Sankirtos

Terminas kandidatas atsirado Senovės Romoje, kai asmuo, siekiantis valstybinio posto, savo togą išsibalindavo kreida. 

Kokiomis aplinkybėmis nepriklausomoje Lietuvoje kilo menininkų kūrybos skandalų? Ką jie kalba apie mūsų pačių, atskirų visuomenės grupių ir menininkų nuostatas? 

Bernardinai.lt švenčia 15-ąjį gimtadienį. Pokalbis su vyr. redaktore, pasak kurios, čia įdomių publikacijų gali rasti ir tikintis, ir ieškantis, ir abejojantis. 

Šis tikėjimas nuolatine pažanga pastaruosius keliasdešimt metų atsispindi ypač tada, kai yra sprendžiami tokie reikalai kaip šeimos samprata, gyvybės apsauga ar imigracija.

„Lietuviškoje spaudoje partizanai dažnai yra dedramatizuojami. Jie išplėšiami iš kupinos daugiareikšmių situacijų aplinkos ir parodomi vienpusiškai heroizuojant...“

Kaliniams baisiausia tai, kad Lietuvoje daugiau nei trys ketvirtadaliai piliečių įsitikinę, kad su jais galime elgtis kaip su niekam tikusiais, nurašytais daiktais. 

Pirmiausia mistikai išmoko žmones tylos. Iš gelmių ateinančios ramybės.

Didelė pagalba kūrėjui  yra sąžininga kritika. Jos labai trūksta. Tam tikroje kultūrinio istablišmento aplinkoje dėl to jau darosi sunku kvėpuoti ir mąstyti.

R. Weaveris skatina grįžti į pamaldumą, teisingumą ir pagarbą – dorybes, atkuriančias mums tinkamą ryšį su gamta, mūsų kaimynais ir praeitimi.

Vasario 12 d. prasidėjo kalinių iškėlimas iš Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo. Kaip perkėlimas gali paveikti nuteistųjų gyvenimą ir kodėl mums visiems tai turėtų rūpėti?

Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad nuo tada, kai įsigaliojo naujas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, į laikinąją globa patenka mažiau vaikų, o tai reiškia, kad iš šeimų jų paimama mažiau.

Yitzhako Arado gyvenimo istorija: nežinomybėn pradingęs tėvų likimas, gyvenimas getuose, traukinių sprogdinimas su sovietų partizanais ir gražesnio pasaulio viltys.

Posovietinė visuomenė yra paveikta nepilnavertiškumo ir bejėgystės, dėl ko ji negali racionaliai interpretuoti komunistinių paminklų ir atskirti, kas yra svetima Lietuvos tapatybei.

Mauricijaus Pranciškaus Karpio apmąstymuose užfiksuotas gyvos, diskutuojančios ir reflektyvios politinės tautos vaizdinys. 

Pokalbis su rašytoju ir kino kūrėju O. R. Hamiltonu apie 2011 m. Egipto įvykius, debiutinį romaną, pabėgėlių situaciją, klimato kaitos problemas ir žmonijos ateitį.

„Mane žavi mūsų tautos vidinė stiprybė, retai sutinkamas susitelkimas, pasitikėjimo kultūra“, – teigia B. Jonuškaitė.

Pokalbis su slovėnų rašytoju G. Vojnovićiumi, knygos „Jugoslavija, mano tėvynė“ autoriumi, apie literatūrą, istoriją, atmintį ir krepšinį.

Personalo atrankos specialistas žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daugiau nei dešimtmetis, siūlo tęsti mokymąsi ir gilinti savo žinias technologijų srityje.

Ką reiškia kalbėti apie savo praeitį ir skaudžius sovietų okupacijos laikus? Ko galime iš jos pasimokyti? Interviu su profesore dr. Danute Gailiene.

Lengva „atsiklausti žmonių“, tačiau sunku diskutuoti su piliečiu? Panašu.

Interviu su „Microsoft“ direktoriumi Bradu Smithu, duotu Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“. 

Interviu su filosofu Alvydu Jokubaičiu apie naująją knygą „Politinis idiotas“.

Ar „Purpurinis rūkas“ geras filmas? Neblogas. Ar verta jį pažiūrėti? Taip, jei norite kalbėti šia tema – lygiai taip pat, kaip verta perskaityti M. Ivaškevičiaus „Žalius“ – jei norite apie tai sąžiningai kalbėti.

Antradienį, vasario 12-ąją, buvo minima Tarptautinė vaikų karių diena, siekianti atkreipti pasaulio dėmesį į nepilnamečių pavertimą kariais.

Nors visuomenė ir labai palaikė, tiesioginių merų rinkimų reforma lūkesčių nepateisino. Rinkėjų aktyvumas nelabai padidėjo, tačiau iškilo naujų problemų.

„Bendras mūsų muziejų plotas yra beveik toks pat kaip Luvre – 313 000 kv. metrų, – komentuoja E. Parulskis. – Tai reiškia, kad jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus kiekybiniu požiūriu Luvro atspindys.“

Komentaras apie architektūros paveldo padėtį Klaipėdoje.

Suskaičiuoti Tomos darbus vienos rankos pirštų neužtenka: ji ir kompiuterinės grafikos dizainerė, ir Nacionalinio kuksando centro vadovė.

Svarbiausia, man atrodo – priimti grožio ilgesį į deramą vietą tarp kitų rimtų dalykų ir teisėtų troškimų.

Interviu su Marijum Audriumi Pakštu, Kazio Pakšto giminės palikuoniu, keliautoju, vertėju, niekada nrimstančiu žmogumi.

„Dvasininkija, mano nuomone, neturėtų peržengti ekspertinės bei visuomenės nuomonės formuotojos pozicijos“, – teigia prof. Vytautas Ališauskas.

M. Ivaškevičiui atgauti veidą šioje situacijoje būtų ne taip jau ir sudėtinga, jei tik užtektų vyriškumo paprasčiausiai atsiprašyti.

Dabartiniai imigracijos srautai kelia klausimus: kiek mūsų socialinė sistema yra pasiruošusi ir kiek ji yra jautri atskiroms imigrantų grupėms.

Y. N. Harari svarstymams nestinga intelektualinės intrigos: kartais jie taiklūs, įdomūs, o kartais kuria naujų įtampų ir iššūkių.

Justinas Marcinkevičius ir Marius Ivaškevičius yra „sudėtinės“ asmenybės – iš skirtingų gyvenimo epizodų sulipdyti personažai, kurių iš tiesų kaip asmenybių nepažįstame. 

Žodžio laisvė kaip apskritai žmogaus teisių dalis turi begalę atspalvių. Kaip ir žmogaus elgesys, visuomenės vertybės, kitę per daugelį šimtmečių.

Konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas komentuoja Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Lietuva privalo pripažinti kitose šalyse sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Dauguma iki šiol braidžioja seklumoje, skaitydami Ozolą lozungais, kaip politiką, o ne kaip filosofą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija panaikino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Pokalbis apie tai su komisijos pirmininku A. Antanaičiu ir Lietuvių kalbos instituto tyrėja L. Vaicekauskiene.

Geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos.

Faktai „trapūs“ dėl to, kad jie reikalauja vertinimo, arba tiksliau – kad vertinimai neišvengiamai susipynę su faktais.

Kalbėdamas apie kvailumą kasdieniuose gyvenimuose, filosofas sako, kad žmogui visų pirma reikia suprasti, jog nesame protingi iki galo, nežinome daugybės dalykų.

Reakcijų į du meno kūrinius – M. Ivaškevičiaus romaną „Žali“ ir M. Markevičiaus filmą „Tarp pilkų debesų“ – palyginimas.

Pokalbis su Benu Ulevičiumi apie katalikų reakcijas į iniciatyvą uždrausti homoseksualų eitynes sostinėje vasarą. 

T. Venclovos teigimu, M. Ivaškevičius yra puolamas ne dėl savo dramų, už kurias ir buvo įvertintas Nacionaline premija, o dėl romano „Žali“ ir dar labiau – dėl padorios pilietinės pozicijos.

Manifesto autoriai save vadina „Europos patriotais“, suprantančiais, kad vyksta „naujas mūšis dėl civilizacijos“.

Pamatinį vaiko saugumą gali užtikrinti tiktai tėvai. O jei tėvai nepajėgūs (paprastai dėl alkoholizmo ar narkomanijos), jokios tarnybos to nepadarys – atimtas vaikas nesijaus iš esmės saugus.

Kremliaus kontroliuojamame televizijos kanale „Rossija 1“ partizanai eilinį kartą apšmeižti, išvadinti taikių žmonių žudikais.

Antisemitizmas, kad ir kaip būtų gaila, nėra tik praeities dalykas.