Sveikata | Šeima

Pagrindiniai įpročiai, kurių laikydamiesi sušvelninsite pražūtingą streso poveikį ir geriau jausitės.

Kalbasi psichologas, Depresijos gydymo centro vadovas Antanas Mockus ir sielovadininkė, Šeimos ir asmens saviugdos centro konsultantė Elvyra Kučinskaitė.

Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių vyrams išlaikyti savo tapatybę, yra pareigos jausmas.

Jaunosios kartos neretai laikomos užaugusiomis šiltnamio sąlygomis, dėl to gali greitai įsižeisti, būti linkusios išgyventi įvairius psichologinius sunkumus.

Trumpa Senjorų socialinės globos namų istorija  R.Sakalauskaitės knygoje „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“

Kaip veikia radiacijos lygio stebėjimo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistema? Lietuvoje už nuolatinį radiacinio fono monitoringą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.

Režisierius J. V. Tūras pasidalijo, ką jo pirmajam vaidybiniam filmui „Senas šautuvas“ ir jo paties pasaulėžiūrai davė sudėtinga, bet Lietuvoje aktuali savižudybių problematika.

„Depresija po gimdymo susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo planuotas, laukiamas, ar, priešingai, netikėtas ir nelauktas.“

Valstybės, patekusios į sovietinio eksperimento „mėsmalę“, sukūrė daugybę internatinio tipo įstaigų žmonėms, kuriems buvo lemta turėti kokių nors ypatumų ar sutrikimų. 

Jei kas man šiandien užduotų klausimą, ar sužinojusi, jog vaisius, kurį nešioju, turi Dauno sindromą, atsikratytum jo, drąsiai galiu pasakyti „ne“. 

Amerikietė psichologė Alice Boyes dalinasi patarimais, kaip nepalūžti susidūrus su sunkumais.

Ispanijos vyskupai perspėjo, kad sąmoningumo meditaciją praktikuojantys katalikai rizikuoja savo tikėjimu. Kodėl?

Autentiškumas yra be galo gražus dalykas. Norėčiau padrąsinti būti autentiškais žmonėmis ir savo autentiškumą išlaikyti, pabrėžti, jo neslapstyti.

Stebėdami save ir aplinką, galime kiekviename žingsnyje daryti daug sąmoningesnius sprendimus, tuomet mūsų Lietuva nepirmaus skaudžių socialinių problemų suvestinėse.

Kartais iškalbingesnis už bet kokius žodžius yra ištikimas buvimas, išlaikant ramią tylą.

Pasakojimas apie socialinių tinklų keliamus pavojus ir naujus bandymus juos suvaldyti.

Lietuvos patirtimi yra prasminga pasiremti todėl, kad kitos regiono valstybės galėtų pasimokyti iš šios patirties – tiek gerųjų praktikų, tiek taktinių ir strateginių nesėkmių.

Didžiausia socialinių tinklų įtaka yra psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę. 

Judėjimas ne tik teigiamai veikia vaiko sveikatą, sutvirtina kaulus, raumenis, ištiesina stuburą, bet, kaip atlikti tyrimai atskleidžia, gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą mokytis. 

Mes negalime sakyti, kad autizmas yra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet, vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų. 

Pasaulio krepšinio čempionato proga – vysk. A. Poniškaitis kalba apie šio žaidimo grožį, sąsajas su krikščioniškomis idėjomis ir kodėl vyskupui svarbu ne tik melstis, bet ir sportuoti.

Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe. 

Ištrauka iš benediktinų vienuolio Anselmo Grüno knygos „Gyvenimo vidurys kaip dvasinė užduotis“.

Sociologijos doktorantės pokalbis su savimi apie gyvenimo skubą, laiką sau, šiuolaikinį žmogų. 

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet mažėja, ši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais. 

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą ir kad į visuomenės bei kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.

Kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, tačiau dabar jis dažnesnis už tokias ligas kaip diabetas, vėžys ar kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.

Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka.

Susimildami, vos tik įžengėte į palatą nesakykite: „Viešpats Tave išgelbės!“ vietoj pirmojo: „Labas rytas, džiaugsme! Kaip jautiesi?“

Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių, autorė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį.

Mūsų visuomenė savo bejėgystę ir nusivylimą, susidūrus su negalia ir mirtimi, slepia kalbomis apie gailestingą mirtį.

Per eismo įvykį visam gyvenimui neįgali tapusi Vilniaus universiteto dėstytoja pasakoja savo istoriją.

Nepaisant kai kurių trūkumų, šios knygos skaitymas yra neblogas būdas laikytis vienos iš 12 Petersono siūlomų taisyklių – siekti to, kas prasminga.

Beveik 10 metų trunkanti dramatiška vienos prancūzų šeimos istorija dar kartą iškelia klausimų apie eutanazijos etiškumą ir mūsų požiūrį į negalią.

Seksualinė priklausomybė yra liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda nuslopinti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų.

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomi? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną?

Vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, sukurta nauja mobilioji programėlė „Ramu“.

Kjara Korbela Petrilo mirė nuo vėžio sulaukusi vos 28 metų, palikusi vyrą su mažu sūneliu. Šios jaunos italės emociniai, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai nėra išskirtiniai.

Ana Stasevičienė jau 17 metų serga išsėtine skleroze. Ji sutiko ne tik papasakoti apie išsėtinės sklerozės draugiją „Feniksai“, bet ir pasidalyti savo asmeniniais išgyvenimais.

E. Petrauskienę daugelis pažįsta kaip Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoją. Tačiau jau daugiau nei 10 metų ji užsiima analogine fotografija.

Odontologai vieningai tvirtina, jog estetinis plombavimas dažnai būna ne tik pageidaujama, bet netgi būtina žmogaus sveikatai procedūra.

Kiekvienas savo gyvenime esame pritrūkęs drąsos, net jei niekas to nepastebėjo. 

Kauno technologijos universiteto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiškai atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas.

„Dvejonės dėl karjeros, dėl plaukimo atsirado per pastaruosius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti“, – sako R. Meilutytė.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Kaip atpažinti insultą ir sumažinti riziką juo susirgti, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos rezidentė Agnė Ovčinikova.

Mokslininkai ir specialistai rekomenduoja skiepytis.

Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti?