Sankirtos

Teisingas kelias yra tobulėti patiems ir tobulinti sistemą, o ne nubraukti visa, ką pavyko pasiekti, rašo 7 vaiko teisių bei pagalbos šeimoms srityje dirbančios krikščioniškos organizacijos. 

Trumpai apie JTO migracijos paktą: ko siekia? Kodėl kritikuojamas? Kokia Bažnyčios pozicija?

Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada.

Katalikai gali – ir netgi turi – nesutarti dėl to, ką žemiškais klausimais laikyti siektinu gėriu ir kokiomis priemonėmis jo pasiekti. 

Bene svarbiausia ir, man atrodo, dar neišgirsta Greimo žinia yra ta, kad lietuvių kultūros turinys turi tapti universalus, sako prof. Arūnas Sverdolas. 

Diskusija apie naujas įstatymo pataisas, reguliuojančias informacijos apie savižudybes viešinimą.

Galbūt per mažai mąstome apie intelektualus, kaip darančius poveikį? Per vyčius nebematome rūpintojėlių?

Gruodžio 3–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vyksta 24-oji Klimato konferencija (COP24), kurioje dalyvauja apie 150 valstybių vadovų.

Šio komentaro tikslas – tęsti diskusiją apie tai, kokie veikimo modeliai krikščionims būtų tinkamiausi šiandienos mūsų kultūriniame kontekste.

Didžiausi saugumo iššūkiai šiandien kyla dar gana naujoje žmogaus sukurtoje kibernetinėje erdvėje. 

Ne Sniečkus ir ne Paleckis tuo metu buvo valstybės vadovai, o žmonės, kurie kovojo, tarp jų ir Adolfas Ramanauskas. Okupacija nepagimdo teisės, sako knygos „Aš esu Vanagas“ autorius.

Ar religingumas yra susipriešinimą skatinantis veiksnys? O gal atvirkščiai – jis skatina žmones pagarbiai žiūrėti į politinius priešininkus?

Kai naudojama žalojanti ar mirtina jėga, sprendimus turi priimti žmogus, teigia Vatikano stebėtojas JT agentūrose Ženevoje Ivanas Jurkovicius.

Žinau, kad toks gyvenimo būdas man atnešė skurdą ir begalę kitų sunkumų, bet priešingu atveju aš likčiau gyventi mele, sako Irina Kalmykova.

A. Mickevičiaus asmenybė yra langas, pro kurį atsiveria plati XIX amžiaus panorama.

Stebint Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų proponentų ir oponentų diskusiją, susidaro kognityvinio disonanso įspūdis.

Būtų didžiulė klaida, jei būtų iš esmės keičiamos arba atšaukiamos smurtą draudžiančios įstatymo nuostatos.

Kol kas nežinome, ar Asia, jos vyras ir penki vaikai dar Pakistane. Minioms reikalaujant neleisti jai išvykti, Prancūzija, Ispanija, Vokietija, o pirmiausia – Australija bei kelios kitos šalys pasiūlė prieglobstį šeimai.

Pinigai ir vulgarūs, ir kilnūs, ir fikcija, ir tikrovė. Jie jungia ir skiria žmones, gąsdina tiek pertekliumi, tiek stygiumi. Tai bloga darantis gėris ir gera darantis blogis. 

Diskusija pie ES ateitį, netikras naujienas, hibridinius karus ir lyčių lygybę.

Atrodo, baimė ir neviltis sukaustė Lietuvą, besiruošiančią svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų projektą.

Mintys iš Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečio minėjimo Kaune, 2018 m. spalio 17 d.

Apie vienas kito supratimą bei gydančią žodžių ir tylos galią.

Kalbą prižiūrinčios institucijos neturėtų taikyti draudimų ir baudimų žiniasklaidai, joje reikia savireguliacijos – patiems žurnalistams turėtų būti gėda nemokėti rašyti.

Ar „Baltijos pasididžiavimo“ eitynės yra tik pagarbos ir meilės reikalaujanti akcija, ar čia susiduriame ir su „lobizmu“ bei „lygių teisių“ reikalaujančia „politine manifestacija“?

Internetas yra nepaprastai galinga priemonė skleisti informaciją, tik jam visai nesvarbu – teisinga ji ar melaginga. 

Bet baimė, nerimas, pyktis yra patys blogiausi patarėjai diskusijoje apie vaikų gerovę. O kaip tik racionalios diskusijos dėl vaikų mums šiuo metu labiausiai ir reikia Lietuvoje.

Keisti dalykai nutinka su ta sąžine. Teisingumo dėlei tenka liūdnai konstatuoti, kad daugybės mūsų piliečių sąžinė yra komos būklės.

Teatro režisieriaus, sukūrusio spektaklius apie Visaginą ir Šalčininkus, ir šiuos miestus tyrinėjusios mokslininkės pokalbis.

Stiprinkime, ugdykime ir remkime šeimas! Vykdykime prevencines programas, kurios yra daug efektyvesnės už intervencines – smurtinį prievartinį vaikų atskyrimą nuo jų šeimų.

Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra tamsos ir šviesos kova ne vien metų laikų prasme. Man kartais atrodo, kad esame atsidūrę didesnėje krizėje nei per Rolando Pakso apkaltą.

Betliejų juosia siena, kuri izoliuoja krikščionis ir musulmonus, gyvenančius šiame mieste, nuo Izraelio. Šeimos susiduria su dideliais iššūkiais.

„Man labai svarbu pabūti vienumoje, tyloje. Tai labai svarbu mąstymui ir bandymui susivokti, kas aš esu. Taip pat šis laikas yra labai svarbus mano kūrybinei veiklai.“

Ištrauka iš spaudai rengiamos pokalbių su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene knygos „Europos saulėlydis atšaukiamas“.

Vartotojai yra linkę gręžtis į „lėtą“ žiniasklaidą, nes su naujausiomis informacinėmis technologijomis užaugusi karta jau pradeda jausti nuovargį nuo greitos medijos.

Kaip padėti į juodą etapą pakliuvusiam žmogui ilgame gijimo procese, kai aplinkybės tam trukdo?

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus apie lietuvių kalbos vartojimą emigracijoje, bando prognozuoti, kokia galėtų būti lietuvių kalbos ateitis.

Ar nėra taip, kad užduotį „ginti tikėjimą, Bažnyčią, Bažnyčios mokymą“ patys sau pasiskyrėme? 

Dėl savito konservatizmo ideologijos pritaikymo praktikoje M. Thatcher laikome konservatyvia mąstytoja, kurios antspaudas yra paliktas pasaulio istorijoje. 

Istorinių bei politinių aplinkybių sukurta ir toliau gilėjanti praraja tarp pokario, vėliau atvykusių ir Australijoje gimusių lietuvių kilmės atstovų, nebeužsitrauks.

Klaipėdos dramos teatro meno vadovo G. Grajausko pranešimas, skaitytas Šanchajaus Didžiajame Kinijos teatre, gastrolių metu rodant E. Nekrošiaus režisuotus „Kalės vaikus“.

Liepos 1 d. startavusi naujoji Vaiko teisių apsaugos tvarka apnuogino tarnybų nepasirengimą ir poįstatyminių teisės aktų spragas.

Nematomieji patys palieka įprastas vietas – gyvenimas per brangus, arba tiesiog jam nebeliko laiko.

Tai yra kūrinys, kurį privalu pamatyti kiekvienam, kuris ieško atsakymo į klausimą, kodėl dalis žmonių palieka Lietuvą.

2018 metų lapkričio 6 dieną JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai. Kaip šiuose rinkimuose balsavo krikščionys? Netikintys žmonės?

Net ir mokslininkai vis dar neprieina vieningos nuomonės, kas sveikiau – ar į savo valgiaraštį įtraukti vieną kitą mėsišką patiekalą, ar visiškai jų atsisakyti.

Kas bendro tarp Kazio Griniaus idealų ir dabartinės valdančiosios partijos veiksmų Konstitucijos atžvilgiu? 

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Apie perkaitimą, greitėjančią žmoniją ir nacionalizmą – pokalbis su antropologu iš Norvegijos Thomu Hyllandu Eriksenu.

Proporcingumo principo įsisąmoninimo trūksta visoje vaiko teisių apsaugos sistemoje – nuo viršaus iki apačios.