Stereotipas pasiūlo „greitą žinojimą“, kuris kartais padeda, bet dažniausiai apsunkina teisingą kito žmogaus suvokimą. Tai ypač akivaizdu, kai kalbame apie vyro ir moters vietą bei vaidmenį gyvenime.

Šis gy­ve­ni­mo pra­smės sty­gius, ku­ris, at­ro­do, mū­sų kul­tū­ro­je pa­sie­kė epi­de­mi­nį mas­tą, mus vei­kia fi­ziš­kai, emo­ciš­kai ir dva­siš­kai.

Pastarųjų metų skandalai apie tvirkinamus ar seksualiai išnaudojamus vaikus verčia daug ką keisti – nesukurti dviprasmiškų situacijų ir kalbėtis su vaikais apie tai, apie ką visai nenorėtume.

Nors ši savybė daugelio yra suvokiama kaip neigiama, prisitaikėliškumas nėra labai paprastas reiškinys, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Be to, ir daug labiau paplitęs, nei manome.

Kalbant apie charakterį ir asmenybę arba apie jų abiejų raišką, būtina prisiminti ir laisvalaikio pomėgius.

Kaip supykus neprarasti nuovokos ir iš ko susikonstruoti stabdžius?

Kiekvienas darbas gali tapti pašaukimu ir kiekvienas pašaukimas – tik darbu.

Pasvarstykime, kas yra kerštas? Kaip galime jį suprasti? Kada kyla šis troškimas? Kokias asmens nuostatas atveria keršto anatomija?

Daugelis psichoterapeutų mato save kaip „pagalbos profesijos“ atstovus, įsitraukusius į „pagalbos santykius“. Būkite budrūs! Tokie žmonės – pavojingi.

Nepaisant to, kad baimė turi tiek daug veidų ir yra visiems puikiai pažįstama, apie ją kalbama retai. Juk baimė – silpnybė, tiesa? O apie silpnybes nekalbame.

Pasirodė žurnalo „Aš ir psichologija“ kovo mėnesio numeris. Pristatome jo turinį ir redakcijos žodį.

Šeimos subyrėjimą skausmingai išgyvena ir vaikai. Šiuo sunkiu laikotarpiu jie dažnai lieka nuošalėje ir turi patys tvarkytis su iššūkiais, kurie jiems yra pernelyg sunkūs.

Šiame straipsnyje siūlau žvilgtelėti į gimdymą kaip vyro susitikimą su moteriškuoju pradu. Tačiau tikrai neagituoju visų vyrų dalyvauti gimdyme – manau, kad tai kiekvienos poros pasirinkimas.

Kviečiame vyrus ir moteris, patyrusius skyrybas, išgyvenančius santuokos griūties sukeltą krizę ar tebejaučiančius jos padarinius, į savipagalbos grupę.

Ar perskaitę šio straipsnio pavadinimą pastebėjote dviprasmybę? Kas juo norima pasakyti: ar tai, kad mes ieškome didžiulės, tiesiog begalinės laimės, ar tai, kad mūsų laimės paieškos niekada nesibaigia ir yra bergždžios?

Programoje: retorikos, teatro, psichodramos pratybos.

Kiekvienas iš mūsų kartais patiria baimę, būna išsigandęs. Tačiau būtume be galo nustebę, jeigu išgirstume, kad mums svarbu įsisąmoninti ir pripažinti savo baimes, kad galėtume sumažinti jų įtaką mūsų elgesiui.

Socialiniai klounai – grupelė talentingų ir jautrių klounų, reguliariai besilankančių ligoninėse ir siekiančių praskaidrinti ligonių kasdienybę juoku ir teigiamomis emocijomis.

Klaipėdoje steigiamas vienintelis regione krizių intervencijos centras, kuriame bus teikiama psichologinė pagalba į sunkias gyvenimo situacijas patekusiems žmonėms.