Sankirtos

Armėnijos sostinėje jau 10 dienų nesiliauja protestai

Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį vėl laukiama protestų po to, kai sekmadienio vakare dešimtys tūkstančių opozicijos aktyvistų nepakluso policijos perspėjimams ir susirinko centrinėje Respublikos aikštėje.

Doc. A. Smetona: „Lietuvių kalba dabar išgyvena geriausius savo laikus“

Kalbos kitimo greitis pirmiausia yra susijęs su sociokultūrinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Šiandien kaip tik po visų tų archajiškumo išsaugojimų iš valstiečio gryčios lietuvių kalba įsiveržia į mokslą, prekybą, politiką, filosofiją, meną. 

Kriminologas A. Čepas: pikta reakcija į nusikaltimus rodo visuomenės nesaugumą

Nusikaltimai tėra vienas ir ne pats svarbiausias iš nesaugumo šaltinių, mat daug žalos iš tiesų kyla dėl kitų socialinių problemų: alkoholizmo, įvairių priklausomybių, socialinės atskirties, nepasitikėjimo vienų kitais.

Agresoriaus išstūmimas iš visuomenės – ne išeitis. Psichologės komentaras

Mūsų žmonės yra mokyti nerodyti savo pykčio, todėl psichologine prasme natūralu, kad gavęs progą kur nors išreikšti ilgai slėptus jausmus žmogus tai daro kitu kraštutinumu.

Apribota prekyba sekmadieniais Lenkijoje – krikščioniškumo liudijimas?

Nuo kovo Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, ribojantis prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis. 

Simone Weil apie „komercinio skonio“ žmogaus teises

Žmogaus teisės priklausydamos tik šios realybės pasauliui tam tikra prasme neigia žmogaus sielą. 

Šiukšlių dėžė – geriausia vieta maistui?

Maistui brangstant mūsų požiūris į jį darosi vis atsainesnis.

Kodėl teisme niekada nesijausime kaip greitojo maisto restorane?

Kiek laiko varstyti Temidės duris šiandien turi būti pasiruošę bylos dalyviai, kodėl bylų nagrinėjimas užtrunka ir kas lauktų bylos dalyvių, teisingumo greičio siekiančių kokybės sąskaita? 

A. Peškaitis OFM: atsisakydami normos sąvokos turime abejoti ir medicinos būtinumu

Pokalbis su Arūnu Peškaičiu OFM apie priežastis, dėl kurių psichologų ir psichiatrų organizacijos priešinasi LRS narių iniciatyvai ištaisyti LR Civiliniame kodekse  įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį.

Translyčiai asmenys – kokia pagalba jiems reikalinga?

Lietuvoje translyčiams asmenims teikiama medicininė ir psichologinė pagalba kol kas nėra tinkamai reglamentuota.

Ar reikia skirti rusus ir Rusiją?

Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu? 

E. Macronas: „Demokratija yra geriausia mūsų galimybė“

Iš tiesų šiais sudėtingais laikais europinė demokratija yra geriausia mūsų galimybė. Didžiausia įmanoma klaida būtų atsisakyti savojo modelio ir savosios tapatybės. 

G. Weigelis: tikintieji Rusijoje nusipelnė daugiau nei Putinui pataikaujantis Kirilas

Čia, JAV, mes pastaruoju metu regėjome pernelyg daug to pavyzdžių tam tikrų evangelikų lyderių gretose. Tačiau šiandien kalbant apie pataikūniškumą yra sunku pralenkti Maskvos ir visos Rusios patriarchą Kirilą.

Sirijos patriarchai smerkia „nepateisinamą išpuolį“ prieš jų valstybę

Graikų ortodoksų, sirų ortodoksų ir graikų melkitų patriarchai pasmerkė „brutalią JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos agresiją“.

Reglindis Rauca ir Irena Veisaitė – vienos nepaprastos draugystės istorija

„Šiandien esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie mane priėmė, nors jiems patiems ar jų artimiesiems teko patirti Holokausto siaubą. Šis laikas man buvo didžiulė dovana.“

Dieve, kokie tavo planai šiandien?
XFM Radijas

XFM radijo stoties laidoje „Lyderystės klubas“ viešėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, jis atskleidė savo lyderystės gaires ir santykį su Dievu bei papasakojo, kas suartina didelę šeimą, kurioje auga penki vaikai.

Dailės istorikė B. R. Vitkauskienė: sovietmetį nešamės ant savo pečių

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

„Mes, Lietuvos lenkės, galime viską“

Keturios sėkmingos moterys Lenkų diskusijų klubo renginyje paneigė dažnus stereotipus apie Lietuvos lenkes. 

Laiškai iš kaimo. Klibikščiuoja, bet vis dėlto dar eina

Iš H. Gudavičiaus dienoraščio: „Kodėl senieji lieka ištikimi savo kiemui ir savo kaimui? Juos kažkas laiko būtent tose vietose, kurias iš jaunumės pasirinko. Sulaiko juos tikriausiai meilė ir prisiminimai, bet yra ir toks keistas savarankiškumo užgaidas.“

Kuo ypatinga E. Macrono kalba katalikams Bernardinų kolegijoje?

Prancūzija užvirė po prezidento kalbos katalikams balandžio 9-ąją. Vieniems stebintis ir giriant, kiti įžvelgia Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo pažeidimą.  

Vilties ženklai kultūrinės spaudos lauke: susitikimas su „Šiaurės Atėnų“ redaktore
Kristina Gudavičienė - Vilniaus universiteto biblioteka

Svarstydama apie „Šiaurės Atėnų“ ateitį, redaktorė teigė kol kas norinti išlaikyti tai, kas yra dabar, kad tai būtų solidus, aukštos kokybės, atspindintis visuomenės aktualijas, reaguojantis į įvykius, politiškas leidinys.

Tyrimas: laidojimo paslaugų versle šešėlis gali sudaryti net iki 60 proc.

Beveik 14 mln. eurų – tikėtina, tiek mokesčių per metus nesurenkama į šalies biudžetą iš verslo, veikiančio laidojimo paslaugų sferoje.

Vidas Bareikis: Lietuva tarytum klausia – kam aš čia esu?

Vidas Bareikis pasiryžo aplankyti net 50 šalies miestų ir miestelių – juose rengia pasirodymus ir kalba moksleiviams apie patyčias.

Salomėja Fernandez Montojo. „Gender“ konvencija: kam jos reikia labiausiai?

Kas bus tas išminčius, kuris spręs, kas ta konkreti „elgsena“ ar „vaidmenys“, kuriuos reikia naikinti kaip stereotipiškus?

V. Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti
Lina Lapėnaitė - Teismai

Dažnai savo studentams sakau, kad teisingumas gali būti ir iš didžiosios T, ir iš mažosios t raidės. Mano akimis, teismai niekada negalės įgyvendinti teisingumo iš didžiosios T raidės.

A. Pūras: pati ES savo „tėvą“ J. Monnet pavertė nuobodžia figūra

Kas buvo Jean Monnet – socialistas ar neoliberalas, Jungtinių Europos Valstijų kūrėjas ar Prancūzijos valstybininkas?

Valstietiškoji demokratija

Pastaruosius Lietuvos politikos mėnesius būtina įsidėmėti, nes jie kaip reta atskleidžia galimybes naikinti demokratiją jos pačios vardu ir priemonėmis.

Neparadiniai Europos veidai. Graikija

Sunku būtų rasti kitą tokią šalį kaip Graikija, kuri dėl klimato ir savo žmonių mentaliteto tokia permaininga, dažnai tiesiog nepakenčiama, o kartu taip stipriai veikiama išorės jėgų ir nuomonių.    

Atgal į ateitį: ateities sindromas istorijoje
Akvilė Naudžiūnienė - Naujasis židinys

Novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų ir istorinio mąstymo perspektyvos sujungimą siūlo Valstybės pažinimo centre atidaryta paroda Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos.

N. Putinaitė: Jei ir prasminga jungti institutus, tai prie universitetų

Svarbu siekti, kad lituanistika netaptų ideologija, o būtų mokslas. Dabar daugelyje dokumentų, tame pačiame lituanistikos įstatyme matau, kad lituanistika yra labiau pateikiama kaip tam tikra vyraujanti valstybės ideologija.

Humanitaras po medžiu, arba Apie institutus ir lituanistiką

Aistros verda, ritasi kraujo bangos. Vyriausybė užsimojo papjauti lituanistiką. Ar gali būti Lietuvoje kas nors baisiau?

Dvasiniai archyvai

Neretai mąstau ne apie tuos tikruosius archyvus, o įsivaizduojamus, kitokius – dvasinius. Kas ten turėtų būti? Mūsų aukštosios akimirkos (kaip jas vadino Vytautas Mačernis).

„Šokas ištiko, kai pamačiau“
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Pirmenybė teikiama ne unikalaus paveldo išsaugojimui, bet naujoms statyboms, kurių apsuptyje paveldui skiriamas tik papildomos puošmenos, savotiško praeities suvenyro vaidmuo.

S. Čelutka: rinkimų metu suaktyvės Rusijos informaciniai ir kibernetiniai karai prieš Lietuvą

Apie Lietuvai kylančias grėsmes, artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams, kalbamės su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriumi Simu Čelutka.

Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas V. Radžvilui

Kadangi reikalas viešas, kas nors turi pagaliau viešai pasakyti tai, apie ką šnabždamasi akademinėje bendruomenėje: šis žmogus nekontroliuoja savo fantazijų, šis karalius – nuogas.

Filmo „Tyli naktis“ režisierius P. Domalewskis: „Neturiu atsakymų, tik klausimus“

Su filmo režisieriumi P. Domalewskiu kalbėjomės apie jo kelią į kiną, vaizdajuosčių nuomos punktus, Disney’aus filmukus, humorą, demokratiją ir autoritarizmą filmavimo aikštelėje ir, savaime suprantama, „Tylią naktį“. 

Lietuvoje gimusi musulmonė: „Būdama Libane labiausiai pasiilgstu lietuviško pieno ir sūrio“

Kosto Kajėno ir Jurgitos Jačėnaitės videointerviu su Lietuvoje gimusia ir čia gyvenančia musulmone studente Amira Dayekh. Fotografijų autorė – Evgenia Levin.

J. Petersonas: Laikas liautis atsiprašinėjus už konservatyvias pažiūras
Pro Patria

Pirmiausia noriu visiems čia esantiems parekomenduoti knygą. Ji vadinasi „Explaining Postmodernism“ (Postmodernizmo paaiškinimas) ir yra parašyta pono Stepheno Hickso. Postmodernizmą jums reikia suprasti, nes būtent su juo susiduriate. 

Apie hibridinį karą ir kritinį mąstymą, kaip ginklą prieš jį. Atsakymas Algirdui Kazlauskui

Ketvirta, iš tiesų negalime manyti, jog darbą atliks universitetai – dažnai į juos stojantys žmonės jau būna suformavę savo vertybines ir moralines pažiūras, tad ugdyti savimonę dera pradėti dar nuo mažens: šeimoje, darželyje, pradinėje mokykloje... 

Lietuvos gynyba
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Geriausia Lietuvos gynyba būtų, jei piliečiai neatiduotų savo valios taisyklių anonimiškumui, o laisvių – į kalėjimą panašiai sistemai. 

Moralės objektyvumas reliayvistiniame pasaulyje?
Aistė Noreikaitė - Naujasis židinys

Prabilęs ar juolab pradėjęs ginti moralės objektyvumą etikos diskurse gali būti palaikytas nepataisomai senamadišku arba ekscentrišku radikalu, o galbūt net pavojingu mąstytoju, kuris neatsižvelgia į šiuolaikinio globalaus pasaulio įvairiopumą. 

Kas yra tas hibridinis karas
Algirdas Kazlauskas - Politologas.lt

Daugeliui aišku, kas yra karas. Nuo pat mažumės darželiuose, mokyklose, tėvų ir kitų suaugusiųjų esame mokomi, jog karas yra tada, kai šaudo. Natūrali vaiko logika jam kužda, kad tuo metu, kai liaujasi šaudyti, karo nebėra.

Pirmoji Kinijos pergalė D. Trumpo ir Kim Jong-uno konflikte

Xi Jinpingas siekia išnaudoti galimybę pasirodyti kaip pasaulinės taikos užtvirtinimo garantas tarptautinėje arenoje, o antra, bando savo vidinei politinei rinkai pasirodyti kaip tvirtas lyderis.

Per balas link aušros

Jei mums rūpi lietuvybė, negalime apsiriboti tik kultūriniais klausimais. Privalome būti ir valstybininkai, suinteresuoti Lietuvos valstybingumo sutvirtinimu.

Vaikiška tremties istorija ne tik vaikams

Suprantu, kad galima skųstis šiandienos Lietuvos problemomis ir siekti pakeisti situaciją, tačiau ilgėtis sovietmečio žinant, kokia neleistina kaina buvo sumokėta už garantuotus darbo paskyrimus, už viską, kas esą buvo nemokama, už kolchozus?

Kovą dėl duomenų apsaugos mes jau pralaimėjome

Kuriant naujas technologijas žmonės neretai pamiršta atsižvelgti į jų poveikį iš etinės, socialinės, politinės pusės, teigia prof. dr. J. S. Gordonas. 

Politinė tauta nėra tapati etninei tautai

Kalbininkė dr. Loreta Vaicekauskienė įsitikinusi, kad daugiakalbystė stiprina tiek Vilniaus krašto, tiek visos šalies ekonominį potencialą.

Nors vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, jų gerovė vis dar neužtikrinta

Lietuvoje per paskutinius du dešimtmečius vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau valstybėje  jais nėra tinkamai rūpinamasi – taip, kaip tai numato seniai ratifikuota JT Vaiko teisių konvencija. 

Musulmonų integracija Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje musulmonų bendruomenei šansų augti mažai – totorių mažėja, imigracija menka, o į islamą atsivertę lietuviai išvyksta svetur, teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. 

Užrašai sau ir kitiems

Nuotraukų manija, epidemija. Jeigu būsi kur nors išvažiavęs, jeigu dalyvausi kuriame nors renginyje ir nenusifotografuosi, tai kaip ir nebuvo to įvykio.