Sveikata | Šeima

Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą ir kad į visuomenės bei kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.

Kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, tačiau dabar jis dažnesnis už tokias ligas kaip diabetas, vėžys ar kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.

Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka.

Susimildami, vos tik įžengėte į palatą nesakykite: „Viešpats Tave išgelbės!“ vietoj pirmojo: „Labas rytas, džiaugsme! Kaip jautiesi?“

Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių, autorė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį.

Mūsų visuomenė savo bejėgystę ir nusivylimą, susidūrus su negalia ir mirtimi, slepia kalbomis apie gailestingą mirtį.

Per eismo įvykį visam gyvenimui neįgali tapusi Vilniaus universiteto dėstytoja pasakoja savo istoriją.

Nepaisant kai kurių trūkumų, šios knygos skaitymas yra neblogas būdas laikytis vienos iš 12 Petersono siūlomų taisyklių – siekti to, kas prasminga.

Beveik 10 metų trunkanti dramatiška vienos prancūzų šeimos istorija dar kartą iškelia klausimų apie eutanazijos etiškumą ir mūsų požiūrį į negalią.

Seksualinė priklausomybė yra liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda nuslopinti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų.

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomi? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną?

Vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, sukurta nauja mobilioji programėlė „Ramu“.

Kjara Korbela Petrilo mirė nuo vėžio sulaukusi vos 28 metų, palikusi vyrą su mažu sūneliu. Šios jaunos italės emociniai, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai nėra išskirtiniai.

Ana Stasevičienė jau 17 metų serga išsėtine skleroze. Ji sutiko ne tik papasakoti apie išsėtinės sklerozės draugiją „Feniksai“, bet ir pasidalyti savo asmeniniais išgyvenimais.

E. Petrauskienę daugelis pažįsta kaip Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoją. Tačiau jau daugiau nei 10 metų ji užsiima analogine fotografija.

Odontologai vieningai tvirtina, jog estetinis plombavimas dažnai būna ne tik pageidaujama, bet netgi būtina žmogaus sveikatai procedūra.

Kiekvienas savo gyvenime esame pritrūkęs drąsos, net jei niekas to nepastebėjo. 

Kauno technologijos universiteto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiškai atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas.

„Dvejonės dėl karjeros, dėl plaukimo atsirado per pastaruosius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti“, – sako R. Meilutytė.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Kaip atpažinti insultą ir sumažinti riziką juo susirgti, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos rezidentė Agnė Ovčinikova.

Mokslininkai ir specialistai rekomenduoja skiepytis.

Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti?

Verslininkė iš Estijos apie savo socialinį verslą, padedantį sergantiems vaikams, kuriems taikoma per mobiliąją programėlę pateikiama terapija. 

Kas padeda palengvinti per didelį nerimą? Ką daryti, ištikus panikos atakoms? Kodėl nereikėtų slėptis nuo vaikų, jei norisi verkti?

Teologo ir menininko Charleso Kelley mintys apie depresiją ir meno terapiją. 

Didžioji sporto pamoka, kuri praverčia ir kitose veiklose bei santykiuose su kitais, yra ta, kad sportas įmanomas tik jį apibrėžus aiškiomis ir tiksliomis taisyklėmis.

Trylika Dauno sindromą turinčių lietuvių sėkmės istorijų.

Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje meldžiamasi už visus sergančius, kenčiančius nuo priklausomybių, prašančius kūno ir dvasios išgydymo. 

„Iki savojo dugno ėjau labai ilgai. Kai prasidėjo „žolytė“, atsirado ir amfetaminas“, – skaudžią priklausomybių istoriją prisimena Donatas.

Toli gražu ne kiekvienas liūdesys yra liga. Depresija – tai ypatingas liūdesys, o šią ligą nustato tik gydytojas. 

Autorė skiria šią esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio išgyvenimas.

Šviesa ir nuotaika dažnai sukasi ta pačia orbita: užtemdykite šviesą, ir pritems džiaugsmas. 

Visuomenė gyja, kai stiprieji prisiima naštą kartu su silpnaisiais, sveikieji – su sergančiais, sako arkivysk. Gintaras Grušas.

Kiekvienas atėjo į pasaulį turėdamas tam tikrą misiją, tam tikrą žinią. Kiekvieno buvimas sukuria spalvų įvairovę, negali viskas būti tik balta, yra ir juoda. 

Kasdienybėje sutikti žmonės, turintys psichikos negalią, stebina vis mažiau, o ir jų diskriminacija darosi silpnesnė. Deja, darbo rinkoje situacija beveik nepakito. 

Kartais, stokodami informacijos, žmonės mano, kad stiprūs negatyvūs jausmai praeis savaime. Toks požiūris pavojingas, nes delsiant vaduotis iš tokios savijautos situacija tik blogėja. 

Epilepsija planetoje iš viso serga daugiau negu 50 mln. žmonių. Manoma, kad Lietuvoje šis skaičius gali siekti netgi 26 tūkst. 

Svarbiausia iškilus didesniam ar mažesniam emociniam sunkumui nelikti vienam. Pasidalijus savo išgyvenimais su draugu, emocinis krūvis sumažėja perpus.

Dantų netekimo problema buvo aktuali visais laikais. Šiandien, technologijoms nuolat tobulėjant ir ieškant naujų gydymo sprendimų, dantų netekimas vis dar yra labai aktualus. 

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namų gyventoja.

Vis dažniau pasirodo neuromokslinių tyrimų, ypač eksperimentinių, apie smegenų pokyčius, susijusius su kūrybine žmogaus veikla.

Tiek nepriežiūra šeimoje, tiek smurtas, tiek vaikų palikimas neribotam laikui pas kitus žmones, tiek neapgalvotas vaiko paėmimas iš šeimos traumuoja vaiką.

Viena iš kliūčių, trukdančių pastebėti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą – klaidingi įsitikinimai apie savižudybes.

Per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc. Kas tai nulėmė? Psichologas Paulius Skruibys įvardija keletą priežasčių.

Pasak Pauliaus Mekionio, norint tiek gyvenime, tiek mityboje nenukrypti į kraštutinumus, labai svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti informaciją.

„Pirmą kartą pabandžiau alkoholio būdamas dar visai vaikas. Kiek pamenu, man tebuvo ketveri ar penkeri“, – savo priklausomybių istoriją pradeda pasakoti Algimantas.

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

„Kažkada mano gyvenime viskas taip susiklostė, kad pradėjau vartoti alkoholį, o vėliau – ir narkotines medžiagas“, – savo skaudžią priklausomybių istoriją audioreportaže papasakojo vyras.