Sankirtos

„Svarbiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra pokytis miestiečių sąmonėje – tikrai niekada nebuvo tiek daug viešai kalbama apie architektūrą ir miestą kaip dabar“, – įsitikinusios „Open House Vilnius“ organizatorės.

Klysta tie, kas šį konfliktą vaizduoja kaip Rusijos ir Ukrainos. Maskvos patriarchatui priklausančios Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios tikintieji – tai Ukrainos piliečiai.

Istorijų herojės – trys moterys, kentėjusios sutuoktinių smurtą.

Taikos žurnalizmas prasideda nuo žurnalistų ugdymo: ypač seniau, bet ir šiomis dienomis jiems sunku rašyti apie taiką, nes niekada nebuvo mokomi kaip. 

Diskusijoje dalyvavo Ingrida Šimonytė, Seimo narė, Audito komiteto pirmininkė, buvusi finansų ministrė, ir Žilvinas Šilėnas – Laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Lietuvoje stiprus išlikimo sindromas, o tokiose visuomenėse mažai vietos kūrybai. Vietoj meninės kūrybos reprodukuojama kančia ir aukos vaidmuo, sako kultūros teoretikas ir antropologas G. Mažeikis.

Gerai, kad žiniasklaida jaučia šiokias tokias grėsmes, žino savo svarbą, bet, man atrodo, svarbu paminėti ir didelę savikritiškumo stoką, teigia doc. dr. Kęstutis Girnius.

Mariš jau daugiau nei dešimtmetį yra paprastos vengrų šeimos vergė. Ji dirba už dyką ir turi paklusti nurodymams, kitaip jos laukia bausmė.

G. Landsbergis žengė strategiškai itin gudrų žingsnį ir, deklaravęs naują TS-LKD siekį tapti „žmonių partija“, aiškiai metė iššūkį G. Palucko vedamiems socialdemokratams.

Konstantinopolio ekumeninio patriarchato sinode nuspręsta patvirtinti jau priimtą sprendimą, jog Ekumeninis patriarchatas imasi autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai.

Kol laukiame Teisingumo ministerijos išvadų, kurias svarstys Seimas, naudinga permąstyti Jehovos liudytojų argumentus dėl siekiamo valstybės pripažinimo. 

Pasak prof. Zenono Norkaus, Lietuvos ateities vystymasis gali pasisukti aštuoniomis skirtingomis kryptimis ir didžiausią įtaką tam turės sintetinės biologijos technologijų pažanga bei politiniai-ekonominiai procesai Rusijoje.

Vienas svarbiausių populistų „kozirių“ yra elito ir visuomenės priešpriešos išryškinimas.

Kažkokiu stebuklingu būdu, popiežiui besimeldžiant ir kalbant į tautą, kuklus tremtinių paminklas Aukų gatvėje nejučia virto nepaprastai išraiškingu, didingu monumentu.

Nei santuokos, nei vaiko gimimo faktas gerais sutuoktiniais ir tėvais nepadaro. Tam reikia ruoštis ir rengti savo vaikus, teigia prof. Birutė Obelenienė. 

Dažnai mums atrodo, kad ekologija neturi nieko bendro su tikėjimu. Ogi ne! Popiežius Pranciškus paprastai ir aiškiai mums primena, kad tas pats Kūrėjas sukūrė ir žmones, ir gamtą.

Drabužių dizainerė, tekstilininkė Dovilė Gudačiauskaitė pasakoja apie profesinį pašaukimą.

Šiandien ypač aktualus Navalio filosofinis traktatas „Krikščionybė arba Europa“, kuriame kalbama ir apie popiežiaus būtinybę Europai.

Pokalbis su sociologe apie vykdomą mokslinį tyrimą savivaldybių bendradarbiavimo tema. 

Apie 75 proc. dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, į biosferą išskiria miesto teritorijos. Tad šiuolaikinės miesto ekologijos iškilimas laikomas atsaku į problemas.

Su filosofu Nerijumi Mileriumi kalbamės apie karo traumų meninę reprezentaciją, kasdienybės „paraštiškumą“ ir jos maišto potencialą. 

Mūsų pasakojimuose neretai vis iškyla buvimo mokykloje, kaip vieno esminių gyvenimo vaidmenų, prisiminimai. Kas mane dabar, būtent dabar žavi?

Konservatorius Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad atėjo laikas praskleisti prisipažinusių KGB bendradarbių Lietuvoje paslapties šydą. 

Šią kalbą prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė laidojant Laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Ar užsižaidus referendumo formalumais nebus prarasta dvigubos pilietybės įstatymo esmė?

Konferencijoje Europos ir Lietuvos dabarties problemos bei ateities perspektyvos svarstytos iš įvairių disciplinų – politinės, istorinės-filosofinės, ekonomikos ir teisinės – perspektyvų.

Yra konfliktų, kuriuose nesunku atpažinti, kas auka, o kas agresorius. Bet yra ir tokių, kuriuose vienareikšmiškai apibūdinti kaltininką vargu ar įmanoma.

Lietuvos žurnalistai ketvirtadienį kreipėsi į valdžios atstovus, ragindami atšaukti įvestus apribojimus gauti Registrų centro duomenis.

Apie „Ramintojos lyderystės klubo“ gimimą, veiklą, tikslus ir naujojo sezono viltis mūsų redakcijai sutiko papasakoti viena iš klubo įkūrėjų – Aušra SERMONTYTĖ. 

XFM radijo stoties skautiškoje laidoje „Laužų karta“ svečiavosi politikos mokslų daktarė Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak, ji laidoje pristatė Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojamą mokslinę konferenciją „Skautai: vakar, šiandien ir rytoj“.

Tyrimas iš tiesų atskleidžia Vidurio Europos tautų okupacines, nutautinimo ir kitas traumas. Okupacijos sąlygomis tautiškumas yra apibrėžiamas pirmiausia etniškai, jį supriešinant su kitomis tautomis, ypač su okupanto. 

Šių metų Pasaulinės lyderystės konferencijoje bus aptariamos šešios pagrindinės lyderystės temos. Viena iš jų – ateities galimybių numatymas.

Vienas kandidatas į šalies vadovus su tauta stebi krepšinio rungtynes, kitas skaito ir cituoja Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“, o trečias rudenį maudosi ledinėje Baltijos jūroje ir vėliau tai transliuoja „Facebook“ paskyroje.

Pokalbis su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, mokslininku, ES tyrinėtoju prof. dr. Gediminu Vitkumi apie Europos Sąjungos praeitį ir dabartį, iššūkius, stiprybę ir mus, lietuvius, Europoje.

Šiųmetę Nobelio premiją fiziologijos arba medicinos srityje pasidalijo Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas P. Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo.

Pirmadienio rytas. Iš Klaipėdos į Vilnių išvyksta autobusas. Įlipu, paduodu bilietą vairuotojui, ieškau – aštunta vieta. Kažkas sėdi.

2016 m. vasarą internetai ėmė ūžti apie naują, tuos pačius internetus sudrebinsiantį Andriaus Tapino projektą – Laisvės TV. Atlaikiusi pirmus du sezonus, populiarumo nestokojanti televizija pradeda ir trečią.

„Kaip Rusija padėjo išrinkti Donaldą Trumpą Amerikos prezidentu“ – tokiu pavadinimu žurnalas „New Yorker“ savo naujausiame numeryje paskelbė savo pagrindinės korespondentės Vašingtone Jane Mayer straipsnį.

Europoje kai kurias tautas kamuoja atminties perteklius, o kitas – savanoriškas atminties stygius. Abiem atvejais tai – degradavęs santykis su istorija.

Danutė Gailienė – klinikinė psichologė, Vilniaus universiteto profesorė, savižudybių prevencijos pradininkė, apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

E. Baužaitės pokalbis su literate, poete K. Janušaite-Valleri apie Veneciją: jos kasdienybę, architektūrą, meno festivalius, garsųjį karnavalą, apie tai, ką reiškia būti venecijiečiu ir gyventi Venecijoje.

Raulis Petronis gimė 1941 m. Argentinoje, Beriso mieste. Nepaisant to, jis puikiai kalba lietuviškai ir yra išlaikęs seną aukštaičių tarmę, kurios išmoko iš savo tėvų. 

Vilniaus regioninė architektūros taryba sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės.

Įspūdžiais apie rugsėjo 6 d. Seime vykusią konferenciją translyčių asmenų teisių tema dalinasi Arūnas Peškaitis OFM.

Pokalbis su dokumentinio filmo apie ultraortodoksų hasidų bendruomenę Izraelyje kūrėja Shira Clara Winther. 

Profesorius akcentuoja, kad teisindami nacių kolaborantus, pasaulyje daromės savotiška anomalija ir kenkiame šalies prestižui.

Kalbama, kad „sugriovėme vieną sąjungą, sugriausime ir kitą“. Šie pasisakymai galbūt ir triukšmingi, tačiau ir neatsakingi.

Pranciškus norėjo pažinti Lietuvą ne pagal protokolą, o tiesiai, asmeniškai, pasirinkdamas kaip gydytojas pačias opiausias vietas.

Kartu su krikščionybe gavome tris viename – graikų, Romos ir Jeruzalės – kultūras. Įsisavinti jas labai sunkus uždavinys. Nemanau, kad lietuviai su juo sėkmingai susitvarkė. 

Kalbėta, kad nei meilė, nei tikėjimas ar menas nebeįmanomi po Holokausto. Išgyvenusiųjų liudijimai byloja visiškai priešingą dalyką – pasirengimą grįžti į pasaulį, atsiverti jam ir tikėtis iš jo supratimo.