Sveikata | Šeima

„Dvejonės dėl karjeros, dėl plaukimo atsirado per pastaruosius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti“, – sako R. Meilutytė.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Kaip atpažinti insultą ir sumažinti riziką juo susirgti, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos rezidentė Agnė Ovčinikova.

Mokslininkai ir specialistai rekomenduoja skiepytis.

Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti?

Verslininkė iš Estijos apie savo socialinį verslą, padedantį sergantiems vaikams, kuriems taikoma per mobiliąją programėlę pateikiama terapija. 

Kas padeda palengvinti per didelį nerimą? Ką daryti, ištikus panikos atakoms? Kodėl nereikėtų slėptis nuo vaikų, jei norisi verkti?

Teologo ir menininko Charleso Kelley mintys apie depresiją ir meno terapiją. 

Didžioji sporto pamoka, kuri praverčia ir kitose veiklose bei santykiuose su kitais, yra ta, kad sportas įmanomas tik jį apibrėžus aiškiomis ir tiksliomis taisyklėmis.

Trylika Dauno sindromą turinčių lietuvių sėkmės istorijų.

Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje meldžiamasi už visus sergančius, kenčiančius nuo priklausomybių, prašančius kūno ir dvasios išgydymo. 

„Iki savojo dugno ėjau labai ilgai. Kai prasidėjo „žolytė“, atsirado ir amfetaminas“, – skaudžią priklausomybių istoriją prisimena Donatas.

Toli gražu ne kiekvienas liūdesys yra liga. Depresija – tai ypatingas liūdesys, o šią ligą nustato tik gydytojas. 

Autorė skiria šią esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio išgyvenimas.

Šviesa ir nuotaika dažnai sukasi ta pačia orbita: užtemdykite šviesą, ir pritems džiaugsmas. 

Visuomenė gyja, kai stiprieji prisiima naštą kartu su silpnaisiais, sveikieji – su sergančiais, sako arkivysk. Gintaras Grušas.

Kiekvienas atėjo į pasaulį turėdamas tam tikrą misiją, tam tikrą žinią. Kiekvieno buvimas sukuria spalvų įvairovę, negali viskas būti tik balta, yra ir juoda. 

Kasdienybėje sutikti žmonės, turintys psichikos negalią, stebina vis mažiau, o ir jų diskriminacija darosi silpnesnė. Deja, darbo rinkoje situacija beveik nepakito. 

Kartais, stokodami informacijos, žmonės mano, kad stiprūs negatyvūs jausmai praeis savaime. Toks požiūris pavojingas, nes delsiant vaduotis iš tokios savijautos situacija tik blogėja. 

Epilepsija planetoje iš viso serga daugiau negu 50 mln. žmonių. Manoma, kad Lietuvoje šis skaičius gali siekti netgi 26 tūkst. 

Svarbiausia iškilus didesniam ar mažesniam emociniam sunkumui nelikti vienam. Pasidalijus savo išgyvenimais su draugu, emocinis krūvis sumažėja perpus.

Dantų netekimo problema buvo aktuali visais laikais. Šiandien, technologijoms nuolat tobulėjant ir ieškant naujų gydymo sprendimų, dantų netekimas vis dar yra labai aktualus. 

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namų gyventoja.

Vis dažniau pasirodo neuromokslinių tyrimų, ypač eksperimentinių, apie smegenų pokyčius, susijusius su kūrybine žmogaus veikla.

Tiek nepriežiūra šeimoje, tiek smurtas, tiek vaikų palikimas neribotam laikui pas kitus žmones, tiek neapgalvotas vaiko paėmimas iš šeimos traumuoja vaiką.

Viena iš kliūčių, trukdančių pastebėti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą – klaidingi įsitikinimai apie savižudybes.

Per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc. Kas tai nulėmė? Psichologas Paulius Skruibys įvardija keletą priežasčių.

Pasak Pauliaus Mekionio, norint tiek gyvenime, tiek mityboje nenukrypti į kraštutinumus, labai svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti informaciją.

„Pirmą kartą pabandžiau alkoholio būdamas dar visai vaikas. Kiek pamenu, man tebuvo ketveri ar penkeri“, – savo priklausomybių istoriją pradeda pasakoti Algimantas.

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

„Kažkada mano gyvenime viskas taip susiklostė, kad pradėjau vartoti alkoholį, o vėliau – ir narkotines medžiagas“, – savo skaudžią priklausomybių istoriją audioreportaže papasakojo vyras.

Lietuvos visuomenė kol kas menkai susipažinusi su autizmo spektro sutrikimu, kurį pasaulis mini balandžio 2-ąją.

„Metas mums drąsiai kalbėti apie savižudybę, nes nė viena šeima neturėtų to patirti“, – sako amerikiečių režisierė.

Vilniuje 1808 m. įsteigtas Vakcinacijos institutas buvo pirmasis tokio pobūdžio institutas Rusijos imperijoje ir vienas pirmųjų Senajame pasaulyje. 

Kaip stabdysime kilusį tymų protrūkį Lietuvoje?

Tie, kurie patys to nepatyrė, sunkiai įsivaizduoja, kaip jaučiasi vaikai, susirgę onkologine liga. Ji juos įkalina ligoninėse nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, bei kokius išbandymus patiria šeima. 

Esu Sanna, auginanti Dauno sindromą turinčią dukrelę Ivą. Dauno sindromas yra genetinis sutrikimas, kurį turi vienas gimusysis iš 800. 

Depresija – klastinga liga, kuri visuomenėje vis dar yra apaugusi mitais, o ja sergantys asmenys dažnai stigmatizuojami.

Ką reiškia būti laimingam? Savo mintimis ir įžvalgomis dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė.

Naujos knygos apie mindfulness praktiką pristatymo atgarsiai.

Dažniausiai mes būname nelaimingi dėl netinkamo santykio su esamu momentu ir troškimais bei svajonėmis. 

Pokalbis su psichoterapeute, padedančia netektį patyrusiems žmonėms, taip pat ir vaiko netektį. 

Pokalbis su sveikatos psichologu Aleksandru Anikinu, Švenčionėlių krikščionių evangelikų bažnyčios vyresniuoju.

Beveik du dešimtmečius su reabilitantais dirbantis evangelikų liuteronų kunigas V. Miliauskas pažymi, kad didieji pokyčiai prasideda ryžtingai apsisprendus pačiam.

Jei rašome tik darbe, tai ir santykis su gyvenimu yra tarsi dalykinis. Bet kai pradedame rašyti autentiškai atrandame energija pulsuojantį santykį su gyvenimu.

Pri(si)minimas, viltis, skausmas, pusiausvyros atgavimas, savęs pažinimas, augimas ir aplinkos įvertinimas – 7 meno funkcijos.

Pokalbis su kunigu Arūnu Peškaičiu OFM apie krikščioniškąjį požiūrį į rytietiškas praktikas.

Bet, Viešpatie, vis daugiau ir daugiau iš medikų laukia ne... (net nežinau, ko), o eutanazijos. Baisu.

Kiekviena savižudybė paliečia artimuosius, kurių skaičius gali siekti 10–15.

Ko galima pasiekti naudojantis kaukėmis, kaip jomis teisingai naudotis ir kas vyksta su plaukais po intensyvios priežiūros programos?