Sankirtos

Iniciacija
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Karai, okupacijos, persekiojimai vieną dieną virsta tiltu į laisvę, naujo gyvenimo prielaida. Mums žinant ar nežinant to“, – rašo kun. Julius Sasnauskas.

Prof. G. Subačius: sinonimai – kalbos stiprybė

Interviu su lietuvių rašytinės kalbos istoriku, profesoriumi Giedriumi Subačiumi, dirbančiu Ilinojaus universitete Čikagoje.

Kas užtikrina vaikų saugumą? Metai po „vaiko teisių apsaugos“ reformos

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu „užsimota greituoju būdu išnaikinti tėvų smurtą prieš vaikus. Įvedant įstatyminę tvarką į šeimų gyvenimą, atskaitos tašku nustatytos vaiko teisės.“

Žurnalistas A. Perednis: visada keliu klausimą – ar tikrai?

Laisvas žodis ir žurnalistika – šioje šalyje gyvenančių piliečių vertybė, kurios nenupirksi už jokius pinigus.

G. Varnas apie Punios šilo peripetijas: „Man dabartinė valdžia panaši į Voldemorto valdžią „Haryje Poteryje“

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius G. Varnas.

Lazdynai – gyvas rajonas, turintis neparadinį miesto veidą

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį.

Ir vyniosis taip atminties siūlas per kalbą – į žmones
Irena Kruopienė - Šiaurietiški atsivėrimai

Su G. Kačiuškiene – apie kalbą ir tarmę, kuria nuo amžių kalbėjo proseneliai, seneliai bei tėvai.

Paminklai, gatvės, lentos
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Biržai, Žiežmariai ir solidarumo klausimas

Būtent solidarumas, man regis, yra tvirčiausia bendruomenes siejanti medžiaga, leidžianti išlikti joms net sunkiausiais laikais. 

Duris atversiantis atnaujintas kino centras „Romuva“ taps ne tik filmų rodymo vieta

Pokalbis apie kino teatro „Romuva“ istoriją, jo nekomercinius filmus ir naujoves netrukus po rekonstrukcijos.

Ar visuomenei reikalinga hierarchija?

Didžiausias melas, išgirstas vaikystėje, yra ne Kalėdų Senelio egzistavimas, o faktas, kad užaugęs gali būti, kuo tik nori. 

Ar priimame bendrapiliečių skausmą?

Ar priimame savo bendrapiliečių patirtas tragiškas kančias ir tai, kad juos žeidžia bandymai heroizuoti, t. y. kaip šiandienei visuomenei sektinus pavyzdžius iškelti prie jų vienaip ar kitaip prisidėjusius asmenis?

Dar vienas balandis ant Petro Cvirkos peties

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

Bakalauro studijų absolvento laiškas „fuksui“

Ką tik bakalauro diplomą gavęs absolventas dalinasi patirtimi su tais, kurie rugsėjį pradės studijas universitete.

Cloaca maxima: Lietuvos žiniasklaida šiandien

Ketindamas ką nors pasakyti apie Lietuvos žiniasklaidą, susiduri su keblumu – tenka kalbėti kaip kūdikiui, garsiai pranešančiam, kad karalius nuogas.

Frank Kruk
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Svajonės apie sklypą Vilniuje, Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių sandūroje, nekilnojamojo turto vystytojams neleidžia ramiai užmigti – tik yra kliuvinys – P. Cvirkos paminklas, rašo R. Gučas.

Vargas dėl atminties, vargas ir dėl proto

Pirmoji mintis, šovusi į galvą, sužinojus, kad Vilniuje krito ne tik Kazys Škirpa, bet ir Jonas Noreika-Vėtra, buvo tokia: viskas, ir mano Cvirkai dabar jau – kapiec!

Integracija į gyvenimą

Komentaras apie mūsų visuomenės požiūrį į kai kurias šianidienos socialines problemas.

Laisvoji ekonomika prasidėjo klausykloje

Laisvoji rinka, arba laisvoji ekonomika, iš tikrųjų yra katalikų projektas. 

Tavo duomenys: nemokamas darbas ar interneto valiuta?

Daugybė organizacijų uždirba kalnus pinigų iš tavo duomenų. Kas, jei organizacijos, gaunančios pelną iš tavo duomenų, turėtų atiduoti dalį savo pajamų?

Istorikas S. Jazavita: Jonas Noreika buvo savo laikmečio žmogus

Pokalbis apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros istoriją su tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo tyrinėtoju Simonu Jazavita.

Jie neverti atminimo lentos, jie verti daugiau

Nuimti ir išimti. Ir padėti šalia. Neišmesti į istorijos šiukšlyną – jokiu būdu. Škirpa, Noreika ir Cvirka buvo reikšmingi Lietuvos istorijai.

Vertinant Joną Noreiką-Generolą Vėtrą

Istorikai Nerijus Šepetys, Arvydas Anušauskas, Norbertas Černiauskas ir politologė Nerija Putinaitė vertina J. Noreikos asmenybę ir jo atminimo lentos pašalinimo veiksmą. 

Viltingi laisvėjimo ženklai

Moralinės nuostatos nėra toks labai jau komplikuotas dalykas – nusikaltėliai ir nusidėjėliai negali būti laikomi didvyriais.

Laiškas „istorijai“
Ramūnas Terleckas - Naujasis Židinys-Aidai

Tėvas neslepia, kad laiškus rašė ne tik šeimai ir draugams, bet ir „istorijai“, dažnai pasverdamas žodžius ir emocijas, manau, kad „istorijai“, o ne tik sau, jis rašė ir dienoraščius.

Nepavyks pabėgti nuo Škirpos
Andrius Grikienis - Post scriptum

Kas buvo Škirpa? Patogiausia būtų tokio klausimo nekelti, o Škirpą palikti istorijos paraštėse.

Azijos didmiesčiuose žmonėms gryno oro padeda įkvėpti parkai

Šiose erdvėse žmonės gali atsipalaiduoti, įkvėpti grynesnio oro, pasimėgauti šiek tiek vėsesne temperatūra, nei karščio įkaitintame mieste.

G. Varnas: „Dėl nepriklausomybės žudėme savo kaimynus“
Monika Meilutytė - Teatro žurnalas

Pokalbis su režisieriumi G. Varnu ne tiek apie teatrą, kiek apie tamsiuosius lietuvių istorijos koridorius, lietuvių tapatybės ribas, patriotizmo ir nacionalizmo stiprybes bei grėsmes.

Keletas pastabų diskusijai apie krikščioniškas vertybes

Jei norisi sąvoką „krikščioniškos vertybės“ į ką nors konvertuoti, geriausias pasirinkimas – „pamatinių gėrių“ sąvoka.

Antropologė U. Starkutė: valstybė neturėtų būti tėviška ranka vietos gyventojams

Pokalbis su socialine antropologe U. Starkute apie samių Suomijoje gyvenimo ypatumus ir santykį su valstybe. 

Idealistas utopijų mirties epochoje

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Šeši pilietiškumo „inkubatoriai“

Kodėl vieni palieka valstybę, ieško lengvesnio gyvenimo svetur, o šie, nors ir žinodami, kad tai nepalyginamai sunkesnis kelias, bando pakeisti situaciją čia? 

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Tradicijų ir senųjų papročių laikymasis – viena Prancūzijos ir jos gyventojų vertybių. 

V. Jurkonis: turime parodyti daugiau solidarumo tiems, kurie veikia dėl kitokios Rusijos

Įdėmiau pažvelgėme į situaciją Rusijoje, kur liepos 15 dieną, lygiai prieš dešimtmetį, buvo pagrobta ir nužudyta žurnalistė Natalija Estemirova. 

Miesto antropologė: trinkelė – primityvaus mąstymo simbolis

Pasak J. Lavrinec, atkuriant viešąsias erdves galvojama ne apie būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, saugant želdinius, o apie erdvių atvėrimą, iškertant neva menkaverčius medžius.

Baubas vardu populizmas
Donatas Puslys - Ateitis

Populizmas klesti ten, kur didelė socialinė poliarizacija ir menkas socialinis pasitikėjimas. 

R. Garškaitė: krikščioniška „bernardinų“ kryptis lemia ir temų, ir laikysenos pasirinkimą
Judita Gaižiuvienė - Rinkos aikštė

Į klausimus apie kultūrinę spaudą atsako Bernardinai.lt redaktorė Rosita Garškaitė ir „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė.

Nemeilė, atmintis ir pjuvenų šiluma
Gytis Norvilas - Literatūra ir menas

„Kažkoks medienos, medžių gariūnmetis. Kai viską gali į kairę, į dešinę. Veikiausiai nuskambės kiek poe­tiškai ir patetiškai, bet tas medis ir yra atmintis.“

Atsižvelgti į tradiciją kuriant ateitį. Pokalbis apie filosofą Henri Bergsoną (II)

Antroji pokalbio su Camille Riquieru dalis: apie atviros ir uždaro visuomenės sampratas Henri Bergsono mąstyme ir šių sampratų santykį su krikščionybe. 

Tarnystė blogiui
Kartais atrodo, kad ir toliau žengiame šia generaline kryptimi.
Papsėdamas pypkę, tauteles ir tautas apžiūrinėja generalissimus.
Gyvosios amžinybės filosofas. Pokalbis apie Henri Bergsoną

Povilas Aleksandravičius kalbina Camille'į Riquierą apie Henri Bergsono filosofiją, trukmės sampratą, laiko svarbą, posūkį į krikščionybę, santykį su Dievu. 

Kultūra skalbimo miltelių dėžutėje. Pokalbis su K. Czyzewskiu

„Tai yra niekada nesibaigiantis darbas. Niekada negali pasakyti, kad tiltas jau pastatytas ir galima nustoti dirbus.“

Ko linkime kadenciją pradedančiam Prezidentui?

Įžymūs žmonės, visuomenės veikėjai, įvairių sričių specialistai kalba apie tai, ko linkėtų kadenciją pradedančiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Prezidentas pradeda naują savo pašaukimo etapą“
Arkivysk. Gintaras Grušas - Vilniaus arkivyskupija

Mes turime už ką dėkoti – už beveik 30-ties metų laisvės kelią, už mūsų narystę laisvų šalių sąjungose, už demokratinę santvarką.

Prezidentas G. Nausėda: „Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Lietuvos Respublikos Seime inauguracijos dieną. 

Prezidentė D. Grybauskaitė: išeiginių ir atostogų nebus

„Konstitucija, ir, aišku, žmonių valia bus vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje.“

Arkivysk. G. Grušas: kaip ir šeimos gyvenime, taip ir vadovaujant valstybei neužtenka tik žmogiškų pastangų

Dievo Tvirtumo Dvasia telydi vykdant vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado pareigas, kad būtų užtikrinta taika ir laisvė visiems Lietuvos gyventojams.

11 priežasčių būti skautu

Ką gi davė man asmeniškai, ir galbūt kitiems toji skautų laužų karta? 

Politologas V. Vobolevičius apie TS-LKD vertybių kaitą: nuo A. Kubiliaus pirmininkavimo pabaigos pokyčiai akivaizdūs

Tokiais kaip žmogaus gyvybės traktavimas, šeimos teisės – krikščionių politikų veikimo erdvė yra stipriau apribota.