Tai toks mano, paauglės mergaitės, pamąstymas apie konstitucines tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Kaip gera ir gražu būtų, jei šio valstybės įstatymo straipsnio būtų laikomasi...

Jei man kas būtų pasakęs, kad būdama trisdešimties turėsiu trejetą vaikų, būčiau mažų mažiausiai nepatikėjus. Vaikysteje aš išvis sakiau, kad niekada gyvenime netekėsiu ir nekepsiu vyrui kotletų, o visą laiką gyvensiu su mama :)

Patyrusiam keliautojui savaime aišku, kad kelionės sėkmė daugiausia priklauso ir nuo kruopščiai parengtų planų. Santuoka gali virsti labai rizikingu žygiu, jei prieš tai gerai neapgalvosime, kur norėtume, kad ji mus nuvestų.

Ar Lietuvoje atsirastų aktyvių tėvų, kuriems rūpi vertybinis vaikų ugdymas, kurie burtųsi bendram darbui? Juk švietimo pokyčiams vykdyti reikalinga ir tėvų organizacijų pagalba. Užsienio šeimų patirtis tai aiškiai liudija.

Po šv. Mišių gausi dalyvių procesija pasuko Vilkaviškio kultūros centro link, kur po registracijos ir bendros agapės vyko antroji šventės dalis.

Senuosius ir naujuosius metus skirianti riba atrodo pati tinkamiausia proga įvertinti praeitimi tapusius įvykius bei pasirinkti tolesnius siekius.

Turbūt mažai kas pultų ginčytis, kad vienas iš pamatinių žmogaus gėrių yra šeima. Šeima patenkina mūsų prigimtinį poreikį kam nors priklausyti ir būti priimtam toks, koks esi, ir gauti, net jei nieko neesi davęs

Jei teigiame, kad šeima gali būti sudaryta tik santuokos pagrindu – žinoma, mes šiek tiek sakralizuojame šeimą. Tačiau jeigu yra atvirkščiai – jei užtenka tam tikrų neformalių santykių – tuomet tai šeimos santykių sumenkinimas.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tokį nusikaltimą priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, tad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalės pradėti ir tuomet, kai nebus aukos raštiško pareiškimo.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kun. Eugenijaus Rudenkos ir Eugenijos Naganovos rengtas pranešimas „Bažnyčia, valstybė ir pamatinės šeimos vertybės“, skaitytas ekumeninėje konferencijoje „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pranešimas, skaitytas ekumeninėje konferencijoje „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“.

Iš seno esame įpratę, kad mažais vaikais dažniausiai rūpinasi jų motinos. Tačiau labai džiugina, kad šiais laikais vis dažniau mažylius galime išvysti ir tėvo draugijoje. Sąmoningos tėvystės reikšmė permainų kupiname pasaulyje tik auga, nes vaikui be galo svarbu užmegzti ir palaikyti gerus santykius su abiem tėvais.

Kaip institucija, santuoka visų pirma yra orientuota į bendrąjį gėrį, o ne tik į asmens teises. Todėl vyro ir moters santuoka grįsta šeima nusipelno išskirtinės apsaugos ir valstybės socialinio pripažinimo.

Kalbant apie patį dokumentą „Familiaris consortio“, pasak kardinolo Antonelli, reikia pažymėti, kad šeima turi būti naujojo evangelizavimo, diecezijų ir parapijų sielovados centre.

Negimusio kūdikio diena Lietuvoje minima lapkričio 23 d. nes tą dieną 1955 metais Tarybų Sąjungoje buvo įteisinti abortai.

Konferencijoje dalyvauja ir pranešimus skaito Lietuvos Katalikų Bažnyčios, Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios bei Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje vadovai bei dvasininkai, taip pat teisės ir bioetikos mokslų atstovai (VDU ir VU).

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, reaguodama į Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą Partnerystės įstatymo projektą, išplatino pareiškimą..

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.

Šįkart diskusija apie vienatvę ir vienumą. Apie kančią, kylančią iš santykio stygiaus, ir apie gebėjimą išbūti vienatvėje, atradus  tą visus santykius grindžiantį Santykį.