Šokio terapija – tai mokymasis priimti visą savo patyrimą ir visas savo asmenybės puses, visas mintis, visus jausmus, būti sąžiningiems patiems sau.

Dirbdama psichoterapinį darbą kasdien susiduriu su keisčiausiais vaikų ir tėvų santykių dėsniais. Pavyzdžiui, jau seniai supratau, kad nereikia stebėtis, jei žmogus itin jautriai reaguoja į kiekvieną tėvų žodį.

Ar esate buvę gyvūnų prieglaudoje? Jei esate jautresnės sielos, šis reginys gali Jus pravirkdyti ir dar bus dienų, kai prisiminsite nuskriaustų, gailiom akim žiūrinčių, iš nevilties miaukiančių padarėlių veidukus... Ar pastebite analogiją su žmonių pasauliu?

O kalti mes, suaugusioji tautos dalis. Mes savo valstybėje nusitvarkėme taip, kad darbščios šeimos negali fiziškai išgyventi, todėl bando gelbėtis emigracija, uždėdami savo vaikams nepakeliamą savarankiško gyvenimo naštą.

Neliūdėk labai, jei negali kažko turėti. Nepamiršk, kad visada gali duoti. Nustebsi patyrusi(-ęs), jog davimas kartais apdovanoja labiau nei turėjimas. Pradžiugink kitą stokojantįjį, jį pakviesdamas, arba išdrįsk pati/pats priimti kvietimą.

Galbūt kančia gimsta būtent todėl, kad moteris verčiama pasukti kitu keliu, o ne pagal „giliausią troškimą“, etinį Dna.

Artėjant semestro mokyklose ir universitetuose pabaigai – kontrolinių, rašto darbų, egzaminų, įskaitų sezonui – bernardinai.lt linki rūpintis savo fizine ir psichine sveikata. Perdegimo sindromas – viena iš blogybių, lydinčių per didelį darbo krūvį.

Gyvename šalyje, kur internetu naudojasi apie 70 procentų gyventojų, daugiausia interneto vartotojų – tarp jaunų žmonių. Nepraleidžiame progos pasigirti tuo, kad esame pažangūs. Tačiau kokia yra „tamsioji“ interneto pusė? Ar yra pagrindo kalbėti apie priklausomybę nuo interneto? 

Jei perskaitysite šį straipsnį nuo pradžios iki galo, galbūt jis pakeis jūsų požiūrį į vaiko norą nuolat žaisti kompiuterinius žaidimus. Nors pačiame straipsnyje apie tai nebus nė žodžiu užsiminta, nes kalbėsiu apie suaugusius žmones.

XIX ir XX amžių sandūroje gimusi psichoterapija sąveiką su nepalyginamai senesnes šaknis turinčiu religijos institutu pradėjo nuo konflikto. Štai psichoanalizės tėvas Sigmund Freud religijos išpažinimą prilygino neurozei.

Kalbėdami apie psichikos ligas dažniausiai galvojame apie pacientus, bet psichikos liga dažnai stipriai veikia ne vien tik patį sergantį asmenį, bet ir jo artimuosius, o ypač tokių ligonių vaikus.

Vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio tyrimai ir atradimai padėjo paplisti sisteminiam psichologiniam konsultavimui. Straipsnyje siūlome susipažinti su šios psichoterapijos srities požiūriu į šeimą ir pagalbą jai.

2012 m. lapkričio 20 d. minint Tarptautinę Vaikų dieną, viso pasaulio vaikų linijos ragina vyriausybes, Jungtines Tautas ir kitus partnerius įtraukti vaikų ir jaunų žmonių apsaugos bei jų įgalinimo klausimus į Tvaraus vystymosi tikslus.

Gyvenimo kaip kelionės suvokimas yra toks įprastas, artimas, tiesiog mūsų kraujuje. Sakome: „gyvenimo kelias“, „profesinis kelias“, „kūrybinis kelias“, „motinystės kelias“, „dvasinis kelias“ Kodėl kelias? Todėl, kad jis prasideda ir kažkur veda?

Nepaisant visko, manyje nenustojo kirbėjusi viltis, nors ir žiauriai gesinama psichologų, populiarių straipsnių, gyvenimo provaizdžių amerikietiškuose filmuose ir žmogaus teisių gynėjų skanduočių, viltis, kad egzistuoja dar vienas kelias.

Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ švenčia jubiliejų – jau penkiolika metų tarnybos konsultantai telefonu ir elektroniniu paštu išklauso ir suteikia emocinę paramą Lietuvos vaikams ir paaugliams.

„Saulės" privati gimnazija organizuoja tėvų švietimo programą „Kaip tėvams efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su vaikais“.

Pasirodė žurnalo „Aš ir psichologija“ lapkričio mėnesio numeris. Pristatome jo turinį ir redakcijos žodį.

Nelengva būtų surasti žmogų, kuris niekada nieko nebūtų bijojęs. Tačiau paprastai baimės yra nulemtos tam tikro amžiaus ypatybių ir laikinos. O vaikų baimės dažniausiai pradingsta nepalikdamos jokių pėdsakų.