Sveikata | Šeima

Nė nepastebėjome, kaip atsiskyrėme nuo gamtos, ir pradėjome svajoti, kaip gyvensime mieste, daugiabučio „dėžutėje“.

Pasikeitusio gyvenimo istorija šeimoje prasidėjo, kai Urtei buvo vos 8 metai.

Labai dažnai tikram atleidimui rastis trukdo mūsų klaidingas suvokimas apie jį.

Kasmetinės sveikatos patikros rezultatai liūdina – vaikų fizinė būklė prastėja.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje.

Kai tapau paaugle, pastebėjau, kad vis sunkiau galiu perskaityti tekstą – iš juodų, ryškių raidžių jos tapo pilkos, balkšvos, neryškios.

Man paskolinti balsą nieko nekainuoja. O neiškalbėti dalykai kaupiasi ir skleidžia nuodus.  Dėmesys kitam, viena stipriausių vertybių man pačiai.

Dažnai manome, kad išdrįsdami būti netobuli pasaulyje, kuriame kiekvienas siekiame atrodyti idealūs, būsime sutrypti ir sunaikinti. Tačiau ar tikrai?

Kaip keitėsi Lietuvos visuomenės sveikatos būklė per paskutinį mūsų tautos istorijos šimtmetį.

Kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistą daugumai lietuvių vis dar yra tabu.

Gyvename XXI – išmaniųjų technologijų amžiuje, tačiau e. sveikatos reikalai Lietuvoje toli gražu netenkina didžiosios visuomenės dalies. 

Vyrauja stereotipai, kad emociniai sunkumai aplenkia sėkmingus, aukštas pareigas einančius, mylimus ir gerbiamus žmones.

Kiekvieno vaiko akyse galime pamatyti beribių galimybių.

Augant jaunuolių savižudybių skaičiui mokytojams organizuojami mokymai padėti užkirsti joms kelią.

Šiuolaikinis žmogus turi vis mažiau laiko maistui gaminti, reguliariai ir subalansuotai pavalgyti. To rezultatas – maistinių medžiagų badas.

Pinigai nėra tas faktorius, kuris padidina žmonių pasitenkinimą gyvenimu. Kur kas svarbesnis reikalingumo ir priklausymo savo šaliai jausmas.

Konstruktyvus ir pozityvus požiūris bei gera savijauta prišaukia sėkmę.

Plius, mes susiduriame su dideliu neišmanymu visuomenėje, žmonės iš karto nuteisia ŽIV nešiotojus kaip asocialius, užribio žmones ir panašiai. 

Arūno Brazausko mintys, kilusios perskaičius Linos Vėželienės knygą „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ („Tyto alba“, 2018 m.).

Ar gali sveikas maistas tapti jūsų slaptu priešu? Vis tik taip atsitinka, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų ir prasideda įvairūs uždegiminiai procesai, kurie gali tapti lėtiniais.

Konferencijoje „Popiežiaus belaukiant. Žmogaus orumas Lietuvoje” pranešimą apie gydytojo orumą skaitė LSMU Vaikų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas.

Vis dar gaji nuomonė, kad liūdėti verčiau vienumoje, kai niekas nemato, ir „skalbinių geriau nedžiaustyti viešai“. 

Tačiau net ir patepus vaiką apsauginiu kremu, reiktų vengti būti saulėje, kai ji pati aktyviausia – maždaug nuo 11 iki 16 val.

Siūlome ištrauką iš psichologės, psichoterapeutės Linos Vėželienės knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“.

Artimieji neretai pačioje sunkiausioje situacijoje nemoka deramai išklausyti ir priimti visų žmogaus emocijų.

Ar įmanoma išgyti nuo priklausomybės narkotikams, vartojant jų pakaitalus?

Negydoma alergija ne tik mažina darbingumą, apsunkina kasdienį gyvenimą, bet gali ir sukelti komplikacijas. 

„Vilties linija“ yra tarsi greitoji pagalba, kai žmogus tiesiog nebeturi vidinių resursų išlaukti ryto ar sulaukti savo vizito pas psichologą.

Pirmosios medicininės pagalbos teikimo žinios turi būti nuolat kartojamos, tobulinamos ir papildomos, siekiant, kad jos būtų kokybiškos.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. 

Kaip moteriai pavyko įskiepyti savo vaikui sveikos gyvensenos įpročius? 

Apie pagalbą žmonėms, kenčiantiems nuo lytinės tapatybės sutrikimo, kalbamės su psichologu-psichoterapeutu Robertu Petroniu ir psichologu kun. Arūnu Peškaičiu OFM.

Vis dar gajus stereotipas, kad apsilankymas pas psichologą tarsi uždės kažkokią neigiamą žymą visam gyvenimu.

Triukšmas yra vienas iš visuomenės sveikatos rizikos veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką visuomenės sveikatai.

Medikai ragina nepamiršti odos apsaugos priemonių: ultravioletiniai spinduliai gali sukelti sudėtingas, sunkiai gydomas odos ligas. 

Stereotipai apie protinę negalią turinčius žmones yra viena iš kliūčių siekiant darnios jų integracijos į visuomenę.

Mažasis šios istorijos herojus Justas dabar – vienerių metų ir trijų mėnesių.

Knygoje „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete" Lina Vėželienė rašo apie nuodėmes kaip apie gilumines psichologinių negalavimų priežastis. 

Kiekvienas vyras, keisdamas savo elgseną ir ugdydamas naujus įpročius, gali tapti ne tik sveikesnis, bet ir laimingesnis.

Mūsų svajonės gimsta gana anksti – mūsų vaikystės pasaulyje.

Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad net ir nepasisekus visada galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti.

Būdami išsilavinę ir fiziškai aktyvūs, žmonės gali nutolinti senatvę.

Kokius savo organizmo rodiklius turi žinoti kiekvienas, pasakoja gydytoja Ina Šapranauskienė.

Šeši svarbūs patarimai, kaip vasarą apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų.

Pokalbis apie pagalbą, kurią su smurtu ir žalingomis priklausomybėmis susiduriantiems vaikams teikia Kauno Senamiesčio vaikų dienos centras.

Psichiatro teigimu, svarbiausia, jog žmogaus pasirinkimas gyventi sveikai netrikdytų kitų žmonių.

Visame pasaulyje vitamino D trūksta daugiau nei milijardui žmonių.

Diagnozę išgirdusi Kristina pasirinko gyventi. Ir tą jai padėjo padaryti dr. M. Mosley pasiūlytas sveikatinimosi planas.

Kodėl senatvė pasitinkama taip skirtingai?

Skaičiuojama, kad nuo 5 iki 25 proc. gimdžiusių moterų gali sirgti šia depresijos forma.