VISUOMENĖ » LAISVĖS KRYŽKELĖS
Šia „Laisvės kryžkelių“ projekto rėmuose skelbiama publikacija pradedame trijų laidų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų sričių istorijai apžvelgti per iškiliausias partizaninio karo asmenybes.
Amerikiečių filmas apie Lietuvos pokarį – tremtis, rezistenciją, dvasines ir fizines lietuvių tautos kančias.
Šių metų gegužės 3–7 d. Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) surengė archeologinę ekspediciją, kurios metu buvo atkastas Lietuvos partizanų bunkeris – „Prisikėlimo“ apygardos vadavietė.
Romas Kaunietis partizanų atsiminimus pradėjo užrašinėti apie 1970-uosius ir tęsia šį darbą iki šiol. Unikali sakytinė pokario kovų istorija po Atgimimo pradėta publikuoti – išleista jau dešimt knygų.
Vienas iš kontroversiškiausių Lietuvos istorijos puslapių – vokiečių okupacijos metais įsteigtų policijos batalionų veikla. Siekdami išvengti nereikalingų emocingų vertinimų pateikiame koncentruotą šių dalinių istoriją.
„Tai, kuo mes dar abejojame, tampa akivaizdu pamačius fotografiją“, – sakė žymi medijų teoretikė amerikietė Susan Sontag, apibūdindama vieną svarbiausių fotografijų savybių: būti tiesos atvaizdu. Ar ne panašiai atsitiko su partizaninio karo fotografijomis?
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pagrindinis tyrimų objektas – žemiau aprašomas ir vaizduojamas XX a. Lietuvos istorijos tarpsnis, kai ne tik buvo sunaikinta mūsų valstybė, bet ir visa lietuvių tauta susidūrė su išlikimo iššūkiais.
Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos.
Prieš 55 metus – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdytas mirties nuosprendis Jonui Žemaičiui. Siūlome paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti amžininkų prisiminimų apie išskirtinę asmenybę – vyriausiąjį Lietuvos pokario partizanų vadą, partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą.
Šių metų rugsėjo 28 dieną sukanka lygiai 60 metų nuo Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio partizanų vadų Vasario 16-osios deklaracijos signataro, Tauro partizanų apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto žūties. Jis buvo vienas iš aštuonių Lietuvos partizanų vadų, pasirašiusių LLKS deklaraciją, kuri ir šiandien turi Lietuvos Respublikos įstatymo statusą. Deja, nė vienas iš jų neišliko gyvas...
Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Liepos 22 d. sukako 49 metai, kai žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo narys, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis.
1949 m. birželio 11 d. Tauragės apskrityje Eržvilko valsčiuje Smaidrių kaime karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, 1949 m. vasario 16-osios Partizanų Deklaracijos signataras kpt. Vytautas Gužas-Zigmas, Galiandra, Mindaugas, Kardas.
Pristatome neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą Rūtos Gabrielės Vėliūtės knygą „Partizanai (N 16)“ bei supažindiname su pačios autorės mintimis apie ją.
Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Gegužės 30 d. sukanka 84 metai, kai gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras, partizanų majoras Petras Bartkus-Žadgaila.
Ričardas Čekutis: Neseniai turėjome progą pamatyti Vytauto V. Landsbergio vaidybinį filmą „Kai aš buvau partizanas“. Filmas gana plačiai buvo pristatytas Lietuvos publikai visoje Lietuvoje. Filmas, apie kurį plačiau papasakos pats režisierius, daugeliui sukelia nevienareikšmiškų emocijų. Tačiau norėtųsi pradedant pokalbį apie šį filmą palengva pereiti prie apskritai Lietuvos kultūros arba kino politikos, jeigu tokia yra. Tad, Vytautai, nuo filmo ir pradėkime...
Šioje laidoje apie pogrindines jaunimo organizacijas sovietinėje Lietuvoje savo mintimis pasidalys buvusi vienos tokios organizacijos dalyvė bei dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.
Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Šiame pasakojime – Broniaus Liesio-Nakties gyvenimo bei kovų istorija.
Žurnalistas Tomas Čyvas, istorikas Ramūnas Trimakas bei Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė diskutuoja apie sovietinės bei nacių simbolikos draudimo peripetijas.
Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Emanuelis Zingeris šioje laidoje svarsto apie drąsios Lietuvos įvaizdį.
Būsimasis Lietuvos laisvės kovotojas Juozas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus apskrities Nedzingės valsčiaus Vadėnų kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Baigęs Alytaus mokytojų seminariją, mokytojavo Alytaus, Ukmergės apskrityse.
2009 m. kovo 15 d. minimos Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-osios gimimo metinės. Straipsnis parengtas pagal buvusios LGGRT centro direktorės, Seimo narės Dalios Kuodytės pranešimą, skaitytą š. m. Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Seime.
Šios dienos tema – Lietuvos nepriklausomybė bei Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo dienos bei jų minėjimas. Laidos svečiai žurnalistai Tomas Čyvas ir Saulius Spurga.
1918 metų kovo 6 dieną gimė LLKS tarybos 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) žinion LR Kultūros ministerija perdavė Tuskulėnų rimties parką ir visus jame esančius pastatus.
1949 m. vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, pasirašyta Radviliškio rajone Minaičių kaime, paklojo pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui.
Prieš savaitę kalbėjome apie „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo stočių veiklą. Šiandienos pokalbio tema – iš kitos „barikadų“ pusės – apie totalitarinių režimų bandymus slopinti radijo bangomis sklindančią informaciją. Laidos svečias „Baltijos bangų“ radijo projektų koordinatorius Rimantas Pleikys.
Daugelis, ko gero, vis dar prisimena tuos balsus. Tai ilgamečių „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo „balsai“ Romas Sakadolskis ir Kęstutis Girnius. Šiandien jais prisiminsime kaip jie dirbo, kaip jiems sekėsi, ką jie jautė, kokių sulaukdavo atgarsių ir ką dabar apie tai mano.
Pradedame 2009 metų straipsnių ciklą „Laisvės kryžkelės“. Šiandienos tema – kaip buvo prievartaujama Lietuvos istorija sovietmečiu. Laidos svečiai – žurnalistas Tomas Čyvas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Aurimas Švedas.
Šiandien kalbėsime apie pokario Lietuvos miestų partizanus. Konkrečiai apie Tauro apygardos Birutės rinktinės kovotojus, veikusius Kaune. Šiandienos svečiai – Tauro apygardos, Birutės rinktinės partizanai Jonas Poškus-Rolandas ir Antanas Kudzys.
Šiandien kalbėsime apie tai, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir jo padalinys Genocido aukų muziejus (GAM) pristato Lietuvos istoriją užsienyje ir Lietuvoje. Laidoje vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus istorijos skyriaus specialistai Vilma Juozevičiūtė ir Vilius Kyguolis.
Šiandien kalbėsime apie Lietuvos genocido aukų muziejų (apie muziejaus darbą, prasmę ir perspektyvą). Pokalbio laikas pasirinktas neatsitiktinai, kadangi šiam muziejui sukanka 16 metų, kartu 11 metų prisijungus prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Laidoje vieši Lietuvos genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis bei vyriausiasis specialistas Ričardas Padvaiskas.
Ši laida skirta 1945 metų Potsdamo konferencijos pasekmėms aptarti bei paminėti.
Šiandien kalbėsime apie ukrainiečių kovas už savo valstybę, laisvės kovas pokario laikotarpiu, nagrinėsime šios tautos pasipriešinimo sovietų okupacijai sąsajas su Lietuva bei minėsime ukrainiečių pasipriešinimo vado Romano Šuchevičiaus 100–ąsias gimimo metines. Mūsų laidos svečias – vienas iš Ukrainiečių bendrijos Lietuvoje įkūrėjų Vasilis Kapkanas.
Šiandien dar kartą kalbėsime apie lietuviškas karines formuotes Antrojo pasaulinio karo metais. Ką mes apie tai žinome ir ką dar turėtume išsiaiškinti? Tema, ko gero, pakankamai įdomi ir aktuali, nes „Laisvės kryžkelės“ apie tai gauna tikrai daug klausimų. Prieš kiek laiko apie lietuviškas karines formuotes Antrojo pasaulinio karo metu jau esame kalbėję su istoriku Arūnu Bubniu, tačiau, ko gero, didžiausia bėda ta, kad Lietuvoje apie tai nėra jokios populiarios literatūros. Todėl drauge su šiandienos mūsų svečiu istoriku dr. Petru Stankeru pasistengsime nušviesti dar likusias baltas 1941–1944 m. istorijos dėmes.
REKOMENDUOJAME
Pacientas skundžiasi gydytojui, kad veikiausiai mirtinai serga, nes kurią kūno vietą paliečia, visur labai skauda. Gydytojas jam atsako: „Nenuostabu, kad visur skauda – jūsų pirštas, kuriuo liečiate, sulaužytas.“
Jūratė Stauskaitė – grafikė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos vadovė – patogiai įsitaiso kėdėje, kurtoje jos mokinės, pačiumpa dvi kėdės rankas, jomis pamojuoja ir pradeda pasakoti istoriją apie mokyklą.
Situacija darbo rinkoje, pasiruošimas pokalbiui dėl darbo, krizės įveikimas darbo netekties atveju, finansų ieškojimas bei planavimas ir kitos temos.
Vilniaus Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras kviečia neturinčias darbo moteris, auginančias vaikus iki 14 metų.
Lietuvių katalikų mokslo akademija rugsėjo 8 d. (trečiadienį) 17.00 val. kviečia į seminarą - diskusiją.
PARTNERIAI
NUORODOS
- Catholic Media Journal
- Baltic business news
- Baltic reports
- Baltic Times
- Catholic Media Journal
- Christian Science Monitor
- Chronicle of Higher Education
- City Journal
- New Yorker
- Smithsonian magazine
- European Resistance Archive
- Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Puslapis išeiviams
- Pasaulio lietuvių bendruomenė
- Bendruomenės internete
- Savaitraštis Dialogas
- Švietimo profsąjunga
- Ikimokyklinis ugdymas
- Reklama
- Kreditas
- Plastikiniai langai
- Reklamos agentūra
