Sveikata | Šeima

Mažų mažiausiai empatija yra sugebėjimas save „įstatyti į kito batus“. Tai sugebėjimas daugiau ar mažiau įsijausti į kito asmens padėtį, pačiam toje padėtyje nebuvus.

Ar šventės nepagerėtų, jei jas sutiktumėte paprasčiau? Kaip būti maloniems sau, kitiems ir gamtai?

Vienas iš tyrimo dalyvių sakė, kad „kalbant rožinį atsiranda ramybės jausmas“.

Suicidologės Heidi Hjelmelad pranešimas „Įsitvirtinusios tiesos suicidologijoje: ar jos tikrai teisingos?“.

Pervargimas – labai dažnas, gal net madingas žodis. Atrodo, kad dabar įprasta nebe pavargti, bet pervargti.

Kas būdinga save pervertinantiems? Pirmiausia jie mano, kad jų charakterio savybės yra tik teigiamos.

Teismo vaikų ir paauglių psichologės Dovilės Prižginės pranešimas „Tyliai kenčiantys vaikai: nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos atsiskleidimas“.

Negalime pasitenkinti žmogiškumu, bandome būti dievais vieni kitiems, pusdieviais, draskomės, įrodinėjame ir užgyvename įvairių ligų – tiek psichinių, tiek dvasinių, tiek fizinių.

Pokalbis su Norvegijos smurto bei trauminio streso tyrimų centro psichologe prof. Siri Thorensen.

Kartais atrodo, kad pats didžiausias mūsų priešas gyvena mūsų galvoje. Ir dažniausiai šis priešas mus gėdina: kažką padarėme ne taip, netobulai.

Jeigu tamsiuoju metų laiku jūsų neapleidžia mintis, kad ten, kur šviečia saulė, jaustumėtės geriau – labai gali būti, kad iš tikrųjų jaučiate teisingai.

Sielvartas yra natūrali ir normali reakcija į staiga pasikeitusią gyvenimo situaciją, santykių pabaigą.

Apie patyčių kultūrą, klestinčią sveikatos įstaigose, kalbamės su Suicidologijos centro atstove psichologe Jurgita Rimkevičiene.

Pokalbis su Londono universiteto koledžo doktorante, odontologe, ateitininke, mama Egle Petrauskiene.

Perdegimas darbe tampa vienu reikšmingiausių psichologinių sindromų šiuolaikiniame pasaulyje.

Nuo seksualinės priklausomybės kenčiantiems žmonėms seksas tampa pagalba, slopinant stresą, liūdesį, neigiamus jausmus.

Stresas gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Kaip spręsti šią problemą?

Visuomenė ne visada reaguoja į epilepsijos priepuolį patiriantį žmogų taip, kaip jis norėtų. Kita vertus, priepuolių patiriantys žmonės taip pat slepiasi nuo visuomenės.

Pagrindiniai įpročiai, kurių laikydamiesi sušvelninsite pražūtingą streso poveikį ir geriau jausitės.

Kalbasi psichologas, Depresijos gydymo centro vadovas Antanas Mockus ir sielovadininkė, Šeimos ir asmens saviugdos centro konsultantė Elvyra Kučinskaitė.

Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių vyrams išlaikyti savo tapatybę, yra pareigos jausmas.

Jaunosios kartos neretai laikomos užaugusiomis šiltnamio sąlygomis, dėl to gali greitai įsižeisti, būti linkusios išgyventi įvairius psichologinius sunkumus.

Trumpa Senjorų socialinės globos namų istorija R.Sakalauskaitės knygoje „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“

Kaip veikia radiacijos lygio stebėjimo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistema? Lietuvoje už nuolatinį radiacinio fono monitoringą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.

Režisierius J. V. Tūras pasidalijo, ką jo pirmajam vaidybiniam filmui „Senas šautuvas“ ir jo paties pasaulėžiūrai davė sudėtinga, bet Lietuvoje aktuali savižudybių problematika.

„Depresija po gimdymo susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo planuotas, laukiamas, ar, priešingai, netikėtas ir nelauktas.“

Valstybės, patekusios į sovietinio eksperimento „mėsmalę“, sukūrė daugybę internatinio tipo įstaigų žmonėms, kuriems buvo lemta turėti kokių nors ypatumų ar sutrikimų.

Jei kas man šiandien užduotų klausimą, ar sužinojusi, jog vaisius, kurį nešioju, turi Dauno sindromą, atsikratytum jo, drąsiai galiu pasakyti „ne“.

Amerikietė psichologė Alice Boyes dalinasi patarimais, kaip nepalūžti susidūrus su sunkumais.

Ispanijos vyskupai perspėjo, kad sąmoningumo meditaciją praktikuojantys katalikai rizikuoja savo tikėjimu. Kodėl?

Autentiškumas yra be galo gražus dalykas. Norėčiau padrąsinti būti autentiškais žmonėmis ir savo autentiškumą išlaikyti, pabrėžti, jo neslapstyti.

Stebėdami save ir aplinką, galime kiekviename žingsnyje daryti daug sąmoningesnius sprendimus, tuomet mūsų Lietuva nepirmaus skaudžių socialinių problemų suvestinėse.

Kartais iškalbingesnis už bet kokius žodžius yra ištikimas buvimas, išlaikant ramią tylą.

Pasakojimas apie socialinių tinklų keliamus pavojus ir naujus bandymus juos suvaldyti.

Lietuvos patirtimi yra prasminga pasiremti todėl, kad kitos regiono valstybės galėtų pasimokyti iš šios patirties – tiek gerųjų praktikų, tiek taktinių ir strateginių nesėkmių.

Didžiausia socialinių tinklų įtaka yra psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę.

Judėjimas ne tik teigiamai veikia vaiko sveikatą, sutvirtina kaulus, raumenis, ištiesina stuburą, bet, kaip atlikti tyrimai atskleidžia, gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą mokytis.

Mes negalime sakyti, kad autizmas yra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet, vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų.

Pasaulio krepšinio čempionato proga – vysk. A. Poniškaitis kalba apie šio žaidimo grožį, sąsajas su krikščioniškomis idėjomis ir kodėl vyskupui svarbu ne tik melstis, bet ir sportuoti.

Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe.

Ištrauka iš benediktinų vienuolio Anselmo Grüno knygos „Gyvenimo vidurys kaip dvasinė užduotis“.

Sociologijos doktorantės pokalbis su savimi apie gyvenimo skubą, laiką sau, šiuolaikinį žmogų.

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet mažėja, ši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais.

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą.

Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą ir kad į visuomenės bei kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.

Kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, tačiau dabar jis dažnesnis už tokias ligas kaip diabetas, vėžys ar kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.

Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka.

Susimildami, vos tik įžengėte į palatą nesakykite: „Viešpats Tave išgelbės!“ vietoj pirmojo: „Labas rytas, džiaugsme! Kaip jautiesi?“

Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių, autorė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį.