Sankirtos

EP narys W. Waszczykowskis: Europa neturi bendros vizijos, bet ieškoti sutarimo – būtina

Įžvalgomis apie Europos padėtį dalinasi Lenkijos istorikas, diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras, o dabar pareigas Europos Parlamente einanatis W. Waszczykowskis.

Antikinės filosofijos studijos, ikisokratikai, Platonas ir kiti. Pokalbis su David Neil Sedley
Augustė Saladytė - Naujasis Židinys-Aidai

Filosofo tikslas buvo paaiškinti tai, ką graikai vadino kosmos – racionaliai atrodančia pasaulio sandara, t. y. kaip dalykai gali būti tokie taisyklingi ir taip gerai funkcionuoti. 

Man nepatinka Laisvės kalva, bet esu už ją

Kiekvienas išsišokimas, kiekvienas išpuolis prieš šio, kol kas tik būsimo paminklo idėją, verčia susimąstyti apie tai, kad kovojantys už laisvės simbolį, patys nebūtinai yra kovotojai už Laisvę.

Dievui ir Tėvynei

Meilė Lietuvai vienija politinius oponentus. Būtų geriausia, kad būtume viena „Lietuvos“ partija.

Popiežius: abejingumas pabėgėliams įspėja apie mūsų moralinį nuopuolį

Popiežiaus Pranciškaus žinia 105-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga.

Kanados lietuvių katalikių moterų draugijai – 70 metų. Buvusios pirmininkės atsiminimai

Agelika Sungailienė gyvena Toronto mieste. Iš 11 aukšte esančio jos buto gera akį paganyti po žaliuojančius parkus ir į aukštyn išsistiebusius dangoraižius. 

Mečetė Vilniuje – taikai, sąjungai ir ramybei

Mečetė ne tam, kad žmonės tarpusavyje peštųsi. Ji tam, kad čia jie susitiktų. Kad čia susijungtų skirtingos tautos, mentalitetai, kultūros, kad vienų žmonių nuomonė priartėtų prie kitų.

Lietuvos diplomatinę tarnybą prisimenant
Mykolas Keraitis - Naujasis Židinys-Aidai

Interviu su profesoriumi, diplomatu, brolių Lozoraičių bičiuliu Vytautu Ališausku. 

Prijaukinti sovietinę sistemą tautiškumu. Pokalbis su dr. N. Putinaite

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Apie krikščionybę. Pamokslas tyruose
Atmeskite savo veidmainystę. Ateikite pas mane, sako Jis ir mažutėliams, ir fariziejams. Ir muitininkams, kurie skaičiuoja sidabrinius. Laikas išgirsti, laiko nebedaug.
Seimo narys Ž. Pavilionis: liežuvis neapsiverčia V. Putino vadinti krikščioniu

„Žmogaus orumas yra esminė krikščioniška vertybė, Putino Rusijoje, apsimetančioje krikščioniškų vertybių gynėja, žmogaus orumo niekada nebuvo paisoma.“

Kas lemia katalikų poliarizaciją? Žvelgiant dar kartą

Verta ieškoti senesnių ir gilesnių katalikų poliarizacijos priežasčių, išeinančių už popiežiaus Pranciškaus pontifikato ribų

Nuo karjeros abortų klinikoje iki kovos už gyvybę. Abby Johnson istorija

Pasakojimas apie Abby Johnson, kuri, metusi darbą „Planuotos tėvystės“ organizacijoje, tapo viena žymausių už teisę į gyvybę kovojančių aktyvisčių JAV. 

Ką turėtume žinoti apie mūsų pelkes, medžius ir miškus

Apie žmogaus veiklos padarinius aplinkai kalbamės su Gamtos paveldo fondo atstovais.

Krikščioniškoji demokratija ir nacionalizmas

Nei teoriniai kontekstai, nei istoriniai faktai neleidžia pritarti teiginiui, kad tautiškumas privalo tapti naujosios krikščionių programos pamatu.

Truputį apie Vakarus ir Rytus „Petro imperatorėje“

Kitoje ribos pusėje, nepaisant Rusijos vakarietinimo siekiančio valdovo, būtis, paženklinta alkoholizmo, degradacijos, purvo, iracionalumo, nesaikingumo sinonimais.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (I)

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Apie kontekstus

Nelegalių lentų netikriems didvyriams kabinimas – teisinės valstybės klasika. Beveik visų be išimties politinių vadovų tyla – žinutė, kad visa tai yra toleruotina ir priimtina.

12 filosofo Arvydo Šliogerio minčių

Rugsėjo 12-ąją dieną prof. Arvydas Šliogeris šventė 75-ąjį gimtadienį. 

Odė profesoriui

Apie 60-mečio jubiliejų švenčiantį vieną žymiausių lietuvių filosofų – profesorių Alvydą Jokubaitį.

Kas lemia katalikų poliarizaciją?

Nors ne visada popiežius mylėjome, bet dar niekada anksčiau neleidome sau taip atvirai juos kritikuoti ar net kvestionuoti. Kas nutiko?

Romų nedarbą lemia ne kilmė, bet socialinės aplinkybės

Romai, kaip apibendrina grupė, kaltinami dėl daugybės dalykų, įskaitant dėl „nenoro“ dirbti. Gana lengva jį pateisinti tariamu tautos mentalitetu, tačiau problemos šaknys slypi giliau. 

Istorikas J. Vaičenonis: tarpukario Kaune buvo tikima jaunais žmonėmis, jų darbais ir idėjomis

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Konservatizmas ir tautiškumas

Ar tautinis tapatumas yra ir ar jis turi būti konservatoriškos partijos tapatybės dalimi? 

Naują partiją kuriantis V. Sinica: visada ir visur krikdemai siekė išsaugoti ir tautinį tapatumą

„Jei žiūrėtume iš ilgesnės laiko perspektyvos – visada ir visur krikščionys demokratai siekė išsaugoti ir tautinį tapatumą, nors šiandien šis siekis išblukęs.“ 

Savižudybių prevencijos klystkeliai
Dainius Pūras - Mano teisės

Lietuvos patirtimi yra prasminga pasiremti todėl, kad kitos regiono valstybės galėtų pasimokyti iš šios patirties – tiek gerųjų praktikų, tiek taktinių ir strateginių nesėkmių.

Liberalaus konservatizmo gimimas: Alexio de Tocqueville’io portretas

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Naujam pasauliui – nauja krikščioniška demokratija
Piotr Kaszczyszyn - Klub Jagielloński

Kaip kurti katalikišką politiškumo viziją vis labiau pokatalikiškame pasaulyje?

J. Petersono pasaulio spindesys ir skurdas

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Nerangiai paskui Čiurlionį
Kristina Tamelytė - Naujasis Židinys-Aidai

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

VDFF filmas „Herzogas / Gorbačiovas“: apie pastangas ir netyčia suirusią imperiją

Kino meistras W. Herzogas apie M. Gorbačiovą: „Jis yra be galo reikšminga XX a. pabaigos asmenybė. Visame pasaulyje nebėra nė vieno gyvo tokią tarptautinę reikšmę turinčio žmogaus.“

Pusryčiai pas „Batką" – režimo veidrodis

Nustebino ne Lenino, Dzeržinskio ar kitų politinių gangsterių vardais pavadintos gatvės, bet tai, kad bolševikų genocidą prieš savo tautą, mūsų gidas įvardijo žodžiu „klaida“.

Skaitytojai apie „Bernardinai.lt“: šio dienraščio žinia ilgalaikė

15-ojo dienraščio gimtadienio proga įžvalgomis dalijasi nuolatiniai „Bernardinai.lt“ skaitytojai. 

Išgirsti Gretą Thunberg. Šešiolikmetės streikas dėl mūsų ateities

Nors ją dar būtų galima vadinti vaiku, ji rūpinasi tuo, kas nevaikiška ir kas yra ne jos, bet pasaulį valdančių suaugusiųjų rankose. 

Nacionalizmas – laiko patikrintas vaistas nuo politinio fanatizmo

Pasak politikos filosofo Y. Hazony, kvaila išsižadėti tautinės valstybės idėjos, įgalinančios tautas rūpintis savo pačių likimu, puoselėti tradicijas, eksperimentuoti su santvarkomis.

Kaip Lietuvoje gyventi pagal „Zero Waste“ filosofiją?

„Daugelis mūsų visuomenės nėra abejingi savo aplinkai. Visi esame susiję ir nebegalime sau leisti galvoti vien apie save.“

Pagiriamasis žodis pažinimui

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

Lietuva ir Lenkija: ar tikrai judame ta pačia kryptimi?

Prasidėjus XX amžiui, formuojantis moderniai lietuvių tautai, bendrų lietuvius ir lenkus siejančių dalykų fiksuojama žymiai mažiau. 

Bėgantys su laiku
Milda Pivoriūtė - Sociologai.lt

Sociologijos doktorantės pokalbis su savimi apie gyvenimo skubą, laiką sau, šiuolaikinį žmogų. 

T. Venclova: Vilnius ir Peterburgas yra du be galo skirtingi, tačiau man brangūs miestai

Pavasarį grupė Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokinių, priklausančių mokytojo Vytauto Toleikio vadovaujamam „Vaikščiotojų“ klubui, apsilankė Sankt Peterburgo mieste.

A. Katkevičius: šiais laikais apie politiką geriau atsiklausti Palmiros negu L. Bielinio arba manęs

„Šiuo metu žurnalisto darbas yra kaip neregio, apčiupinėjančio dramblį. Mes esam kaip krevetės, nešamos bangos – tačiau visiškai neaišku, kur ta banga nuneš ir kaip viskas baigsis.“

S. Spurga apie Sąjūdžio laikotarpį: „Skatinome visų tautinių mažumų bendrijų kūrimąsi“

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Luka ir Alminas Sinevičiai: Lietuva yra perspektyvos valstybė

„Lietuva yra perspektyvos valstybė, visomis prasmėmis turinti milžinišką potencialą. Didžiausias turtas turbūt nėra kažkokios iškasenos ar verslai, o žmonės.“

Ar pavyko nusimesti dviveidystės kaukes? Atsakymas Nepriklausomybės kartai

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Kaip asmeninis dėmesys gali pakeisti organizaciją

Komandos nariai, kurių vadovai puoselėja darbuotojų gerovę ir pripažinimą, yra 38% mažiau linkę palikti organizaciją.

Ar Vėlines švęsim?

Seimas pakeitė Darbo kodeksą bei Atmintinų dienų įstatymą, ir nuo šiol Vėlinės bus ne atmintina diena, bet šventė ir dar viena ne darbo diena.

Astravo grėsmės akivaizdoje: ambicijų kovos ir lyderystės stoka

Artėjant Astravo atominės elektrinės paleidimui Lietuvoje kol kas vyksta institucijų ambicijų kova.

Nepriklausomybės akto signataras Č. Okinčic: lenkai turi kovoti už laisvę šalies, kurioje gyvena

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Bėda su sąvokomis: kolaboravimas nacistinis ar sovietinis
Tomas Daugirdas - Naujasis Židinys-Aidai

Sovietinio kolaboravimo permąstymas būtų net didesnis savivokos pokytis nei santykio su Holokaustu apsibrėžimas.