Sankirtos

Konstituciniai pamąstymai apie incidentą Turgelių bažnyčioje

Incidento atveju menininkų žodžio ir kūrybos laisvė negali būti ginama tokia pat apimtimi kaip tikinčiųjų bendruomenės narių religinė laisvė.

Amerikos lietuvis: augdamas JAV ieškojau atsakymo į klausimą, ką man reiškia Lietuva

Vaizdo pokalbyje „We Connect Lithuania“ programos dalyvis Lukas Dumašius pasakoja, kaip išsaugoti lietuvybę Amerikoje ir ką jis atrado lankydamasis Lietuvoje.

Architektūros tendencijos Lietuvoje – nuo carizmo iki nepriklausomybės

Architekto G. Preišegalavičiaus pasakojimas, kaip evoliucionavo Lietuvos architektūra – nuo proeuropietiškų madų carinėje Rusijoje iki nepriklausomybės chaoso ir teigiamų poslinkių.

Apie prarastus miestus, komunizmą, velnią, cenzūrą ir prasmes tarp eilučių. Pokalbis su A. Franaszeku

Su poetų – Cz. ir Z. Herberto – biografu Andrzejumi Franaszeku kalbamės apie poeziją, jos santykį su istorija, poeto gyvenimą emigracijoje ir cenzūros prispaustoje Lenkijoje.

Savivaldybė: „Pašaipa iš tikinčiųjų jausmų bei šventų simbolių nėra menas“

Gana brutaliai ir skaudžiai nekviesti svečiai pažemino Turgelių bendruomenės garbę ir orumą, o paviešindami savo apsilankymą bažnyčioje įskaudino ne tik Turgelių, ne tik Šalčininkų rajono, bet ir visos Lietuvos tikinčiuosius.

Per Žolinę – patyčios iš tikinčiųjų

Reklamos autoriams tikslas pateisina priemones ir visiškai nerūpi, kad pakurstyta neapykanta ir katalikų, ir lenkų, ir regiono gyventojų atžvilgiu. 

Dalia Cidzikaitė: į Čikagą vis dar sugrįžtu kaip į savo antruosius namus

Pokalbis su dr. Dalia Cidzikaite, liepos 6-ąją apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.

I. Krastevas: Vidurio Europos pamokos liberalams – nebūkite antinacionalistai

Kodėl etnonacionalizmas dabar sutelkia rinkėjus, tačiau to nebūdavo anksčiau? 

Skaitytojo pozicija. Kodėl kairieji puola Laisvos visuomenės institutą

Jeigu LVI veikloje išties yra kas nors bloga, tuo pirmiausia turėtų rūpintis VSD. Sėkmingas šios institucijos darbas neleidžia abejoti jos autoritetu.

Visuomenė raginama pareikšti nuomonę dėl Reformatų sodo projekto

Vilniaus miesto savivaldybė laukia visuomenės pasiūlymų Reformatų sodo atnaujinimo projektui.

Skaitytojo pozicija. „Negerbiu tikinčiųjų ir nenoriu žinoti apie Dievo Gailestingumą!“

Vilniaus reklamai, kuri Lietuvos sostinę pristato kaip Europos G tašką, keliant diskusijas, dalinamės redakciją pasiekusiu skaitytojo Almanto Stankūno komentaru.

Pienburnis, kuriam pasisekė
Arūnas Spraunius - Šiaurietiški atsivėrimai

Abu šie žmonės yra tiesiog vitališki, neabejingi ir nenumaldomi, jiems užsiimti vien tiesmuku asmeniniu „piaru“ neatrodo tinkamiausia gyvenimiškos laikysenos versija.

Krikščionys turi ypatingą misiją kovoje su melagingomis naujienomis

Karas Rytų Ukrainoje yra pasaulio gerokai užmirštas, jame melagingos naujienos pasitelkiamos kaip vienas pagrindinių ginklų, sakė Ukrainos graikų katalikų vadovas Sviatoslavas Ševčiukas.

Aštuoniolikmetis keliautojas A. Simankovas: jaunas amžius nėra kliūtis kelionėms

Andrius Simankovas – aštuoniolikmetis abiturientas. Dvyliktokas beveik kiekvieną mėnesį stengiasi aplankyti bent vieną užsienio šalį ir jau yra apkeliavęs daugiau nei pusę Europos.

Vilniaus reklama užkariavo pasaulį

GO VILNIUS duomenimis, šią savaitę apie Vilnių ir jo reklamos kampaniją rašė tokie pasaulyje garsūs žiniasklaidos kanalai kaip „Newsweek“, „New York Times“, „Washington Post“, „Buzzfeed“, „The Independent“, „Reuters“, „Stern“ ir kt.

Reformatų skvero atnaujinimo pamokos – precedentas diskusijoms su visuomene

Rugpjūčio 9 d. Vilniuje įvykusi diskusija dėl Reformatų skvero atnaujinimo atskleidė ydingus viešųjų erdvių tvarkymo užkulisius.

Tarp robotikos, tulpinių ir Miltinio. Pokalbis su Andriumi Jevsejevu

Su Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu Andriumi Jevsejevu susitikome Vilniuje, kad pakalbėtume apie Panevėžį. Šis miestas kažkada pelnytai didžiavosi savo teatru, kurio legenda dar ir dabar sklando po miestą ir Lietuvą.

Vilniaus reklama, kurios esmė – malonumas atrasti mūsų miestą

Londono ir Berlyno lauko reklamos ekranuose pradedama transliuoti Vilniaus reklama, teigianti: niekas nežino, kur tai yra, bet kai atrandi, supranti – tai nuostabu. Vilnius – Europos G taškas.

Reformatų skveras: lūžio taškas viešųjų erdvių atnaujinimo istorijoje?

Tą pačią dieną skvere vyks ir projektui nepritariančių aktyvistų rengiamas vienos dienos Re:formatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių.

Lietuva turi sužinoti tiesą apie stilizuotą Vytį

Plačiai Lietuvoje paplitusi Vyčio versija dar prieš Atgimimą buvo sukurta Gintaro Karoso Bostone veikusioje įmonėje.

Kaip apsisaugoti nuo socialiniuose tinkluose tykančių pavojų?

Tarp socialinėse medijose tykančių pavojų – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos.

Konservatizmo pamatas – atsakomybė. R. Scrutono portretas

Seras Rogeris Scrutonas – vienas žinomiausių šių laikų konservatizmo ideologijos puoselėtojų, turinčių išskirtinį tikslą suteikti jai tvirtą filosofinį pagrindą.

Šitaip ir baigasi demokratija, ne sprogimu – inkštimu

Ne ką rečiau, o gal net ir dažniau demokratijos žlunga tyliai – demokratiškai išrinktiems politikams tyliai demontuojant demokratinės santvarkos pamatus.

Azartiniai lošimai: kaip juos vertinti?

2016-2017 m. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė,  kad trys ketvirčiai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti azartinius lošimus.

Asmeninė desekuliarizacija
Ignas Kriaučiūnas - Žurnalas „Ateitis“

Dievas nemirė ir niekad nemirs. Užtat mes – tikrai mirsime, todėl išganymas ir niekas daugiau yra krikščionio gyvenimo tikslas.

Jau išeikvojome šių metų atsinaujinančius išteklius

Per metus išeikvojame tiek resursų, kiek planeta gali atstatyti tik per 1,7 metus.

Svetur puoselėjama tautinė tapatybė
Karolina Sadauskaitė - Žurnalas „Ateitis“

Kunigas Stasys Yla drąsiai, kartais net rizikuodamas, rinkosi apaštalauti tikėjimą, neprarasti vilties, melstis už tėvynę.

Katekizmas: mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu
Vatican News

Popiežius Pranciškus nurodė, kad būtų pakeistas Katalikų Bažnyčios Katekizmo 2267 straipsnis, kuriame kalbama apie Bažnyčios požiūrį į mirties bausmę.

Praėjus 1030 m. po Kijevo Rusios krikšto, Vatikanas Ukrainos katalikams atsuka nugarą

Santykiai tarp Vatikano ir didžiausios Rytų Katalikų Bažnyčios – Ukrainos graikų apeigų katalikų – pakrikę nuo 2014-ųjų.

„Stumdymasis alkūnėmis“ aplink Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią

Liepos 31 d. Vilniuje apie atnaujintus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo sprendinius diskutavo architektai, menotyrininkai ir visuomenės atstovai.

Mykolas Drunga – pasauliui apie Lietuvą, Lietuvai apie pasaulį
Kaunas pilnas kultūros

Atgimimas daug kam irgi buvo siurprizas. Man – ne, nes JAV jau sulaukdavome daugiau svečių iš Lietuvos, pasakoja žurnalistas Mykolas Drunga. 

Norėdami sumažinti žmonijos kančias, privalome pastebėti Dievo dovanas

Negalėjau nepastebėti vakar dienos laikraščio antraštės, kuri skelbė: „Religijos praradimas gali smarkiai prisidėti prie jūsų gerovės“.

Mažumų palietuvinimo klausimu

Didžiausia viešai pristatyto projekto bėda, kad jis Lietuvai ne padeda, bet jau dabar kenkia ardydamas mažumų pasitikėjimą valstybe.

Pokalbis su Vytautu Balsiu: Norilske išgyveno tik optimistai
„Apžvalga“

Vytauto Balsio istorija apie ilgus metus lageriuose ir dalyvavimą Norilsko sukilime.

Kelionė Airijos pakrantėmis
Adelė Samuolienė - Žurnalas „Ateitis“

Lietuviai, bent kiek susipažinę su Airijos istorija, pirmiausia pajunta „giminystę“ šiai nuolat išbandomai tautai.

Nekatalikiška Lenkija?

Naujausia amerikiečių tyrimų instituto „Pew Research Center“ analizė rodo, kad Lenkija patiria sparčiausią sekuliarizaciją pasaulyje. 

Dvi su puse lyderystės sampratos
Gabrielius Zaveckas - Žurnalas „Ateitis“

Lyderystės kaip pirmavimo suvokimas yra dominuojantis ne tik Lietuvos, bet ir visoje Vakarų visuomenėje.

Stabmeldystės grimasos: Lietuva Dievo vietoje

Nemažai krikščionių visų pirma savo širdį atiduoda ir dvasiškai tarnauja tam, kas atrodo realiau nei savo Žodyje apsireiškęs Dievas – tautai, lietuvybei, lenkybei ir panašiai.

Už ką Jordanijos karalius nusipelnė Templetono premijos

Prestižinė Templetono premija šiemet skirta Abdullah II. Laureatas, siekdamas sutarimo tarp musulmonų ir tarp islamo bei kitų religijų, padarė daugiau nei kuris kitas šių dienų politikas.

Tūkstančiai herojų neišdavė laisvės

Panevėžio vyskupo emerito J. Kaunecko kalba, pasakyta minint ketvirtąsias mons. Alfonso Svarinsko mirties metines.

Ministras atlaiduose

Nuo gegužės mėnesio dirbantis žemės ūkio ministras buvo sukritikuotas dėl dalyvavimo Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, ir ne tik.

Prekyba narkotikais apima visą Lietuvą

Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa – kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas vienu metu. 

Kaip pertvarkysime paveldosaugą?

Daug nesigilinant galima pasakyti, kad Metmenys parengti prastai. Klausimas – tyčia ar netyčia.

Muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Prieš pusantrų metų studentiškame Tartu mieste atidarytas naujasis Estijos nacionalinis muziejus išsyk sulaukė pripažinimo. Pokalbis su viena iš kuratorių. 

Antropologas S. Matulevičius: turime galvoti apie tapimą komercine visuomene

Verslas savaime nėra nieko blogo, nors Lietuvoje į verslininkus tiek visuomenė, tiek valdžia žiūri įtariai ir tai sumažina paramos galimybes.

Lietuvos karaimų kultūros bendrijai – 30

M. Gamzajevo sveikinimo kalba: Jūs, karaimai, kartu su totoriais esate gražios, nepakartojomos tiurkybės salos ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje steigėjai bei fundatoriai. 

Gėdos čempionatas

Šiųmetinis „futbolo“ maskaradas bematant pasibaigs, Rusija plės karines agresijas. 

Liudas Mažylis apie „Laisvės karį“: „Gražu. Vietoje. Tinka.“

Kodėl „Laisvės kario“ skulptūra patinka žmonėms? Kauno miesto muziejaus muziejininko S. Jazavitos ir prof. L. Mažylio komentarai.

Tvarus paveldosaugos netvarumas

Abu šie dokumentai – tiek Kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys, tiek ir Muziejų koncepcijos projektas – panašūs tuo, kad nelabai aišku, kam apskritai jų reikia.

Istorija kaip muziejaus eksponatas ir kaip dabartis

Antro pasaulinio karo muziejus byloja apie istoriją, peržengiančią valstybių sienų ribas, apie sudėtingą raizginį veiksmų, sprendimų ir įvykių.