Sankirtos

Laimingųjų skaičius išaugo, bet nelaimingųjų – kelia nerimą

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekamas Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos monitoringas rodo, kad šiuo metu šalies gyventojų laimės jausmas yra padidėjęs, palyginti su praėjusiais porą metų.

Istorikas A. Dubonis: yra tik pažadai, kurie kelia įtarimų

Naujausi Vyriausybės planai sujungti valstybinius lituanistinius institutus į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sukėlė akademinės visuomenės nerimą.

Humanitarinių institutų jungimas: rūpinimasis mokslu ar orveliškos tikrovės konstravimas?

Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dokumente raginama skirtingus humanitarinės krypties institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Kokie to padariniai?

„Grįžtantys“: net ir maži pokyčiai džiugina savo šalyje

Kai esi Lietuvoje ir dirbi Lietuvai, negaila tos energijos. Tiesiog visą save atiduodi ir jautiesi gerai, nes matai net ir mažus pokyčius. Vis tiek norisi, kad Lietuvai būtų gerai – supranti, kad mūsų seneliai čia gyveno, mūsų vaikai čia gyvens.

Pragariškas ratas: Europa tarp kiaurumo ir uždarumo

Norint suprasti šiandien Europoje, o ir visame pasaulyje vykstančius socialinius procesus, susijusius su tapatybės sąvoka, jau nebegalima apsiriboti dviem įprastinėmis kategorijomis – uždarumo ir atvirumo.

Tomas Vaiseta: „Kultūrinės spaudos paskirtis – ne pinigų uždirbti“
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Portalo ir kultūrinės spaudos turinio paskirtis skiriasi: kultūrinės spaudos turinio tikslas – kad žmogus skaitytų ir mąstytų, o portalų pagrindinis principas – gauti kuo daugiau paspaudimų („klikų“).

Apie sugrįžimą į Lietuvą, arba Pirmoji iliuzija. Psichiatro įspūdžiai

Tėvynėje kalbama ir daug rašoma, nuomonės kaip ir visada prieštaringos. Galimas dalykas, kad vykdomas koks projektas ar užsakymas... Ir tai būtų nieko naujo, ne finansinis, bet koks paskatinimas visada yra stimuliuojantis.

Idėjos, vienijančios Lietuvą
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Kovo 7 d. P. Smuglevičiaus salėje pristatytas parodos „Už visą auksą brangesnė laisvė“ katalogas. Iš turtingos retų spaudinių ir rankraščių kolekcijos atrinkti įdomiausi Lietuvos valstybingumo kelią liudijantys dokumentai.

G. Beresnevičiaus žodinė imperija – mitinis mąstymas ir svajonė Lietuvai
Vytautas Ališauskas - Naujasis židinys

Gintaro Beresnevičiaus vizija būtų trečioji – tai ne emigracija ir ne kultūrų sintezė, o Lietuva kaip Romos forpostas.

Lietuvą namais vadinantis siras: mediku čia dirbu už tiek, kiek myliu šį darbą

Videointerviu su Lietuvoje gyvenančiu ir Greitosios pagalbos stotyje dirbančiu siru Fouzi Alhariri. Fotografijų autorė – Evgenia Levin.

„Wenger out“, arba Keli dalykai apie protestą prie Seimo

Kelios pastabos apie tai, ką ketvirtadienį išvydome proteste prie Seimo.

Tautos meilė – pražūtinga?

Skelbiame VU TSPMI rengiamų disputų ciklo „Pavojingos mintys“ vasario 15 d. susitikime nuskambėjusias mintis. Disputo proponentė buvo politologė doc. dr. Inga Vinogradnaitė, oponentė – kultūros istorikė prof. dr. Rasa Čepaitienė.

Kova dėl „Nord Stream 2“ nesibaigė

Vokietijoje vyksta kova dėl Rusijos projekto – planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“. Susiremta rimtai, kovos dalis – ir kova už viešąją nuomonę, kuri vyksta spaudoje, viename populiariausių ir žinomiausių Vokietijos dienraščių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

I. Vinogradnaitė: meilė tautai diegiama žadinant pragaištingas emocijas

Politologės doc. dr. Ingos Vinogradnaitės argumentai, išdėstyti dispute Tautos meilė – pražūtinga?

R. Čepaitienė: nacionalizmas Lietuvoje virsta baubu

Kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės argumentai, išsakyti dispute Tautos meilė – pražūtinga?“ 

M. Basčio atvejis: ar keisti apkaltos proceso modelį?

Balsuodamas dėl Seimo nario M. Basčio mandato panaikinimo, Seimas ne tik pagal Konstituciją, bet ir pagal Statutą galėjo balsuoti įprastai, o ne taikyti slapto balsavimo formą. 

Kodėl bijome musulmonų?
Mano teisės

Lietuvoje gyvenantys musulmonai sudaro 0,1 proc. šalies gyventojų, tad daugelis lietuvių jų nėra pažinę. Tačiau beveik pusė lietuvių – 45 proc. sako nenorintys turėti kaimyno musulmono.

Liliputų išmintis ir išdavystė

Seime aiškiai veikia grupuotė, kuriai galia, savų interesų tenkinimas yra svarbiau už Konstituciją. Jie parodė,  kad, susimetus į kliką, suformavus daugumą ne vertybiniu, o savų išskaičiavimu pagrindu, galima išsipainioti iš visų pančių ir rodyti vidurinį pirštą Konsituciniam Teismui.

V. Landsbergis: Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo Lietuvos – greta turime bepročių valstybę
lrt

Mes gyvename šalia vulkano, kuris gali bet kurią dieną sprogti, todėl džiaugtis, kad gyvename saugiai ir nieko blogo nenutiks, būtų naivu. 

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: valstybė pirmiausia turėtų rūpintis savų piliečių sugrąžinimu

Dalia Asanavičiūtė teigia, kad valstybė turėtų rūpintis savų piliečių sugrąžinimu, o ne vien tik padėti verslui prisitraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Per daug Lietuvos

Valstybės nesukiši į vieną šventinį lozungą ar tris vizijas (kurios iš tiesų yra keturios, bet kas gi sugalvojo, kad du plius du turi būti keturi?). Lietuvos yra daug, per daug.

Prasmės paieškose su tarakoniuku Martinu

Mokykloje dažniausiai esame ugdomi teisingai atsakinėti į užduodamus klausimus, o ši „Mažųjų Platonų“ serija siekia žymiai daugiau – mokytis klausti ir ieškoti pačiam.

Skaitymo evoliucija: šiandien skaitome labai daug, bet kitaip nei anksčiau
Liudmila Januškevičienė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Sudėtinga įsivaizduoti išsivysčiusią valstybę, kurioje skaitymo mastai mažėtų. Skaitymo procesas tyrinėjamas daugelį metų, bet skaitmeniniame amžiuje iškilo poreikis į skaitymą pažvelgti kitaip – per labai sparčios naujųjų technologijų pažangos prizmę. 

V. Landsbergis: tai lieka jaunesniems, nes jie turės toliau ręsti Lietuvos valstybės pamatus

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime.

Istorikas N. Černiauskas: Turime tai, apie ką tik savo vizijose galėjo užsibrėžti mūsų pirmtakai

Galime pasigirti bendrapasauliniais procesais, kuriuos ne stebime, o patys aktyviai dalyvaujame, trispalve vėliava, kuri plazda prie svarbiausių europinių ir pasaulinių organizacijų.

Susitarimas ir laisvė
Vladimir Jarmolenko - Naujasis židinys

Matau daug panašumų tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – imperijų byrėjimas, noras gyventi savarankiškai, pastangos susitarti. Bet labiausiai anuos žmones ir mus sieja tai, kad ir tada, ir dabar mes einame į laisvę.

Apie laimę, kurios nė nepastebime

Mūsų patriotinis sezonas nuo Sausio 13-osios iki Kovo 11-osios toks ilgas, kad jo pabaigoje beveik neįmanoma pasakyti ką nors, kas nebūtų beviltiškai banalu ir sentimentalu.

Ar įstatymų skaičius – geriausias Seimo darbo matas?

Vertinant Seimo narių darbą viešojoje erdvėje dažniausiai mirga skaičiai: kiek kas panaudojo parlamentinei veiklai skirtų lėšų, kiek kas per posėdžius pasisakė ar patylėjo, kiek pataisų ar naujų teisės aktų projektų pateikė.

Pagarba moterims – ne vienos dienos reikalas

Nors kovo 8-oji jau praėjo, bet pagarba moterų teisėms ir jų laikymas neprastesniais žmonėmis už vyrus yra ne vienos dienos, o ištiso gyvenimo klausimas. Tokia yra daugelio pasaulio laikraščių mintis, todėl jai šią spaudos apžvalgą ir skiriame. 

#MeToo ir mes

#MeToo banga Lietuvoje ardo dešimtmečiais diegtas autokratinio ugdymo normas, skaldo vergišką tikėjimą autoritetais. 

Istorija apie piktą raudoną drambliuką, gyvenantį žemės gelmėse, arba #metoo

Ketvirtosios valdžios turimas anonimiškumo skydas yra naudojamas neatsakingai, kas leidžia nuogąstauti, jog anksčiau ar vėliau akcija #metoo taps Damoklo kardu, pakibsiančiu virš bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio. 

Pasaulyje yra teisybės angelas ir tiesos angelas

M. Martinaičiui rūpėjo ne tik literatūros ir jos kūrėjų padėtis kintančioje visuomenėje. Kelių kartų sąmonėje Marcelijus Martinaitis – ne tik poetas, bet ir kultūrininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. 

Gerovės valstybė ir dangaus karalystė
Mantas Adomėnas - Naujasis židinys

Dabartiniam žmogui nebereikia tikėti, kad Dievo Apvaizda juo deramai pasirūpins. Jis žino, kad šiapusiniai valstybės mechanizmai neleis jam badauti, skursti, patirti pavojų ir išbandymų.

Istorikas S. Jazavita: galime daug pasimokyti iš Lietuvos ir Prancūzijos XX a. diplomatijos

Nors tradiciškai daug kalbame apie kitų didžiųjų pasaulio sostinių – Vašingtono ar Maskvos, Londono ar Berlyno – įtaką Lietuvos istorijai, tačiau itin svarbų vaidmenį čia vaidino ir tebevaidina ir Paryžius. 

Technologijos – praraja ar tiltas tarp skirtingų kartų?

Kaip jaunoji karta gali padėti vyresniesiems ugdytis informacinį raštingumą? Ir ko jaunoji karta gali pasimokyti iš vyresniųjų? Kaip ugdyti kritinį mąstymą informacinio pertekliaus amžiuje?

Kovo 8-oji. Tikroji šios šventės prasmė

Laisvoje Lietuvoje Kovo 8-oji man reiškia tiek, kiek jaučiuosi esanti laisvu ir nediskriminuojamu žmogumi visuomeniniame, politiniame, profesiniame ir asmeniniame lauke. 

Sienų radimosi procesas kuriant valstybę de facto Abchazijoje ir Pietų Osetijoje
Dovilė Jakniūnaitė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Abchazijos ir Pietų Osetijos pastangos atsiskirti nuo Gruzijos prasidėjo XX a. pabaigoje, kai ėmė žlugti Sovietų Sąjunga.

#MeToo – nepasiklysti tarp dviejų kraštutinumų

Vis dėlto šįkart ne apie tai, nes tikiu, kad nepaisant visų pasaulėžiūrinių nesutarimų mes vis dėlto galime rasti bent dalinį sutarimą dėl to, kas yra smurtas prieš moteris ir kaip su tuo kovoti.

Ar Lietuvai reikalingi jos piliečiai?

Kovo 1 d. Jono Basanavičiaus klubas pavasarį pasitiko diskusija apie vieną iš trijų šimtmečio idėjų išrinktą – dvigubą pilietybę.

L. Andrikienė: Kremlius vadovaujasi principu „Užkariaukime protus, o po to teritorijų nereikės ir užkariauti“

Europarlamentarė Laima ANDRIKIENĖ, viena iš ES – Rytų partnerystės rezoliucijos rengėjų, sutiko pasidalinti įžvalgomis apie Rusijos destrukcinę veiklą Europoje ir už Atlanto, kartu išskirdama ES naudojamas atsakomąsias priemones. 

2018-ųjų metų jubiliejai: tautos jėga, trapumas ir pikti nykštukai
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Tauta yra ir galinga, ir trapi. Pavojaus akivaizdoje buvome pasiryžę gultis po tankais. Tačiau pralaimėjome kasdienę kovą su savo žmogišku egoizmu. Įprastinis metas yra pavojingesnis tautai nei išorinis pavojus. 

Apie laisvą laiką

Per vieną paskutinių organizuotų evangelizacinių renginių jaunimui išgirdau seniai girdėtą klausimą: „Kada bus laisvo laiko?..“

Naujienos, kurios neįpareigoja, arba Globalios moralės trūkumas

Globalizacija, nors turbūt negali būti vertinama vienareikšmiškai, visgi primena, jog esame žmonės, nepaisant to, kad mus galbūt vieną nuo kito skiria šimtai kilometrų, odos spalva, tikėjimas, kalba ar politinės pažiūros.

3+1 būdas savo darbą paversti svajonių darbu
Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Jei paklaustumėte šiuolaikinių organizacijų vadovų, kokių darbuotojų jie nori, dauguma jų atsakytų – motyvuotų, atsidavusių darbui, norinčių ir galinčių pasinerti į darbinę veiklą, proaktyvių ir įsipareigojusių aukštiems veiklos standartams.

Išlaisvinanti Gombrio ironija

Manau, kad šia savo knyga W. Gombrowiczius tobulai išpildė pačiam sau išsikeltą misiją nepamiršti pasaulio, apsiribojant lenkiškumu, o pasaulinėje skalėje tapti lenku, jaučiančiu pasaulio egzistavimą. 

Šimtmečio klausimas: ar ištversime demokratiją?
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Idėjos Lietuvai konkursas – gana įprasto santykio su demokratija pavyzdys, kai siekiama demokratinio patvirtinimo iš anksto apsibrėžtam tikslui. Daug kont­roversiškesnis buvo balsavimas dėl Lukiškių aikštės paminklo. 

A. Jokubaitis: žmogus pavojinga bestija, įskaitant ir lietuvius
lrt

Tereikia paskaityti Balio Sruogos „Dievų mišką“ ir galima suvokti, kad dabar ne patys blogiausi laikai, Lietuvoje tikrai galima gyventi, sako istorikas ir filosofas Alvydas Jokubaitis.

Šv. Kazimieras ir Lietuva

Visai nesvarbu, kad dalis mugės lankytojų menkai pažįsta šventąjį ar aktyviai nedalyvauja Katalikų Bažnyčios gyvenime. Kaziuko mugė yra tik atspindys to, kaip giliai ir kartu konkrečiai Šv. Kazimieras palietė kiekvieno lietuvio gyvenimą.

KGB sąrašai
Kęstutis Girnius - Naujasis židinys

Neleistina dėl kultūrinių jų pasiekimų mėginti nuslėpti menamą Sondeckio ir Banionio bend­radarbiavimą, traktuoti juos skirtingai negu eilinius į sąrašą patekusius mirtinguosius. 

Ką radom, ką paliksim
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Tautos ir valstybės kaupia turtą ištisus šimtmečius, kiekviena karta stengiasi po savęs palikti daugiau negu rado. Tai ir yra paveldas.