Sapnavau, kad knygų mugė ėmė ir pavirto gariūnais, greta knygų pradėjus prekiauti įvairiu spausdintiniu šlamštu – atvirukais, kartoniniais žaislais, sąsiuviniais, kalendoriais ir t. t.

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Visada esama slapto noro pasakyti ką nors „iš esmės“. Taip, kad, padėjus tašką, nenorėtum gadinti popieriaus bent porą mėnesių. Bet taip jau yra, kad tas „iš esmės“, man regis, neegzistuoja, nepagaunamas.

Albinas Žukauskas (1912 01 25–­1987 08 10) – mano tėvų kartos žmogus, tos kartos, kuri išgyveno du pasaulinius karus, partizaninį karą, sovietmetį, trėmimus, lagerius, kalėjimus, emigraciją...

Esu literatas. Kuriu tekstus. Skaitau knygas. Iš rašymo valgau duoną. Bet ji nebūtų pakankamai skalsi, jei netikėčiau.

Akivaizdu, kad Ivanauskaitė skaitė Rilke‘s „Duino elegijas“. Viena iš abiejų kūrėjų iškeltų hipotezių: angelai – tai spinduliavimas, tai šviesos srautas, jie apakina mus, todėl mes jų matyti ir neįstengiame.

Problemas, susijusias su architektūros paveldu Kauno centre architektas Rimvydas Jurgis Palys lygina su sergančiu pacientu: daug svarbiau už diagnozes, išskaitytas iš knygų, – spręsti kiekvieną atvejį atskirai. Be to, svarbu padėtį įvertinti galvojant apie erdvę ir kontekstą, o ne tik apie įstatymus.

Bernardinai.lt redakcija gavo atvirą intelektualų Kęstučio Nastopkos, Arūno Sverdiolo ir Sauliaus Žuko laišką „Kultūros barų“ redakcijai. Juo reaguojama į šiame leidinyje 2011 m. gruodžio mėnesį publikuotą rašinį.

Visi matėm, kaip praėjusią ir šią savaitę dalino daug sniego. Tie, kam per daug to baltumo, taip ir paliko pusnis. Štai ir brendu per jas, susisupęs į šiltus skiautinius.

Didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla Naxos, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru, išleido Onutės Narbutaitės Tres Dei Matris Symphoniae („Tris Dievo Motinos simfonijas“).

Kiekvienas, atradęs daugiau laiko apžiūreti S. Bako kūrinių parodą „Gyvenimo stotys“, gali išgirsti nuoseklius dailininko aiškinimus, ką jam reiškia viena ar kita drobė, ką jis nori pasakyti naudodamas tam tikrus simbolius.

Sausio 26 d. Liudo Norvaišo vaidmenų galeriją papildys Kardinolo de Bronji vaidmuo dramatiškoje Jaques’o Fromentalio Halevy operoje „Žydė“, kurioje religinės nesantaikos fone rutuliojasi jaudinanti meilės istorija. 

Režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“ Nacionaliniame dramos teatre privertė ne tik jaunus, bet ir mano kartos žiūrovus pašokti iš kėdžių.

Nors Trys karaliai jau seniai praėjo ir baigėsi Naujųjų, 2012-ųjų, sutikimo metas. Tačiau vis dar norisi prisiminti 2011-uosius, o konkrečiau – VI tarptautinį operos kritikų seminarą „Baltiškoji tapatybė operoje“...

Praėjusią savaitę visuomenei pristatyta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės monografija „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ sulaukė itin didelio fotografų ir istorikų susidomėjimo.

Šalia to, kas įprasta, Kultūros sostinėje, Anykščiuose, bus realizuojamos ir netradicinės kultūrinės idėjos, provokuojančios kurti, užuot stebėjus, siūlyti, užuot laukus, pagaliau – veltis į diskusijas, taip kurstant kultūros procesą...

„Gerai būtų, jei Kaunas taptų ne tik sporto sirgalių, bet ir kultūrinio jaunimo miestu. Kaip norėtųsi jaunų Kauno kompozitorių ir muzikologų sambrūzdžio – tokio kaip sostinėje!“, – apibendrindama praėjusius metus teigia Eugenija Žakienė. 

Tekstai vis guldomi į vienas šalia kito, kantriai trauki juos skiautė po skiautės – taip ir dėliojasi kultūrinės spalvos.

„Žiemos ekranai“ – jau septintus metus vyksiantis prancūziško kino festivalis. Tradiciškai bene didžiausią dėmesį frankofoniškiems filmams skiriantis renginys šiemet žada ir naujovių, ir įprastai jaukią šio palyginti nedidelio festivalio atmosferą.