ŠEIMA IR SVEIKATA » PSICHOLOGIJA
„Priklausomybė yra liga, tai psichikos ir elgesio sutrikimas“, – teigė psichiatrė Zita Skardinskaitė. Šiuo metu gydytoja dirba „Minesotos“ programos skyriuje. „Bernardinai.lt“ ji pasakojo, kaip atsiranda priklausomybė, kaip ją diagnozuoti ir kaip šią ligą įveikti. Bent jau pabandyti įveikti.
Jau pasirodė naujas žurnalo "Aš ir psichologija" numeris - 2010 Nr. 2 .
Savaitgalį sostinėje, VU Filosofijos fakultete, rinkosi visos šalies psichologai ir psichoterapeutai, neabejingi individualiosios psichologijos pakraipai. Įvyko kasmetinė Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos konferencija bei suvažiavimas.
Natasha Walter yra viena žymiausių Didžiosios Britanijos nūdienos kultūros komentatorių, besidominti vyrų ir moterų santykiais. 2010 metų vasario mėnesį pasirodė jos knyga „Gyvos lėlės“ apie naująją seksizmo bangą Europoje.
DANUTĖ GAILIENĖ (g. 1951) – psichologė, profesorė, Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja. Pagrindinės tyrimų sritys – klinikinė psichologija, suicidologija, sunkių traumų psichologija.
Šiais metais Tarptautinė psichoanalizės asociacija (TPA), pagrindinė viso pasaulio psichoanalitikus vienijanti organizacija, mini savo šimtmetį (ji buvo įkurta 1910 m. antrajame tarptautiniame psichoanalizės kongrese Niurnberge, Vokietijoje). Ta proga daugelyje šalių vyksta įvairūs renginiai, susiję su psichoanalize.
Š. m. vasario 22 d. Marijampolės apskrities švietimo centre vyko Lietuvos Caritas organizuotas seminaras “Prekyba žmonėmis – priežastys, pasekmės ir pagalbos būdai”.
Kiekvienas iš mūsų pažįsta nerimo jausmą. Dabartinis gyvenimas reikalauja daug iššūkių: profesijos keitimas, gyvenamosios vietos keitimas, prarandant artimus, sukurtus ryšius, įprastas malonias vietas ir daug kitų dalykų, reikalingų, kad žmogus jaustųsi saugiai. O kaip mūsų vaikams? Ar jie nemato, negirdi, nejaučia kaip gyvena jų tėvai?
Dar vieną ištrauka iš prancūzų psichiatrės, psichoanalitikės ir psichoterapeutės Marie-France Hirigoyen knygos „Moralinis smurtas, kasdienis iškrypėliškas smurtas“. Šioje ištraukoje autorė pateikia konkrečius patarimus, kaip atpažinti moralinį smurtą, kaip jo išvengti ir kaip nuo jo pasveikti.
Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai – šeimos pamatas, neretai netvirtas, jei šeimoje savitarpio supratimą ir meilę keičia išdidumas, egoizmas, nuolatinis skubėjimas, nenoras matyti čia pat egzistuojančių problemų, vengimas kalbėti(s). Kaip padėti sau ir savo vaikams?
Apie vienatvę niekad nebuvo vienos nuomonės – apsivalymas tai ar kančia, norma ar patologija, bet žmonės kentė nuo vienišumo visais laikais. Man visada atrodė, kad šį sunkų klausimą būtina tyrinėti.
Konsultacijos kreipėsi mama su 6 m. dukra. Pagrindiniai nusiskundimai: dukra pastaruoju metu atsikalbinėja, skriaudžia savo mažesnį broliuką, atsisako vykdyti nurodymus, o į pastabas reaguoja audringai – verkimu ar priekaištais, kad jos niekas nemyli, nesupranta...
Publikuojame ištraukos iš prancūzų psichiatrės, psichoanalitikės ir psichoterapeutės Marie-France Hirigoyen knygos „Moralinis smurtas, kasdienis iškrypėliškas smurtas“ antrąją dalį, kurioje autorė toliau nagrinėja, kaip pasitelkus moralinio persekiojimo strategiją galima psichiškai nužudyti žmogų.
Publikuojame ištrauką iš prancūzų psichiatrės, psichoanalitikės ir psichoterapeutės Marie-France Hirigoyen 1998 metais pasirodžiusios ir šiuo metu į 24 kalbas išverstos knygos „Moralinis smurtas, kasdienis iškrypėliškas smurtas“, kurioje autorė nagrinėja, kaip pasitelkus moralinio persekiojimo strategiją galima psichiškai nužudyti žmogų.
Išaukštinus kritiškumą ilgą laiką buvo linkstama manyti, kad protu nepaaiškinamų dalykų tiesiog nėra, jie neegzistuoja. Jungas ir kiti drąsūs psichologai bei mąstytojai, nestokojantys kritiško mąstymo, moka ir nebijo užduoti klausimo apie „medžius“ (tegul tai bus simboliniai visatos medžiai).
Prancūzijos politikai, pavargę nuo prancūzų šeimas kaustančio pykčio ir žiaurumo namuose, užsimojo už įstatymo ribų paskelbti psichologinį smurtą.
Misionierė neguodžia ir atvirai sako: nusimesti naštas nelengva. Bet tai ir yra mūsų šventumo kelias – labai asmeniškas, individualus – atleisti tiems, kurie mus kankino.
Lietuvių tautosakoje posakių apie darbą – begalės. Gražių ir prasmingų, šlovinančių darbštuolius ir smerkiančių tinginius. Tik kažkodėl dabar atsiminiau šį: „Nuo darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas.“ Gal kalti tie nelemti sunkūs laikai?
Tyrimais įrodyta, jog nestabdomos patyčios žlugdo motyvaciją mokytis, kūrybiškumą, saviraišką ir, svarbiausia, pasitikėjimą savimi.
Vis dėlto, prasidedant naujiems metams linkiu Jums ne per ilgai medituoti ties įtrūkimais. Taip, dėl jų tapote tas, kas esate, tačiau metas judėti pirmyn.
Baimė yra natūralus žmogaus organizmo atsakas į išorinę grėsmę. Kitą sykį žmogus gali išgyventi baimę ir nerimą, kai nėra realios grėsmės, tačiau atrodo tarsi grėstų tikras pavojus.
Visada jaučiu slaptą pasimėgavimą, kai klausausi nepagražintų pasakojimų apie ydas. Ne dėl to, kad man patiktų nesveikos mintys ar poelgiai, o dėl to kad kai žmogus nebevaidina, jis tampa įdomus, tikras ir atviras naujam požiūriui.
Krizė. Ne, ne vyriausybinė ir ne ekonominė. Pati įprasčiausia – šeimos. Ir pati skaudžiausia. Ir kažkaip netikėtai, ar ne?
Scenarijus, kurį tėvai turėtų pripažinti esant teisingu: paauglys savo miegamajame užtrenkia duris ir ypač garsiai ir ilgai klauso muzikos. Geroji žinia ta, kad socialines problemas nagrinėjantys dainų žodžiai paauglį gali išauginti globėjišku, socialiai atsakingu žmogumi.
Jei atsirastų tokia būtybė, kuri žinotų visą mano gyvenimą iki mažiausių smulkmenų (kaip koks angelas sargas) ir papasakotų mano gyvenimo istoriją, kokia istorija tai būtų?
Nauji tikslai – prieš Naujuosius metus. Tai tarsi ritualas, kuris žada, jog nauji metai bus kaip nauja knyga, ar švarus jos puslapis. Tačiau mokslininkai teigia, kad lengvabūdiškai prieš Naujuosius metus užsibrėžti tikslai yra neįvykdomi, pažadai duoti sau – sulaužomi.
Nemažai daliai lietuvių sunkiai sekasi formuluoti sau tikslus ir juos įgyvendinti, pastebi ekspertai. Anot jų, taip yra todėl, kad negyvenama savo galva, dažnam lietuviui būdingas ir aukos sindromas.
Prancūzijos parlamento narė pateikė įstatymo projektą, pagal kurį visos reklaminės nuotraukos, kurios yra skaitmeniniu būdu apdorotos, būtų pažymėtos taip, kad būtų galima aiškiai suprasti, jog jos retušuotos ar kitaip padailintos.
Kaip ir daugelis visur lekiančių, nespėjančių, persidirbančių ir save bei savo kūną pamirštančių lietuvių taip ir aš – lėkiau, nespėjau, persidirbau ir... susirgau.
Dovanos paieška ir įteikimas – kūrybinis veiksmas, reikalaujantis iš mūsų ne tik energijos, bet ir susivokimo konkrečioje situacijoje. Ketindami rinkti dovaną pirma paklauskime savęs – kokią žinią norėčiau ja perteikti? Kokius jausmus siekčiau išreikšti?
Vaikai juoktis pradeda būdami trijų–keturių mėnesių – gerokai anksčiau nei ištaria pirmąjį žodį. Suaugusieji žodžių žino be galo daug. Gal todėl jie rečiau juokiasi?
Kiekvienas suaugusysis yra savaip išgyvenęs Kalėdų Senelio praradimą (jo iš tikrųjų nėra) arba atradimą (tai – tik mitas, graži pasaka, kurią taip stropiai stengiamasi paversti realybe).
Jau pasirodė dešimtasis šiemet žurnalo "Aš ir psichologija" numeris. Tikrai įdomus, skatinantis susimąstyti ir geras pakeleivis kasdieniuose rūpesčiuose. Siūlome Jums Redakcijos skiltį bei žurnalo turinį.
Gydytojai kadaise manė, jog isterijos priepuoliai – tai tipiška „moteriška“ liga. Tačiau medicinos istorikas Markas Micale savo naujausioje knygoje teigia, kad vyrai į isteriją linkę taip pat, kaip ir moterys.
Dažnai mes bijome ką nors daryti, bijome žmonių, bijome veikti, bijome kalbėti. Esame drovūs, gėdijamės gyventi, egzistuoti. O turėtume susigėsti, kad iki šiol gėdijomės savo gyvenimo!
Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis.
Pažinti save reiškia išbandyti save intensyviai išgyvenant kiekvieną akimirką ir sąmoningai suvokiant, kad esame savęs pačių šeimininkai ir kad mums reikia tik pasikliauti Dievu.
Laisvos valios klausimas jau seniai neduoda ramybės ne tik paprastiems piliečiams, bet ir mokslininkams. Tiesa, dar nediskutuojama apie tai, kiek mes turime laisvos valios galimybių pasirinkti gyvenimo keliui – klausimas kur paprastesnis: ar apskritai egzistuoja sąmoninga laisva valia darant daugybę kasdieninių pasirinkimų.
Ruduo – išsiskyrimo, netekties laikas. Keista, kodėl kai kam jis patinka. Jie sakosi esą laimingi rudenį. Nesąmonė!
Jau pasirodė naujas žurnalo "Aš ir psichologija" numeris (2009 Lapkritis).
REKOMENDUOJAME
Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse skelbiama konkurso „Darni šeima 2010“ pradžia. Sėkmingai startavęs praėjusiais metais, konkursas sulaukė ne tik didelės visuomenės paramos, bet ir gražaus norinčiųjų dalyvauti jame būrio.
Jau pasirodė naujas žurnalo "Aš ir psichologija" numeris - 2010 Nr. 2 .
Brangųjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį ARTUMOS redakcija ir autoriai nori švęsti drauge su skaitytojais ir tikisi, kad tarp iškilmių, minėjimų, džiaugsmo dainų ir fejerverkų jie atras laiko ir ARTUMAI.
Užuot pateikęs nuvalkiotas klišes ar šokiruojančią autoavarijų statisitką, video klipas perteikia gilesnę žinią visus šeimos narius apimančiai auditorijai.
Kviečiame vyrus ir moteris, patyrusius skyrybas, išgyvenančius santuokos griūties sukeltą krizę ar tebejaučiančius jos padarinius
Senolių išmintis: „Jei tavo tėvas skurdžius – tau nepasisekė. Tačiau jei tavo uošvis skurdžius – tu kvailys“.
Virtų bulvių „švilpikai“ su gardžiu padažu – puikus šiltas patiekalas pietums
PARTNERIAI
