Sveikata | Šeima

Su psichiatru psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku kalbamės apie ligą, sveikatą ir Dievo veikimą mūsų gyvenime

Ar tikrai autistiški žmonės neturi empatijos, ar tai tik mitas? Ką sako mokslas ir kokios yra asmeninės autistiškų asmenų patirtys? 

Pokalbyje išgirsite vyro pasakojimą apie jo kelią į alkoholizmo tamsą ir pabėgimą iš jos. 

Pokalbis su menininke, menų studijos „Džiaugsmo ratas“ įkūrėja, ne vienerius metus vedančia kūrybinius seminarus įvairaus amžiaus žmonėms. 

Lietuvos Vyriausybė, COVID-19 epidemijos pradžioje teigusi, kad kaukės nuo viruso neapsaugo ir jų nešioti nereikia, po kelių savaičių kardinaliai pakeitė savo poziciją.

COVID-19 pandemijos metu daugelis jau įprato bendrauti su artimaisiais, draugais ir dalimi savo aplinkos internetu, t. y. virtualiai. 

Lietuvoje įprasta pirtis vadinti šalių, iš kurių jos galimai kilusios, arba bent jau išpopuliarintos vardais: suomiška pirtis, turkiška pirtis, rusiška pirtis. 

Nors saugumo siekis natūralus žmogaus prigimčiai, svarbu suvokti, kad, neigdami kitą, nesaugiąją, tikrovės pusę ir nuo jos bėgdami, mes laimingi netapsime.

Šiandien vis dar yra nelengva atpažinti kai kurias alergines reakcijas – jos gali turėti daugybę pavidalų ir pasireikšti kitos ligos simptomais. 

Nors ir nemėgstame savo darbo, nuolat jaučiamės apgauti neišsipildžiusio kokybiškesnio ir ilgesnio laisvalaikio pažado, tačiau vis tiek nuolat dirbame.

Itin dažnai su klientais kalbame apie santykį su tėvais.

VU Medicinos fakulteto penkto kurso studentė Elena Paškevičiūtė savanoriauja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų D korpuso COVID-19 reanimacijos poskyryje.

Senatvė psichologine prasme nėra poilsiavimas, pasyvumas, gyvenimas be jokių rūpesčių. Ir senatvėje žmogus sprendžia svarbias psichologinio vystymosi užduotis. 

Ši psichologinė perspektyva siūlo žiūrėti į žmogų kaip į visapusišką būtybę ir neredukuoja jo nei tik į „kūną“, nei tik į „aplinką“.

Psichologė J. Butėnaitė teigia, jog dvasingumas ir religingumas stiprina vyresnio amžiaus asmenų psichologinį atsparumą.

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Kad ir koks žmogus būtų principingas ar valingas, jis tampa bejėgis prieš priklausomybės ligą, sako narkomanas Linas.

Pasak Kristinos, stresas medikus lydi visada, ypač dabar, siaučiant koronavirusui.

Stresas ir nerimas yra dažni dabartinės kasdienybės elementai: susiduriame su liga, mirtimis, vienatve, izoliacija, darbo praradimu arba realia galimybe jį prarasti. 

Ovidijaus istorija apie jo priklausomybes nuo alkoholio ir lošimo, vaikytės žaizdas ir bandymą išgyti.

Mums reikia pasirūpinti ir savimi. Esame dalis pliuralistinės Bažnyčios, kurioje kiekvienas mūsų turime iš Dievo ateinančią misiją. 

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Mokslininkai jau seniai yra įrodę teigiamą kačių poveikį žmonėms, kuriuos kamuoja nerviniai sutrikimai. Šis bei tas apie pūkuotuosius murklius „gydytojus“.

Anot psichologės, krizė pažadina dvilypes galias: ir tai, kas žmoguje, visuomenėje geriausia, ir tai, kas blogiausia. Ir kūrybiškumą, solidarumą, ir agresiją, desperaciją.

Kaip sulėtinti savo gyvenimo tempą? Pokalbis su Gintare Krutinyte, keliautoja, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos ir katalikų teologijos studente. 

„Globalinės katastrofos pakeičia pasaulį, o ši pandemija įsimins ilgam.“

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Tyrimai rodė, kad dar iki pandemijos didelės dalies medikų psichologinė būsena buvo prasta.

Psichologė laidoje pasakoja apie įvairias streso įveikos strategijas, kurios gali padėti karantino metu.

Psichologės L. Vėželienės nuomone, išorinių veiklų apribojimai, tokie, kaip per šį visuotinį karantiną ar saviizoliaciją, yra geras laikas vidinėms veikloms.

Paaiškėjo, kad, gyvendami super individualistinėje visuomenėje, nebesugebame mąstyti tokiomis kategorijomis kaip visuomenės sveikata. 

Ligos, sunkumai yra mūsų tikrosios, visą gyvenimą, fizinę ir dvasinę dimensijas apimančios, sveikatos dalis.

Net ir griežtai laikydamiesi karantino taisyklių ir leisdami laiką namuose, nenutraukime socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti.

Ar COVID-19 pakeis mūsų požiūrį į mirtingumą, klausia gydytoja, Kolumbijos universiteto medicinos etikos specialistė, parašiusi knygą „Prarastas menas numirti“.

„Atrodo ironiška, kad tos pačios technologijos, kurias kaltiname socialinių ryšių naikinimu, turbūt mus sujungs šiuo sunkiu metu“, – kalba psichologas.

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Žmonijos nerimo smailė pralenkė kelias finansų krizes sudėjus. Jaučia visi: tie, kurie atvirai pripažįsta ir dirba su nuogąstavimu, ir tie, kurie palieka jį ganytis laisvai be pavadžio. 

Anesteziologas yra pirmasis, pamatantis pacientą. Jis jį nuramina, nuteikia operacijai ir pabudina, pamato žmogų jau po operacijos, pasakoja gydytoja B. Petraitienė.

Siekdam išlaikyti pusiausvyrą, galime riboti neraminančią informaciją iki vieno ar dviejų kartų per dieną, laikytis dienos ritmo, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvūs.

Tik po šešerių metų nuo lošimo pradžios, dalyvaudamas „Minesotos“ programoje, prisidaręs daugybę skolų, apvogęs ir nuvylęs artimuosius, vyras suprato, kad yra ligotas. 

Pripažinimas, jog esame trapūs, kad viskas mums yra dovanota pradedant nuo kvėpavimo, panaikintų daugybę nesutarimų ir nereikalingų diskusijų.

Psichologo Antano Mockaus patarimai, kaip ramiai išgyventi karantiną.

Priimdami nerimo neišvengiamumą, o šiomis dienomis ir turbūt neišvengiamą jo sustiprėjimą, galime ieškoti, kaip su juo būti. 

Pateikiame keletą nuorodų apie tai, kaip atrasti pusiausvyrą, kad jausmai būtų priimami juose nepaskęstant.

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Dalindamasi savo asmenine istorija, Anoniminių seksoholikų draugijos narė siekia padrąsinti kenčiančius nuo šios priklausomybės ir nebijoti ieškoti pagalbos.

Kada dvasines kančias vertinti kaip paspirtį brandai ir augimui, o kada kreiptis psichologo ar psichoterapeuto pagalbos?

„Pirmasis mano pašaukimas – būti žmogumi“, – kalba kun. Kęstutis Dvareckas.

Alfredas, turėdamas Dauno sindromą, tapo plaukiku ir laimėjo ne vieną medalį.