Sankirtos

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

Kryžių griovimas Kuropatuose, kompromisų su valdžia ribos Baltarusijoje, Ukrainos prezidento rinkimai, „Brexit“, populizmas – apie visa tai interviu su rašytoja, Nobelio premijos laureate.  

Pokalbis su T. M. Keane Greimas – moterimi, kuri ne tik lankė A. J. Greimo seminarus, skaitė jo knygas, bet ir praleido su juo paskutiniuosius metus: kartu dirbo, diskutavo, keliavo.

Mūsų diskusijas, ginčus ir konfliktus vis labiau persmelkia nuovargis ir padėtis be išeities. Kartais jos baigiasi tyla, kartais prakeiksmais ir simboliniu vienas kito užblokavimu.

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namų gyventoja.

Į mišką įterptas kompaktiškas urbanistinis darinys ir gyvybingas kelių dešimčių etninių kultūrų organizmas – Visaginas – iki šiol išlieka paslaptimi.

Apie paveldo sampratas, senųjų pastatų adaptacijas ir kintantį jų suvokimą – pokalbis su architekte R. Chmieliauskaite.

Pokalbis su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai priklausančiu europarlamentaru airiu Seánu Kelly.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, kiekvienas ieškome kriterijų ir argumentų, rinkdamiesi kandidatą.

Nelyginant paštas, „Dviračio žinios“ atlieka komunikacijos funkciją tarp politinio gyvenimo ir jo adresatų, visuomenės, panašiai kaip mokykla, teikia ir tam tikrą politinį išsilavinimą.

Prisimindamas knygos rašymo intenciją, V. Landsbergis svarstė, jog norėjo pristatyti 1991–1992 m. Lietuvoje vykusius procesus, papasakoti pasauliui, kas dėjosi šalyje.

Neoliberalizmui priskiriama didžioji dalis pasaulio ir valstybės ydų, o jo vieton siūloma lietuviška izoliuotos autoritarinės valstybės utopija, kurioje kažin ar norėtume gyventi.

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones.

Kokie įstatymų ir neoficialūs žingsniai padėtų ateityje skatinti kultūros rėmėjų aktyvumą?

Knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius sako norėjęs reabilituoti suprimityvintas tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo sąvokas.

Pokalbis apie M. Ivaškevičius romaną „Žali“. Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Liudvika Pociūnienė ir Antanas Terleckas. Moderatorius – Mantas Tamošaitis. 

Stanislovą Tomą, tais 2000 metais dar kaip Stanislovą Čechovičių, sutikau pirmosiomis rugsėjo dienomis kai jis įžengė į Vilniaus universiteto Baltupių barako 614 a. kambarį. 

Kiekvienas socialiniais tinklais besinaudojantis asmuo turėtų atsakingai žvelgti į tai, ką daro. Čia egzistuoja savitos taisyklės. 

Pokalbis su Lietuvos šaulių sąjungos vadu pulkininku leitenantu Gintaru Koryzna.

Yra Lietuvoje elgetų kategorija, kurią lyg ir mato visi, visi lyg ir sutaria, kad tai nelaimėliai, bet išmaldos tie vargšai tegauna keliskart per metus. Tai nužudyti Lietuvos žydai.

Ukrainoje – kaip ir visose jaunos demokratijos šalyse – yra du galingi instrumentai, reguliuojantys valstybės egzistavimą ir nacionalinių interesų gynimą. Tai rinkimai ir sukilimai.

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 156 vertintų valstybių Lietuva yra 42 vietoje ir gerokai lenkia Baltijos kaimynes Latviją bei Estiją.

Koks žmogiškumo motyvas jas pagrindžia, kokia jų abiejų prasmė, kokio tipo racionalumas kyla iš jų ir yra tinkamas juos suvokti, kokia jų specifika ir ribos?

Artėjant pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turui, vyko Lenkų diskusijų klubo surengti debatai. 

VDU profesorės Dalios Leinartės paskaita Vilniaus klubo konferencijoje.

Pierre'as Gisel'is yra šveicarų protestantų teologas ir visame pasaulyje garsus religijų tyrinėtojas, Lozanos universiteto profesorius. 

Pilietybės išsaugojimas lietuviams primena naują revoliuciją, savo įtampa tolygią Sąjūdžiui, tačiau ši „revoliucija“ Lietuvoje atrodo vienaip, o užsienyje kitaip.

„Kažkada mano gyvenime viskas taip susiklostė, kad pradėjau vartoti alkoholį, o vėliau – ir narkotines medžiagas“, – savo skaudžią priklausomybių istoriją audioreportaže papasakojo vyras.

Ar klausiame politikų apie jų santykį su tikėjimu ir ar tyrinėjame jų subrandintus vaisius? 

Patagonija yra beveik žmogaus nepaliestas atšiauraus grožio kraštas.

Iš kur kyla smurtas? Kaip stabdyti smurtą?

Pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu apie tiesą, mokytojo profesiją, estetinį pasigėrėjimą, Kūrėją ir kaip iš beždžioniukų tapome žmonėmis. 

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky atsakymas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtam paaiškinimui dėl kaltinimų J. Noreikai. 

Teodoras Žukas nagrinėja JAV ir Kinijos santykius, pasitelkdamas Senovės Graikijos istoriko Tukidido analizės įrankius. 

Advokatas dr. Karolis Jovaišas aptaria Sausio 13-osios bylos politinius ir juridinius aspektus. 

Ataskaita tapo dar vienu įspėjimo signalu visiems, besirūpinantiems iššūkiais, su kuriais susiduria ne tik JAV, bet ir visas demokratinis pasaulis apskritai. 

Jeigu žmonės, kurie niekada nesidomėjo Vilniumi, jį pamatys ir atras, po kurio laiko taps atsakingesni ir galbūt juo labiau rūpinsis, įsitikinęs gidas.

Ar filosofijos įsileidimas į Saudo Arabijos universitetus jai netaps džino išleidimu iš butelio? Visur, kur pasirodo filosofija, atsiranda ir kritinis mąstymas bei laisvės polėkis.

Pokalbis su kunigu Robertu Grigu. 

Pasaulio taršai ir išmetamų šiukšlių kiekiui vis augant, pats metas susidomėti būdais, kaip kiekvienas gali prisidėti prie padėties gerinimo ir švarios mūsų planetos.

W. Smarzowskio kritiką ignoruoti – neišmintinga, nes ji skatina žvelgti problemoms į akis ir išdrįsti apie jas kalbėtis. 

Negalima agresyviai elgtis ir smurtauti prieš bet kokio amžiaus, lyties, socialinės padėties, sveikatos būklės žmogų.

Miestas pamažu, bet nenumaldomai ropoja per kadaise šviesų pušyną, vis mažiau vietos palieka medžiams ir tose vietose stovėjusiems medinukams.

„Darniai suplanuoto miesto centro erdvės skirtos skatinti ir sutelkti žmones bendroms veiklos, susitikimams, bendravimui, stebėjimui, arba kitaip – gatvės kultūrai“, – teigia K. Zaleckis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtas naujausias darbo našumo reitingas atskleidžia, kad Lietuva lenkia bent 11 šalių, kuriose uždirbama daugiau. Kodėl?

Gyvename laikais, kai pernelyg didelė dalis mus pasiekiančių naujienų primena propagandą, jei ne tiesiog prastą humorą.

Laikais, kai vyras yra demonizuojamas, dar svarbiau nei bet kada priminti, kad abiejų lyčių dalyvavimas vaikui augant yra reikalingas tinkamai psichinei ir emocinei vaiko raidai.

Istorikė dr. Barbara Jundo-Kaliszewska iš Lodzės universiteto Vilniuje pristatė knygą „Istorijos įkaitai. Lenkų mažuma posovietinėje Lietuvoje“. 

Dideli ponai turi tiek galios todėl, kad visi aplink jiems tą galią suteikia – nebūtinai džiaugsmingai ir iš nuoširdžios pagarbos, gal net dažniau pagiežingai, keiksnodami ir tyliai siusdami.