuojamame unikaliame Šiaulių senamiesčio makete, išdygo dar vienas statinys – Didžioji choralinė sinagoga.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į knygos „Lietuvos sakralinė dailė“, t. II: „Šiaulių vyskupija“, d. 1: „Joniškio dekanatas“ pristatymą.

Vasario 2 dieną 20 val. Nacionalinės Dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22) „Architektūros [pokalbių] fondas“ kviečia į „Raumlabor berlin“  kūrybinės grupės nario Matthias Rick paskaitą-diskusiją tema – „Trumpalaikė architektūra“.

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

Skubiausiems darbams nuo gaisro nukentėjusiame Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Vyriausybė iš rezervo artimiausiu metu numato skirti 150-200 tūkst. litų.

Lietuvos piligrimų centras ir Lietuvos katalikių moterų sajunga paskelbė apie galimybę paremti gaisro nuniokotos Tytuvėnų bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno atstatymą.

Sausio 28 dieną, šeštadienį, Bažnyčios paveldo muziejus kviečia į edukacinę popietę „Varpai: skambantis paveldas“.

Pasak jos, didžiausią žalą, kurią vėliau tiksliai nustatys ekspertai, padarė prarastos pastatų konstrukcijos, sudegę stogai.

Šiauliuose vyks naujos edukacinės programos Šiaulių senamiesčio maketo parodoje „Prarasto miesto beieškant…“ pristatymas.

Pokalbis apie Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią – jos restauraciją, apie tai, kaip gyveno pranciškonai bernardinai, kokias paslaptis saugo jų šventovė.

Valstybės kontrolė metų pabaigoje planuoja įvertinti 2012 metų darbus Valdovų rūmuose. Planuojamą auditą su valstybės kontroliere Giedre Švediene trečiadienį aptaręs kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė, kad rangos darbai dabar vykdomi skaidriau nei anksčiau

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į archeologo Valdo Steponaičio paskaitą „Vilniaus arkikatedros bazilikos kasinėjimų istorija ir archeologiniai radiniai“.

Praėjusiais metais Nacionalinėje dailės galerijoje rašytoja Kristina Sabaliauskaitė surengė paskaitą „Vilniaus architektūra XVII–XVIII a.: istorijos atspindžiai“ bei apžvelgė, kaip vystėsi, keitėsi Vilnius ir kaip visa tai atsispindėjo miesto architektūroje.

Neteisėtais pripažintų Preilos botelių įteisinimas ne tik kirstų per Lietuvos žmonių pasitikėjimą teisingumu, bet ir sudarytų grėsmę Kuršių neriją įrašyti į Pavojuje esančio paveldo sąrašą.

Kauno istorinių „medinukų“ duomenų bazės kūrimą inicijavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius ir menotyrininkė prof. Nijolė Lukšionytė. 

Palangos Botanikos parkui sugrąžintas istorinis jo pavadinimas – Naujųjų metų išvakarėse jam vėl suteiktas Birutės vardas.

Iki 2018-ųjų turėtų atgimti kadaise viena puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Sapiegų rezidencija.

Iki šių dienų išlikę senieji spaudiniai ir rankraščiai suteikia gerą atspirties tašką miesto, kaip dinamiško ir nuolat kintančio reiškinio, studijoms.

Viename didžiausių Europos architektūros konkursų pirmą kartą sužibo lietuviškos pavardės: Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis ir Lukas Rekevičius.