Sveikata | Šeima

„Pradėjau savo skausmą už ką nors dovanoti. Už tai, kad kas nors nesirgtų ar kad kas nors pasveiktų“. Oksanos požiūris į kančią, merginos širdies šviesa ir šiluma sukrečia.

Pokalbis su Aidu Ardzijausku – ugniagesiu gelbėtoju, laisvalaikiu bėgančiu ultramaratonus.

Sergant pogimdyvine depresija sutrikdoma ir vaiko raida, nes mama negali atlikti jai ankstyvuoju vaiko raidos metu gamtos skirtų psichologinių uždavinių.

Mes dažnai gailimės senų žmonių, nors juk toli gražu ne kiekvienam pasiseka sulaukti garbaus amžiaus. Senatvė – tai apdovanojimas, kurį ne kiekvienam pasiseka gauti.

Nuostata, jog su ilgą laiką besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam yra klaidinga, sako psichiatrė Elvyra Baumilienė.

Bet kurios šeimos sėkmingą gyvenimą lemia aštuonios kertinės egzistencijos zonos, kuriose būtina atrasti balansą. 

2018-ųjų balandį Lyduvėnų miestelyje Eglė Stankūnė įkūrė bendruomenę moterims, norinčioms sveikti nuo žalingų priklausomybių.

Higienos institutas išleido informacinį leidinį „Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“.

Skambina Janina iš gimtinės. Pavasarį ją ištiko sunki liga, gyvenimas staiga pasikeitė. Nevaldo kairės pusės, guli parapijos slaugos namuose, lovoje neatsisėda.

Daugeliui vis dar atrodo, kad psichologo kabinetas – nejauki vieta, kurioje žmogus neva tampa permatomas. 

Dabarties tikrovę galime kurti ir patys, o gal net leisti sau ne ištverti, o sukurti Kalėdas.

Psichologas D. Škulis pabrėžia, kad iš tikros priklausomybės žmogus negali išsilaisvinti pats, jam reikalinga pagalba. 

Pastaruoju metu daug žmonių atrado bėgimą, sporto klubus. Sportas kažkuria prasme yra simbolis mūsų šiuolaikinės kampuotos visuomenės, sako šokėjas Marius Pinigis. 

Stiprus stresas gali ne juokais pakenkti sveikatai, o gebėjimas jį suvaldyti teikia daug naudos: nebekankina skausmai, pagerėja širdies ritmas ir t. t.

Sąžinė leidžia mums suvokti save giliau ir prasmingiau, t. y. pasijusti ramesniais ir džiugesniais matant, kad pagelbstime kitiems, kad darome jų ir savo gyvenimą nors truputį geresnį.

Bijome būti nuvertinti, nepriimti, pažeminti, atstumti, palaikyti nevykusiais, silpnais ar tingiais. Kartais ši baimė gali būti tokia stipri, netgi paralyžiuojanti. 

Vienatvė ir jos pavojai – sena ir plačiai išnagrinėta tema. Tačiau pasakyta dar ne viskas.

Gyvenimo receptą kiekvienas turi atrasti pats.

Puolamos merginos stoja ginti nepažįstamoji – jaunesnė, mažesnė, bet jaučianti, kad turi padėti, nes jai teko išgyventi tėvo smurtą prieš mamą, įveikti miego sutrikimus ir panikos priepuolius. 

Diskusija apie naujas įstatymo pataisas, reguliuojančias informacijos apie savižudybes viešinimą.

Bendraudami su skurstančiaisiais, suprantame, kad „nurašytas“ žmogus taip pat turi vertę, teigia Carito darbuotojas V. Bortkevičius.

Pažiūrėkite į savo baimę kaip į vidinį signalą apie galimą grėsmę ir paklauskite savęs, ar ji reali, ar tik jūsų sugalvota, sako psichologas Justinas Burokas. 

Apie skyrybų skausmą ir bendrystės poreikį pokalbis su Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ vadove Elvyra Kučinskaite.

Knygų naujienos tiems, kurie mėgsta psichologijos, sveikatos ir grožio temas.

Didelis blogis, kuris gali mus aplankyti po artimojo mirties, yra neturėjimas su kuo pasikalbėti. Negydoma arba blogai gydoma žaizda gali baigtis infekcija, sepsiu ir mirtimi.

Kaip įveikti nekontroliuojamą nerimą ir panikos atakas? Pokalbis su psichologe R. Kazlauskiene.

Kaip padėti į juodą etapą pakliuvusiam žmogui ilgame gijimo procese, kai aplinkybės tam trukdo?

Vidinių problemų išspręsti išoriniais pakitimais negalima, tik daugeliui išorinis manipuliavimas atrodo daug pigesnis ir paprastesnis, nes nereikia keisti savęs.

Pokalbis su Aušra Toločkaite, kuri atvežė savo sunkiai sergantį tėvą į Vilniuje esantį pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisą, o vėliau pradėjo ten dirbti savanorių koordinatore.

Mes nebemokame būti vieni. Nebemokame išbūti tyloje su savimi. Mat likus vienam neišvengiamai tenka susidurti su tuo, kas mumyse yra tamsiausia. 

Net ir mokslininkai vis dar neprieina vieningos nuomonės, kas sveikiau – ar į savo valgiaraštį įtraukti vieną kitą mėsišką patiekalą, ar visiškai jų atsisakyti.

Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę, jie gali patirti ne tik didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą. 

Laimės reikėtų ieškoti ne tolimose svajonėse, o savo kasdienybėje, – sako psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas Paulius Rakštikas.

Amerikiečių gydytojo psichiatro dr. D. G. Ameno ir knygos „Įveikti Alzheimerį“ autoriaus dr. D. Bredseno pokalbis apie Alzheimerio ligą ir jos įveikimą.

Profesiorius Algirdas Utkus apie su nėščiųjų alkoholio vartojimu susijusias rizikas.

Savimi tampame ne saugodamiesi pokyčių, bet į juos eidami, realizuodami savo paskirtį, išskleisdami savo būtį, leisdami jai šviesti. 

„Jei, pavyzdžiui, geriate kavą su pienu ir cukrumi, organizmas traktuoja tai kaip užkandį, tad reikėtų keletą valandų po to nevalgyti, kad susinormalizuotų gliukozės kiekis kraujyje“.

Sveikstant po psichologinio išsekimo, keičiasi suvokimas, todėl kardinalūs pokyčiai dažnai neatitinka lūkesčių ir tikrųjų vertybių puoselėjimo.

Ar mano „Aš“ – tvirtas kaip akmuo, niekad neskylantis, netrupantis? O gal jis turi keistis? Mat jei užstringa, tada ir jaučiuosi nelaimingas?

Su psichologe Lina Vėželiene kalbamės apie narcizines asmenybes.

Pikta, įtūžio kupina kritika pasaulyje didina chaosą, o ne supratimą. Kas iš tikrųjų myli kitą žmogų, sunkiau pasiryžta kritikai. 

Pirmi ženklai, galintys įspėti apie artėjančią depresiją, būna kasdieniai ir sunkiai pastebimi – pavyzdžiui, jaučiama energijos stoka, neveiklumas ar abejingumas kitiems žmonėms. 

Seimas šiandien galutinai nutarė dėl medikamentų, kurie savo sudėtyje turi kanapių, įteisinimo. Nauja tvarka įsigalios kitų metų gegužę. 

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji.

Populiarėjant jogai akcentuojama jos teikiama nauda, tačiau labai mažai kalbama apie žalą sveikatai.

Nors nuo kraujo vėžio diagnozės jau praėjo ketveri metai, pasakojant savo istoriją, Stanislavai atrodo, kad viskas vyko lyg vakar.

Tyrimai rodo, kad mažas fizinis aktyvumas sukelia ilgalaikius padarinius žmogaus sveikatai bei gerai savijautai. 

Socialinės medijos sugebėjo atimti dalį pasitikėjimo vienas kitu ir pakeisti žodžius tyla. Kiek kartų matėte sėdinčių draugų būrį, kurių visų žvilgsniai nukreipti į išmaniuosius telefonus?

Patartina apriboti išorinę, neigiamą informaciją, vengti sunkaus pobūdžio filmų, knygų, muzikos, meno, kompiuterinių žaidimų.

„Brangus donore, norėčiau Jus apkabinti ir padėkoti už tokį kilnų poelgį, kuris mano šeimai suteikė vilties. Esu vyro, kuriam Jūs suteikėte galimybę pasveikti, dukra.“