Nuo seno nuolatos kartojasi tie patys klausimai. Taip pat ir situacijos, kurios dažnai verčia viskuo abejoti. Anzelmas Griunas, remdamasis savo patirtimi, atranda naują kalbą.

Kiekvieną kartą, kai kalbame „Tėve mūsų“, mūsų balsas susilieja su Bažnyčios balsu, nes, tas, kas meldžiasi, niekada nėra vienas, sakė Benediktas XVI.

Sekmadienio vidudienio malda Popiežiaus vasaros rezidencijoje

Dėmesį nuo Šv. Petro Celestino gyvenimo šventumo atitraukia niekuomet iki galo neužgesę, tačiau šį popiežių labai išpopuliarinę, šimtmečius trunkantys ginčai apie priežastį, dėl kurios jis asmeniškai nusprendė pasitraukti iš popiežiaus pareigų.

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje Benediktas XVI perskaitė savo trečią ir paskutinę katechezės šv. Tomą Akvinietį dalį.

Didysis Akviniečio darbas, pasak Šventojo Tėvo, buvo dviejų kultūrų sintezė tuo metu, kai tikėjimas, rodos, turėjo pasiduoti protui.

Netolimos praeities kultūrinės, politinės ir istorinės patirtys, o ypač XX amžiaus diktatūros Rytų ir Vakarų Europoje padarė žmones įtarius autoriteto atžvilgiu.

Filmas siekia įrodyti, kad šiandienė krikščionybė – sąmoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdžios siekimas.

Jau 20 metų Lietuvos mokyklose vyksta katalikų tikybos pamokos. Per šį laikotarpį būta visko: sunkių periodų ir svarbių laimėjimų. Kaip patys mokytojai mato nueitą kelią?

Seminarą vedė svečias iš Amerikos prof. Thomas H. Groome. Jis mūsų pedagogams ir katechetams žinomas kaip metodo Gyvenimas – tikėjimas – naujas gyvenimas iniciatorius.

Katechezės tema buvo antroji kunigystės funkcija – „munus sanctificandi“, tai yra pašaukimas pašventinti Dievo tautą, vesti ją į šventumą.

Liturgija – tai ne mūsų fantazijos rezultatas, ne savęs pačių kėlimas aukščiau visko, bet į mus prabylančio Dievo garbinimas.

Knygoje pateikta medžiaga skirta skatinti ir įkvėpti misionierius bei tuos, kurie tik ruošiasi misionieriaus darbui. Be to šioje knygoje taip pat teikiami praktiniai patarimai.

Svarbiausias Alberto Didžiojo nuopelnas: jis mokslišku tikslumu išstudijavęs Aristotelio palikimą, įsitikino ir kitiems skelbė, jog tai kas yra autentiškai racionalu yra suderinama ir su Šventajame Rašte apreikštu tikėjimu.

Kas yra vyskupas? Šis klausimas iškyla kiekvienam, kas tik bando iš arčiau pažvelgti į krikščionybę ir į regimąjį Bažnyčios organizmą, kaip istorinį darinį, kuris ir šiandien pretenduoja į žmogaus sielą ir jo gyvenimo išgelbėjimą.

Svarstydami, kaip reikėtų supažindinti vaiką su malda, sakramentais ir liturgija, pastebėjome kokios asmeniškos ir skirtingos gali būti pastarosios patirtys.

Viena didžiųjų asmenybių, prisidėjusių prie tokios tikėjimo ir kultūros harmonijos buvo būtent šv. Bonaventūras.

Vasario mėnesį Lietuvoje vyko ciklas susitikimų su Benoit Domergue, katalikų kunigu, demonologijos specialistu iš Prancūzijos.

Pasak Antano Paduviečio, maldą sudaro keturi svarbiausi elementai: pasitikėjimo kupinas širdies atvėrimas Dievui; nuoširdus ir meilės kupinas pokalbis su Dievu; mūsų prašymų išdėstymas ir galiausiai šlovinimas ir padėka.