Sankirtos

Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį vėl laukiama protestų po to, kai sekmadienio vakare dešimtys tūkstančių opozicijos aktyvistų nepakluso policijos perspėjimams ir susirinko centrinėje Respublikos aikštėje.

Kalbos kitimo greitis pirmiausia yra susijęs su sociokultūrinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Šiandien kaip tik po visų tų archajiškumo išsaugojimų iš valstiečio gryčios lietuvių kalba įsiveržia į mokslą, prekybą, politiką, filosofiją, meną. 

Nusikaltimai tėra vienas ir ne pats svarbiausias iš nesaugumo šaltinių, mat daug žalos iš tiesų kyla dėl kitų socialinių problemų: alkoholizmo, įvairių priklausomybių, socialinės atskirties, nepasitikėjimo vienų kitais.

Mūsų žmonės yra mokyti nerodyti savo pykčio, todėl psichologine prasme natūralu, kad gavęs progą kur nors išreikšti ilgai slėptus jausmus žmogus tai daro kitu kraštutinumu.

Nuo kovo Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, ribojantis prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis. 

Žmogaus teisės priklausydamos tik šios realybės pasauliui tam tikra prasme neigia žmogaus sielą. 

Maistui brangstant mūsų požiūris į jį darosi vis atsainesnis.

Kiek laiko varstyti Temidės duris šiandien turi būti pasiruošę bylos dalyviai, kodėl bylų nagrinėjimas užtrunka ir kas lauktų bylos dalyvių, teisingumo greičio siekiančių kokybės sąskaita? 

Pokalbis su Arūnu Peškaičiu OFM apie priežastis, dėl kurių psichologų ir psichiatrų organizacijos priešinasi LRS narių iniciatyvai ištaisyti LR Civiliniame kodekse  įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį.

Lietuvoje translyčiams asmenims teikiama medicininė ir psichologinė pagalba kol kas nėra tinkamai reglamentuota.

Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu? 

Iš tiesų šiais sudėtingais laikais europinė demokratija yra geriausia mūsų galimybė. Didžiausia įmanoma klaida būtų atsisakyti savojo modelio ir savosios tapatybės. 

Čia, JAV, mes pastaruoju metu regėjome pernelyg daug to pavyzdžių tam tikrų evangelikų lyderių gretose. Tačiau šiandien kalbant apie pataikūniškumą yra sunku pralenkti Maskvos ir visos Rusios patriarchą Kirilą.

Graikų ortodoksų, sirų ortodoksų ir graikų melkitų patriarchai pasmerkė „brutalią JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos agresiją“.

„Šiandien esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie mane priėmė, nors jiems patiems ar jų artimiesiems teko patirti Holokausto siaubą. Šis laikas man buvo didžiulė dovana.“

XFM radijo stoties laidoje „Lyderystės klubas“ viešėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, jis atskleidė savo lyderystės gaires ir santykį su Dievu bei papasakojo, kas suartina didelę šeimą, kurioje auga penki vaikai.

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

Keturios sėkmingos moterys Lenkų diskusijų klubo renginyje paneigė dažnus stereotipus apie Lietuvos lenkes. 

Iš H. Gudavičiaus dienoraščio: „Kodėl senieji lieka ištikimi savo kiemui ir savo kaimui? Juos kažkas laiko būtent tose vietose, kurias iš jaunumės pasirinko. Sulaiko juos tikriausiai meilė ir prisiminimai, bet yra ir toks keistas savarankiškumo užgaidas.“

Prancūzija užvirė po prezidento kalbos katalikams balandžio 9-ąją. Vieniems stebintis ir giriant, kiti įžvelgia Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo pažeidimą.  

Svarstydama apie „Šiaurės Atėnų“ ateitį, redaktorė teigė kol kas norinti išlaikyti tai, kas yra dabar, kad tai būtų solidus, aukštos kokybės, atspindintis visuomenės aktualijas, reaguojantis į įvykius, politiškas leidinys.

Beveik 14 mln. eurų – tikėtina, tiek mokesčių per metus nesurenkama į šalies biudžetą iš verslo, veikiančio laidojimo paslaugų sferoje.

Vidas Bareikis pasiryžo aplankyti net 50 šalies miestų ir miestelių – juose rengia pasirodymus ir kalba moksleiviams apie patyčias.

Kas bus tas išminčius, kuris spręs, kas ta konkreti „elgsena“ ar „vaidmenys“, kuriuos reikia naikinti kaip stereotipiškus?

Dažnai savo studentams sakau, kad teisingumas gali būti ir iš didžiosios T, ir iš mažosios t raidės. Mano akimis, teismai niekada negalės įgyvendinti teisingumo iš didžiosios T raidės.

Kas buvo Jean Monnet – socialistas ar neoliberalas, Jungtinių Europos Valstijų kūrėjas ar Prancūzijos valstybininkas?

Pastaruosius Lietuvos politikos mėnesius būtina įsidėmėti, nes jie kaip reta atskleidžia galimybes naikinti demokratiją jos pačios vardu ir priemonėmis.

Sunku būtų rasti kitą tokią šalį kaip Graikija, kuri dėl klimato ir savo žmonių mentaliteto tokia permaininga, dažnai tiesiog nepakenčiama, o kartu taip stipriai veikiama išorės jėgų ir nuomonių.    

Novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų ir istorinio mąstymo perspektyvos sujungimą siūlo Valstybės pažinimo centre atidaryta paroda Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos.

Svarbu siekti, kad lituanistika netaptų ideologija, o būtų mokslas. Dabar daugelyje dokumentų, tame pačiame lituanistikos įstatyme matau, kad lituanistika yra labiau pateikiama kaip tam tikra vyraujanti valstybės ideologija.

Aistros verda, ritasi kraujo bangos. Vyriausybė užsimojo papjauti lituanistiką. Ar gali būti Lietuvoje kas nors baisiau?

Neretai mąstau ne apie tuos tikruosius archyvus, o įsivaizduojamus, kitokius – dvasinius. Kas ten turėtų būti? Mūsų aukštosios akimirkos (kaip jas vadino Vytautas Mačernis).

Pirmenybė teikiama ne unikalaus paveldo išsaugojimui, bet naujoms statyboms, kurių apsuptyje paveldui skiriamas tik papildomos puošmenos, savotiško praeities suvenyro vaidmuo.

Apie Lietuvai kylančias grėsmes, artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams, kalbamės su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriumi Simu Čelutka.

Kadangi reikalas viešas, kas nors turi pagaliau viešai pasakyti tai, apie ką šnabždamasi akademinėje bendruomenėje: šis žmogus nekontroliuoja savo fantazijų, šis karalius – nuogas.

Su filmo režisieriumi P. Domalewskiu kalbėjomės apie jo kelią į kiną, vaizdajuosčių nuomos punktus, Disney’aus filmukus, humorą, demokratiją ir autoritarizmą filmavimo aikštelėje ir, savaime suprantama, „Tylią naktį“. 

Kosto Kajėno ir Jurgitos Jačėnaitės videointerviu su Lietuvoje gimusia ir čia gyvenančia musulmone studente Amira Dayekh. Fotografijų autorė – Evgenia Levin.

Pirmiausia noriu visiems čia esantiems parekomenduoti knygą. Ji vadinasi „Explaining Postmodernism“ (Postmodernizmo paaiškinimas) ir yra parašyta pono Stepheno Hickso. Postmodernizmą jums reikia suprasti, nes būtent su juo susiduriate. 

Ketvirta, iš tiesų negalime manyti, jog darbą atliks universitetai – dažnai į juos stojantys žmonės jau būna suformavę savo vertybines ir moralines pažiūras, tad ugdyti savimonę dera pradėti dar nuo mažens: šeimoje, darželyje, pradinėje mokykloje... 

Geriausia Lietuvos gynyba būtų, jei piliečiai neatiduotų savo valios taisyklių anonimiškumui, o laisvių – į kalėjimą panašiai sistemai. 

Prabilęs ar juolab pradėjęs ginti moralės objektyvumą etikos diskurse gali būti palaikytas nepataisomai senamadišku arba ekscentrišku radikalu, o galbūt net pavojingu mąstytoju, kuris neatsižvelgia į šiuolaikinio globalaus pasaulio įvairiopumą. 

Daugeliui aišku, kas yra karas. Nuo pat mažumės darželiuose, mokyklose, tėvų ir kitų suaugusiųjų esame mokomi, jog karas yra tada, kai šaudo. Natūrali vaiko logika jam kužda, kad tuo metu, kai liaujasi šaudyti, karo nebėra.

Xi Jinpingas siekia išnaudoti galimybę pasirodyti kaip pasaulinės taikos užtvirtinimo garantas tarptautinėje arenoje, o antra, bando savo vidinei politinei rinkai pasirodyti kaip tvirtas lyderis.

Jei mums rūpi lietuvybė, negalime apsiriboti tik kultūriniais klausimais. Privalome būti ir valstybininkai, suinteresuoti Lietuvos valstybingumo sutvirtinimu.

Suprantu, kad galima skųstis šiandienos Lietuvos problemomis ir siekti pakeisti situaciją, tačiau ilgėtis sovietmečio žinant, kokia neleistina kaina buvo sumokėta už garantuotus darbo paskyrimus, už viską, kas esą buvo nemokama, už kolchozus?

Kuriant naujas technologijas žmonės neretai pamiršta atsižvelgti į jų poveikį iš etinės, socialinės, politinės pusės, teigia prof. dr. J. S. Gordonas. 

Kalbininkė dr. Loreta Vaicekauskienė įsitikinusi, kad daugiakalbystė stiprina tiek Vilniaus krašto, tiek visos šalies ekonominį potencialą.

Lietuvoje per paskutinius du dešimtmečius vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau valstybėje  jais nėra tinkamai rūpinamasi – taip, kaip tai numato seniai ratifikuota JT Vaiko teisių konvencija. 

Lietuvoje musulmonų bendruomenei šansų augti mažai – totorių mažėja, imigracija menka, o į islamą atsivertę lietuviai išvyksta svetur, teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. 

Nuotraukų manija, epidemija. Jeigu būsi kur nors išvažiavęs, jeigu dalyvausi kuriame nors renginyje ir nenusifotografuosi, tai kaip ir nebuvo to įvykio.