Sveikata | Šeima

Kartais iškalbingesnis už bet kokius žodžius yra ištikimas buvimas, išlaikant ramią tylą.

Pasakojimas apie socialinių tinklų keliamus pavojus ir naujus bandymus juos suvaldyti.

Lietuvos patirtimi yra prasminga pasiremti todėl, kad kitos regiono valstybės galėtų pasimokyti iš šios patirties – tiek gerųjų praktikų, tiek taktinių ir strateginių nesėkmių.

Didžiausia socialinių tinklų įtaka yra psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę. 

Judėjimas ne tik teigiamai veikia vaiko sveikatą, sutvirtina kaulus, raumenis, ištiesina stuburą, bet, kaip atlikti tyrimai atskleidžia, gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą mokytis. 

Mes negalime sakyti, kad autizmas yra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet, vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų. 

Pasaulio krepšinio čempionato proga – vysk. A. Poniškaitis kalba apie šio žaidimo grožį, sąsajas su krikščioniškomis idėjomis ir kodėl vyskupui svarbu ne tik melstis, bet ir sportuoti.

Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe. 

Ištrauka iš benediktinų vienuolio Anselmo Grüno knygos „Gyvenimo vidurys kaip dvasinė užduotis“.

Sociologijos doktorantės pokalbis su savimi apie gyvenimo skubą, laiką sau, šiuolaikinį žmogų. 

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet mažėja, ši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais. 

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą ir kad į visuomenės bei kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.

Kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, tačiau dabar jis dažnesnis už tokias ligas kaip diabetas, vėžys ar kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.

Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka.

Susimildami, vos tik įžengėte į palatą nesakykite: „Viešpats Tave išgelbės!“ vietoj pirmojo: „Labas rytas, džiaugsme! Kaip jautiesi?“

Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių, autorė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį.

Mūsų visuomenė savo bejėgystę ir nusivylimą, susidūrus su negalia ir mirtimi, slepia kalbomis apie gailestingą mirtį.

Per eismo įvykį visam gyvenimui neįgali tapusi Vilniaus universiteto dėstytoja pasakoja savo istoriją.

Nepaisant kai kurių trūkumų, šios knygos skaitymas yra neblogas būdas laikytis vienos iš 12 Petersono siūlomų taisyklių – siekti to, kas prasminga.

Beveik 10 metų trunkanti dramatiška vienos prancūzų šeimos istorija dar kartą iškelia klausimų apie eutanazijos etiškumą ir mūsų požiūrį į negalią.

Seksualinė priklausomybė yra liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda nuslopinti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų.

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomi? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną?

Vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, sukurta nauja mobilioji programėlė „Ramu“.

Kjara Korbela Petrilo mirė nuo vėžio sulaukusi vos 28 metų, palikusi vyrą su mažu sūneliu. Šios jaunos italės emociniai, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai nėra išskirtiniai.

Ana Stasevičienė jau 17 metų serga išsėtine skleroze. Ji sutiko ne tik papasakoti apie išsėtinės sklerozės draugiją „Feniksai“, bet ir pasidalyti savo asmeniniais išgyvenimais.

E. Petrauskienę daugelis pažįsta kaip Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoją. Tačiau jau daugiau nei 10 metų ji užsiima analogine fotografija.

Odontologai vieningai tvirtina, jog estetinis plombavimas dažnai būna ne tik pageidaujama, bet netgi būtina žmogaus sveikatai procedūra.

Kiekvienas savo gyvenime esame pritrūkęs drąsos, net jei niekas to nepastebėjo. 

Kauno technologijos universiteto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiškai atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas.

„Dvejonės dėl karjeros, dėl plaukimo atsirado per pastaruosius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti“, – sako R. Meilutytė.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Kaip atpažinti insultą ir sumažinti riziką juo susirgti, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos rezidentė Agnė Ovčinikova.

Mokslininkai ir specialistai rekomenduoja skiepytis.

Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti?

Verslininkė iš Estijos apie savo socialinį verslą, padedantį sergantiems vaikams, kuriems taikoma per mobiliąją programėlę pateikiama terapija. 

Kas padeda palengvinti per didelį nerimą? Ką daryti, ištikus panikos atakoms? Kodėl nereikėtų slėptis nuo vaikų, jei norisi verkti?

Teologo ir menininko Charleso Kelley mintys apie depresiją ir meno terapiją. 

Didžioji sporto pamoka, kuri praverčia ir kitose veiklose bei santykiuose su kitais, yra ta, kad sportas įmanomas tik jį apibrėžus aiškiomis ir tiksliomis taisyklėmis.

Trylika Dauno sindromą turinčių lietuvių sėkmės istorijų.

Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje meldžiamasi už visus sergančius, kenčiančius nuo priklausomybių, prašančius kūno ir dvasios išgydymo. 

„Iki savojo dugno ėjau labai ilgai. Kai prasidėjo „žolytė“, atsirado ir amfetaminas“, – skaudžią priklausomybių istoriją prisimena Donatas.

Toli gražu ne kiekvienas liūdesys yra liga. Depresija – tai ypatingas liūdesys, o šią ligą nustato tik gydytojas. 

Autorė skiria šią esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio išgyvenimas.

Šviesa ir nuotaika dažnai sukasi ta pačia orbita: užtemdykite šviesą, ir pritems džiaugsmas. 

Visuomenė gyja, kai stiprieji prisiima naštą kartu su silpnaisiais, sveikieji – su sergančiais, sako arkivysk. Gintaras Grušas.

Kiekvienas atėjo į pasaulį turėdamas tam tikrą misiją, tam tikrą žinią. Kiekvieno buvimas sukuria spalvų įvairovę, negali viskas būti tik balta, yra ir juoda. 

Kasdienybėje sutikti žmonės, turintys psichikos negalią, stebina vis mažiau, o ir jų diskriminacija darosi silpnesnė. Deja, darbo rinkoje situacija beveik nepakito. 

Kartais, stokodami informacijos, žmonės mano, kad stiprūs negatyvūs jausmai praeis savaime. Toks požiūris pavojingas, nes delsiant vaduotis iš tokios savijautos situacija tik blogėja.